Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę baudžiamojoje byloje patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai:

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. D. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai paaiškino, kad A. S. ir V. S. gyveno maždaug už kilometro nuo jo namų, juos abu pažinojo. Būdami prie parduotuvės, jie nesibardavo, tačiau ar jie konfliktuodavo namuose, nežino, į jų namus užeidavo retai. Su A. S. ne kartą yra vartojęs alkoholinius gėrimus, tačiau kaltinamasis jo nėra užgavęs ar padaręs kažką blogo. Įvykio dieną jis kaltinamojo nematė, matė tik V. S.. Pastarasis yra nekonfliktiškas, ramus.

2019 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pateiktoje fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Ūkiniame pastate fiksuota malkų krūva, priešais malkas ties praėjimu esanti viengulė lova, kurioje netvarkingai padėta antklodė ir trys pagalvės. Minėti daiktai sutempti raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmėmis. Raudonos spalvos dėmės fiksuotos ir ant medinio lovos krašto – atramos. Tarp lovos ir medinio rąsto, esančio lovos kairėje, rastas kirvis, kurio medinis kotas suteptas raudonos spalvos dėme. Apžiūros metu paimtas kirvis, antklodė ir pagalvės, viršutiniai drabužiai (1 t., b. l. 16–26).

Iš ROIK duomenų matyti, jog 2019 m. kovo 5 d. 17.20 val. į BPC kreipėsi A. S., skambindamas mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pranešdamas, kad jis rado sumuštą brolį, įvykio aplinkybių nežino. Sumuštas V. S. buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini) Priėmimo skyrių, jam nustatyti daugybiniai kaukolės lūžiai ir jis išvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas. Pareigūnams nuvykus pranešime nurodytu adresu, rastas A. S., kuris paaiškino, kad jo galimai sumuštą brolį išvežė medikai. Jis tikslių aplinkybių nenurodė, tik pasakė, kad iš ryto ūkiniame pastate pamatė miegantį brolį, nieko įtartino nepagalvojęs, išvažiavo, nes nuolat tuo adresu negyvena. Atvykęs vakare, pamatė brolį vis dar gulintį lovoje ūkiniame pastate, jis buvo visas kruvinas, galimai sumuštas, todėl iškvietė medikus. Kur V. S. vartojo alkoholinius gėrimus ir galėjo būti sumuštas, A. S. nurodė neįtariantis. A. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, pats nurodė vartojęs alkoholio. Nuvykus į gydymo įstaigą, V. S. bandant pasiteirauti apie įvykio aplinkybes, jis nekalbėjo (1 t., b. l. 39–42).

Iš 2019 m. kovo 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad 2019 m. kovo 8 d. iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus gauta pokalbio garso įrašo kopija, kurioje užfiksuotas pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo apžiūrėta skaitmeninė šio garso įrašo kopija. Garso įrašo metu girdėti BPC operatorės ir pranešėjo A. S. pokalbis. Kaltinamasis operatorei nurodė, kad rado sumuštą žmogų, nežino, kas jį sumušė, galimai tai įvyko 2019 m. kovo 4 d. (1 t., b. l. 153–154).

2019 m. kovo 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog ant pagalio, rasto įvykio vietoje 2019 m. kovo 7 d. A. S. parodymų patikrinimo vietoje metu, rastas žmogaus kraujas, kurio DNR profilis sutampa su V. S. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe (2 t., b. l. 5–9).

2019 m. balandžio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. S. kūne konstatuoti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kaktoje, muštinė žaizda kairio momens srityje, įspaustiniai skeveldriniai kaktikaulio kairės pusės ir kairio momenkaulio lūžiai, nueinantys į kaukolės pamatą, kraujo išsiliejimai virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po juo kairėje pusėje, galvos smegenų kairės kaktinės skilties sumušimas, poodinė kraujosruva kaklo dešiniame šone, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvas dešiniajame dilbyje ir kairio kelio srityje. Visi sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai galvoje ir kakle padaryti kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu sudavus ne mažiau kaip tris smūgius: vieną – į veido kairę pusę (nosies-kaktos kairę pusę), vieną – į kaktos-momens sritį ir vieną – į kaklo dešinį šoną. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje padaryta kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai dengiantis nuo suduodamų smūgių į galvą, kaklą. Odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairio kelio srityje padaryta kontaktuojant su kietu buku paviršiumi, vienu trauminiu poveikiu, galimai nugriuvus ir šia sritimi atsitrenkus į tokį paviršių. Kaukolės kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo ir po juo, sukėlė galvos suspaudimą, galvos smegenų sumušimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Visi kiti sužalojimai, t. y. odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos ir muštinė žaizda, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2019 m. kovo 4 d. kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu, kuriuo galėjo būti pagalys, tiek su briauna (-omis), tiek be jos (-ų) (2 t., b. l. 14–15).

