Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, registro numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo gyvenamąjį namą, pagalbinius pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), bei visą žemės sklypą, esantį prie šių pastatų, paliko V. N..

Iš Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro 2021 m. gegužės 4 d. nutarimo matyti, kad pareiškėja V. N. kreipėsi į minėtą notaro biurą dėl palikimo priėmimo po A. B. mirties, tačiau jos prašymas buvo atmestas, nes buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.

Iš Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro 2021 m. gegužės 4 d. liudijimo matyti, kad po A. B. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, niekas iš jo įpėdinių dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Iš Nekilnojamo turto registro matyti, kad po A. B. mirties jo vardu liko registruotas turtas: 25/29 dalis žemės sklypo iš 0,2900 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); garažas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); tvartas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); viralinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini); daržinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini); malkinė, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja V. N. po sugyventinio A. B. mirties liko gyventi name, kuriame jie kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį, namą prižiūri, įvedė vandens ir nuotekų šalinimo tinklus, yra tuo adresu deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Be to, pateikė įrodymus, kad visą šį laiką mokėjo mokesčius, susijusius su minėto namo ir jo priklausinių išlaikymu. Šie teismui pateikti įrodymai liudija, kad pareiškėja V. N. po A. B. mirties savo aktyviais veiksmais, kaip palikėjo įpėdinė, siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos V. N. pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas turintis juridinę reikšmę faktas, kad ji po A. B. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisei įgyvendinti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos V. N. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po A. B., (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.