Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-243-485/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-30Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-16Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-30
Bylos Nr.
1-243-485/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09281-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
V. S.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Rimantas Bučma
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-243-485/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09281-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.2.4.1.2.2; 1.2.4.1.2.3; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 30 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,kaltinamajam A. S. ir jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,nukentėjusiajam V. S. ir jo atstovei advokatei O. K.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S. 2019 m. kovo 4 d., laikotarpiu nuo 15 val. iki 19 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, S. A. S. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, mažiausiai tris kartus smogė mediniu pagaliu apsvaigusiam nuo alkoholio bei lovoje miegojusiam, dėl to buvusiam bejėgiškos būklės savo broliui V. S. į galvos ir kaklo sritį, tokiais veiksmais padarė odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kaktoje, muštinę žaizdą kairio momens srityje, įspaustinius skeveldrinius kaktikaulio kairės pusės ir kairio momenkaulio lūžius, nueinančius į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po juo kairėje pusėje, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimą, poodinę kraujosruvą kaklo dešiniame šone, nukentėjusiajam ranka dengiantis nuo suduotų smūgių, padarė odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, t. y. sunkiai sužalojo bejėgiškos būklės artimąjį giminaitį bei šeimos narį – savo brolį V. S., nes dėl galvos smegenų sumušimo, kaukolės kaulų lūžių, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po juo, kas sukėlė galvos smegenų suspaudimą, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną jis grįžęs namo pamatė, kad juose nieko nebuvo ir dviračiu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę. Važiuodamas pakeliui jis sutiko nuo alkoholio apsvaigusį brolį, taip pat važiavusį dviračiu, kuris pradėjo aiškinti, kad kaltinamasis paėmė jo kirvį, grasino užmušti, kai kaltinamasis grįš namo. Kadangi kaltinamasis buvo blaivus, nieko V. S. nesakė, tačiau brolio kirvio jis nebuvo paėmęs ir nebuvo jo matęs. Nuvažiavęs į gyvenvietę jis su pažįstamais asmenimis išgėrė alaus ir degtinės, grįžo namo apsvaigęs ir, pamatęs, kad namuose nieko nėra, jis nuėjo į klojimą (malkinę), kur girtas miegodavo jo brolis. Kaltinamasis V. S. paklausė apie kirvį, tačiau jis tik kažką murmėjo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tada jis pasiėmė pagalį, apie 20 cm ilgio pjautą malką, ir juo sudavė V. S. į galvos sritį, į veidą, galimai iš viso tris kartus. Po to, numetęs pagalį, jis nuėjo į namus ir atsigulė. Ryte prabudęs išvažiavo į paupį, pasivaikščiojo, jautė pagirias. Po pietų grįžęs namo nuėjo į klojimą, kur pusiau sėdėdamas buvo brolis. Jo veidas buvo pamėlynavęs. Paklausus, kas jam yra, brolis nieko neatsakė. Tuomet jis nuėjo pas kaimyną R. K., gyvenantį už kelių šimtų metrų, ir jam pasakė, kad broliui yra blogai, kad jis guli kruvinas ir kažkas jį sumušė. Kodėl nurodė tokias aplinkybes, nežino. Kartu su kaimynu grįžo į namus ir pasakė, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jis kaimyno mobiliojo ryšio telefonu paskambino Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) numeriu 112 ir pranešė apie sumuštą žmogų. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir V. S. išvežė. Kodėl smurtavo prieš brolį, paaiškinti negali, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o brolis prieš tai jį gąsdino, dėl girtumo nesuprato smūgiuojantis į galvą. Apie pinigus įvykio dieną su V. S. nekalbėjo. Jei būtų blaivus, to nebūtų atsitikę. Jo santykiai su broliu prasti, jie mažai kalbėdavosi, tačiau dažnai nesipykdavo. Anksčiau brolis jį miegantį buvo sumušęs. V. S. įvykio metu apsiginti negalėjo, jam sudavus malka, jis nesigynė, nors galimai buvo pakėlęs ranką. Kadangi klojime prietema, jis tiksliai nematė. Kodėl prie lovos buvo rastas kruvinas kirvis, nežino. Savo poelgį vertina blogai, tačiau su brolio civiliniu ieškiniu sutinka tik iš dalies, mano, kad prašoma suma per didelė ir turi būti mažinama apytiksliai iki 10 000 Eur. Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta. Taip pat paaiškino, kad jo motina namuose negyvena dėl jam nežinomų priežasčių. Ji dažnai išvyksta pas anūkes ir vėl sugrįžta. Paskutiniu metu namuose ji nebuvo ilgesnį laiką.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarė pagarsinti kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad įvykio dieną susitikus brolį kaime, jo veide jokių sužalojimų nebuvo. Išsiskyręs su broliu, jis gėrė alkoholinius gėrimus vienas ir su kitais kaimo gyventojais. Po pietų, laiko tikslaus neatsimena, galėjo būti apie 17 val., jis dviračiu grįžo į namus. Pastatęs dviratį, jis nuėjo į ūkinį pastatą, ir jame iš malkų krūvos paėmęs alksninį apvalų pagalį, juo ne mažiau kaip tris kartus smogė nugara ant lovos miegojusiam broliui į galvą. Po suduotų smūgių, jis numetė pagalį į malkų krūvą ir nuėjo į namą miegoti. Prieš suduodant smūgius, brolis miegojo ir galimybės pasipriešinti neturėjo. Nuo suduotų smūgių jis prabudo, tačiau iš lovos neatsikėlė. Kitos dienos rytą jis nuėjo pažiūrėti, ar brolis gyvas ir kaip jis atrodo. Pravėręs ūkinio pastato duris pamatė ant lovos sėdintį V. S., kurio galva ir veidas buvo kruvini. Nieko broliui nesakęs, uždarė ūkinio pastato duris, nuėjo prie upės, po to dar kažkur, visą dieną prasivaikščiojo ir grįžęs į namus dar kartą nuėjo pasižiūrėti, kaip jaučiasi brolis. Rado jį gulintį šonu ant lovos, buvo užsiklojęs antklode. Paklausus, kaip jaučiasi, jis nieko neatsakė, visiškai nekontaktavo. Jis suprato, kad broliui blogai, todėl nusprendė iškviesti greitąją pagalbą. Nuėjo pas kaimyną R. K. ir iš jo telefono paskambino Bendrajam pagalbos centrui Nr. 112. R. K. ir BPC operatoriui nesakė, kas sumušė brolį. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Kai policijos pareigūnai apžiūrinėjo įvykio vietą, jam parodė kirvį kruvinu kotu. Paaiškino, kad smūgių kirviu nesudavė. Kirvio kotą iškruvinti galėjo pats V. S., nes po suduotų smūgių jis dar kurį laiką judėjo, matė jį sėdintį ant lovos. Į lauką iš ūkinio pastato išėjusio V. S. nematė. Paaiškino, kad jis 1986 metais buvo teistas už nužudymą, atliko 15 metų laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 85–88, 90-91; 94-95).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę baudžiamojoje byloje patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai:

