- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-03
- Bylos Nr.
- II-13-831/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00069-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- L. J.
dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. J. skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimo ROIK: 24254921083 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu ROIK: 24254921083 buvo nutarta L. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 str. 2 d., teiseną nutraukti.
Nutarimu konstatuota, kad nagrinėjamu atveju, nepilnamečio vaiko E. J. motina L. J., gyvenanti kartu su vaiku, 2024-07-07 buvo sudariusi galimybes dukrai bendrauti su atskirai gyvenančiu jos tėvu R. J.. Teismo nustatytu laiku ir būdu nepilnametis vaikas galėjo bendrauti su tėvu nemažiau 15 minučių. L. J. dukrą paruošė bendravimui, skatino žodžiu pasirodyti per ekraną tėvui. Skyriuje vaiko teisių pažeidimas nebuvo nustatytas ir atlikus vaiko situacijos vertinimą (12VSV-2030).
Dėl Teismo nutarčių vykdymo. Įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo nustatyta vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka, vykdymas yra privalomas. Tuo atveju, jei vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (nagrinėjamu atveju vaiko motina), nevykdo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas, gyvenantis skyrium, turi teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo ir, gavęs jį, kreiptis į antstolį. Įsiteisėjusių sprendimų vykdymo funkcija yra priskirta išimtinai antstolio kompetencijai, todėl vykdymo veiksmus organizuoti ir užtikrinti jų vykdymą turi būtent antstolis. Antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, kreditoriaus prašymu galintys imtis priemonių, taikant priverstinio vykdymo priemones, kad gera valia nevykdomas teismo sprendimas būtų įvykdytas priverstinai. Taigi, vaiko tėvui R. J. manant, kad vaiko motina L. J. 2024-07-07 nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo (netinkamai vykdė), kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vaiko tėvas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.
ANK 565-1 str. reglamentuoja aplinkybes, dėl kurių administracinė teisena negalima. Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtintas administracinės teisenos nutraukimo pagrindas - padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. L. J. prašymas nepilnametės dukros E. J. (girdimas pateiktame įraše 20240707_104725.mp4) pasirodyti per kompiuterio ekraną tėvui, negali būti laikomi jos tyčiniais veiksmais (administracinio nusižengimo požymiais), kuriais ji siekė pažeisti vaiko teises, ribodama jos bendravimą su atskirai gyvenančiu tėvu. Aptariamu atveju L. J. veiksmuose nėra nustatyta neginčijamų duomenų įrodančių jos kaltą elgesį, dėl kurio būtų tikslinga taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį.
2024-11-27 teismui persiųstas pareiškėjo R. J. skundas, kuriame nurodoma, kad R. J. įsitikinęs, kad Nutarimas surašytas neįsigilinus į 2024-07-07 nuotolinio bendravimo įrašo turinį ir vaiko teisių pažeidimo esmę, juolab, kad Tarnyba, kaip išvadą teikianti institucija, dalyvauja Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-l 7-1021/2024 dėl santuokos nutraukimo ir susijusių reikalavimų, todėl turėtų visus nuotolinio bendravimo įrašus vertinti kompleksiškai, nes tik taip, parenkant tinkamas priemones vaiko motinai L. J., turinčiai pareigą užtikrinti užsienio valstybėje gyvenančio vaiko tėvo ir vaiko bendravimą ir ryšio palaikymą, galimas nuolatinis vaiko teisų pažeidimų eliminavimas.