2019 m. kovo 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. S. 2019 m. kovo 6 d. 12.09 val. buvo nustatytas 3,29 prom. girtumas (2 t., b. l. 26).

Iš 2019 m. kovo 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. S. įvykio vietoje parodė jo nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes. Be to, šio proceso veiksmo atlikimo metu ant lovos, kurioje miegojo V. S., čiužinio buvo rastas medinis pagalys su į kraują panašiomis dėmėmis (2 t., b. l. 100–106).

Kaltinamasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai. Jis patvirtino, kad 2019 m. kovo 4 d. vakarą jis grįžo į jo bei nukentėjusiojo V. S. motinai S. A. S. priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno dviese su broliu. Nurodė, kad tarp jo ir V. S. dienos metu buvo kilęs konfliktas dėl kaltinamojo neva pasisavinto kirvio ir brolis gąsdino, kad jį nužudys. Dėl šios priežasties jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuėjo į klojimą, kuriame miegojo V. S., ir, paėmęs šiame ūkiniame priestate malkų krūvoje buvusį pagalį, ne mažiau kaip tris kartus juo sudavė miegančiam V. S.. Šie jo parodymai atitinka V. S. nurodytas aplinkybes, jog jis įvykio vakarą grįžo namo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir užmigo klojime buvusioje lovoje. Miegodamas pajuto smūgius ir matė po jų sudavimo iš klojimo išeinantį brolį A. S.. Nors nukentėjusysis nurodė, jog smurtas prieš jį buvo panaudotas ne dėl brolio paimto kirvio, o dėl to, kad įvykio dieną jis kaltinamajam prašant atsisakė jam duoti pinigų, tačiau tai nepaneigia smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo fakto, kadangi nusikalstamos veikos įvykdymo motyvas nelaikytinas pagrindiniu nusikalstamos veikos sudėties požymiu. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti asmenys apibūdino V. S. kaip draugišką, paslaugų ir mandagų asmenį, nurodė, jog jis su niekuo, išskyrus A. S., nekonfliktavo, todėl abejotina, kad kas nors kitas galėjo panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Pažymėtina, kad būtent A. S., nuėjęs į kaimyno R. K. namus, pakvietė jį apžiūrėti, ar nukentėjusiajam nereikalinga pagalba. Be to, būtent jis, naudodamasis šio kaimyno mobiliojo ryšio telefonu, iškvietė V. S. greitąją medicinos pagalbą, teigdamas, jog jis galimai buvo sumuštas 2019 m. kovo 4 d.

Aptarti byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad būtent A. S. panaudojo prieš nukentėjusįjį – savo brolį V. S. fizinį smurtą, suduodamas jam ne mažiau kaip tris smūgius mediniu pagaliu į galvos ir kaklo sritis ir šie jo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiajam kilusiais padariniais – sunkiu sveikatos sutrikdymu, kuris konstatuotas 2019 m. balandžio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu aspektu taip pat aktualu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 4 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija), 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2008 m. birželio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą išaiškinimą, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, ginčo, kas sutrikdė nukentėjusiojo asmens sveikatą, nėra. Ši aplinkybė įrodyta tiek jau aptartais paties kaltinamojo parodymais, tiek kitais byloje esančiais įrodymais. Kaip jau minėta, kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo broliai. Jie pakankamai ilgą laiko tarpą gyveno vienuose namuose, kurie priklauso jų abiejų motinai – liudytojai S. A. S.. Nors nukentėjusysis ir kaltinamasis nurodė, jog jų santykiai nebuvo itin geri, jie mažai bendraudavo tarpusavyje, tačiau jie, gyvendami savo motinos namuose, dalijosi bendrais namų ūkio daiktais, A. S. paprašius, V. S. kartais duodavo jam pinigų. Taigi, kaip pagrįstai nurodyta kaltinime, A. S. ir V. S. buvo ne tik artimi giminaičiai, bet ir šeimos nariai. Duomenų apie tai, kad pastarieji nepalaikė jokio ryšio, nebendravo, nėra, to nepatvirtina ir bylos medžiaga. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. S. veiksmai pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip sunkus savo šeimos nario ir artimo giminaičio sveikatos sutrikdymas kvalifikuoti tinkamai (analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2018).

