- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- eI3-4796-860/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02839-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Trakų skyriaus Aukštadvario medžiotojų būrelis
- Advokatai
- Algimantas Šindeikis
dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Trakų skyriaus Aukštadvario medžiotojų būrelio vadovui V. N., jo atstovui advokatui Algimantui Šindeikiui,
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams Leonardui Urbanovičiui (Urbanovič) ir Šarūnui Žuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Trakų skyriaus Aukštadvario medžiotojų būrelio skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo arba jo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Trakų skyriaus Aukštadvario medžiotojų būrelis (toliau – ir Medžiotojų būrelis) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. AS-65 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) arba pakeisti Sprendimą, sumažinant pareiškėjui paskirtą nuobaudą – 10 kartų padidintą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifą.
Nurodo, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2003 m. lapkričio 14 d. priėmė įsakymą Nr. 5838 „Dėl medžioklės plotų vienetų patvirtinimo“, kurio pagrindu buvo patvirtinti pareiškėjo naudojami medžioklės plotų vienetų planai, ribų aprašymas ir eksplikacijos, taip pat pareiškėjui išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 m. liepos 10 d. pratęsė pareiškėjui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete iki 2023 m. liepos 10 d. Tačiau Departamentas 2020 m. birželio 16 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA75-5 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nustatė, kad pareiškėjas, teikdamas deklaracijas už 2017, 2018 ir 2019 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), deklaravo mažesnius I ir III kategorijos medžioklės plotų dydžius, o II, IV, VI ir VII kategorijos medžioklės plotų dydžius deklaravo didesnius nei nurodyta medžioklės plotų charakteristikoje. Atsakovas nurodė, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, todėl jam buvo apskaičiuotas 10 kartų padidinto tarifo mokestis už gamtos išteklių naudojimą. Medžiotojų būrelio vadovas V. N. atsakovui paaiškino, jog tiek deklaracijos pateiktos, tiek mokesčiai sumokėti laiku, tačiau dėl įsivėlusios klaidos medžioklės plotų dydžiai deklaruoti atitinkamai mažesni ir didesni, o deklaruotas bendras medžioklės plotų vieneto plotas buvo didesnis nei nurodytas leidime naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Vis dėlto, atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą ir nusprendė patvirtini Patikrinimo aktą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neatsižvelgė į tai, jog deklaruodamas mokesčius pagal medžioklės plotų kategorijas II, IV, VI ir VII jis kiekvienais patikrinimo metais permokėdavo gamtos išteklių mokestį. Be to, atsakovas, skirdamas 12 990 Eur sankciją, net nesvarstė galimybės pareiškėjo permokas įskaityti į nesumokėtus mokesčius, todėl mano, kad šiuo atveju sankcija yra neproporcinga ir neteisėta. Pažymi, kad pareiškėjas nesiekė tyčia padaryti žalos valstybės biudžetui, pateikiant klaidingas deklaracijas ir nesumokant visų privalomų mokesčių. Be to, dėl pareiškėjo padarytos klaidos žala valstybei padaryta nedidelė, t. y. pareiškėjas per trejus metus nesumokėjo tik 617 Eur visų privalomų mokesčių (įskaičius permokas), o paskirta sankcija yra beveik 20 kartų didesnė. Taip pat pažymi, kad skundo pateikimo dieną pareiškėjas visus mokesčius yra sumokėjęs ir visiškai atsiskaitęs su valstybe už naudojamus medžiojamųjų gyvūnų išteklius, išskyrus nėra sumokėjęs 10 kartų padidintos baudos. Nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių aplinkai ar kitiems asmenims, be to, pažymi, kad Medžiotojų būrelis nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos ir yra išlaikomas tik jo narių įmokomis, tad tokios sankcijos palikimas galioti reikštų pareiškėjo bankrotą. Taip pat teigia, kad pareiškėjo vadovui 2020 m. liepos 10 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kurio pagrindu jam skirta 225 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 241 straipsnio 2 dalyje esančio administracinio nusižengimo, t. y. mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaravimo tvarkos pažeidimo, padarymo, todėl mano, kad palikus galioti ir atsakovo paskirtą sankciją kiltų dvigubos atsakomybės taikymo problema.