Nukentėjusysis V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jo sveikata yra bloga, todėl tikslių įvykio aplinkybių nepamena. Nukentėjusiajam negalint tinkamai atsiminti aplinkybių, apie kurias jis davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutarė pagarsinti nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. S. nurodė, kad A. S. yra jo brolis, jie nesutaria. Jis gyvena motinai priklausančioje sodyboje. Kai A. S. suėmė, į sodybą gyventi grižo ir motina. Nukentėjusysis paaiškino, kad anksčiau jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, miegodavo ūkiniame pastate, nes name brolis A. S. visuomet prie jo priekabiaudavo. 2019 m. kovo 4 d., apie 10 val., jis dviračiu nuvažiavo į gyvenvietę, buvo prie parduotuvės, matė pavėsinėje geriančius J. D. ir A. B.. Iš pradžių jis su jais negėrė, tik šnekėjosi, po to parduotuvėje nusipirko 1 l talpos butelį alaus, kurį pradžioje gėrė vienas, o po to gėrė kartu su J. D. ir A. B.. Gėrė degtinę ir alų, bet kiek išgėrė, neatsimena. Kažkuriuo metu dviračiu prie parduotuvės atvažiavo jo brolis A. S., liepė nupirkti jam alaus, bet jis atsisakė, brolis supyko, visaip ant jo rėkavo. Šitą konfliktą turėjo girdėti ir J. D. su A. B.. Neatsimena, kuris iš jų A. S. nupirko alaus, gal pats nusipirko. Visus tris palikęs begeriančius prie parduotuvės, jis dviračiu nuvažiavo pas gyvenvietėje gyvenančius pažįstamus žmones. Apie 16 val. važiavo namo ir sutiko prieš jį dviračiu atvažiuojantį brolį A. S., kuris liepė jam duoti 2 eurus, bet jis jam pinigų nedavė, nors turėjo. Pokalbis dėl kirvio buvo iš vakaro, o ne kovo 4 d. Tada jis A. pasakė, kad kirvis ne jo, bet grąžinti neliepė. Tuo pokalbis ir pasibaigė, broliui negrasino jį užmušti, jei negrąžins kirvio. 2019 m. kovo 4 d. apie 16.30 val. grįžęs į sodybą, nuėjo į ūkinį pastatą ir atsigulęs ant lovos užmigo. Prabudo mušamas. Jį į galvą kažkokiu daiktu mušė brolis A. S.. Nematė, kokiu daiktu, ir nežino, kiek kartų sudavė į galvą, nuo suduotų smūgių buvo visas kruvinas. Jei būtų užpultas nemiegantis, tai būtų nuo jo gynęsis, o šiuo atveju neturėjo galimybės pasipriešinti, nes užpuolė netikėtai. Yra įsitikinęs, kad brolis jį sumušė dėl to, kad nedavė jam 2 eurų. Brolis visą laiką jį ir motiną terorizuodavo, engdavo dėl to, kad jam duotų pinigų, dėl to mama ir išėjo iš namų gyventi pas anūkę. Po sumušimo kruviną veidą apsivalė savo rūbais, kuriais buvo apsirengęs, ir visą naktį miegojo. Ryte buvo atsikėlęs, išėjęs į lauką prie šulinio atsigėrė vandens ir grįžęs į tvartą vėl atsigulė, buvo labai silpna. Atsimena, kad A. S. į tvartą atėjo su kaimynais R. K. ir R. P.. R. K. liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Neatsimena, kuris iškvietė greitąją pagalbą. Girdėjo, kaip brolis kaimynams sakė, kad jis namo grįžo sumuštas. Jis pats jiems nieko nesakė. Po šios traumos yra blogos sveikatos, labai stringa kalba, sunkiai valgo, sunku nulaikyti stalo įrankį. Brolis padarė didelę fizinę ir moralinę žalą (1 t., b. l. 49–50, 52–53). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patikslino, kad brolio prie parduotuvės nematė, jį sutiko važiuodamas namo. Papildomai paaiškino, jog brolis jo kirvį paėmė iš vakaro, bet dėl to jam negrasino. Dėl ko brolis jį sumušė, nežino. Brolis jo prašo duoti pinigų. A. S. jį sumušė pirmą kartą, tačiau anksčiau jis yra sumušęs brolį. Civilinį ieškinį palaiko. Po sumušimo jam tirpsta rankos, svaigsta galva, negali dirbti, atlikti ūkio darbų, viskam reikalinga pagalba. Paguldžius į ligoninę, jį prižiūrėjo motina, kuri šiuo metu su juo ir gyvena. Jam taip pat padeda kaimynai.