Iš įrašo matyti, kad motina neskatina vaiko ryšio su tėvu, kažkodėl kalba pašnabždomis ir netgi dukros kviečiama prieiti, neprieina nei prie vaiko, nei prie ekrano. Nemotyvuoja ir neskatina dukros, nepasuka vaizdo kameros, nors tėvas ne kartą prašė leisti jam kartu su vaiku valgyti, žaisti, tai yra veikti tai, kas vaikui patinka ir ką jis nori daryti, o ne „versti pasirodyti“ per ekraną. Geranoriška L. J. motyvacija vaikui iš tiesų kurtų artumą ir ryšį su tėvu, bet iš motinos elgesio matyti, kad ji apskritai nesuinteresuota, kad vaikas tėvą pažintų. Iš interjero nesunkiai nustatytina, kad ta aplinka, kurioje vaikas yra pasodinta valgyti, nėra vaiko įprasta valgomoji vieta, nes akivaizdžia matyti, kad vaikas jaučiasi nejaukiai, L. J. sukuria nepalankias nuotolinio vaiko ir tėvo bendravimui situacijas, tik viena aišku, tuo tikslu, kad vaiko ir tėvo ryšys nestiprėtų, o toltų. Iš įrašo akivaizdžiai matyti, kad taip, kaip L. J. bendrauja su dukra tėvo klausimu, yra visiškas nesikooperavimas dėl geriausių vaiko interesų, nes vaikas norėtų prieiti prie ekrano, kuriame girdi jį kalbinantį tėvą, kviečia prieiti motiną, bet ta neina ir bando pasišalinti iš kambario, o tokių jos veiksmų pasėkoje, vaikas kviečia motina grįžti, bet ir tada to nepasiekia. Akivaizdu, kad vaikui tėvas nupiešiamas, kaip svetimas ir nemalonus žmogus, „kuriam reikia pasirodyti“ , bet toks motinos elgesys ir veiksmai nėra pateisinami L. J. socialinių įgūdžių stoka, kadangi toks tyčiojimasis ir iš vaiko, ir iš R. J. tęsiasi jau ilgą laiką.
Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas inter aha nuotolinio bendravimo situaciją, 2024 m. sausio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-218-324/2024 akcentavo nuostatą, kad motinos pareiga užtikrinti tėvo bendravimą su vaiku tiesiogiai išplaukia iš teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos (56 punktas).
Šalies argumentai
R. J. prašo tarnybos atnaujinti terminą skundui dėl Nutarimo paduoti, ir atlikti išsamų pateikiamos medžiagos tyrimą.
R. J. mano, kad Skyrius, esant tokiai situacijai, kai nuotolinio bendravimo L. J. piktybiškai neužtikrina jau antri metai, ko pasėkoje vaikas tėvo, akivaizdu, nebepažįsta, pateikti 2024-07-07 nuotolinio vaizdo įrašą vaikų psichologo vertinimui ir pateikti išvadą, nes tik pritaikius tokias priemones galima užtikinti vaiko teises pažinti savo tėvą, palaikyti su juo ryši, bendrauti.
Atsiliepimas
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2024-11-07 gautas 2024-11-05 R. J. skundas (registracijos Nr. 12GD-1024) dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Skyrius) 2024-09-12 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 24254921083. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 622 straipsnio 2 dalimi, R. J. skundas su administracinio nusižengimo byla Nr. 24254921083, persiųstas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams (toliau - Teismas). Atsiliepimo į skundą padavimo terminas pasibaigė. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 3 dalyje numatyta asmenims, praleidusiems procesinių veiksmų atlikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas.
Skyrius, prašo Teismą atnaujinti praleistą atsiliepimo į R. J. skundą padavimo terminą ir teikiamą atsiliepimą priimti. Terminas praleistas dėl Skyriaus papildomo darbo Marijampolės apylinkės teismo aptarnaujamoje teritorijoje. Skyrius nori aktyviais veiksmais dalyvauti bylos nagrinėjime, išdėstyti savo argumentus ir įrodymus dėl pareikšto skundo.
Šalies argumentai
R. J. savo skunde prašo atnaujinti terminą skundui dėl nutarimo paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas R. J. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą patenkino.
Šalies argumentai
R. J. taip pat prašo atnaujinus skundo padavimo terminą atlikti išsamų pateikiamos medžiagos tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
Skyrius su R. J. skunde nurodytu teiginiu, kad priimant sprendimą administracinėje byloje Nr. ROIK:24254921083 nebuvo išsamiai išnagrinėtos įvykio aplinkybės nesutinka.
