Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus jame išdėstytais motyvais, prašė juos patenkinti. Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad pas ieškovą įmonėje naujų ir naudotų automobilių skyriai yra atskiri, kad D. S. yra buvęs ieškovo darbuotojas, dirbęs, kaip ir atsakovas, naujų automobilių pardavimų vadybininku, o išėjęs iš darbo pas ieškovą, įsteigė įmonę UAB „E. M.“, kurios buveinė yra netoli ieškovo buveinės ir kuri vykdo konkurencinę veiklą, prekiaudama naujais ir naudotais to pačio, t.y. „L. R.“ ir „J. “, prekės ženklo automobiliais, kaip ir ieškovas. Ieškovo teigimu, buvo visos sąlygos darbuotojo drausminei atsakomybei taikyti. Kaltė atsakovo veiksmuose pasireiškė tyčios forma, nes atsakovas puikiai žinojo apie pareigą deklaruoti galimą interesų konfliktą dėl brolio darbovietės, tačiau šitą sąmoningai nuslėpė. Atsakovo padaryta darbdaviui žala pasireiškė konfidencialios informacijos apie klientus atskleidimu konkurentui. Klientų pretenzijų dėl to, teigė, nesulaukęs. Paprašytas konkretizuoti, kokiais veiksmais atsakovas dalyvavo konkuruojančios bendrovės veikloje, ieškovas paaiškino, kad byloje esančiu elektroniniu susirašinėjimu. (el. b. t. 3 psl. 177).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. A. nurodė, kad dirba pas ieškovą J. L. R. prekės ženklo skyriaus vadove. Įmonėje dirba 3 metus. Jai atėjus dirbti į šį skyrių 2016 m. gegužės mėnesį, įmonės vadovai nurodė, kad nebendrautų su UAB „E. M.“, nes ši įmonė užsiima konkurencine veikla. Dėl to buvo gautas laiškas iš vidaus auditoriaus. Liudytoja teigė žodžiu ir raštu (el. laišku) pranešusi darbuotojams, kad su minėta įmone nebūtų bendraujama. Tvirtino, jog po jos atėjimo dirbti į skyrių, nei viena sutartis su UAB „E. M.“ nebuvo pasirašyta, naujų užsakymų nebuvo. Visų skyriaus vadybininkų tikslas yra naujų automobilių pardavimas, naudotų automobilių pardavimui yra atskiras skyrius. Atsakovas jos darbo metu nebuvo pavaldus naudotų automobilių skyriaus vadovui, turėjo vykdyti naujų automobilių skyriaus vadovės nurodymus. Be skyriaus vadovės leidimo ir žinios vadybininkai negali kreiptis į kitą įmonę dėl kitokių, nei ieškovo teikiamos, naudotų automobilių atpirkimo sąlygų. Į UAB „E. M.“ iš viso negalėjo kreiptis, nes buvo vadovų nurodymas su šia įmone nebendrauti. Šis draudimas jokiame lokaliame teisės akte įtvirtintas nebuvo. Pasak liudytojos, atsakovo brolis dažnai lankydavosi jų bendrovėje, liudytoja teigė žinojusi, kad jis dirbo „Moller auto“, žinojo, kad jis iš šios įmonės išėjo, nes apie tai jai sakė atsakovas, tačiau nežinojo apie tai, kad atsakovo brolis dirba „E. M.“. Gandų tiek bendrovėje, tiek už jos ribų sklandė nuolat, tačiau aiškios informacijos apie brolio darbo vietą atsakovas nebuvo pateikęs. Ji asmeniškai sužinojo, kur yra atsakovo brolio darbo vieta, tik besibaigiant ieškovo ir atsakovo darbo santykiams, 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Liudytojos žiniomis, atsakovas atleistas iš darbo dėl klientų informacijos nutekinimo. Paklausta apie tai, ar el. laišku buvo duoti darbuotojams nurodymai nebendrauti su visa „E. M.“ kompanija, ar konkrečiai su D. S., liudytoja atsakė, kad su abiem, o vėliau patikslino, kad, jos žiniomis, UAB „E. M.“ tuo metu iš esmės ir dirbo tik vienas D. S.. Paklausta apie atsakovo veiksmais galimai bendrovei padarytą žalą, atsakė, kad nieko pasakyti negali, nes apie žalos atsiradimą jai asmeniškai nežinoma. Liudytoja neneigė, kad atsakovas dirbo gerai ir priekaištų jam neturėjusi. Klientų nusiskundimų atsakovo darbu nebuvo. Apie kitų darbuotojų bendravimo el. paštu su kitomis įmonėmis patikrinimus liudytojai nėra žinoma, ji pati netikrino. Pasak liudytojos, kiti darbuotojai be jos žinios su kitomis įmonėmis nebendrauja. Liudytoja nurodė, kad atsakovas jai kėlė klausimus dėl maržų pasikeitimo, teigė, kad į visus jo klausimus buvo atsakyta. Apie atsakovo keliamus klausimus liudytoja buvo informavusi atstovybės vadovą ir generalinį direktorių. Paaiškino, kad ji atsakovo atleidimo iš darbo procese nedalyvavo, tai buvo generalinio direktoriaus sprendimas, ir dėl to ji nieko nežinanti (el. b. t. 3 psl. 178).