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog už 2017, 2018 ir 2019 metus Medžiotojų būrelis sumokėjo mažiau mokesčio negu priklausė, todėl mano, kad tai yra akivaizdus jo siekis išvengti visiško atsiskaitymo su valstybės biudžetu. Teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog tuo atveju, jei atsakovas būtų įskaitęs permokėtus pareiškėjo mokesčius į nesumokėtų mokesčių skirtumą, formaliai skiriama 10 kartų padidinto mokesčio tarifo sankcija siektų ne 12 990 Eur, o 6 170 Eur. Pažymi, kad mokesčio mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus bei teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. Be to, nurodo, kad pareiškėjas ir pats sutinka, jog pateiktose deklaracijose padarė klaidų, t. y. medžioklės plotų dydžiai pagal I ir III kategorijas buvo deklaruojami mažesni, todėl, tai nustatęs, Departamentas turėjo vadovautis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi ir nustatytą tarifą dauginti iš koeficiento 10. Pažymi, kad Įstatyme apskritai neįtvirtinta galimybė taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos išteklius nei nustatyta. Be to, pagal kompetenciją Departamentas neturi galimybės įskaityti permokėto mokesčio, kadangi ši funkcija yra suteikta VMI. Nurodo, kad Patikrinimo aktu ir Sprendimu pareiškėjas privalėjo įgyvendinti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą imperatyvą, o minėtame straipsnyje įtvirtintas mokestis už valstybinius gamtos išteklius nelaikytinas bauda, kadangi valstybėje nustatyti mokesčiai yra visuotinai privalomi ir nėra individualaus pobūdžio, todėl nepriklauso nuo mokesčių mokėtojų galimos kaltės formos, tikslų ar suklydimo. Nurodo, kad Departamentas, priėmęs skundžiamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, privalėjo veikti teisės aktais jam suteiktos kompetencijos ribose ir taikyti didesnį mokesčio tarifą už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį, todėl Sprendimas yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.
3. Teismo posėdyje pareiškėjo vadovas ir jo atstovas palaikė skundą bei prašė jį patenkinti. Iš esmės pripažino padarytus pažeidimus, susijusius su neteisingu deklaravimu, tačiau akcentavo, kad tai įvyko dėl suklydimo. Nurodė, kad šiuo metu Medžiotojų būrelyje yra 39 nariai, per metus vidutiniškai surenka apie 3 500 Eur įmokų; šiuo metu Medžiotojų būrelio banko sąskaitoje yra surinkta apie 1 500 Eur. Akcentavo baudimą už tą patį pažeidimą du kartus.
Atsakovo atstovai nesutiko su skundo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Iš esmės nurodė analogiškus motyvus, kurie pateikti atsiliepime į skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Departamento 2020 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. AS-65 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjui Medžiotojų būreliui patvirtinta mokėtina 12 290 Eur suma už deklaruotus mažesnius medžioklės plotų dydžius, teisėtumo ir pagrįstumo arba apskaičiuoto mokesčio sumažinimo.
5. Byloje nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2020 m. birželio 16 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA75-5. Patikrinimo metu nustatyta, kad Medžiotojų būrelis klaidingai pateikė Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų formą KIT709 už 2017, 2018 ir 2019 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. 2017, 2018 ir 2019 metais deklaravo mažesnius I ir III kategorijos medžioklės plotų dydžius, o II, IV, VI ir VII kategorijos medžioklės plotų dydžius deklaravo didesnius negu yra nurodyta medžioklės plotų charakteristikoje. Pažymėjo, kad tuo pažeidė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, todėl, vadovaujantis Įstatymo 2 dalimi, paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 12 990 Eur. Nurodė, kad, kadangi Medžiotojų būrelis 2017–2019 metais klaidingai deklaravo II, IV, VI ir VII kategorijos plotų dydžius, todėl turi galimybę susigrąžinti permokėtą sumą.
6. Pareiškėjo vadovas V. N. 2020 m. liepos 10 d. pateikė Departamentui pastabas, kuriose nurodė, kad su Patikrinimo akto išvadomis iš dalies sutinka. Pažymėjo, kad deklaracijos už 2017, 2018 ir 2019 metus buvo pateiktos laiku, mokesčiai taip pat sumokėti laiku, tačiau dėl įsivėlusios klaidos medžioklės plotų dydžiai pagal kategorijas I ir III buvo deklaruojami mažesni, o pagal kategorijas II, IV, VI ir VII – didesni. Pažymėjo, kad bendras deklaruotas plotas buvo didesnis negu nurodytas leidime, todėl prašė netaikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyto padidinto tarifo.
