Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Čėsnienės ir Rūtos Petkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) mažosios bendrijos „Harokas“ ir apelianto (atsakovo) J. J. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-638-1115/2022 pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Harokas“ ieškinį atsakovui J. J. J., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Akorus Real Estate“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Akorus Real Estate“, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinius skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

24. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

25. Bylos duomenimis nustatyta, jog kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. rugsėjo 29 d. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Serija HR Nr. P011. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo tarpininkauti parduodant atsakovui priklausantį Turtą šalių sudarytoje Sutartyje numatytomis sąlygomis, o atsakovas įsipareigojo ieškovei sumokėti Sutartyje numatyto dydžio sumas Sutartyje numatytomis sąlygomis.

26. Sutarties 2 punkte, be kita ko, numatyta, kad „paslaugos teikėjas tarpininkaus parduodant Turtą ir bus vienintelis Turto pardavėjas, atstovaujantis klientą. Turtą gali parduoti ir pats klientas savo pirkėjams, Turtą gali klientas ir atsisakyti parduoti paslaugos teikėjo surastiems pirkėjams. Abiem atvejais klientas sumoka 0,1 proc. dydžio atlygį nuo parduodamo ir Sutartyje apibrėžto Turto pardavimo sumos, kaip paslaugos teikėjo patirtas išlaidas pardavimo metu“; Sutarties 3 punktas numato, kad „komisinis atlygis mokamas dalimis tik po to, kai paslaugos teikėjas suranda Turto pirkėją, kuris sutinka sumokėti klientui priimtiną Turto pardavimo kainą ir pasirašo preliminarią sutartį bei sumoka avansą. Klientas paslaugos teikėjui sumoka 50 proc. atlygio. Likusi 50 proc. komisinių dalis sumokama pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį pas notarą“; Sutarties 4 punktas numato, kad „komisinis atlygis paslaugos teikėjui yra lygus sumai, gautai pardavus Turtą didesne kaina nei nurodyta Sutartyje nuo faktinės Turto pardavimo kainos, bet ne mažesnis nei 15 000,00 eurų“; Sutarties 6 punktas be kita ko numato, kad Sutartis nustoja galioti po 30 dienų nuo informavimo. Jei klientas nenutraukia Sutarties, ji pratęsiama tokiam pačiam laikotarpiui. Šešis mėnesius po Sutarties nutraukimo visi potencialūs pirkėjai, kuriuos paslaugos teikėjas šios Sutarties galiojimo metu informavo apie parduodamą Turtą, yra laikomi jo surastais pirkėjais, jeigu jis šios Sutarties galiojimo metu pranešė apie juos klientui elektroniniu paštu ar paštu“.

27. Atsakovas informavo ieškovę 2021 m. birželio 21 d. apie Sutarties nutraukimą, o 2021 m. birželio 23 d. atsakovas sudarė paslaugų sutartį dėl atstovavimo parduodant Turtą su trečiuoju asmeniu UAB „Akorus Real Estate“. Atsakovui priklausantį Turtą 2021 m. rugsėjo 21 d. nupirko D. M.

Dėl komisinio mokesčio už tarpininkavimo paslaugą pagal sutartį mokėjimo

31. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad apie D. M., kaip potencialią Turto pirkėją, ieškovė būtų informavusi atsakovą paštu arba elektroniniu paštu, kaip tai numatyta Sutartyje. Nors ieškovė nurodo, jog apie D. M., kaip apie potencialią Turto pirkėją, atsakovą informavo telefonu ir su atsakovu suderino laiką, kuriuo D. M. galės atvykti apžiūrėti atsakovui priklausiusį Turtą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog toks informavimo būdas šalių sudarytoje Sutartyje nebuvo numatytas. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė neišpildė Sutartyje sulygtų sąlygų ir netinkamai informavo atsakovą apie potencialią pirkėją, jeigu toks informavimas ir buvo. Be to, nors ieškovė nurodo, jog buvo tokia susiklosčiusi praktika – informuoti pardavėją apie potencialų pirkėją telefonu, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien turto aprodymas pirkėjui ir bendravimas su pirkėju telefonu, vienareikšmiškai savaime nesudaro pagrindo teigti, jog tai yra potencialus Turto pirkėjas. Be to, kaip jau buvo minėta, pirkėja D. M. net nesutiko pirkti Turto. Taigi, ieškovės argumentai dėl tinkamo informavimo atsakovui apie potencialią Turto pirkėją šiuo atveju atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

32. Taip pat Sutarties 3 punkte numatyta, jog komisinis atlygis mokamas dalimis tik po to, kai paslaugos teikėjas suranda Turto pirkėją, kuris sutinka sumokėti klientui priimtiną Turto pardavimo kainą ir pasirašo preliminarią sutartį bei sumoka avansą.