Liudytoja S. A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad parodymus duoti atsisako, todėl teismas, vadovaudamasis BPK nuostatomis, nutarė pagarsinti jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja paaiškino, kad A. S. ir V. S. yra jos sūnūs. Apie sūnaus A. S. padarytą nusikaltimą nieko nežino, nes įvykio vietoje nebuvo ir nematė, kas įvyko tarp brolių. Abu sūnūs gyveno jai priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Abu sūnūs geria, tarpusavyje barasi ir mušasi, namuose per juos neturėjo ramybės, todėl prieš du metus išėjo gyventi pas anūkę. Nei vienas sūnus niekur nedirbo, nebuvo registruoti darbo biržoje. Tai vienas, tai kitas ateidavo pas ją į (duomenys neskelbtini) kaimą ir prašydavo pinigų duonai, alui. V. S. yra ramesnis, tylesnis, neagresyvus, nekonfliktiškas, o A. S. – impulsyvus, agresyvus, pirmas puldavo V. S. mušti, rėkdavo, kad jį užmuš. Nežino, dėl ko tarp jų kildavo konfliktai, juos pradėdavo A. S.. Jai atrodydavo, kad be jokios priežasties A. S. kibdavo prie brolio, provokuodavo barnius ir muštynes. V. S., kad ir neblaivus, gulėdavo lovoje ir nieko nesakydavo, o A. S. ateidavo ir pradėdavo ant jo „burnoti“. V. S., kaip mažiau išgeriantį, ūkininkai kartais pakviesdavo pas juos padirbėti ir už darbą sumokėdavo, o gautus pinigus V. S. išleisdavo savo reikmėms. A. S. pavydėjo ir pyko, kad su juo nepasidalija, vienas prageria, ką uždirba. Mano, kad ir šį kartą buvo toks pats atvejis. 2019 m. kovo 5 d. vakare jai paskambino A. S. ir pasakė, kad jis V. S. rado kluone sumuštą, iškvietė greitąją ir V. S. išvežė į ligoninę. Jis nepasakė, kad pats V. S. ir sumušė, bet ji iš karto suprato, kad čia A. S. darbas (1 t., b. l. 67–70).

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra jo kaimynai, gyvenantys nuo jo namų apie 50 metrų atstumu. 2019 m. kovo mėn., tiksliau nurodyti negali, į jo namus atėjo kaimynas A. S., kuris nurodė, kad jo brolis grįžo namo sumuštas, ir prašė eiti kartu pažiūrėti. Jis sutiko, nuėjo į minėtų asmenų namus, pamatė klojime lovoje gulintį sumuštą A. S. brolį ir davė pastarajam savo mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo kaltinamasis iškvietė greitąją. V. S. buvo sąmoningas, bet nekalbėjo. Visur buvo kraujo, nukentėjusiojo galva sutinusi. Greitosios pagalbos medikai atvažiavę nukentėjusįjį išsivežė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaitė liudytojo R. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. K. parodė, kad jis yra A. ir V. S. kaimynas. 2019 m. kovo 4 d., pirmadienį, apie 8 val., V. S. buvo atėjęs pas juos į kiemą, tačiau su juo nebendravo, nes skubėjo išvykti į seminarą. Matė, kad V. S. buvo blaivus. Namo grįžo apie 16 val. Tuo metu nei A., nei V. S. nematė ir jokio triukšmo jų kieme negirdėjo. Kitą dieną, apie 17 val., matė A. S. grįžtantį dviračiu į namus nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės ir maždaug po 10-15 min. atėjęs pas jį į kiemą jis pasakė: „duok blynų arba prie blynų“. Matėsi, kad A. S. šiek tiek apsvaigęs, neblaivus. Jis kokias 10-15 min. įkyriai vis prašinėjo jam duoti blynų. Jis liepė dingti iš kiemo ir netrukdyti dirbti. Tada A. S. pasakė: „einam prie reikalo, „(duomenys neskelbtini)“ namo parėjo sumuštas, nežinau, ką daryti, gal greitąją iškviesti“. „(duomenys neskelbtini)“ A. S. vadino savo brolį V. S.. A. S. paprašė jo nueiti pažiūrėti kaip atrodo V. S. ir patarti, ar reikia kviesti medikus. Einant į jų sodybą, dar sutiko R. P. ir visi nuėjo į A. S. gyvenamąją vietą, kur ūkiniame pastate ant lovos gulėjo V. S., iki kaklo užklotas antklode, jo veidas buvo labai sumuštas, kruvinas, galva ištinusi, visa patalynė ir lova buvo kruvina, kažką nerišlaus murmėjo, žodžiai buvo neaiškūs ir nebuvo galima suprasti, ką jis nori pasakyti. Iš viso vaizdo matėsi, kad V. S. sumuštas lovoje, o ne grįžo sumuštas. Bešnekinant, V. S. pats sugebėjo atsisėsti ant lovos, pats apsiavė guminiais auliniais batais. Nepastebėjo, ar V. S. rūbai buvo kruvini, tačiau tikrai jie nebuvo murzini, kad būtų galima manyti, jog jis kažkur griuvinėjo, išsivoliojo. Pasakė, kad reikia kviesti pagalbą. A. S. pasisiūlė pats ją iškviesti, todėl jis jam padavė savo telefoną. Nežino, ar A. S. tuo metu turėjo savo telefoną ar ne, tiesiog jis išsitraukė iš kišenės ir jam padavė savo telefoną. Iš ūkinio pastato V. S. nuvedė į namą ir laukė greitosios. V. S. nekalbėjo, bet buvo orientuotas, suprasdavo, ko jo prašoma. Jis įtarė, kad V. S. sumušė A. S., todėl liudytojas jam pasakė: „jei žinočiau, kad tu jį sumušei, tai aš tau pačiam užvažiuočiau“, o A. S. atsakė: „užvažiuok, nieko neprarasi“. V. S. yra nekonfliktiškas, su visais draugiškas, paslaugus, daug kam padeda ūkio darbuose, fiziškai stiprus ir neteko girdėti, kad kada nors jį kaime kas nors būtų sumušęs, nes su visais gražiai sutarė. A. S. yra konfliktiškesnio būdo, įkyrus, ypatingai, kai būna neblaivus (1 t., b. l. 85–88).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė supratęs, kad A. S. sumušė nukentėjusįjį. Kaltinamasis niekur nedirba, namuose būna retai. Kai nebūdavo apsvaigę nuo alkoholio, broliai sutardavo, o išgėrę konfliktuodavo. Po šių įvykių V. S. vis dar eina pas žmones uždarbiauti, tačiau jau mažiau.

Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. kovo mėnesį ji dirbo R. Š. individualios įmonės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 12 val. iki 13 val. į parduotuvę atėjo A. S. ir A. B.. Jie išgėrė alaus butelį ir išėjo. Po to A. S. buvo atėjęs dar kartą, tačiau neturėjo pinigų, todėl ji jam paaiškino, jog alaus neparduos. Taip pat prašė valgyti, tačiau ji paaiškino, kad gali nueiti valgyti pas netoliese gyvenančią motiną. V. S. apie 10–10.30 val. buvo atėjęs į parduotuvės pavėsinę, kurioje buvo J. D. ir A. B., tačiau į parduotuvę užėjęs nebuvo. Prie parduotuvės A. S. ir V. S. nekonfliktavo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, perskaitė liudytojos A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. B. parodė, kad ji dirba pardavėja R. Š. IĮ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 4 d., pirmadienį, darbą pradėjo 9.00 val. Minėtą dieną, apie 10.30 val., prie parduotuvės pavėsinės matė stovintį V. S., o pavėsinėje tuo metu degtinę gėrė du kaimo gyventojai J. D. ir A. B.. Ar V. S. buvo blaivus ir ar su minėtais asmenimis vartojo degtinę, nematė. Maždaug apie 12.00 val. V. S. nuo pavėsinės pasitraukė ir nuėjo link kelio. Nežino, ar jis prie parduotuvės buvo atvykęs su dviračiu, ar be jo. Paprastai jis į parduotuvę atvažiuodavo dviračiu, kurį pastatydavo prie tvorelės arba medžio. Į parduotuvę minėtą dieną V. S. užėjęs nebuvo. Jam pasitraukus nuo pavėsinės, J. D. ir A. B. dar ilgokai sėdėjo pavėsinėje. Maždaug apie 13.00 val., tikslaus laiko neatsimena, į parduotuvę atėjo A. S., kuris pirko litrą 7,5 proc. stiprumo alaus. Alų gėrė būdamas parduotuvės patalpoje. Apie 14.00 val. A. S. iš parduotuvės išėjo su nebaigtu gerti alaus buteliu. Kur jis nuėjo, nematė, tačiau parduotuvės pavėsinėje jis su niekuo negėrė. Apie 16 val. A. S. grįžo į parduotuvę, buvo neblaivus, ir paklausė: „duosi alaus, maisto?“. Ji jo paklausė, ar turi pinigų, jam atsakius, kad pinigų neturi, pasakė, kad alaus neduos, o pavalgyti gali nueiti pas mamą. Tuo pokalbis baigėsi ir jis iš parduotuvės išėjo. Į kurią pusę nuėjo, nežiūrėjo. Daugiau į parduotuvę tą dieną A. S. negrįžo. Kitą dieną parduotuvėje dirbo pardavėja D. P.. Apie tai, kad V. S. sumuštas ir išvežtas į ligoninę, sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie buvo atvykę kitą dieną ir klausinėjo, kas jai gali būti žinoma apie įvykį. Nežino, kas, kada, kokiomis aplinkybėmis sumušė V. S.. Apie brolių tarpusavio santykius nežino, kartais jie abu ateidavo į parduotuvę. Dažniausiai pirkdavo V. S., jis turėdavo pinigų, nes dirbdavo pas ūkininkus, pas kitus kaimo žmones, buvo paslaugus, darbštus, draugiškas, geras žmogus ir fiziškai stiprus. V. S. išgerdavo, bet ir dirbdavo. Nežino, ar A. S. kur nors dirbdavo, ar jį kas nors kviesdavo padėti (1 t., b. l. 73–76).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas J. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, nutarė pagarsinti J. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu J. D. parodė, kad jis pažįsta A. S. ir V. S.. Paskutinį kartą su V. S. bendravo 2019 m. kovo 4 d., t. y. pirmadienį, (duomenys neskelbtini) kaime, pavėsinėje prie parduotuvės, kur jis, V. S. ir A. B. gėrė degtinę. Susitiko apie 10.00 val. ir išsiskyrė apie 12.00 val. Neprisimena, kiek butelių degtinės išgėrė, gal kokius tris butelius. Neprisimena, kuris pirmas, kuris paskutinis išėjo iš pavėsinės, nes nuo išgerto degtinės kiekio jautėsi apgirtęs. V. S. tuo metu buvo sveikas, nesužalotas. Kitą ar dar kitą dieną jis iš kaimo žmonių sužinojo, kad V. S. buvo išvežtas į ligoninę, tačiau kas jam atsitiko, nežinojo (1 t., b. l. 103–106).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. D. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai paaiškino, kad A. S. ir V. S. gyveno maždaug už kilometro nuo jo namų, juos abu pažinojo. Būdami prie parduotuvės, jie nesibardavo, tačiau ar jie konfliktuodavo namuose, nežino, į jų namus užeidavo retai. Su A. S. ne kartą yra vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau kaltinamasis jo nėra užgavęs ar padaręs kažką blogo. Įvykio dieną jis kaltinamojo nematė, matė tik V. S.. Pastarasis yra nekonfliktiškas, ramus.

2019 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pateiktoje fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Ūkiniame pastate fiksuota malkų krūva, priešais malkas ties praėjimu esanti viengulė lova, kurioje netvarkingai padėta antklodė ir trys pagalvės. Minėti daiktai sutempti raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmėmis. Raudonos spalvos dėmės fiksuotos ir ant medinio lovos krašto – atramos. Tarp lovos ir medinio rąsto, esančio lovos kairėje, rastas kirvis, kurio medinis kotas suteptas raudonos spalvos dėme. Apžiūros metu paimtas kirvis, antklodė ir pagalvės, viršutiniai drabužiai (1 t., b. l. 16–26).

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. gegužės 9 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti daiktai, paimti 2019 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros metu, – kirvis su mediniu kirvakočiu, ant kurio matyti į kraują panašūs sutepimai, taip pat džemperis, megztinis, striukė, juodos spalvos kelnės su medžiaginiu diržu, pilkos spalvos kelnės, mėlynos spalvos marškinėliai, ant kurių dėmių, panašių į kraują, nerasta, antklodė, ant kurios matomi gausūs į kraują panašios spalvos sutepimai, 3 vnt. pagalvių, ant kurių matomi į sukrešėjusį kraują panašūs likučiai ir į kraują panašūs gausūs sutepimai. Apžiūrėti daiktai užfiksuoti fotolentelėje pateiktose nuotraukose (1 t., b. l. 27–36).