Skundo autorius nurodo, kad skundžiamas nutarimas surašytas neįsigilinus į 2024-07-07 nuotolinio bendravimo įrašo turinį ir vaiko teisių pažeidimo esmę. R. J. pastebi, kad Tarnyba, kaip išvadą teikianti institucija, dalyvauja Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-17-1021/2024 dėl santuokos nutraukimo ir susijusių reikalavimų, todėl turėtų visus nuotolinio bendravimo įrašus vertinti kompleksiškai, nes tik taip, parenkant tinkamas priemones vaiko motinai L. J., turinčiai pareigą užtikrinti užsienio valstybėje gyvenančio vaiko tėvo ir vaiko bendravimą ir ryšio palaikymą, galimas nuotolinis vaiko teisių pažeidimų eliminavimas.
Skyrius 2024-09-12 priimdamas nutarimą administracinėje byloje Nr. ROIK: 24254921083 vadovavosi ANK 617 straipsnio nuostatomis. Tiriamos buvo 2024-07-11 R. J. skunde nurodytos aplinkybės dėl 2024-07-07 10.30 val. vykusio nuotolinio R. J. ir jo dukros E. J. bendravimo. Tirtos aplinkybės, ar 2024-07-07 10.30 val. vaiko tėvo ir nepilnametės dukros nuotolinio bendravimo metu buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar skunde nurodytas asmuo L. J. (vaiko motina) kalta dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo numatyto ANK 73 str. Civilinėje byloje Nr. e2-17-1021/2024 esantys kiti vaizdo ir garso įrašai tyrimo metu vertinti nebuvo. Teisės, nagrinėjant administracinę bylą tirti ir tarp ginčo šalių esančius dokumentus (duomenis) civilinėje byloje (nesusiejusius su nagrinėjamu įvykiu), nesuteikia įstatymas.
Šalies argumentai
Toliau 2024-11-05 skunde R. J. nurodo, kad iš įrašo matyti, jog motina neskatino vaiko ryšio su tėvu, kažkodėl kalbėjo pašnibždomis ir netgi dukros kviečiama prieiti, nepriėjo nei prie vaiko, nei prie ekrano. Nemotyvuoja ir neskatina dukros, nepasuka vaizdo kameros, nors tėvas ne kartą prašė leisti jam kartu su vaiku valgyti, žaisti, tai yra veikti tai, kas vaikui patinka ir ką jis nori daryti, o ne versti pasirodyti per ekraną. Skundo autoriaus teigimu L. J. sukuria nepalankias vaiko ir tėvo bendravimui situacijas. L. J. su vaiko tėvu nesikooperuoja dėl geriausių vaiko interesų.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, reaguodami į 2024-07-11 gautą R. J. skundą bei siekdami apginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus interesus, atliko Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. Al-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinimo" (toliau - Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas), 10 punkte numatytus veiksmus. 2024-07-31 buvo atliktas Vaiko E. J. situacijos vertinimas (Nr. 12VSV-2030). Vaiko situacijos vertinimo metu nebuvo nustatytas 2024-07-07 vaiko E. J. teisių pažeidimas (30 punktas).
Tiriant, ar įvykio metu nebuvo nusižengta ANK 73 str. Nuostatoms, buvo nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. J. motina L. J., gyvenanti kartu su vaiku, 2024-07- 07 apie 10.30 vai. buvo sudariusi galimybes dukrai bendrauti su atskirai gyvenančiu jos tėvu R. J.. Teismo nustatytu laiku ir būdu (2024-01-30 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-218-324/2024) nepilnametis vaikas galėjo bendrauti su tėvu nemažiau 15 minučių. L. J. dukrą paruošė bendravimui, skatino žodžiu pasirodyti per ekraną tėvui. Nagrinėjamu atveju vaiko E. J. geriausi interesai yra pagrindinis veiksnys, kuris nagrinėjamas esamoje situacijoje. Iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių nebuvo surinkta duomenų (2024-11-05 skunde taip pat nepateikta), kad įvykio metu nepilnametis vaikas iš savo motinos patyrė prievartą (draudimą) matyti (bendrauti) su atskirai gyvenančiu savo tėvu, o priešingai pateiktame vaizdo įraše girdisi vaiko motinos raginimas savo dukrą bendrauti su savo tėvu. Vaiko motina įvykio dieną nesiginčijo su vaiko tėvu (nekonfliktavo), o tik skatino vaiką pasirodyti per ekraną savo tėvui. Duomenų, kad tokiu savo elgesiu L. J. pažeidė nepilnametės dukros E. J. teises nustatyta nebuvo.