7. Departamentas 2020 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. AS-65 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino Patikrinimo aktą ir, vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekis taikant didesnio mokesčio tarifą, paskaičiavo 12 290 Eur sumą. Nurodė, kad Sprendimu patvirtinta 12 290 Eur suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
8. Pareiškėjas, minėta, nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti arba pakeisti, sumažinant priskaičiuotą mokestį.
9. Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1 straipsnį, šis įstatymas nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad mokesčio objektas yra medžiojamieji gyvūnai, kurie apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede. Šio Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą, išskyrus biologinio profilio mokslo ir mokymo įstaigas, vykdančias laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus.
Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose; 2 dalyje – jog už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas; jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, 3 dalyje – jog mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 3 priede nustatytą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifą pagal medžioklės plotų kategorijas, apskaičiuoja ir moka mokestį už per mokestinį laikotarpį mokesčio mokėtojui suteiktą (leistą) naudoti atitinkamos kategorijos medžioklės plotų dydį. Be to, šio Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.
Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos KIT709 formos ir jos papildomo lapo KIT709P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 (toliau – ir Taisyklės), 5 punkte įtvirtinta, kad mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Šių Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad deklaracijas teikia visi mokesčio mokėtojai, naudojantys medžiojamųjų gyvūnų išteklius, kuriems privaloma tvarka išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Taip pat Taisyklių 7 punkte įtvirtinta, kad mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos KIT709 formą ir jos papildomo lapo KIT709P formą (jei reikia) pagal Taisykles. Užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2003 m. lapkričio 14 d. priėmė įsakymą Nr. 5838 „Dėl medžioklės plotų vienetų patvirtinimo“, kuriuo remiantis patvirtinti pareiškėjo naudojami medžioklės plotų vienetų planai, ribų aprašymas ir eksplikacijos.
Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2003 m. lapkričio 25 d. išdavė Leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete Nr. 711-93, galiojusį 10 metų. Nustatyta, kad Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 m. liepos 10 d. leidimu Nr. VR-7.11-93 pratęsė pareiškėjui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, pažymėdamas, kad leidimas galioja nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2023 m. lapkričio 26 d.
11. Departamentas nustatė, kad pareiškėjas 2017, 2018 ir 2019 metais Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo mažesnius I ir III kategorijos medžioklės plotų dydžius negu nurodyta medžioklės plotų charakteristikoje. Taigi atsakovas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė aukščiau paminėtas Įstatymo nuostatas, ir, vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekis, taikant didesnio mokesčio tarifą, paskaičiavo iš viso 12 290 Eur mokesčio sumą.
12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas naudojo mokesčiu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, todėl yra šio mokesčio mokėtojas, taigi turėjo pareigą nustatyta tvarka jį mokėti.
Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjas turėjo prievolę kiekvienais kalendoriniais metais užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo) deklaraciją, ją pateikti mokesčių administratoriui ir sumokėti mokestį per Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą.
Tuo tarpu Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, minėta, aiškiai nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas; jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
13. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas deklaracijas VMI už 2017, 2018 ir 2019 metus, deklaravo mažesnius I ir III kategorijos medžioklės plotų dydžius, o II, IV, VI ir VII kategorijos – didesnius negu yra nurodyta medžioklės plotų charakteristikoje.
Pareiškėjas neneigia aplinkybės, kad deklaracijas jis užpildė klaidingai, dėl ko buvo pateikti netinkami duomenys bei neapmokėta dalis mokesčių, tačiau paaiškino, jog tai įvyko dėl klaidos; Medžiotojų būrelis nesiekė tyčia padaryti žalos valstybės biudžetui. Pažymėjo, kad būtų užtekę įspėjimo ir deklaracijose esanti klaida būtų buvusi ištaisyta. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad deklaracijas pateikė laiku; skundo pateikimo dieną jis visus trūkstamus mokesčius jau yra sumokėjęs.