33. Pažymėtina, jog byloje ginčo, jog Turto pirkėja D. M. komunikavo su ieškove, tai, jog ieškovės atstovas aprodė D. M. Turtą, nėra. Taip pat byloje ginčo, jog ieškovei pirkėja D. M. nesiūlė pirkti Turto, o siūlė keisti Turtą, kas pagal Sutarties sąlygas nebuvo sutarta su atsakovu, nėra. Bylos duomenimis nustatyta, jog pagal Sutartį Turtas nebuvo parduotas pirkėjai D. M. ir atsakovas negavo to, ko Sutartimi siekė. Taigi, ieškovė neįvykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų (Sutarties 3 punktas), kuriuos privalėjo įvykdyti, t. y. ieškovės atstovui ir D. M. nepasiekus susitarimo, preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, avansas taip pat nebuvo sumokėtas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju ieškovė nebuvo suradusi potencialios Turto pirkėjos, o vien tai, jog D. M. domėjosi Turtu, norėjo ne pirkti, o keisti Turtą, įvertinus ir tai, kad D. M. netiko siūloma Turto kaina, nesudaro pagrindo laikyti ja būtent ieškovės surasta potencialia pirkėja. Pažymėtina ir tai, kad Sutartyje yra numatytas tik Turto pardavimas už konkrečią sumą, jokių kitų sąlygų apie Turto keitimą (mainymą) nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai, jog pirkėja D. M. yra surasta jos, yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

34. Apeliantės teigimu, tarp atsakovo ir UAB „Akorus Real Estate“ sudarytos Paslaugų sutarties 1.2 punkte buvo nurodyta tik 5 000,00 Eur mažesnė Turto pardavimo kaina negu buvo nurodyta tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos Sutarties 1 punkte. Tačiau teisėjų kolegija nesutikdama su tokiais ieškovės argumentais pažymi, jog ieškovė nuo pat Sutarties sudarymo 2019 m. rugsėjo 29 d. iki pat jos nutraukimo 2021 m. birželio 21 d. Turtą pardavinėjo už 545 000,00 Eur sumą, t. y. nors Turto pardavimo kaina Sutartyje buvo nurodyta 500 000,00 Eur, tačiau reklamos skelbimuose ir pasiūlymuose Turto pardavimo kaina realiai buvo nurodyta 545 000,00 Eur. Šia aplinkybę patvirtino ir ieškovė (2021 m. gruodžio 29 d. ieškovės pateikto dubliko 4 l.). Sutartyje su kitu tarpininku nurodyta Turto pardavimo kaina buvo 438 000,00 Eur, t. y. priešingai nei nurodo ieškovė, su kitu tarpininku sudarytoje sutartyje Turto kaina buvo ženkliai mažesnė nei realiai Turtą pardavinėjo ieškovė. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovo argumentais, jog šiuo atveju ieškovė pati savo nuožiūra pasirinko didesnę riziką negauti naudos, jei neparduos Turto už didesnę kainą, tačiau jei parduos – gaus atitinkamai didesnę naudą, kas ir buvo įtvirtinta tarp šalių sudarytoje Sutartyje.

36. Kadangi ieškovė nesuteikė atsakovui paslaugų pagal sulygtas Sutarties nuostatas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 15 000,00 Eur komisinį mokestį atmetė kaip nepagrįstą.