Iš ROIK duomenų matyti, jog 2019 m. kovo 5 d. 17.20 val. į BPC kreipėsi A. S., skambindamas mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pranešdamas, kad jis rado sumuštą brolį, įvykio aplinkybių nežino. Sumuštas V. S. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyrių, jam nustatyti daugybiniai kaukolės lūžiai ir jis išvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas. Pareigūnams nuvykus pranešime nurodytu adresu, rastas A. S., kuris paaiškino, kad jo galimai sumuštą brolį išvežė medikai. Jis tikslių aplinkybių nenurodė, tik pasakė, kad iš ryto ūkiniame pastate pamatė miegantį brolį, nieko įtartino nepagalvojęs, išvažiavo, nes nuolat tuo adresu negyvena. Atvykęs vakare, pamatė brolį vis dar gulintį lovoje ūkiniame pastate, jis buvo visas kruvinas, galimai sumuštas, todėl iškvietė medikus. Kur V. S. vartojo alkoholinius gėrimus ir galėjo būti sumuštas, A. S. nurodė neįtariantis. A. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, pats nurodė vartojęs alkoholio. Nuvykus į gydymo įstaigą, V. S. bandant pasiteirauti apie įvykio aplinkybes, jis nekalbėjo (1 t., b. l. 39–42).

Iš 2019 m. kovo 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. kovo 8 d. iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus gauta pokalbio garso įrašo kopija, kurioje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo apžiūrėta skaitmeninė šio garso įrašo kopija. Garso įrašo metu girdėti BPC operatorės ir pranešėjo A. S. pokalbis. Kaltinamasis operatorei nurodė, kad rado sumuštą žmogų, nežino, kas jį sumušė, galimai tai įvyko 2019 m. kovo 4 d. (1 t., b. l. 153–154).

2019 m. kovo 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog ant pagalio, rasto įvykio vietoje 2019 m. kovo 7 d. A. S. parodymų patikrinimo vietoje metu, rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su V. S. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe (2 t., b. l. 5–9).

2019 m. balandžio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. kūne konstatuoti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kaktoje, muštinė žaizda kairio momens srityje, įspaustiniai skeveldriniai kaktikaulio kairės pusės ir kairio momenkaulio lūžiai, nueinantys į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimai virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po juo kairėje pusėje, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimas, poodinė kraujosruva kaklo dešiniame šone, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvas dešiniajame dilbyje ir kairio kelio srityje. Visi sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai galvoje ir kakle padaryti kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu sudavus ne mažiau kaip tris smūgius: vieną – į veido kairę pusę (nosies-kaktos kairę pusę), vieną – į kaktos-momens sritį ir vieną – į kaklo dešinį šoną. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje padaryta kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai dengiantis nuo suduodamų smūgių į galvą, kaklą. Odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairio kelio srityje padaryta kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, vienu trauminiu poveikiu, galimai nugriuvus ir šia sritimi atsitrenkus į tokį paviršių. Kaukolės kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po juo, sukėlė galvos suspaudimą, galvos smegenų sumušimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Visi kiti sužalojimai, t. y. odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos ir muštinė žaizda, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. kovo 4 d. kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu, kuriuo galėjo būti pagalys, tiek su briauna (-omis), tiek be jos (-ų) (2 t., b. l. 14–15).

2019 m. kovo 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. S. 2019 m. kovo 6 d. 12.09 val. buvo nustatytas 3,29 prom. girtumas (2 t., b. l. 26).

Iš 2019 m. kovo 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. S. įvykio vietoje parodė jo nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes. Be to, šio proceso veiksmo atlikimo metu ant lovos, kurioje miegojo V. S., čiužinio buvo rastas medinis pagalys su į kraują panašiomis dėmėmis (2 t., b. l. 100–106).

Pagal BK 135 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai, jog smurtiniai veiksmai padaryti prieš bejėgiškos būklės savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

2019 m. balandžio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. kūne konstatuoti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kaktoje, muštinė žaizda kairio momens srityje, įspaustiniai skeveldriniai kaktikaulio kairės pusės ir kairio momenkaulio lūžiai, nueinantys į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimai virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po juo kairėje pusėje, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimas, poodinė kraujosruva kaklo dešiniame šone, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvas dešiniajame dilbyje ir kairio kelio srityje. Visi sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais. Kaukolės kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po juo, sukėlė galvos suspaudimą, galvos smegenų sumušimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2019 m. kovo 4 d. vakarą jis grįžo į jo bei nukentėjusiojo V. S. motinai S. A. S. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno dviese su broliu. Nurodė, kad tarp jo ir V. S. dienos metu buvo kilęs konfliktas dėl kaltinamojo neva pasisavinto kirvio ir brolis gąsdino, kad jį nužudys. Dėl šios priežasties jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuėjo į klojimą, kuriame miegojo V. S., ir, paėmęs šiame ūkiniame priestate malkų krūvoje buvusį pagalį, ne mažiau kaip tris kartus juo sudavė miegančiam V. S.. Šie jo parodymai atitinka V. S. nurodytas aplinkybes, jog jis įvykio vakarą grįžo namo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir užmigo klojime buvusioje lovoje. Miegodamas pajuto smūgius ir matė po jų sudavimo iš klojimo išeinantį brolį A. S.. Nors nukentėjusysis nurodė, jog smurtas prieš jį buvo panaudotas ne dėl brolio paimto kirvio, o dėl to, kad įvykio dieną jis kaltinamajam prašant atsisakė jam duoti pinigų, tačiau tai nepaneigia smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo fakto, kadangi nusikalstamos veikos įvykdymo motyvas nelaikytinas pagrindiniu nusikalstamos veikos sudėties požymiu. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti asmenys apibūdino V. S. kaip draugišką, paslaugų ir mandagų asmenį, nurodė, jog jis su niekuo, išskyrus A. S., nekonfliktavo, todėl abejotina, kad kas nors kitas galėjo panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Pažymėtina, kad būtent A. S., nuėjęs į kaimyno R. K. namus, pakvietė jį apžiūrėti, ar nukentėjusiajam nereikalinga pagalba. Be to, būtent jis, naudodamasis šio kaimyno mobiliojo ryšio telefonu, iškvietė V. S. greitąją medicinos pagalbą, teigdamas, jog jis galimai buvo sumuštas 2019 m. kovo 4 d.