Be to, pareiškėjas akcentavo, kad II, IV, VI ir VII kategorijos medžioklės plotų dydžius deklaravo didesnius nei nurodyta medžioklės plotų charakteristikoje, todėl Departamentas, skirdamas jam sankciją, nesvarstė galimybės pareiškėjo permokas pagal medžioklės plotų kategorijas II, IV, VI ir VII įskaityti į nesumokėtus mokesčius pagal kategorijas I ir III. Taip pat mano, kad dėl galimai neteisingai deklaruotų medžioklės kategorijų kiekių bendras mokėtinas mokesčio dydis padidėjo, nes Medžiotojų būrelio vadovui jau paskirta bauda dėl ANK 241 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, t. y. dėl deklaravimo tvarkos pažeidimo, o palikus galioti ir atsakovo paskirtą sankciją būtų pažeistas non bis in idem (liet. negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas.
Tačiau teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo argumentais.
14.1. Visų pirma, kaip matyti iš pateiktų deklaracijų, Medžiotojų būrelis, deklaruodamas už 2017–2019 metus, vadovavosi Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės „Aukštadvario“ medžioklės plotų vieneto eksplikacijoje esančiais duomenimis, I kategorijoje nurodydamas medžioklės plotų dydį 764 ha vietoje 1 065,9 ha, II kategorijoje – 616 ha vietoje 411,1 ha, III kategorijoje – 521 ha vietoje 755,6 ha, IV kategorijoje – 714 ha vietoje 417,1 ha, VI kategorijoje – 3 449 ha vietoje 3 408,7 ha, VII kategorijoje – 673 ha vietoje 606,5 ha.
Nustatyta, kad už 2017 metus iš viso pareiškėjas turėjo sumokėti 1 748 Eur mokesčio, o sumokėjo 1 597 Eur; už 2018 metus turėjo sumokėti 1 779 Eur, o sumokėjo 1 627 Eur; taip pat už 2019 metus turėjo sumokėti 3 659 Eur, o sumokėjo 3 345 Eur; taigi, pareiškėjas bendrai sumokėjo mažiau mokesčio nei turėjo sumokėti.
14.2. Be to, nustatyta, kad 2017 m. už I kategorijos medžioklės plotą sumokėjo 576 Eur vietoje 803 Eur, už III kategorijos – 196 Eur vietoje 285 Eur; 2018 m. už I kategorijos – 586 Eur vietoje 818 Eur, už III kategorijos – 200 Eur vietoje 290 Eur; 2019 m. už I kategorijos – 1 205 Eur vietoje 1 682 Eur, už III kategorijos – 411 Eur vietoje 596 Eur.
Taigi, pareiškėjas už 2017, 2018 ir 2019 m. deklaravo mažesnius nei nustatyta leidime ir medžioklės plotų charakteristikoje medžioklės plotus (I ir III kategorijose). Nors pareiškėjas II, IV, VI ir VII kategorijos medžioklės plotų dydžius deklaravo didesnius, tačiau tai nepaneigia padaryto pažeidimo, t. y. kad I ir III kategorijos medžioklės plotų dydžiai buvo deklaruoti mažesni negu atitinkamai dokumentuose nustatyti dydžiai.
14.3. Nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, kad atsakovas turėjo įskaityti permokėtą mokestį už II, IV, VI ir VII kategorijos medžioklės plotų dydžius. Tokia teisė atsakovui nėra suteikta; jis kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius (Įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Permokėto mokesčio įskaitymas (grąžinimas) yra VMI funkcija, bet ne atsakovo. Bet kokiu atvejus, akivaizdu, kad pareiškėjas sumokėjo atitinkamai mažesnį bendrą mokestį. Tad jam pagrįstai skaičiuotas padidintas mokestis, jį dauginant iš koeficiento 10.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Tad pareiškėjo permokėtos sumos pagal deklaracijose pateiktas atitinkamas kategorijas galės būti įskaitomos ar grąžinamos Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka.
14.4. Nors, kaip matyti iš bylos duomenų, po Sprendimo priėmimo pareiškėjas patikslino minėtas deklaracijas, taip pat, byloje esanti VMI pažyma patvirtina, kad jis yra atsiskaitęs su valstybe ir nėra jai skolingas, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos juridiškai reikšmingomis aplinkybėmis, šalinančiomis pažeidimą arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtaką mokesčio didesniu tarifu dydžiui, nustatytam ginčijamu sprendimu.