Šalies argumentai
Jeigu skundo autorius mano, kad tiriamų aplinkybių metu L. J. netinkamai vykdė Teismo sprendimą, skyrium gyvenantis vaiko tėvas, turi teisę pateikti rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismui dėl vykdomojo rašto Išdavimo ir, gavusi jį, kreiptis į antstolį, įsiteisėjusių sprendimų vykdymo funkcija yra priskirta išimtinai antstolio kompetencijai, todėl vykdymo veiksmus organizuoti ir užtikrinti jų vykdymą turi būtent antstolis. Antstoliai yra valstybės įgalioti asmenys, nukentėjusios šalies prašymu galintys imtis priemonių, taikant priverstinio vykdymo priemones, kad gera valia nevykdomas teismo sprendimas būtų vykdomas priverstinai.
Žemesnės instancijos teismas
Skyriuje tirtu atveju nebuvo surinkta neginčijamų duomenų įrodančių, jog L. J. tiriamų aplinkybių metu, siekė tyčia pažeisti savo nepilnametės dukters teises.
Nagrinėjamu atveju buvo įžvelgiamos ir asmeninės priežastys. Tarp pareiškėjo R. J. ir L. J. vyksta teisminis ginčas civilinėje byloje. Procesas nėra baigtas. Proceso metu šalys nekartą kreipėsi į įvairias valstybines institucijas kaltindamos viena kitą. Ginčo šalys nepasitiki vienas kitu. Vykstant teisminiam ginčui vaikų tėvai stengiasi paviešinti galimą vienas kito neigiamą įtaką dukrai, o tai ne visada gali būti pagrindas konstatuoti, kad vienas iš tėvų naudoja valdžią priešingai vaikų interesams.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nebuvo surinkta įrodymų, jog L. J. 2024-07-07 padarė administracinį teisės nusižengimą numatytą ANK 73 straipsnyje.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus bei papildomai paaiškino, kad sprendimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo priimtas vadovaujantis 2024-07-31 vaiko situacijos vertinimo anketa bei įvertinus administracinių nusižengimų registre esančią informaciją, pareiškėjo pranešime esančią informaciją, šalių pateiktuose vaizdo įrašuose esančią informaciją.
Pareiškėjas R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2024-07-07 turėjo vykti jo bendravimas su dukra pagal teismo nutartį. Tačiau jis neįvyko. Nustatytu laiku jis bandė susiskambinti su L. J., tačiau susiskambinti nepavyko, į o siųstas žinutes ji nereagavo, parašė tik vieną žodį, kad „Valgo“. Paprašė atsukti kamerą, kad galėtų pabendrauti su dukra, tačiau ji į tai nereagavo. Iš L. J. jokios pagalbos, vaiko motyvavimo, kad užtikrinti jo ryšį su dukra nebuvo. Jis pats jokių galimybių kontroliuoti kameros neturi. Jis negirdėjo, kad L. J. būtų skatinusi dukrą bendrauti su tėvu. Tai nėra užfiksuota ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose. Jis kreipėsi į antstolį dėl netinkamo teismo sprendimo vykdymo. Byla išnagrinėta ir L. J. paskirta 300 Eur bauda. Jis buvo pasiruošęs 2024-07-07 susitikimui su dukra, turėjo pasiruošęs ir knygučių ir žaislų, kaladėlių. Tačiau viso to neturėjo kam parodyti, nes dukros vaizde nebuvo. Dukrai (duomenys neskelbtini) bus 4 metai. Įvykio metu jai buvo 3 metai. Bendravimas su dukra prasidėjo apie 10 minučių vėliau nei nustatyta. Truko 15 minučių ir 44 sekundes. Bendravimo metu dukrą matė keletą kartu po kelias sekundes. Jis spėjo tik pasisveikinti su ja, atkreipti dėmesį. Po to jos dėmesys nukrypo kažkur kitur. Jis neturėjo jokių galimybių tam, kad išlaikyti dukters dėmesį. Vaiko nebebuvo prie kameros. Jis visą laiką kvietė mergaitę, kalbino ją, klausė L. J., kur ji yra, bet su juo niekas nebendravo, nekalbėjo. Duktė jau pradeda kalbėti.