Kaip matyti iš byloje esančio 2019 m. kovo 7 d. kaltinamojo parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo, šio procesinio veiksmo metu ant lovos, kurioje miegojo V. S. tuo metu, kai prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, čiužinio buvo rastas medinis apie 33 cm ilgio pagalys su dėmėmis, panašiomis į kraują. Apklausiamas kaltinamasis patvirtino, jog būtent mediniu pagaliu, rastu klojime malkų krūvoje, jis smurtavo prieš nukentėjusįjį ir po smurto prieš brolį panaudojimo jis pagalį numetė tame pačiame klojime. 2019 m. kovo 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog ant minėto pagalio rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su V. S. DNR profiliu (2 t., b. l. 5–9). Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog tiek ant medinio lovos krašto – atramos, tiek ir ant joje buvusių antklodės bei trijų pagalvių rasti gausūs į kraują panašūs sutepimai. Liudytojas R. K. patvirtino, kad 2019 m. kovo 5 d. kartu su kaltinamuoju įėjęs į klojimą jis pamatė, jog visur patalpoje buvo kraujo, o lovoje jis matė sėdintį nukentėjusįjį su akivaizdžiomis smurto žymėmis.

Aptarti byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad būtent A. S. panaudojo prieš nukentėjusįjį – savo brolį V. S. fizinį smurtą, suduodamas jam ne mažiau kaip tris smūgius mediniu pagaliu į galvos ir kaklo sritis ir šie jo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiajam kilusiais padariniais – sunkiu sveikatos sutrikdymu, kuris konstatuotas 2019 m. balandžio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu aspektu taip pat aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą išaiškinimą, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, ginčo, kas sutrikdė nukentėjusiojo asmens sveikatą, nėra. Ši aplinkybė įrodyta tiek jau aptartais paties kaltinamojo parodymais, tiek kitais byloje esančiais įrodymais. Kaip jau minėta, kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo broliai. Jie pakankamai ilgą laiko tarpą gyveno vienuose namuose, kurie priklauso jų abiejų motinai – liudytojai S. A. S.. Nors nukentėjusysis ir kaltinamasis nurodė, jog jų santykiai nebuvo itin geri, jie mažai bendraudavo tarpusavyje, tačiau jie, gyvendami savo motinos namuose, dalijosi bendrais namų ūkio daiktais, A. S. paprašius, V. S. kartais duodavo jam pinigų. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta kaltinime, A. S. ir V. S. buvo ne tik artimi giminaičiai, bet ir šeimos nariai. Duomenų apie tai, kad pastarieji nepalaikė jokio ryšio, nebendravo, nėra, to nepatvirtina ir bylos medžiaga. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. S. veiksmai pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip sunkus savo šeimos nario ir artimo giminaičio sveikatos sutrikdymas kvalifikuoti tinkamai (analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2018).

Vertinant, ar kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą, visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai asmens bejėgiška būklė pripažįstama tada, kai toks asmuo dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, neįgalumo (invalidumo), taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Taip pat svarbus yra ir kaltininko suvokimas, kad jis veiką daro prieš tokios būklės asmenį ir ja (tokia būkle) pasinaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2014, 2K-72-746/2015, 2K-24-895/2017).

Nagrinėjamu atveju tiek pats kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis nurodė, jog įvykio metu pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas J. D., teisiamojo posėdžio metu paaiškinęs, kad jis paskutinį kartą su V. S. bendravo 2019 m. kovo 4 d., t. y. pirmadienį, (duomenys neskelbtini) kaime, pavėsinėje prie parduotuvės, kur jis, V. S. ir A. B. gėrė degtinę. Susitiko apie 10.00 val. ir išsiskyrė apie 12.00 val. Neprisimena, kiek butelių degtinės išgėrė, galimai apie tris butelius. Pats liudytojas nurodė nuo išgerto alkoholio kiekio jautęsis apsvaigęs. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 15 val. iki 19 val., taigi akivaizdu, jog iki 12 val. vartojęs stipriuosius alkoholinius gėrimus V. S. įvykio metu neabejotinai buvo apsvaigęs. Nors nukentėjusiojo apsvaigimo nuo alkoholio įvykio metu dėl objektyvių priežasčių, apie jo sveikatos sutrikdymą pranešus tik kitą dieną, nustatyti galimybės nebuvo, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių ROIK duomenų, dar kitą dieną nukentėjusiajam būnant ligoninėje nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas.

Be to, tiek V. S., tiek A. S. nurodė, kad įvykio metu nukentėjusysis miegojo. V. S. patvirtino, kad atsibudo nuo jam suduotų smūgių ir dėl netikėto užpuolimo neturėjo galimybės gintis. Nors kaltinamasis teisme teigė, jog jam įėjus į klojimą ir pasiteiravus apie kirvį, brolis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kažką murmėjo, tačiau pats nukentėjusysis tokių aplinkybių nepatvirtino. Kaltinamasis nurodė, kad V. S. įvykio metu jam sudavus pagaliu apsiginti negalėjo, jis nesigynė, galimai tik buvo pakėlęs ranką. Nors šią aplinkybę iš esmės patvirtina teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas – poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, galimai dengiantis nuo suduodamų smūgių į galvą, kaklą, tačiau ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nukentėjusysis objektyviai galėjo gintis nuo jam suduodamų smūgių. Ši išvada darytina įvertinus tai, kad jo dilbio srityje konstatuotas tik vienas sužalojimas, kai tuo tarpu galvos, veido ir kaklo srityje padaryti sužalojimai daugybiniai, kas suponuoja pagrindą vertinti, jog galimas bandymas gintis buvo tik spontaniškas ir momentinis. Vertintina, kad nukentėjusysis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ant nugaros miegodamas lovoje, tamsioje patalpoje, kuomet galimybės įžvelgti fizinį smurtą inicijuojantį asmenį akivaizdžiai ribotos, būdamas staiga užpultas trumpame intervale laiko atžvilgiu išsidėsčiusiais smūgiais į gyvybiškai svarbias kūno sritis, objektyvios galimybės gintis nuo aktyvaus puolimo neturėjo, todėl teismas konstatuoja, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis V. S. buvo bejėgiškos būklės.