Šios civilinės bylos bei Darbo bylos Nr. Nr. APS-36-16886 duomenimis nustatyta, kad 2011-01-24 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 239 (toliau – darbo sutartis, Sutartis) (el. b. t. 1 psl. 20-28, t. 2 psl. 4- 13), kurios pagrindu ieškovas dirbo pas atsakovą pardavimų vadybininku. Darbo sutartyje nėra konkretizuota, kokių – naudotų ar naujų automobilių – pardavimu rūpinsis atsakovas.

Ginčo šalių pasirašyta darbo sutartimi darbuotojas, be kita ko, įsipareigojo laikytis Bendrovės darbo tvarkos taisyklių ir kitų vidaus lokalinių norminių aktų, su kuriais jis supažindinamas, (...) dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės ir etikos normų (Sutarties 6.1 punktas). Darbo sutarties 6.3.1 punkte nustatyta, kad darbuotojas, nei dirbdamas Bendrovėje, nei nutraukęs su ja darbo santykius (išskyrus atvejus, kai jis tinkamai vykdo savo pareigas, arba turi išankstinį rašytinį Bendrovės sutikimą, arba kai to reikalaujama kompetentingos jurisdikcijos teismo sprendimu), neatskleis ir neperduos jokiam kitam asmeniui ir pats nenaudos nei savo nei kitų asmenų, išskyrus Bendrovę, labui jokios konfidencialios informacijos, kuri jam gali tapti žinoma pagal jo pareigas; be to, darbuotojas, dirbdamas Bendrovėje dės visas pastangas, kad užkirstų kelią neteisėtam bet kurios konfidencialios informacijos paskelbimui ar nederamam jos naudojimui, su sąlyga, kad šie apribojimai nebus taikomi tai konfidencialiai informacijai, kuri taptų viešai prieinama ne dėl Darbuotojo kaltės. Darbo sutarties 6.3.3 punkte pateiktas nebaigtinis Bendrovės arba Grupės įmonės informacijos, kuri laikoma konfidencialia ir su kuria darbuotojas privalo elgtis kaip su tokia, sąrašas, į kurio „c“ papunktį, kaip konfidenciali informacija, įtraukti klientų sąrašai ir kontaktinių asmenų rekvizitai arba klientų reikalavimai. Be to, darbo sutartyje nustatyta, kad „be išankstinio rašytinio Bendrovės sutikimo Darbuotojas neturi teisės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai skelbti jokių išvadų, faktų ar medžiagos, (...) bendrauti su žiniasklaidos atstovais ar trečiosiomis šalimis apie Bendrovės ar Grupės įmonės veiklą, reikalus ar jų pareigūnus, darbuotojus, klientus, tiekėjus, platintojus, agentus ar akcininkus bei intelektinės nuosavybės kūrimą ar naudojimą (...)“ (Sutarties 6.3.4 punktas); be aiškaus Darbdavio raštiško išankstinio sutikimo Darbuotojas neturi teisės tiek tiesiogiai, tiek ir ne, verstis ta pačia veikla, kuria jis užsiima atlikdamas savo darbo funkcijas pagal šią darbo sutartį, taip pat dirbti konkuruojančiose su Darbdaviu įmonėse ar versliose, juos konsultuoti, steigti, turėti tokiose įmotėse ar versluose akcijų, pajų, dalių, ar kitaip dalyvauti tokių konkuruojančių įmonių ar verslų veikloje ((Sutarties 6.4.1 punktas) (e. b. t. 1 psl. 22-24). Darbo sutartyje įtvirtinta, kad internetas ir elektroninis paštas naudojamas tik tarnybiniais reikalais. Bendrovė turi teisę registruoti visą veiklą Bendrovės interneto tinklais ir ją sekti, jei reikalinga. Visi įeinantys ir išeinantys elektroniniai laiškai gali būti kopijuojami į Bendrovės serverį, registruojami ir tikrinami (Sutarties 6.9 punktas).