Suinteresuotas asmuo L. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2024-07-07 teismo sprendimu nustatytam bendravimui su tėvu dukrą pradeda ruošti iš pačio ryto t.y. pradeda aiškinti, kad bus susitikimas su tėvu, kad eis pasirodyti bei pabendrauti su juo. Būna iš anksto jau ir visa įranga paruošta antrame aukšte, kambaryje, kur visa įranga yra. Būna pastatytas kompiuteris taip, kad apimtų visą kambarį. Prieš tą susitikimą, likus 5 ar 10 min. vaikas užsimanė valgyti. Ji su dukra nuėjo į pirmame namo aukšte esančią virtuvę pavalgyti. Ji greitai paruošė maistą, mergaitė pradėjo valgyti. Ji tiesiog nepažiūrėjo į laikrodį, tuo metu buvo apie pusė vienuolikos. Pradėjo R. J. skambinti, rašyti. Ji trumpai parašė „Valgom“. Vėlavo kažkur apie 7 minutes. Dukrą ragino eiti pabaigti valgyti viršuje. Ji pasiėmė visus indus, gėrimus ir užlipo su dukrą į antrą aukštą. Ji padėjo maistą ant stalo, nuėjo įjungti kompiuterį, o mergaitė prisitraukė foteliuką ir atsisėdo prie stalo. Atsisėdo ten, kur jai patiko. Ji įjungė kompiuterį, tačiau jo į mergaitę neatsuko, kadangi nenorėjo sukelti streso mergaitei, kadangi ji vengia pašalinių žmonių. Jau ne kartą yra buvę, kad mergaitė atsukus į ją kamerą tiesiog pabėga. Vaikas tėvo nepažįsta, kadangi skyrybų procesas prasidėjo, kai mergaitei buvo keli mėnesiai ir trunka jau tris metus. Gyvai su tėvu mergaitė matėsi tik kelis kartus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktame vaizdo įraše (R. J. pateiktas 2024-07-07 bendravimo su vaiku vaizdo įrašas) užfiksuota, kad Vaiko tėvo R. J. ir vaiko E. J. nuotolinio bendravimo metu kompiuterio ekrane mažametė buvo pasirodžiusi keturis kartus. Kitu nuotolinio susitikimo metu vaiko nebuvo matyti ir girdėti. Vaiko tėvas nuo pat susitikimo pirmos minutės pasisveikino, nematydamas dukros ją kalbino, klausė kur ji yra. Pasirodžius dukrai kompiuterio ekrane, jis atkreipia dėmesį į E. J. aprangą, aprangos spalvą. Susitikimas baigėsi vaiko tėvui neatsisveikinus su dukra.