Visuma išdėstytų aplinkybių neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, sudėtį, kadangi A. S. tyčia sunkiai sužalojo bejėgiškos būklės buvusį savo artimą giminaitį ir šeimos narį – brolį V. S..

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuo pat tyrimo pradžios visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo parodymais padėjo išaiškinti veikos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors jam apsvaigimas iš karto po įvykio nebuvo nustatinėjamas, kadangi apie įvykį Bendruoju pagalbos centro telefonu buvo pranešta tik kitą dieną, apie 17.20 val., tačiau pats kaltinamasis patvirtino, jog būtent dėl išgerto alkoholio kiekio, jausdamasis apsvaigęs, jis, grįžęs į gyvenamąją vietą, panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Apklausiamas teisme kaltinamasis patvirtino, jog būdamas blaivus taip pasielgęs nebūtų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo lemiamos įtakos A. S. nusikalstamos veikos padarymui. Todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis praeityje teistas dėl nusikalstamos veikos kito asmens gyvybei, teistumui išnykus laikomas neteistu, jis nedirba, neturi pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio. Taip pat jis sistemingai baudžiamas administracine tvarka iš esmės dėl to, kad vairavo dviratį būdamas neblaivus, kas patvirtina, jog jo teisei priešingiems veiksmams neabejotinai įtakos turi žalingas psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimas. Jis administracinių nuobaudų įvykdęs nėra (baudų nesumokėjęs). A. S. charakterizuojamas neigiamai, byloje apklausti liudytojai jį apibūdino kaip impulsyvų, agresyvų, konfliktiško būdo, ypatingai jam būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, tačiau kaltinamasis priklausomybės ligų centre ir psichikos sveikatos centro įskaitoje neužregistruotas. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurią BK 135 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 2 iki 12 metų. Kaltinamojo veiksmai – pakartotinis, gana intensyvaus pobūdžio laiko atžvilgiu smūgių sudavimas į nukentėjusiojo gyvybei svarbias kūno vietas – galvos, kaklo sritį, ankstesnis teistumas, susijęs su kito asmens gyvybės atėmimu, neabejotinai sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia. Šios išvados nepašalina kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jis dėl girtumo nesuprato smūgiuojantis į galvą. Kaltinamasis nuosekliai išdėstė visas įvykio aplinkybes, grįžęs namo, ieškodamas brolio, nuėjo į klojimą, kur jis įprastai miegodavo, kai būdavo apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas tamsioje patalpoje sugebėjo rasti ir paimti pagalį iš malkų krūvos ir sudavė tikslingus smūgius į iš esmės tą pačią nukentėjusiojo kūno vietą – galvos bei kaklo sritį, kas neabejotinai patvirtina jo tyčią veikti būtent tokiu pasirinktu būdu.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, mažareikšmius veikos padarymo motyvus, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, daro išvadą, jog A. S. turi būti skiriama bausmė, artima įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. Nesant įstatyminių sąlygų, numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnyje, nėra objektyvaus pagrindo skirti A. S. švelnesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytoji bausmė. Kaltinamasis yra teisiamas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, yra teistas ankstesniu nuosprendžiu, todėl jam BK 75 straipsnis, reglamentuojantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, BK 64¹ straipsnis, kurio pagrindu galima būtų sutrumpinti skiriamos bausmės dydį, netaikytini.

Įvertinus visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes A. S. skirtina artimesnė sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams (BK 11 straipsnio 6 dalis, 41 straipsnis, 50 straipsnis, 54 straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 6 d. (2 t., b. l. 111-112) iki nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 30 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios taikymo terminas paskutinį kartą pratęstas Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi. Kadangi suėmimo skyrimo pagrindas neišnykęs, o kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, kardomoji priemonė – suėmimas, iki bausmės vykdymo pradžios nekeistina (pratęstina) (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalis 6 punktas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 66 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis V. S. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 (dvidešimties tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo, kuris grindžiamas patirtu dvasiniu skausmu ir išgyvenimais, pablogėjusia gyvenimo kokybe bei sukeltu netikrumu dėl ateities (1 t., b. l. 61-62).

Sprendžiant šio civilinio ieškinio pagrįstumo ir proporcingumo klausimą visų pirma pažymėtina, kad nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – nepagrįstai pabloginta. Nors teismų praktika yra nevienoda, o ir negali būti visiškai vienoda, kadangi kiekvienu atveju jos dydį lemiantys kriterijai nėra tapatūs, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad iš karto po įvykio, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 18 d., V. S. buvo gydomas Galvos smegenų traumų ir Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriuose, kur jam diagnozuota trauminė galvos smegenų liga, kraujo išsiliejimai po kietuoju galvos smegenų dangalu ir virš jo kairėje , įspaustiniai kairės pusės kaktikaulio ir momenkaulio lūžiai, pneumonija, ūmi mažakraujystė po nukraujavimo. 2019 m. kovo 5 d. V. S. buvo operuotas, nuo 2019 m. kovo 8 d. gydytas Galvos smegenų traumų skyriuje, išleidus asmenį iš ligoninės, pirmajam reabilitacijos etapui jam skirta nejudrumo komplikacijų profilaktika, o sutrikusios kalbos korekcijai – kineziterapija ir logoterapija, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad asmuo nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, reabilitacija jam nebuvo taikyta ir tolesniam ambulatoriniam gydymui jis buvo išleistas į namus. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuo V. S. patirtų sužalojimų jam buvo sutrikusi kalba ir judesių koordinacija, tačiau šių neigiamų reiškinių reabilitacija šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam dėl finansinių galimybių nebuvimo nebuvo prieinama. Svarbu tai, kad V. S. patirtų sužalojimų padariniai jaučiami iki šiol. Remiantis byloje esančiu ambulatorinio apsilankymo aprašu, 2019 m. liepos 4 d. V. S. lankėsi gydymo įstaigoje, kur jam buvo nustatyti sunkios galvos smegenų traumos padariniai, pooperacinis kaulinis defektas, lengvo laipsnio dešinės pusės hemiparezė (nusilpimas) bei dalinė motorinė afazija (dalinis kalbos praradimas) (2 t., b. l. 194). Šiame kontekste, sprendžiant, kokias pasekmes ir liekamuosius reiškinius V. S. gyvenimui sukėlė jo patirti sužalojimai, įvertintina ir tai, kad 2019 m. spalio 17 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė advokatė pateikė teismui apžiūrėti V. S. išduotą neįgaliojo pažymėjimą (neturėjo galimybės pateikti pažymėjimo kopijos). Apžiūrėjus dokumentą nustatyta, kad neįgaliojo pažymėjimas V. S. buvo išduotas 2019 m. liepos 31 d. (t. y. jau po komentuojamo įvykio), jo nustatytas darbingumo lygis vos 55 procentai, pažymėjimas galioja iki 2020 m. liepos 10 d. (3 t., b. l. 17-19).