Vertinant, ar kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktą, visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai asmens bejėgiška būklė pripažįstama tada, kai toks asmuo dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, neįgalumo (invalidumo), taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant arba dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Taip pat svarbus yra ir kaltininko suvokimas, kad jis veiką daro prieš tokios būklės asmenį ir ja (tokia būkle) pasinaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2014, 2K-72-746/2015, 2K-24-895/2017).

Nagrinėjamu atveju tiek pats kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis nurodė, jog įvykio metu pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas J. D., teisiamojo posėdžio metu paaiškinęs, kad jis paskutinį kartą su V. S. bendravo 2019 m. kovo 4 d., t. y. pirmadienį, (duomenys neskelbtini) kaime, pavėsinėje prie parduotuvės, kur jis, V. S. ir A. B. gėrė degtinę. Susitiko apie 10.00 val. ir išsiskyrė apie 12.00 val. Neprisimena, kiek butelių degtinės išgėrė, galimai apie tris butelius. Pats liudytojas nurodė nuo išgerto alkoholio kiekio jautęsis apsvaigęs. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 15 val. iki 19 val., taigi akivaizdu, jog iki 12 val. vartojęs stipriuosius alkoholinius gėrimus V. S. įvykio metu neabejotinai buvo apsvaigęs. Nors nukentėjusiojo apsvaigimo nuo alkoholio įvykio metu dėl objektyvių priežasčių, apie jo sveikatos sutrikdymą pranešus tik kitą dieną, nustatyti galimybės nebuvo, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių ROIK duomenų, dar kitą dieną nukentėjusiajam būnant ligoninėje nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas.

Be to, tiek V. S., tiek A. S. nurodė, kad įvykio metu nukentėjusysis miegojo. V. S. patvirtino, kad atsibudo nuo jam suduotų smūgių ir dėl netikėto užpuolimo neturėjo galimybės gintis. Nors kaltinamasis teisme teigė, jog jam įėjus į klojimą ir pasiteiravus apie kirvį, brolis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kažką murmėjo, tačiau pats nukentėjusysis tokių aplinkybių nepatvirtino. Kaltinamasis nurodė, kad V. S. įvykio metu jam sudavus pagaliu apsiginti negalėjo, jis nesigynė, galimai tik buvo pakėlęs ranką. Nors šią aplinkybę iš esmės patvirtina teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas – poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, galimai dengiantis nuo suduodamų smūgių į galvą, kaklą, tačiau ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nukentėjusysis objektyviai galėjo gintis nuo jam suduodamų smūgių. Ši išvada darytina įvertinus tai, kad jo dilbio srityje konstatuotas tik vienas sužalojimas, kai tuo tarpu galvos, veido ir kaklo srityje padaryti sužalojimai daugybiniai, kas suponuoja pagrindą vertinti, jog galimas bandymas gintis buvo tik spontaniškas ir momentinis. Vertintina, kad nukentėjusysis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ant nugaros miegodamas lovoje, tamsioje patalpoje, kuomet galimybės įžvelgti fizinį smurtą inicijuojantį asmenį akivaizdžiai ribotos, būdamas staiga užpultas trumpame intervale laiko atžvilgiu išsidėsčiusiais smūgiais į gyvybiškai svarbias kūno sritis, objektyvios galimybės gintis nuo aktyvaus puolimo neturėjo, todėl teismas konstatuoja, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis V. S. buvo bejėgiškos būklės.