Teismui pateiktame vaizdo įraše (L. J. pateiktas 2024-07-07 R. J. bendravimo su vaiku vaizdo įrašas) Vaiko motina filmuoja prie kompiuterio sėdinčią ir valgančią dukrą. L. J. tyliai sako dukrai „atsisek prieš kamerą jeigu nori <...>“, „eik pasirodyti, jei nori <...>“, rodo rankomis ir veido mimikomis, kad ji nenori jog mama išeitų iš kambario. Mama ramindama dukrą sako „aš pabūsiu čia“ (vaiko mama viso susitikimo metu buvo netoli dukros). Vaizdo įraše girdisi galimai vaiko tėvo balsas - prašo, kad vaiko motina parodytų dukrą. Vaizdo antrame įraše matomas vaizdas, kai pavalgiusi dukra E. pasirodo kompiuterio ekrane, tačiau nuo jo ir nueina. Vaiko mama jos prašo, kad nueitų prie ekrano, bet mergaitė purto galvą, sako, kad nenori ir eina pro duris. Ji uždaro kambario, kuriame vyksta susitikimas tarp jos ir tėvo, duris. Maždaug apie 6:30 min. išeina iš kambario, kuriame vyksta nuotolinis susitikimas, ir uždaro duris. Ji mamai pasako, kad „nenori“. Tuo tarpu vaiko mama jai sako, kad atidarytų duris ir eitų prie kompiuterio ekrano.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pažeidimą, padarytą pakartotinai.
Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtinta, kad tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams, o už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 2, 4 dalys).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-303/2023).
Iš bylos duomenų matyti, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7-1021/2025, kurioje 2024-01-30 Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. e2S-218-324/2024 buvo nutarta pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtintą naują laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ir ją išdėstyti taip:
„1. Ieškovas R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atvykęs į Lietuvos Respubliką, bendrauja su nepilnamete dukra E. J., gimusia (duomenys neskelbtini)., kiekvieną sekmadienį nuo 11 iki 13 val. atsakovės L. J. parinktoje vietoje, kuri yra parenkama pagal vaiko poreikius, atitinka oro sąlygas, ir neprieštarauja vaiko interesams (pvz., parke, vaikų žaidimų kambaryje, kavinėje ir pan.) tame Lietuvos Respublikos mieste ar rajone, kur yra gyvenamoji atsakovės ir dukros vieta; nesant objektyvios galimybės ją parinkti atsakovės ir vaiko gyvenamosios vietos vietovėje (mieste, rajone), bendravimas turi vykti kitoje artimiausioje gyvenamai vietai vietoje, kurią parinko atsakovė; atsakovė privalo parinkti bendravimo vietą ir pranešti elektroniniu paštu apie tai ieškovui ne vėliau kaip šeštadienį iki 20 val.; jai to nepadarius, teisę parinkti bendravimo vietą savo nuožiūra tomis pačiomis sąlygomis, taikomomis atsakovei, įgyja ieškovas, tam atsakovė negali trukdyti; tiek ieškovas, tiek atsakovė turi užtikrinti, kad ieškovui bendraujant su dukra nedalyvautų jokie kiti pašaliniai asmenys nei iš vieno iš tėvų pusės, išskyrus nepilnametę E. J. į susitikimą su tėvu lydintį asmenį, kurį lydėti į susitikimus pasirenka L. J. tik tada, jei nedalyvauja pati atsakovė; abu tėvai turi teisę fiksuoti ieškovo ir vaiko pasimatymą vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis, bet taip, kad jos netrukdytų vaiko ir tėvo bendravimui ir nenukreiptų vaiko dėmesio bendraujant, t. y. kūno vaizdo kameromis, stacionariomis vaizdo kameromis ir panašiai.
2. įpareigoti ieškovą R. J. pranešti atsakovei L. J. raštu el. laišku apie planuojamą savo parvykimą į Lietuvą prieš 15 kalendorinių dienų iki parvykimo datos, apie išvykimą iš Lietuvos ne vėliau kaip per 5 dienas iki išvykimo datos.
3. Nustatyti, kad atsakovė L. J. negali remtis tuo, kad nėra tinkamos vietos ieškovui bendrauti su vaiku sekmadienį; jeigu taip daro, gyvas bendravimas turi vykti šeštadienį tokiu pat laiku ir sąlygomis, kaip nustatytas šia teismo nutartimi bendravimas sekmadienį; taip pat nustatyti, kad, jeigu numatytas atsakovo bendravimas su vaiku sekmadienį neįvyksta ne dėl jo paties kaltės, jis perkeliamas į ateinantį šeštadienį tomis pačiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į tai, kad kitas bendravimas numatytas ateinantį sekmadienį, t. y. bendravimas turi vykti ir šeštadienį, ir sekmadienį.
