- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-08
- Bylos Nr.
- 1A-102-498/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01080-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- S. B.
- Advokatai
- Violeta Naujokienė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-102-498-2015
Teisėja Vilma Dapkevičienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01080-2014-5
2015 m. sausio 08 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Algirdo Remeikos, Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, nuteistojo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
S. B. pripažinta kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį
ir nuteistas 90 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d. c) pap., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės, neatliktos pagal 2013-12-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, ir S. B. paskirta galutinė subendrinta 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas S. B. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-09-22 iki 2014-09-24.
Bausmę paskirta atlikti areštinėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. 2014-09-30 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2014-09-22 apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), V. P. priklausančioje sodyboje, įeidamas į garažą pagrobė svetimą turtą – V. P. priklausančius daiktus: trimerį StihlFh300 1700 Lt vertės ir pjaustyklę 800 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. P. 2500 Lt turtinę žalą
Šalies argumentai
S. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-30 nuosprendį baudžiamojoje byloje dalyje dėl bausmės skyrimo - tinkamai taikyti BK 54 str. 2 d., 64¹ str., ir S. B. už BK 178 str. 1 d. skirti minimaliai švelniausią bausmę straipsnio sankcijoje numatytose ribose - baudą ar kitą bausmę, nesusijusią su areštu.
Skunde apeliantas nurodo, kad su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-30 nuosprendžiu nesutinka iš dalies, t.y. nesutinka dėl bausmės paskyrimo, kadangi priimtas nuosprendis dėl bausmės paskyrimo ir jos subendrinimo nėra teisingas ir pagrįstas. Teismas paskyrė per griežtą bausmę, kuri yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, prieštarauja teisingumo principui.
Apeliantas nurodo, kad LR BK 54 str. yra įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Antai, pagal BK 54 str. 2 d., skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo, turi įvertinti visas nurodytas aplinkybes, o neapsiriboti tik viena iš jų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą reiškia ir tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 str. 2 d. bei konstitucinis teisinės valstybės principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
Žemesnės instancijos teismas
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bausmės skyrimo klausimą, kadangi neįvertino visų bausmės skyrimo sąlygų, o būtent, atsakomybę lengvinančių aplinkybių. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad asmens atsakomybe lengvinančia aplinkybę pripažįstama, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
Nurodo, kad prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi ir dabar gailisi, pavogti daiktai grąžinti nukentėjusiajam V. P., civilinio ieškinio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareikšta. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą bei jo atsakomybės klausimą, atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismas skirdamas bausmę nepakankamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad jo elgesys rodo antivisuomenines nuostatas. Atkreipia teismo dėmesį, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, įvyko, kad jis įvykdė nusikalstamą veiką, tačiau tai nutiko visai atsitiktinai, iš anksto nieko neplanuojant, tiesiog spontaniškai, tačiau daiktai buvo grąžinti savininkui.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad nors teismas taikė LR BK 64' str. nuostatas, nes buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė, kad jo laisvės apribojimo bausmė pagal 2013-12-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, pilnai atlikta, todėl netinkamai taikė BK 64 str.l d., 3 d., 65 str. 2 d. c) pap. nuostatas.
Apeliantas skunde paaiškina, kad 2013-12-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-130-182/2014, buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir pritaikius BK 64l str. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 22 vai. iki 6.00 val. ryto būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 67 vai. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė buvo subendrinta su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-09-04 baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme pagal BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė S. B. paskirta laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 vai. iki 6.00 vai. ryto būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 67 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Tačiau jam vykdant paskirtą galutinę bausmę, paaiškėjo, kad 2013-12-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme nenurodyta, kad į paskirtą galutinę 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę buvo įskaityta dalis atliktos bausmės pagal kitą teismo baudžiamąjį įsakymą (2013-09-04 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, b.b. Nr. 1-99-418/2013).
Atkreipia teismo dėmesys, kad tiek nacionaliniai įstatymai, tiek ir galiojančios Konvencijos normos draudžia pabloginti jo, kaip nuteistojo teisinę padėtį, atsitiktinai nesusieti bausmės minimalia sankcija, numatyta valstybės už padarytą ar padarytus nusikaltimus. Neleidžiama nei pasunkinti, nei pailginti bausmės trukmės ir ji negali viršyti paskirtos bausmės. Sunkinama jo teisinė padėtis, nes tokios bausmės dydžio, kurią turės atlikti ir kurią subendrino teismas, jam nebuvo paskyręs joks teismas. Būtent teismas į naujai paskirtą galutinę bausmę, turėjo įskaityti iki to laiko atliktą didelę bausmės dalį ir aiškiai nurodyti nuo kada bausmės atlikimas turėjo būti skaičiuojamas. Tačiau dėl netinkamo bausmių subendrinimo yra pateiktas jo apeliacinis skundas, šiuo metu byla dėl bausmių subendrinimo yra perduoda nagrinėti apeliacinės instancijos teismui - Kauno apygardos teismui. Tinkamai įskaičius į
paskirtą bausmės laiką iš dalies jau atliktą bausmę pagal baudžiamuosius teismo įsakymus, teismas turėjo paskirti bausmę ir nebendrinti su tariamai neatliktomis bausmėmis.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad teismas už įvykdytą nusikalstamą veiką galėjo paskirti sankcijoje numatytą bausmę - viešuosius darbus arba baudą, kadangi tam buvo visos sąlygos (jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, grąžino daiktus, niekam nebuvo padaryta žala, buvo atliktas sutrupintas įrodymų tyrimas, jis neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius) paskirti bausmę sankcijos ribose.