Visuma išdėstytų aplinkybių neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, sudėtį, kadangi A. S. tyčia sunkiai sužalojo bejėgiškos būklės buvusį savo artimą giminaitį ir šeimos narį – brolį V. S..

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuo pat tyrimo pradžios visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo parodymais padėjo išaiškinti veikos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors jam apsvaigimas iš karto po įvykio nebuvo nustatinėjamas, kadangi apie įvykį Bendruoju pagalbos centro telefonu buvo pranešta tik kitą dieną, apie 17.20 val., tačiau pats kaltinamasis patvirtino, jog būtent dėl išgerto alkoholio kiekio, jausdamasis apsvaigęs, jis, grįžęs į gyvenamąją vietą, panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Apklausiamas teisme kaltinamasis patvirtino, jog būdamas blaivus taip pasielgęs nebūtų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo lemiamos įtakos A. S. nusikalstamos veikos padarymui. Todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis praeityje teistas dėl nusikalstamos veikos kito asmens gyvybei, teistumui išnykus laikomas neteistu, jis nedirba, neturi pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio. Taip pat jis sistemingai baudžiamas administracine tvarka iš esmės dėl to, kad vairavo dviratį būdamas neblaivus, kas patvirtina, jog jo teisei priešingiems veiksmams neabejotinai įtakos turi žalingas psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimas. Jis administracinių nuobaudų įvykdęs nėra (baudų nesumokėjęs). A. S. charakterizuojamas neigiamai, byloje apklausti liudytojai jį apibūdino kaip impulsyvų, agresyvų, konfliktiško būdo, ypatingai jam būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, tačiau kaltinamasis priklausomybės ligų centre ir psichikos sveikatos centro įskaitoje neužregistruotas. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurią BK 135 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 2 iki 12 metų. Kaltinamojo veiksmai – pakartotinis, gana intensyvaus pobūdžio laiko atžvilgiu smūgių sudavimas į nukentėjusiojo gyvybei svarbias kūno vietas – galvos, kaklo sritį, ankstesnis teistumas, susijęs su kito asmens gyvybės atėmimu, neabejotinai sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia. Šios išvados nepašalina kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jis dėl girtumo nesuprato smūgiuojantis į galvą. Kaltinamasis nuosekliai išdėstė visas įvykio aplinkybes, grįžęs namo, ieškodamas brolio, nuėjo į klojimą, kur jis įprastai miegodavo, kai būdavo apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas tamsioje patalpoje sugebėjo rasti ir paimti pagalį iš malkų krūvos ir sudavė tikslingus smūgius į iš esmės tą pačią nukentėjusiojo kūno vietą – galvos bei kaklo sritį, kas neabejotinai patvirtina jo tyčią veikti būtent tokiu pasirinktu būdu.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, mažareikšmius veikos padarymo motyvus, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, daro išvadą, jog A. S. turi būti skiriama bausmė, artima įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. Nesant įstatyminių sąlygų, numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnyje, nėra objektyvaus pagrindo skirti A. S. švelnesnę bausmę nei įstatymo sankcijoje numatytoji bausmė. Kaltinamasis yra teisiamas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, yra teistas ankstesniu nuosprendžiu, todėl jam BK 75 straipsnis, reglamentuojantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, BK 64¹ straipsnis, kurio pagrindu galima būtų sutrumpinti skiriamos bausmės dydį, netaikytini.

Įvertinus visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes A. S. skirtina artimesnė sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams (BK 11 straipsnio 6 dalis, 41 straipsnis, 50 straipsnis, 54 straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 6 d. (2 t., b. l. 111-112) iki nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 30 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai parai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios taikymo terminas paskutinį kartą pratęstas Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi. Kadangi suėmimo skyrimo pagrindas neišnykęs, o kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, kardomoji priemonė – suėmimas, iki bausmės vykdymo pradžios nekeistina (pratęstina) (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnis, 307 straipsnio 1 dalis 6 punktas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 66 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis V. S. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 (dvidešimties tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo, kuris grindžiamas patirtu dvasiniu skausmu ir išgyvenimais, pablogėjusia gyvenimo kokybe bei sukeltu netikrumu dėl ateities (1 t., b. l. 61-62).