Esant šių duomenų visumai, akivaizdu, jog V. S. neabejotinai išgyveno didesnius ar mažesnius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus po vertinamo įvykio. Dėl patirtų sužalojimų, įvertinus jų mastą bei liekamuosius reiškinius, spręstina, kad nukentėjusysis akivaizdžiai patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, jo sveikata ir fizinė būklė dėl patirtų sužalojimų pablogėjo, sumažėjo darbingumas. Liekamieji V. S. nustatytų sužalojimų reiškiniai vis dar išlieka aktualūs, sprendžiant iš byloje esančių duomenų, pagrįstai manytina, jog jie išliks ir ateityje. Nors šios aplinkybės, sprendžiant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį yra itin aktualios, tačiau vis tik pažymėtina, kad asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydis neturėtų tapti antra bausme. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis jokio turto, kurį realizavus būtų galima atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, neturi. Jo galimybės gauti didesnį nei minimalus darbo užmokestį, įvertinus turimą darbinę patirtį bei išsilavinimą, yra ribotos, todėl V. S. ieškinyje nurodytos neturtinės žalos sumos priteisimas būtų nepagrįstas ir galėtų būti vertinamas kaip antros – papildomos bausmės paskyrimas kaltinamajam. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį, amžių, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad iš kaltinamojo nukentėjusiajam V. S. priteistina 10 000 (dešimties tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 3102,47 (trijų tūkstančių vieno šimto dviejų eurų, 47 centų) turtinės žalos atlyginimo. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti ir ieškinyje nurodytą turtinę žalą patvirtinantys dokumentai, kurių patikimumu ir objektyvumu teismas neabejoja, dėl ko, Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš kaltinamojo Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai priteisiant 3102,47 (trijų tūkstančių vieno šimto dviejų eurų, 47 centų) turtinės žalos atlyginimo.

Proceso išlaidų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka:

- 2019 m. kovo 6 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini) sodyboje, priklausančioje S. A. S., iš ūkinio pastato buvo paimtas kirvis mediniu kotu, drabužiai (violetinė striukė, pilkos kelnės, vyriškos languotos kelnės, margas megztinis, mėlyni be rankovių marškinėliai, raudonas džemperis, juoda kepurė „(duomenys neskelbtini)“), viena antklodė ir trys pagalvės; 2019 m. kovo 7 d. atliekant parodymų patikrinimą vietoje, ant ūkiniame pastate esančios lovos rastas ir paimtas pagalys; 2019 m. kovo 19 d. surašant pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą, paimtas nukentėjusiojo V. S., seilių pavyzdys voke Nr. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (2 t., b. l. 34-35, 36), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini;

- 2019 m. kovo 7 d. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės paimtas kaltinamajam A. S. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (2 t., b. l. 34-35, 36), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintinas teisėtam jo savininkui A. S.;

- kompaktinis diskas su įvykio vietos nuotraukomis ir vaizdo medžiaga (vokas Nr. 1, paketas Nr. 1), kompaktinis diskas su garso įrašo kopija dėl 2019 m. kovo 5 d. pagalbos kvietimo į (duomenys neskelbtini), pateiktas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus (vokas Nr. 2, paketas Nr. 1), kompaktinis diskas su kaltinamojo A. S. 2019 m. kovo 7 d. parodymų patikrinimo vietoje gautais duomenimis (vokas Nr. 3, paketas Nr. 1), kompaktinis diskas, kuriame įkelta informacija iš A. S. mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės (vokas Nr. 4, paketas Nr. 1) su baudžiamąja byla perduoti Kauno apygardos teismui (paketas Nr. 1, kuriame 4 vokai su kompaktiniais diskais) (2 t., b. l. 139), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus ir nuteisti jį 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 6 d. iki šio nuosprendžio priėmimo dienos, vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai dienai laisvės atėmimo.

A. S. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš A. S. nukentėjusiajam V. S. priteisti 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų jo neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš A. S. civilinio ieškovo naudai priteisti 3 102,47 (tris tūkstančius vieną šimtą su eurus, 47 centus) turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kirvį mediniu kotu, drabužius (violetinę striukę, pilkas kelnes, vyriškas languotas kelnes, margą megztinį, mėlynus be rankovių marškinėlius, raudoną džemperį, juodą kepurę „(duomenys neskelbtini)“), vieną antklodę, tris pagalves, pagalį, V. S. seilių pavyzdį, esantį voke Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- A. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, grąžinti teisėtam jo savininkui A. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- kompaktinį diską su įvykio vietos nuotraukomis ir vaizdo medžiaga (vokas Nr. 1, paketas Nr. 1), kompaktinį diską su garso įrašo kopija dėl 2019 m. kovo 5 d. pagalbos kvietimo į (duomenys neskelbtini), pateiktas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus (vokas Nr. 2, paketas Nr. 1), kompaktinį diską su kaltinamojo A. S. 2019 m. kovo 7 d. parodymų patikrinimo vietoje gautais duomenimis (vokas Nr. 3, paketas Nr. 1), kompaktinį diską, kuriame įkelta informacija iš A. S. mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės (vokas Nr. 4, paketas Nr. 1) su baudžiamąja byla perduotus Kauno apygardos teismui (paketas Nr. 1, kuriame 4 vokai su kompaktiniais diskais, paliktini saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Remeika