Apeliantas nurodo, kad BK 41 str. greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus - padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi prieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymi ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu - bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Atkreipia dėmesį, kad BK 54 str. 1 d. nustatyta, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tokia išimtis įtvirtinta BK 54 str. 3 d., kurioje aiškiai nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas ir su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusį asmenį pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.
Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju jam paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir, jo manymu, kad pirmosios instancijos teismas, už nusikalstamą veiką turėjo paskirti žymiai švelnesnę bausmę -piniginę baudą. Teismo paskirta bausmė neturėtų nutraukti susiformavusių teigiamų socialinių ryšių ir užkirsti kelio toliau gyventi normalų visuomeninį gyvenimą, bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, teikti jiems išlaikymą, auklėti ir t.t.
Apeliantas nurodo, kad vertinant nurodytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, pažeidė BK 41 str., 54 str. 2 d., BK 59 str. 1 d. 2 p. 64' str. nuostatas, kadangi neįvertino visų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmę, kuri yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, prieštarauja teisingumo ir proceso operatyvumo principams.
Motyvuojamoji dalis
S. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas S. B. neginčija nusikalstamos veikos padarymo fakto ir pirmos instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su teismo paskirta arešto bausme.
Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojo byloje esančių įrodymų visumą, apelianto nurodomus bausmės švelninimo motyvus bei skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str. nepažeidė, tinkamai atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, nurodė išsamius bausmės rūšies parinkimo S. B. ir parinktos bausmės dydžio nustatymo motyvus. Parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad jis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltės formą, veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad S. B. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d., anksčiau buvo teistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir kitos bausmės vykdymo laikotarpiu. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad S. B. niekur nedirba, darbo paieškos buvo nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius, jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės rodo nuteistojo socialinį pavojingumą bei leidžia daryti išvadą, kad S. B. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų, sistemingai pažeidinėti baudžiamuosius įstatymus. Dėl šių priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantui bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus jam bausmę susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, t.y. areštu.
Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgęs į byloje ištirtais įrodymais nustatytų duomenų visumą, ne tik teisingai parinko S. B. skirtinos bausmės rūšį, bet ir nustatė jos dydį.
Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės trukmę, atsižvelgė į byloje nustatytų aplinkybių visumą dėl S. B. padarytos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., bei paskyrė arešto bausmę, kuri savo pobūdžiu yra švelnesnė bausmės rūšis nei terminuotas laisvės atėmimas. Kolegijos vertinimu, maksimalios arešto bausmės trukmės paskyrimas yra pagrįstas, kadangi nuteistasis S. B. teistas ne pirmą kartą, jo atžvilgiu anksčiau taikytos švelnesnės, nei areštas, bausmės, nepaveikė jo elgesio, nepadarė teigiamo poveikio, nepasiekė keliamų tikslų ir neužkirto S. B. galimybių daryti naujas nusikalstamas veikas.
Taip pat LR BK 64¹ str. nuostatų pagrindu paskirtoji bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą, bei dar labiau ją švelninti apelianto nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, kadangi ji atitinka tiek nuteistojo asmenybę, tiek nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Be to, aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad švelnesnės bausmės skyrimas nepaveiktų nuteistojo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Atmestinas apelianto skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Priešingai, pirmos instancijos teismas šią aplinkybę nustatė, įvertino ir į šią aplinkybę atsižvelgė, parinkdamas ne pačią griežčiausią bausmės rūšį, numatytą sankcijoje už padarytą nusikaltimą.
Nesutiktina su apelianto skundo argumentu, kad jo atžvilgiu turėjo ar galėjo būti taikomai Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. Paprastai, kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamojo įstatymo straipsnio, už kurio pažeidimą nuteistas S. B., sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, tarp kurių yra numatytos bausmės švelnesnės, nei arešto bausmė, tačiau šios bausmės S. B. nebuvo paskirtos dėl to, kad jam buvo parinkta griežtesnė bausmė, atitinkanti jo padarytą veiką, o ne dėl to, kad švelnesnę bausmę paskirti nebuvo galimybės. Dėl šios priežasties svarstyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų S. B. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo.
Apelianto skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas neteisingai subendrino jam paskirtas bausmes ir neįskaitė bausmės dalies pagal ankstesnį nuosprendį, nėra pagrįstas.
2014-09-30 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 90 parų arešto bausmė, kuri buvo sumažinta 1/3, iki 60 parų arešto, Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d. c) pap., buvo subendrinta su neatliktos bausmės, paskirtos 2013-12-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, dalimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 70 (septyniasdešimt) parų arešto. Tokiu būdu, prie 2014-09-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta 10 parų arešto, kas atitinka 20 laisvės apribojimo dienas. Nustatyta, kad 2014-09-30 nuosprendžio priėmimo dienai S. B. dar buvo neatlikęs 33 dienų laisvės apribojimo bausmės, paskirtos 2013-12-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Taip pat nustatyta, kad, priešingai, nei teigia apeliantas, Kauno apygardos teismas 2014-10-17 nutartimi atmetė S. B. skundą įskaityti į 2013-12-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę, tokiu būdu paliekant neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį pagal 2013-12-27 Druskininkų miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą nepakeista.
Esant tokioms aplinkybėms S. B. skundo prašymas pakeisti bausmių subendrinimo būdą netenkinamas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, S. B. paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, yra teisinga ir tinkama pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės tikslus, todėl ją švelninti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti, 2014 m. rugsėjo 30 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.