4. Nustatyti, kad ieškovas R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvendamas užsienio valstybėje, turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra E. J., gimusia 2021 m. birželio 17 d., kiekvieną sekmadienį nuo 10:30 val. iki 11.00 val. per programėlę „Facebook Messenger“, Skype, Viber, WhatsApp ar kitas nuotolinio ryšio priemones / programas vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis; bendravimas turi trukti nuo 15 iki 30 minučių, priklausomai nuo vaiko sugebėjimo išlaikyti dėmesį; atsakovė neturi trukdyti bendravimui atitraukdama dukros dėmesį nuo tėvo; dukrai bendravimo metu bet kokiu būdu išreiškiant nenorą bendrauti, atsakovė privalo motyvuoti, skatinti ją bendrauti su ieškovu, o ieškovas privalo stengtis palaikyti dukros dėmesį; įjungti nuotolinio ryšio priemones bendravimui nurodytu laiku privalo atsakovė L. J..
5. įpareigoti atsakovę L. J. informuoti el. paštu ieškovą R. J. ne vėliau kaip per 2 valandas nuo sužinojimo apie objektyvias susiklosčiusias ir nenumatytai, neplanuotai atsiradusias svarbias aplinkybes (pvz., dukros ligą, dukros vizitą į gydymo įstaigą, ir pan.), bet ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki nuotolinio bendravimo pradžios, apie neįvyksiantį nuotolinį susitikimą; nustatyti, kad šis nuotolinis bendravimas privalomai perkeliamas, jeigu tai leidžia vaiko sveikatos būklė, į kitą dieną, t. y. pirmadienį 18:30 val., jei vaikas negali bendrauti pirmadienį dėl ligos, bendravimas turi būti perkeliamas dar į kitą pirmadienį 18:30 val.
6. Nustatyti, kad atsakovė negali atsisakyti leisti tėvui bendrauti su vaiku motyvuojant, kad vaikas to nenori.“
Šiuo atveju 2024-07-11 R. J. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su skundu dėl to, kad 2024 m. liepos 7 d. 10:30 val. vyko nuotolinis jo, E. J. tėvo R. J., ir nepilnametės dukros bendravimas, kaip yra nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba 2024 m. sausio 30 d. Kauno apygardos teismo rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-218-324/2024. Numatyto nuotolinio bendravimo metu L. J. nevykdė teismo nutartyje numatytos laikinos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos. 2024 m. liepos 7 d. L. J. vėlavo pradėti tėvo R. J. ir nepilnametės dukros E. J. bendravimą, nes dukra valgė. R. J. kartu su skundu pateikia susirašinėjimo kopijas, kuriose matyti, jog R. J. 9:30 val. Švedijos laiku (10:30 val. Lietuvos laiku) per Facebook Messenger tris kartus skambino L. J., tačiau pokalbis nebuvo pradėtas. L. J. parašė vieną žodį „valgo“, duodama suprasti, jog E. J. valgo, todėl dabar pokalbis nebus pradėtas. Kadangi teismo nutartyje nenurodyta, ar tėvas R. J. gali/ negali nuotoliniu būdu su dukra bendrauti jai valgant (ar užsiimant bet kokia kita veikla), R. J. paprašė L. J. kad ji vis dėlto pradėtų pokalbį, o tėvas galėtų „valgyti kartu su dukra“. L. J. visiškai ignoravo tokį R. J. prašymą, jam dar kelis kartus paklausus kodėl pokalbis, jo bendravimo su dukra metu pagal teismo nutartį, nevyksta. L. J. viso susirašinėjimo metu R. J. parašė tik žodį „valgo“.