2011-12-15 atsakovas pasirašė pardavimo vadybininko pareiginę instrukciją (el. b. t. I, psl. 51-52).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas yra susipažinęs ir su ieškovo priimtu bei patvirtintu Verslo etikos ir elgesio kodeksu (toliau – Kodeksas) (el. b. t. 1 psl. 117-129, 67), kuriame išdėstyta „...bendrovės pozicija, kurios ji laikosi užsiimdama savo verslu ir bendraudama su visais klientais – tiek kompanijos viduje, tiek už jos ribų“ (Kodekso 1.1 punktas). Šio Kodekso nuostatų privalėjo laikytis visi darbuotojai (Kodekso 1.1 punktas). Atsakovas 2015-09-03 pasirašė darbdavio parengtą patvirtinimą, kad darbuotojas perskaitė, suprato ir įsipareigojo savo darbe vadovautis šio Kodekso nuostatomis ir reikalavimais. Taip pat supranta, jog įmonės vadovybė gali imtis drausminančių veiksmų jo atžvilgiu, jam pažeidus ar nesilaikius šio Kodekso nuostatų (el. b. t. 1 psl. 67). Minėto Kodekso 3.3 punkte nurodyta, kad jokie asmeniniai interesai ar ryšiai neturi daryti įtakos darbuotojų priimamiems sprendimais. Kodekso 5 punktas nustato, kad interesų konfliktas kyla tada, kai galimybė tiesiogiai ar netiesiogiai gauti asmeninės naudos ar jos gavimas (ar bendradarbio, partnerio ar šeimos nario gauta nauda) gali paveikti darbuotojo sprendimus ar veiksmus vykdant bendrovės veiklą. Interesų konfliktas gali sukompromituoti bendrovės verslo elgesį ir etiką. Kol bendrovė gerbia kiekvieno darbuotojo (-os) privatumą jo (jos) asmeninių ar finansinių reikalų atžvilgiu, kiekvienas darbuotojas (-a) įsipareigoja užtikrinti, kad jo (jos) asmeniniai ar finansiniai reikalai neprieštaraus ar greičiausiai neprieštaraus jo (jos) pareigoms bendrovėje ar bendrovės interesams. Apie bet kokį galimą tiesioginį ar netiesioginį pirmiau minėtą interesų konfliktą turi būti pranešta Personalo skyriui, kad būtų nuspręsta, ar esama interesų konflikto. Tokiu atveju, kad ir ką nusprendžia bendrovė, darbuotojas privalo tokį konfliktą išspręsti. Kodekso 5.1 punkte numatyta, kad darbuotojai negali naudotis savo einamomis pareigomis bendrovėje savo, savo artimiausių šeimos narių ar giminių asmeninei, finansinei ar kitokiai naudai gauti ar užsitikrinti, nes dėl to kyla interesų konfliktas. Lygiai taip pat joks darbuotojas (-a) negali naudotis savo pareigomis siekdamas (-a) paveikti bendrovę, kad ši turėtų verslo reikalų su jo (jos) draugu ar giminaičiais, ar su įmone, kurioje darbuotojas (-a), jo (jos) draugas ar giminaitis turi interesų. Kai pažeidžiama ši taisyklė, generalinis direktorius ir personalo vadovas turi būti apie tai nedelsiant informuoti. Personalo vadovas įvertins situaciją ir nustatys, ar esama interesų konflikto. Kodekso 5.2 punktas nustato, kad vykdydami veiklą ir sandorius su išorės šalimis, visi darbuotojai įsipareigoja dirbti atsakingai, sąžiningai ir nuosekliai. Visi su išorės šalimis susiję sprendimai ir sandoriai turi būti vykdomi objektyviai, siekiant kiek įmanoma geriau atitikti bendrovės interesus, ir įvertinus prekių ir paslaugų tinkamumą, kainą, pristatymo politiką, kokybę ir (arba) kitus susijusius veiksnius. Apie bet kokį šios dalies pažeidimą nedelsiant pranešama personalo vadovui, kad šis įvertintų situaciją ir nustatytų, ar esama interesų konflikto. Kodekso 5.6 punkto nuostatos draudžia darbuotojams dalyvauti bendrovės konkurentų veikloje (el. b. t. 1 psl. 117-129). Iš Kodekso 3.7 punkto „j“ papunkčio, matyti, jog neteisingos ar iškraipytos asmeninės informacijos pateikimas įmonėje laikomas vienu iš rimtesnių pažeidimų ir gali būti atleidimo iš darbo priežastimi (el. b. t. 1 psl. 120).

2015-09-03 atsakovas pasirašė Ryšių su išorės (trečiosiomis) šalimis deklaraciją, kurioje nurodė UAB ,,Moller auto“ dirbantį savo brolį Gediminą (el. b. t. I, psl. 84), užpildė deklaraciją, jog neturi antro darbo (el. b. t. I, psl. 85), taip pat nurodė, kad yra 100 proc. akcijų VšĮ ,,Perspektus“ turėtojas (el. b. t. I, psl. 86). Šiose deklaracijose, taip pat ir Ryšių su išorės (trečiosiomis) šalimis deklaracijoje atsakovas 2017-02-20 uždėjo dar vieną savo parašą.

Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovo įmonėje būtų aiškiai nustatytas konfidencialios informacijos deklaracijose atnaujinimo ar patikslinimo periodiškumas ir akivaizdus to poreikis, taip pat būtinumo jas privalomai tikslinti ar koreguoti atvejai.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2017-03-08 atsakovo tiesioginė vadovė A. A. išsiuntė darbuotojams el. laišką, kuriame nurodė neturėti jokių kontaktų su buvusiu ieškovo įmonės darbuotoju D. S. (el. b. t. III, psl. 77-78). Šiame laiške nėra išsakyto vadovės reikalavimo atsiriboti nuo UAB “E. M.“ veiklos.