Sprendžiant šio civilinio ieškinio pagrįstumo ir proporcingumo klausimą visų pirma pažymėtina, kad nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – nepagrįstai pabloginta. Nors teismų praktika yra nevienoda, o ir negali būti visiškai vienoda, kadangi kiekvienu atveju jos dydį lemiantys kriterijai nėra tapatūs, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad iš karto po įvykio, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 18 d., V. S. buvo gydomas Galvos smegenų traumų ir Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriuose, kur jam diagnozuota trauminė galvos smegenų liga, kraujo išsiliejimai po kietuoju galvos smegenų dangalu ir virš jo kairėje , įspaustiniai kairės pusės kaktikaulio ir momenkaulio lūžiai, pneumonija, ūmi mažakraujystė po nukraujavimo. 2019 m. kovo 5 d. V. S. buvo operuotas, nuo 2019 m. kovo 8 d. gydytas Galvos smegenų traumų skyriuje, išleidus asmenį iš ligoninės, pirmajam reabilitacijos etapui jam skirta nejudrumo komplikacijų profilaktika, o sutrikusios kalbos korekcijai – kineziterapija ir logoterapija, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad asmuo nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, reabilitacija jam nebuvo taikyta ir tolesniam ambulatoriniam gydymui jis buvo išleistas į namus. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuo V. S. patirtų sužalojimų jam buvo sutrikusi kalba ir judesių koordinacija, tačiau šių neigiamų reiškinių reabilitacija šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajam dėl finansinių galimybių nebuvimo nebuvo prieinama. Svarbu tai, kad V. S. patirtų sužalojimų padariniai jaučiami iki šiol. Remiantis byloje esančiu ambulatorinio apsilankymo aprašu, 2019 m. liepos 4 d. V. S. lankėsi gydymo įstaigoje, kur jam buvo nustatyti sunkios galvos smegenų traumos padariniai, pooperacinis kaulinis defektas, lengvo laipsnio dešinės pusės hemiparezė (nusilpimas) bei dalinė motorinė afazija (dalinis kalbos praradimas) (2 t., b. l. 194). Šiame kontekste, sprendžiant, kokias pasekmes ir liekamuosius reiškinius V. S. gyvenimui sukėlė jo patirti sužalojimai, įvertintina ir tai, kad 2019 m. spalio 17 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė advokatė pateikė teismui apžiūrėti V. S. išduotą neįgaliojo pažymėjimą (neturėjo galimybės pateikti pažymėjimo kopijos). Apžiūrėjus dokumentą nustatyta, kad neįgaliojo pažymėjimas V. S. buvo išduotas 2019 m. liepos 31 d. (t. y. jau po komentuojamo įvykio), jo nustatytas darbingumo lygis vos 55 procentai, pažymėjimas galioja iki 2020 m. liepos 10 d. (3 t., b. l. 17-19).

Esant šių duomenų visumai, akivaizdu, jog V. S. neabejotinai išgyveno didesnius ar mažesnius nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus po vertinamo įvykio. Dėl patirtų sužalojimų, įvertinus jų mastą bei liekamuosius reiškinius, spręstina, kad nukentėjusysis akivaizdžiai patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, jo sveikata ir fizinė būklė dėl patirtų sužalojimų pablogėjo, sumažėjo darbingumas. Liekamieji V. S. nustatytų sužalojimų reiškiniai vis dar išlieka aktualūs, sprendžiant iš byloje esančių duomenų, pagrįstai manytina, jog jie išliks ir ateityje. Nors šios aplinkybės, sprendžiant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį yra itin aktualios, tačiau vis tik pažymėtina, kad asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydis neturėtų tapti antra bausme. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis jokio turto, kurį realizavus būtų galima atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, neturi. Jo galimybės gauti didesnį nei minimalus darbo užmokestį, įvertinus turimą darbinę patirtį bei išsilavinimą, yra ribotos, todėl V. S. ieškinyje nurodytos neturtinės žalos sumos priteisimas būtų nepagrįstas ir galėtų būti vertinamas kaip antros – papildomos bausmės paskyrimas kaltinamajam. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį, amžių, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, kad iš kaltinamojo nukentėjusiajam V. S. priteistina 10 000 (dešimties tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 3102,47 (trijų tūkstančių vieno šimto dviejų eurų, 47 centų) turtinės žalos atlyginimo. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti ir ieškinyje nurodytą turtinę žalą patvirtinantys dokumentai, kurių patikimumu ir objektyvumu teismas neabejoja, dėl ko, Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš kaltinamojo Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai priteisiant 3102,47 (trijų tūkstančių vieno šimto dviejų eurų, 47 centų) turtinės žalos atlyginimo.