2024 m. liepos 7 d. pokalbis prasidėjo 10:38 val. Dukra E. J. viso pokalbio metu su tėvu bendravo tik apie minutę, ekrane pasirodydama tris kartus: 11:20 min- 11:41 min.; 12:56 min.-13:05 min.; 13:27 min.-13:45 min. Bendravimo metu R. J. keletą kartų klausė L. J. kodėl ji laiku nepradėjo pokalbio, kur yra vaikas bei prašė, jog pastaroji pasuktų kamerą į vaiką. Taip pat, tėvas viso pokalbio metu bandė prikalbinti dukrą E. J. prieiti prie ekrano, tačiau vaiko kambaryje didžiąją laiko dalį nebuvo. Pokalbis baigiasi 15:44 min. Pokalbį neįspėjusi nutraukia L. J., tėvui R. J. net nespėjus atsisveikinti su dukra. R. J. netikėtai pasibaigus pokalbiui su dukra, L. J. parašė žinutę, klausdamas ar ji visada taip darys, tačiau atsakymo į šią žinutę negavo.
R. J. prašė inicijuoti administracinio nusižengimo tyrimą dėl L. J. nubaudimo pagal ANK 73 str. 2 d.; pripažinti nepilnametę E. J. nukentėjusiąją, o vaiko tėvą R. J. nukentėjusiosios atstovu.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad nepilnamečio vaiko E. J. motina L. J., gyvenanti kartu su vaiku, 2024-07- 07 apie 10.35 val. buvo sudariusi galimybes dukrai bendrauti su atskirai gyvenančiu jos tėvu R. J.. L. J. dukrą paruošė bendravimui, skatino žodžiu pasirodyti per ekraną tėvui. R. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad mergaitė kelis kartus buvo priėjusi prie ekrano, keletą kartu po kelias sekundes. Jis spėjo tik pasisveikinti su ja, atkreipti dėmesį. Po to dukters dėmesys nukrypo kažkur kitur. L. J. pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kad vaiko motina ragino savo dukrą bendrauti su savo tėvu. L. J. įvykio dieną nekonfliktavo su vaiko tėvu, skatino vaiką pasirodyti per ekraną savo tėvui.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, reaguodami į 2024-07-11 gautą R. J. skundą atliko Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-12-30 įsakymu Nr. Al-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinimo“ 10 punkte numatytus veiksmus. 2024-07-31 buvo atliktas Vaiko E. J. situacijos vertinimas (Nr. 12VSV-2030). Vaiko situacijos vertinimo metu nebuvo nustatytas 2024-07-07 vaiko E. J. teisių pažeidimas.
Įvertinus tėčio ir vaiko bendravimo laikotarpį, vaiko amžių, konstatuotina, kad L. J. padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo, dėl kurio būtų tikslinga jai taikyti administracinę atsakomybę, nes ANK 73 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisės pažeidimu siekiama užtikrinti itin pažeidžiamų visuomenės narių, t. y. vaiko, teises. Dėl to padarytas nusižengimas nėra tiek pavojingas ir negali sulaukti jokios valstybės, veikiančios per savo institucijas, reakcijos.
Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių L. J. kaltę dėl ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Teismas, įvertinęs skunde nurodytus ir tesimo posėdyje išdėstytus šalių bei jų atstovų argumentus, nenustatė pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.
2025-01-06 teisme gautas pareiškėjo R. J. atstovės advokatės I. A. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Administracinio nusižengimo byloje II-13-831/2025 pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus įgalioto pareigūno 2024 m. rugsėjo 12 d. Nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: 24254921083). Prašyme nurodoma, kad vadovaujantis ANK 666 straipsnio 1 dalimi, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, todėl R. J. prašo Teismo, priimant procesinį sprendimą byloje, priteisti jo naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų, 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidų iš L. J.. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo R. J. skundas atmetamas, advokatės I. A. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.
2025-01-02 teisme gautas L. J. atstovo advokato S. K. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo, kuriame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 412,50 Eur. Tiriamą skundą iniciavo pareiškėjas R. J., skundas buvo atmestas, todėl vadovaujantis ANK 666 straipsnio 1 dalimi, teismas nutaria valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas priteisti iš R. J..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. J. skundo netenkinti ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ROIK: 24254921083 palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. J. valstybės naudai 412,50 Eur (keturis šimtus dvylika eurų ir 50 cnt) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.