2017-07-27 A. A. elektroniniu paštu išsiuntė ieškovui laišką su pastabomis dėl jo netinkamos aprangos, o pastarasis, atsakydamas į vadovės pastabas, ne tik pateikė paaiškinimą dėl aprangos, bet ir pateikė savo nuomonę dėl įmonės politikos bei sumažėjusių maržų ir priedo prie darbo užmokesčio (e. b. t. 1 psl. 96-98). Nurodytą susirašinėjimą su vadove atsakovas persiuntė kitiems įmonės darbuotojams (el. b. t. 1 psl. 96). 2017-07-28, t.y. jau kitą dieną, darbdavys parengė atsakovui „Pasiūlymą nutraukti darbo sutartį ir darbo santykius šalių susitarimu“, kuriame pasiūlė jam paskutinę darbo įmonėje dieną išmokėti: darbo užmokestį su priedu už iki darbo sutarties nutraukimo išdirbtą laiką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją (el. b. t. 3 psl. 22). Atsakovas nurodė, kad su tokiomis darbo santykių pasibaigimo sąlygomis nesutiko, pageidavo 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, motyvuodamas tuo, kad tokio dydžio išeitinė išmoka numatyta Darbo kodekse, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio valia (DK 59 straipsnio 1 dalis). Darbdavys į šį siūlymą nieko neatsakė.

Siekdamas suvaldyti kilusį ginčą ir išsiaiškinti daugiau aplinkybių, darbdavys, jo paties teigimu, nusprendė patikrinti kitą atsakovo susirašinėjimą darbdavio jam suteiktu elektroniniu paštu, ką ir padarė 2017-07-31. Iš perskaitytų el. laiškų teigia nustatęs, atsakovas daug dėmesio skyrė susirašinėjimui su įmonės UAB „E. M.“ darbuotojais – pardavimų vadovu G. V. (ieškovo brolis) ir direktoriumi D. S. (buvęs atsakovo darbuotojas), šiems asmenims siuntė darbdavio klientų duomenis, teikė informaciją apie darbdavio klientų aptarnavimą, apie darbdavio iš klientų gautus užsakymus, jų vykdymo aplinkybes ir pan.. Iš viešai prieinamos informacijos darbdavys nustatė, kad nurodyta bendrovė laikytina tiesioginiu UAB „I. M.“ konkurentu, ir kad atsakovo brolis galimai dirba UAB „E. M.“ jau nuo 2016 m. birželio mėnesio. Kadangi atsakovas ieškovui to neatskleidė, nors privalėjo tai padaryti darbdavio nustatyta tvarka pildydamas Ryšių su išorės (trečiosiomis) šalimis deklaraciją, bei nesilaikė jo tiesioginės vadovės reikalavimo atsiriboti nuo UAB “E. M.“ veiklos, darbdavys įteikė atsakovui reikalavimą pasiaiškinti dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo (el. b. t. I, psl. 63-64).

Gavęs darbuotojo paaiškinimus, darbdavys sprendė, kad jais darbuotojas nepaneigė savo atsakomybės už galimo interesų konflikto neatskleidimą ir nepateisino daugkartinių darbdavio konfidencialios ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos skleidimo konkuruojančiam subjektui atvejų. Darbdavys, konstatavęs su atsakovo sudarytoje darbo sutartyje nustatytos pareigos dirbti dorai ir sąžiningai (darbo sutarties 6.1 punktas), pareigos neatskleisti ir neperduoti jokiam kitam asmeniui, nenaudoti nei savo, nei kitų naudai jokios konfidencialios informacijos (darbo sutarties 6.3.1 p.), pareigos dėti pastangas, kad užkirsti kelią neteisėtam bet kurios konfidencialios informacijos paskelbimui ar nederamam naudojimui (ten pat), draudimo teikti informaciją apie bendrovę trečiosioms šalims (darbo sutarties 6.3.4 punktas), jokia forma nedalyvauti konkuruojančių verslų veikloje (darbo sutarties 6.4.1 p., Verslo ir elgesio kodekso 5, 5.1, 5.6 punktai) pažeidimus, 2017-08-01 įsakymu (toliau – ginčo įsakymas, atleidimo įsakymas, Įsakymas) (el. b. t. I, psl. 56-57) nusprendė nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (pagal DK 58 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d. 7 p.).