14.5. Dėl dvigubo baudimo draudimo principo pažeidimo pasakytina, kad, pirmiausia, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 7 protokolo 4 straipsnyje, tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta Konvencija kelių rūšių teisinės atsakomybės ar skirtingų sankcijų (poveikio priemonių) taikymo nelaiko dvigubu baudimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime taip pat pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-868-261/2018).
Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, Medžiotojų būrelio vadovui V. N. buvo paskirta administracinė nuobauda (bauda) pagal ANK 241 straipsnio 2 dalį, t. y. jam buvo pritaikyta administracinė atsakomybė. Tuo tarpu pareiškėjui Medžiotojų būreliui buvo pritaikyta ne administracinė atsakomybė, bet pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatas priskaičiuotas mokestis padidintu tarifu. Be to, skiriasi teisinės atsakomybės subjektai – pirmu atveju atsakomybė pritaikyta fiziniam asmeniui V. N., o antru atveju juridiniam asmeniui, t. y. pareiškėjui Medžiotojų būreliui. Tai, kad V. N. yra Medžiotojų būrelio vadovas nėra jokio pagrindo šių subjektų sutapatinti į vieną teisinės atsakomybės subjektą.
Taigi, nagrinėjamu atveju nėra dvigubo baudimo draudimo principo pažeidimo.
15. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, yra teisėtas ir pagrįstas; tad jo naikinti nėra jokio pagrindo.
16. Pareiškėjas, be kita ko, prašo teismo sumažinti jam priskaičiuotą mokestį.
Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). LVAT laikosi nuostatos, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015; 2019 m. kovo 27 d. nutartį, priimta administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019; ir kt.).
Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Taigi proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, jog pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei svarbias kitas aplinkybes.
17. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad pareiškėjas tyčia siekė nuslėpti mokesčius ar klaidingai juos deklaruoti. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas laiku pateikė deklaracijas už 2017, 2018 ir 2019 metus, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų siekęs nuslėpti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar sistemingai pažeidinėjęs įstatymus. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas iš esmės pripažįsta pažeidimus ir išsamiai paaiškino tokio pažeidimo aplinkybes. Be to, Medžiotojų būrelis jokios ekonominės veiklos nevykdo ir nesiekia pelno, tai yra asociacija, vykdanti veiklą, susijusią su medžiokle, o pajamas surenka tik iš narių kasmetinių ir stojamųjų įmokų. Pareiškėjas per visus metus vidutiniškai surenka apie 3 500 Eur; šiuo metu pareiškėjo sąskaitoje yra tik 1 500 Eur.
Byloje nenustatyta ir tai, kad dėl padaryto pažeidimo būtų kilusios labai sunkios neigiamos teisinės pasekmės, nes valstybės finansinis interesas galėjo būti užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Be to, kaip nurodo pareiškėjas, jis negavo jokių įspėjimų dėl reikalavimo pataisyti deklaracijose nurodomus medžioklės plotų dydžius.
Tad, atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad skirtos mokėtinos sumos dydis palyginus su padarytu pažeidimu lemia neproporcingumą tarp padaryto pažeidimo ir pasekmių pareiškėjui.
18. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, jų visumą, vadovaudamasis minėta teismų praktika, proporcingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui pritaikyta sankcija, taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą, yra pernelyg griežta ir neproporcinga; tad teismo nuomone, ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti adekvati ir proporcinga ekonominė sankcija yra pareiškėjui mokestį už klaidingai deklaruotus mažesnius medžioklės plotų dydžius už 2017–2019 metus padidinant tik 2 kartus.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies; pareiškėjui Sprendime apskaičiuotas mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius dydis keičiamas, sumažinant jį nuo 12 290 Eur iki 2 458 Eur (12 290 Eur / 10 x 2) sumos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Trakų skyriaus Aukštadvario medžiotojų būrelio skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sprendimo pakeitimo tenkinti iš dalies.
Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. AS-65 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokesčio už klaidingai deklaruotus mažesnius medžioklės plotų dydžius pakeisti, sumažinant jį nuo 12 290 Eur iki 2 458 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir 0 ct).
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.