Proceso išlaidų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka:

- 2019 m. kovo 6 d. atliekant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini) sodyboje, priklausančioje S. A. S., iš ūkinio pastato buvo paimtas kirvis mediniu kotu, drabužiai (violetinė striukė, pilkos kelnės, vyriškos languotos kelnės, margas megztinis, mėlyni be rankovių marškinėliai, raudonas džemperis, juoda kepurė „(duomenys neskelbtini)“), viena antklodė ir trys pagalvės; 2019 m. kovo 7 d. atliekant parodymų patikrinimą vietoje, ant ūkiniame pastate esančios lovos rastas ir paimtas pagalys; 2019 m. kovo 19 d. surašant pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą, paimtas nukentėjusiojo V. S., seilių pavyzdys voke Nr. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (2 t., b. l. 34-35, 36), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini;

- 2019 m. kovo 7 d. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės paimtas kaltinamajam A. S. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (2 t., b. l. 34-35, 36), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintinas teisėtam jo savininkui A. S.;

- kompaktinis diskas su įvykio vietos nuotraukomis ir vaizdo medžiaga (vokas Nr. 1, paketas Nr. 1), kompaktinis diskas su garso įrašo kopija dėl 2019 m. kovo 5 d. pagalbos kvietimo į (duomenys neskelbtini), pateiktas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus (vokas Nr. 2, paketas Nr. 1), kompaktinis diskas su kaltinamojo A. S. 2019 m. kovo 7 d. parodymų patikrinimo vietoje gautais duomenimis (vokas Nr. 3, paketas Nr. 1), kompaktinis diskas, kuriame įkelta informacija iš A. S. mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės (vokas Nr. 4, paketas Nr. 1) su baudžiamąja byla perduoti Kauno apygardos teismui (paketas Nr. 1, kuriame 4 vokai su kompaktiniais diskais) (2 t., b. l. 139), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus ir nuteisti jį 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 6 d. iki šio nuosprendžio priėmimo dienos, vieną laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai dienai laisvės atėmimo.

A. S. taikomą kardomąją priemonę – suėmimą iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš A. S. nukentėjusiajam V. S. priteisti 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų jo neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš A. S. civilinio ieškovo naudai priteisti 3 102,47 (tris tūkstančius vieną šimtą su eurus, 47 centus) turtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kirvį mediniu kotu, drabužius (violetinę striukę, pilkas kelnes, vyriškas languotas kelnes, margą megztinį, mėlynus be rankovių marškinėlius, raudoną džemperį, juodą kepurę „(duomenys neskelbtini)“), vieną antklodę, tris pagalves, pagalį, V. S. seilių pavyzdį, esantį voke Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

- A. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, grąžinti teisėtam jo savininkui A. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- kompaktinį diską su įvykio vietos nuotraukomis ir vaizdo medžiaga (vokas Nr. 1, paketas Nr. 1), kompaktinį diską su garso įrašo kopija dėl 2019 m. kovo 5 d. pagalbos kvietimo į (duomenys neskelbtini), pateiktas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus (vokas Nr. 2, paketas Nr. 1), kompaktinį diską su kaltinamojo A. S. 2019 m. kovo 7 d. parodymų patikrinimo vietoje gautais duomenimis (vokas Nr. 3, paketas Nr. 1), kompaktinį diską, kuriame įkelta informacija iš A. S. mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės (vokas Nr. 4, paketas Nr. 1) su baudžiamąja byla perduotus Kauno apygardos teismui (paketas Nr. 1, kuriame 4 vokai su kompaktiniais diskais, paliktini saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.