Įsakyme nurodyta, kad „2017-07-31 buvo peržiūrėtas ieškovo susirašinėjimas darbdavio jam suteiktu elektroniniu paštu. Iš perskaitytų laiškų matyti, kad daug dėmesio darbuotojas skyrė susirašinėjimui su UAB „E. M.“ darbuotojais, vienas jų - jo brolis. Jiems siuntė UAB „I. M.“ klientų duomenis, teikė informaciją apie klientų aptarnavimą, iš klientų gautus užsakymus ir pan. (2017-03-20 - 2017-03-21, 2017-03-21-2017-03-24, 2017-04-01, 2017-06-13 - 2017-06-14, 2017-07-03, 2017-07-26, 2017-07-28 elektroniniai laiškai G. V.; 2017-07-21 el. laiškai UAB „E. M.“ direktoriui D. S.)“ (el. b. t. 1 psl. 56-57). Įsakyme taip pat nurodyta, kad UAB „E. M.“ laikytina tiesioginiu ieškovo konkurentu, kadangi prekiauja naujais ir dėvėtais tos pačios markės automobiliais, ir kad iš UAB „E. M.“ parduodamų automobilių skelbimų, patalpintų skelbimų portale www.autoplius.lt, nustatyta, jog didelė dalis (net 41 proc.) visų skelbimų yra apie parduodamus J. L. R. prekės ženklo automobilius, t. y. būtent to prekės ženklo automobilius, kurių gamintojui oficialiai atstovauja UAB „I. M.“. Įsakyme taip pat nurodyta, kad ieškovo brolis G. V. galėjo pradėti dirbti UAB „E. M.“ nuo 2016 m. birželio, o ieškovas, privalėjęs tai atskleisti, to nepadarė. Priešingai, 2017-02-20 pildydamas Ryšių su išorės (trečiosiomis) šalimis deklaraciją, tai akivaizdžiai nuslėpė. (...) Tokiais savo veiksmais K. V. pažeidė bendrovėje galiojančio Verslo etikos ir elgesio kodekso 3.7 punkto „j“ dalyje nurodytą reikalavimą, dėl kurio pažeidimo pagal Verslo etikos ir elgesio kodeksą gali būti taikomas atleidimas. Darbuotojas taip pat pažeidė Verslo etikos ir elgesio kodekso 5 punktą, reikalaujantį atskleisti galimą interesų konfliktą darbdaviui. Įsakyme taip pat nurodyta, kad ieškovas, teisindamas atsakovo informacijos skleidimą UAB „E. M.“, tai grindžia tuo, kad tarp UAB „I. M.“ ir UAB „E. M.“ yra buvę komercinių sandorių, taip pat tuo, kad pardavus kliento dėvėtą automobilį per UAB „E. M.“, atsiranda galimybė tokiam klientui pasiūlyti kitą automobilį per UAB „I. M.“. Tokie darbuotojo paaiškinimai, anot šio ginčo įsakymo rengėjo, laikytini niekiniais, nepateisinančiais darbuotojo vykdytų darbo pareigų pažeidimų. Darbuotojas nepagrindžia, kad nurodyto elektroninio susirašinėjimo metu, teikdamas UAB „I. M.“ informaciją konkuruojančiam subjektui, vykdė UAB „I. M.“ naudai sudarytus komercinius sandorius, turėdamas tam rašytinį darbdavio sutikimą. Priešingai, nurodytas susirašinėjimas, anot darbdavio, rodo, kad UAB „I. M.“ klientų duomenimis ir kita darbdavio informacija buvo naudojamasi turint tikslą skatinti UAB „E. M.“ komercinę veiklą, kuri sutampa su UAB „I. M.“ pagrindine veikla dėl automobilių pirkimo - pardavimo. Tokiais savo veiksmais K. V. pažeidė jo darbo sutartyje nustatytą pareigą dirbti dorai ir sąžiningai (Darbo sutarties 6.1 punktas), neatskleisti ir neperduoti jokiam kitam asmeniui, nenaudoti nei savo, nei kitų naudai jokios konfidencialios informacijos (Darbo sutarties 6.3.1 p.), pareigą dėti pastangas, kad užkirsti kelią neteisėtam bet kurios konfidencialios informacijos paskelbimui ar nederamam naudojimui (ten pat), teikti informaciją apie bendrovę trečiosioms šalims (Darbo sutarties 6.3.4 punktas), jokia forma nedalyvauti konkuruojančių verslų veikloje (Darbo sutarties 6.4.1 p., Verslo ir elgesio kodekso 5. 5.1, 5.6 punktai) (el. b. t. 1 psl. 56-57).

Virš minėtos ginčo įsakyme įvardintos aplinkybės sąlygojo darbuotojo atleidimą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Nesutikdamas su tokiu atleidimu, darbuotojas 2017-08-31 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą, priteisti jam 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos (el. b. t. 2 psl. 2-3). 2017-10-03 sprendimu Nr. DGKS-5070 Darbo ginčų komisija darbuotojo reikalavimus patenkino (el. b. t. 2 psl. 154-161).

Dėl atleidimo teisėtumo.