37. Be to, nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad remiantis Sutarties nuostatomis atsakovas turėjo ieškovei sumokėti 500,00 Eur (0,1 proc. dydžio atlygio, nuo parduodamo ir Sutartyje apibrėžto turto pardavimo sumos, kaip paslaugos teikėjo patirtų išlaidų pardavimo metu), tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas priteisė šią sumą iš atsakovo ieškovei, o ir atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neginčijo. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

38. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui J. J. J. iš ieškovės MB „Harokas“ 970,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime suklydo vertindamas 1 000,00 Eur sumokėjimą patvirtinančius duomenis (pinigų priėmimo kvitą, sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą vertino kaip vieną buhalterinę operaciją), dėl ko remiantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu buvo pateiktas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo.

41. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas nurodė, jog byloje yra pateikta sąskaita už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitas ir mokėjimo nurodymas tik dėl 1 000,00 Eur sumokėjimo už tripliko surašymą. Pažymėjo, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat nurodytos priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi konstatavo, kad nagrinėjamu atveju CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata netaikytina, todėl nėra teisinio pagrindo priimti papildomą sprendimą.

42. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog 2022 m. balandžio 8 d. pateikė teismui prašymą dėl išlaidų teisinei pagalbai priteisimo, kurį pirmosios instancijos teismas rezoliucija priėmė į bylą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dėl 2 000,00 Eur atsakovo patirtų išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu šioje civilinėje byloje. Atsakovas mano, jog pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas 2 000,00 Eur sumokėjimą patvirtinančius duomenis (pinigų priėmimo kvitą 1 000,00 Eur sumai, 1 000,00 Eur sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą 1 000,00 Eur sumai) kaip vieną buhalterinę operaciją patvirtinančius duomenis už vienos teisinės paslaugos suteikimą (tripliko parengimą), kadangi atsakovui buvo suteiktos dvi savarankiškos atlygintinos teisinės paslaugos (atsiliepimo į ieškinį parengimas ir tripliko parengimas) už kurias atsakovas apmokėjo skirtingu laiku (2021 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. sausio 31 d.), skirtingais būdais (grynais pinigais ir bankiniu pavedimu) ir yra skirtingas lėšų gavimo pagrindas. Atsakovas pabrėžė, kad ta pati 1 000,00 Eur suma nebuvo ir negalėjo būti atsakovo sumokėta ir grynais, ir pavedimu, ką klaidingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Taigi į bylą buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė būtent 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu byloje.

44. Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10, 14 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021 32 punktas).

45. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas į šią civilinę bylą nepateikė advokato Nerijaus Plėdžio sąskaitos, kurios pagrindu atsakovas 2021 m. gruodžio 3 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 1045403 advokatui Nerijaus Plėdžiui sumokėjo 1 000,00 Eur, t. y. nėra sąskaitos, kurioje aiškiai ir atskirai būtų išskirtos atskiros teisinės paslaugos ir pateiktas jų dydis. Be to, sutiktina su ieškovės argumentais, jog advokato Nerijaus Plėdžio klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaita yra be datos ir joje nėra pateiktas atskirų advokato atsakovui suteiktų teisinių paslaugų kainų dydis, o nurodytos tik teisinėms paslaugos suteikti skirtos valandos. Taigi, byloje nėra aiškiai išskirta ir detalizuota, kokių konkrečių procesinių dokumentų rengimo išlaidos sudaro prašomą priteisti sumą papildomai 1 000,00 Eur sumą ir atitinkamai šiuo atveju yra pagrindas abejoti, ar minėtos išlaidos buvo realiai patirtos. Nors 2021 m. gruodžio 3 d. pinigų priėmimo kvite Serija LAT Nr. 1045403 nurodyta, kad sumokėta už atstovavimą, dokumento surašymą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš 2021 m. gruodžio 3 d. pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 1045403 nėra aišku už kokį teismo posėdį šiuo kvitu atsakovas sumokėjo atstovui ir kokia buvo tiksli suma už atitinkamas pasaugas. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje yra pateikta sąskaita už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitas ir mokėjimo nurodymas tik dėl 1 000,00 Eur sumokėjimo už tripliko surašymą. Dėl šios priežasties, atsakovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas suklydo atsakovui priteisdamas ne visą atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantų teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

48. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).

50. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės paliekamas nepakeistu, atsakovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

51. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (už susipažinimą su ieškovės apeliaciniu skundu, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti atsakovo patirtas prašomas priteisti už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš ieškovės atsakovui 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

52. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

53. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės MB „Harokas“ atsakovui J. J. J. 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.