Šioje civilinėje byloje keliamas darbuotojo atleidimo iš darbo pagal nuo 2017-07-01 įsigaliojusio naujojo DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 7 punktą (darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

DK 58 straipsnio 1 dalis numato darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, šio straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Pagal DK 58 straipsnio 5 punkto nuostatas, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Atsakovas gi teigia, kad tikroji jo atleidimo iš darbo priežastis buvo ta, kad atsakovas kėlė klausimus dėl įmonės politikos bei sumažėjusių maržų ir priedo prie darbo užmokesčio, kurie buvo darbdaviui „nepatogūs“, ši aplinkybė, anot jo, ir sąlygojo faktinį jo atleidimą kryptingai ieškant tam priežasčių.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo, kaip įmonės vadybininko, darbo užmokestis tiesiogiai priklausė nuo parduotų naujų automobilių kiekio, todėl atsakovui, siekiant parduoti potencialiam klientui naują ieškovo prekyboje esantį automobilį, neretai tekdavo ieškoti įvairių būdų parduoti ir kliento turimą naudotą automobilį, nes to dažnai pageidaudavo patys klientai. Atsakovas teigė, jog tuo tikslu jis ne kartą kreipėsi į įmonėje esantį naudotų automobilių pardavimo skyrių, tačiau beveik visada skyrius pasiūlydavo klientui ženkliai mažesnę kainą, nei rinkos, klientai su tuo dažniausiai nesutikdavo ir būdavo priversti atpirkimo klausimu kreiptis į kitas bendroves (byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ne tik į UAB ,,E. M.“, bet ir į kitas – UAB ,,Autopark“, UAB ,,Baltijos realizacijos centras“, UAB ,,Patikimi automobiliai“). Apie tai teismo posėdžio metu papasakojo ir liudytojas M. Š., teigdamas, kad žema kaina buvo siūloma tyčia, nes prabangių naudotų automobilių atpirkimas įmonei nebuvo naudingas, nes juo ilgam „užsišaldydavo“ įmonės lėšos. Todėl vadybininkai kreipdavosi į kitas bendroves, supirkinėjančias automobilius, tarp jų ir UAB „E. M.“, ir tokia praktika buvo įprasta. Liudytojas patvirtino atsakovo teiginius, kad nebuvo griežtų tvarkų dėl to, jog automobilio atpirkimo klausimu buvo privalu veikti tik per ieškovo įmonės naudotų automobilių atpirkimo skyrių. Ieškovas jokiais įtikinamais argumentais nepaneigė savo buvusių darbuotojų (atsakovu byloje esančio asmens ir minėto liudytojo) teiginių, kad vadybininkai atpirkimo klausimą galėjo spręsti savo nuožiūra, kad įmonėje buvo tokia praktika ir kad darbdavys ją žinojo bei toleravo, nes pats iš pardavimų turėjo tiesioginės naudos. Liudytojas M. Š. patvirtino, kad įmonėje bendradarbiavimas su klientais, kurie norėjo parduoti savo seną automobilį, buvo problemiškas. Todėl, jo teigimu, siekiant neprarasti kliento, tekdavo kreiptis į kitas įmones, tarp jų ir UAB „E. M.“. Darbdavio nurodymų, į kokias bendroves vadybininkai turėjo kreiptis, kokią informaciją joms teikti ar neteikti, nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovo elektroniniai laiškai, siųsti UAB „E. M.“, tik patvirtina ieškovo siekį įtikti potencialiems klientams ir padidinti įmonės, kurioje dirba, pardavimus, o darbuotojams tuo pačiu – galimybę gauti darbo užmokesčio priedą. Nėra pagrindo nepritarti ieškovo darbuotojų išsakytai pozicijai, kad darbdavys tokią situaciją toleravo ir jai neprieštaravo. Todėl pripažinti, kad atsakovo naudojami klientų turimų automobilių pardavimų (siūlymų kitoms bendrovėms juos nupirkti) būdai ir metodai buvo neteisingi, pažeidžiantys įmonėje nusistovėjusią tvarką (kurios nebuvo), nėra jokio pagrindo. Ir nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad atsakovo pardavimų sfera yra išskirtinai nauji, o ne naudoti automobiliai, nes, minėta, darbo sutartyje tai nėra nurodyta.

Byloje esantis atsakovo elektroninis susirašinėjimas dėl tokių galimų atpirkimų akivaizdžiai rodo, kad naudotų automobilių atpirkimo klausimai buvo sprendžiami ne tik su UAB „E. M.“, bet ir su kitomis virš minėtomis įmonėmis, tačiau dėl susirašinėjimo su jomis atsakovui jokie kaltinimai nėra ir nebuvo reiškiami. Šią aplinkybę teismas vertina kritiškai ir mano, jog tuo ieškovas netiesiogiai pripažįsta, kad jokių draudimų dėl automobilių atpirkimo apeinant ieškovo įmonės naudotų automobilių skyrių nebuvo, ir tokia praktika ieškovo veikloje buvo įprasta.

Byloje esantys abiejų ginčo šalių pateikti rašytiniai duomenys nedviprasmiškai rodo (ir darbo ginčų komisija teisingai pastebėjo), jog tarpininkaujant atsakovui, UAB „E. M.“ ne kartą yra nupirkusi iš ieškovo klientų jų turimus naudotus automobilius, o vėliau tie patys klientai (pvz., UAB „Pikterna“, UAB „Skaidras“) užsakė ir įsigijo pas ieškovą naujus automobilius, kad pati atsakovo vadovė A. A. prašė atsakovo pasiūlyti UAB „LitCon“ automobilį UAB „E. M.“. Byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros (2016, 2017 m.) patvirtina, kad UAB „E. M.“ daugybę kartų pirko iš ieškovo ir naujus automobilius (2016-02-29, 2016-03-31, 2016-11-22, 2016-12-15 PVM sąskaitos-faktūros) bei prekes (2017-03-24 PVM sąskaita-faktūra), kas tiesiogiai rodo, kad tarp šių konkuruojančių, kaip teigia ieškovas, bendrovių vyko komercinis bendradarbiavimas, kuris neabejotinai atnešė akivaizdžią finansinę naudą ieškovui. Ieškovas nepateikė į bylą jokių rašytinių duomenų, kad draudė darbuotojams bendradarbiauti su įmone ,,E. M.“, A. laiškas (e. b. t. III, psl. 77-78) to neįrodo, nes jame ši bendrovė nėra minima, be to, virš minėta paties ieškovo verslo praktika ir bendradarbiavimas su ,,E. M.“ paneigia tokio draudimo buvimą.

Darbdavys nepateikė įrodymų, kad ieškovas dalyvavo UAB „E. M.“ veikloje, kad daugkartiniai teikė šiai įmonei konfidencialią ir komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kad tuo veikė išskirtinai savo, o ne darbdavio, labui ir interesais ar turėjo kokios asmeninės naudos išskirtinai sau (darbo sutarties 6.3.1 punktas). Keitimasis tokia informacija su kitomis automobilius superkančiomis bendrovėmis (įskaitant ir UAB „E. M.“), kaip matyti iš byloje esančių duomenų, buvo, tikėtina, labiau įprasta, nei priešinga, praktika ieškovo bendrovėje. Tą paliudijo ir buvęs ieškovo darbuotojas M. Š.. Netikėti jo duotais paaiškinimais teismas jokio pagrindo neturi. Be to, manytina, kad nurodyto turinio el. laiškų kitoms bendrovėms pateikimas, kaip faktas, savaime nerodo asmens dalyvavimo kitos įmonės veikloje. Klientų nusiskundimų dėl jų duomenų perdavimo, kaip pripažino ir pats ieškovas, nebuvo, todėl ieškovas dėl to nei patyrė žalos, nei nukentėjo kokia kita forma. Šiuo išreikšti kaltinimai atsakovui nustatytų virš minėtų faktinių aplinkybių kontekste yra labiau formalūs nei turintys realų pagrindą.

Atleidimo įsakyme ieškovas kaltina atsakovą ir nepranešimu bei nuslėpimu fakto, jog konkuruojančioje bendrovėje UAB „E. M.“ dirba jo brolis G. V.. Šią aplinkybę ieškovas vertino kaip Verslo etikos ir elgesio kodekso 3.7 punkto ,,j“ dalies nurodyto reikalavimo bei Kodekso 5 punkte įtvirtinto reikalavimo pažeidimą bei kildina iš Ryšių su išorės (trečiosiomis) šalimis deklaracijos duomenų netikslumų.

Kodekso 5 punktas nustato, kad interesų konfliktas kyla tada, kai galimybė tiesiogiai ar netiesiogiai gauti asmeninės naudos ar jos gavimas (ar bendradarbio, partnerio ar šeimos nario gauta nauda) gali paveikti darbuotojo sprendimus ar veiksmus vykdant bendrovės veiklą. Interesų konfliktas gali sukompromituoti bendrovės verslo elgesį ir etiką. Kol bendrovė gerbia kiekvieno darbuotojo (-os) privatumą jo (jos) asmeninių ar finansinių reikalų atžvilgiu, kiekvienas darbuotojas (-a) įsipareigoja užtikrinti, kad jo (jos) asmeniniai ar finansiniai reikalai neprieštaraus ar greičiausiai neprieštaraus jo (jos) pareigoms bendrovėje ar bendrovės interesams. Apie bet kokį galimą tiesioginį ar netiesioginį pirmiau minėtą interesų konfliktą turi būti pranešta Personalo skyriui, kad būtų nuspręsta, ar esama interesų konflikto. Tokiu atveju, kad ir ką nusprendžia bendrovė, darbuotojas privalo tokį konfliktą išspręsti. Kodekso 5.1 punkte numatyta, kad darbuotojai negali naudotis savo einamomis pareigomis bendrovėje savo, savo artimiausių šeimos narių ar giminių asmeninei, finansinei ar kitokiai naudai gauti ar užsitikrinti, nes dėl to kyla interesų konfliktas. Lygiai taip pat joks darbuotojas (-a) negali naudotis savo pareigomis siekdamas (-a) paveikti bendrovę, kad ši turėtų verslo reikalų su jo (jos) draugu ar giminaičiais, ar su įmone, kurioje darbuotojas (-a), jo (jos) draugas ar giminaitis turi interesų. Kai pažeidžiama ši taisyklė, generalinis direktorius ir personalo vadovas turi būti apie tai nedelsiant informuoti. Personalo vadovas įvertins situaciją ir nustatys, ar esama interesų konflikto. Kodekso 5.2 punktas nustato, kad vykdydami veiklą ir sandorius su išorės šalimis, visi darbuotojai įsipareigoja dirbti atsakingai, sąžiningai ir nuosekliai. Visi su išorės šalimis susiję sprendimai ir sandoriai turi būti vykdomi objektyviai, siekiant kiek įmanoma geriau atitikti bendrovės interesus, ir įvertinus prekių ir paslaugų tinkamumą, kainą, pristatymo politiką, kokybę ir (arba) kitus susijusius veiksnius. Apie bet kokį šios dalies pažeidimą nedelsiant pranešama personalo vadovui, kad šis įvertintų situaciją ir nustatytų, ar esama interesų konflikto. Kodekso 5.6 punkto nuostatos draudžia darbuotojams dalyvauti bendrovės konkurentų veikloje (el. b. t. 1 psl. 117-129). Iš Kodekso 3.7 punkto „j“ papunkčio, matyti, jog neteisingos ar iškraipytos asmeninės informacijos pateikimas įmonėje laikomas vienu iš rimtesnių pažeidimų ir gali būti atleidimo iš darbo priežastimi (el. b. t. 1 psl. 120).

Išanalizavęs minėtas Kodekso nuostatas, teismas neturi jokio pagrindo išvadai, kad atsakovas, nenurodęs brolio galimų sąsajų su bendrove ,,E. M.“, sąmoningai siekė pakenkti ir pakenkė ieškovo verslui, dalykinei reputacijai, sukompromitavo jo verslo elgesį ar etiką, turėjo akivaizdžios asmeninės naudos ar padarė žalą darbdaviui. Teismo nuomone, byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

Akcentuotina ir tai, kad bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovo įmonėje periodiškai būtų tikrinamas darbuotojų susirašinėjimas darbiniu el. paštu. Duomenų apie tai, kad iki 2017-07-31, t.y. per visus beveik septynis atsakovo darbo ieškovo įmonėje metus, būtų tikrintas toks atsakovo susirašinėjimas, taip pat nėra. Lygiai, kaip nėra jokių duomenų, kad būtų tikrinami kitų kartu su atsakovu dirbusių vadybininkų, elektroniniai laiškai. Be to, ieškovas tai padarė tuo pačiu metu, kuomet gavo atsakovo paklausimą dėl priedų ir pats pradėjo derybas dėl darbo sutarties su atsakovu nutraukimu šalių susitarimu.

Pažymėtina, kad atsakovas įmonėje dirbo 6,5 metų. Duomenų, kad jis savo pareigas atliko netinkamai, byloje nėra. Priešingai, teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovo tiesioginė vadovė A. A. patvirtino, kad atsakovas dirbo gerai. Atsakovo pateikti duomenys rodo, kad skyriaus, kuriame dirbo ieškovas, darbu klientai yra patenkinti. Taigi šios aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad atsakovo darbo kokybė darbdavį iki minėto kilusio konflikto tenkino.

Nurodyta įvykių seka suponuoja mintį, jog darbdavys išreiškė valią nutraukti darbo santykius su atsakovu dar iki atlikto susirašinėjimo patikrinimo, kurio metu ir buvo konstatuoti galimi darbo drausmės pažeidimai. Valiai suformuoti svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Iš byloje pateikto 2017-07-28 darbdavio pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu suteikia pagrindą spręsti, kad jau 2017-07-28 darbdavys turėjo tikslą nutraukti su atsakovo darbo santykius. Kadangi, kaip nurodė pats ieškovas, atsakovo susirašinėjimo el. paštu patikrinimas buvo atliktas tik 2017-07-31, tai labiau tikėtina, kad sprendimą nutraukti darbo santykius įtakojo atsakovo keliami apmokėjimo už darbą, darbo organizavimo klausimai ir susirašinėjimo su tiesiogine vadove paviešinimas įmonės darbuotojams, kas darbdaviui, matyt, buvo nepriimtina. Kadangi atsakovui nesutikus su pasiūlytomis darbo sutarties nutraukimo sąlygomis, darbdavys neatsisakė tikslo nutraukti darbo santykius, tai jis pradėjo ieškoti būdą, kaip šį tikslą pasiekti kuo mažesnėmis finansinėmis sąnaudomis, ką jam, iš esmės, ir pavyko padaryti, patikrinus atsakovo susirašinėjimą ir 2017-02-20 Ryšių su išorės (trečiosiomis) šalimis deklaraciją ir radus pretekstą atleisti atsakovą iš darbo už darbo drausmės pažeidimą, kurį darbdavys laikė šiurkščiu.

Pažymėtina, jog buvo tikrinami ne atsakovo atliktų pardavimų rodikliai, o būtent susirašinėjimas el. paštu, kas suponuoja mintį apie tai, kad būtent šioje veikloje darbdavys tikėjosi aptikti pažeidimus. Neatmetama tikimybė, jog būtent atsakovo tiesioginė vadovė, su kuria pas atsakovą įvyko konfliktas, paskatino vadovybę atlikti tokį patikrinimą, nes žinojo apie tai, kad atsakovo brolis dirba analogišką darbą ir atsakovas su juo glaudžiai bendrauja.