Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-03-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-4738-454/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-10
Bylos Nr.
2YT-4738-454/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00667-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Pareiškėjas
E. S.
Suinteresuotas asmuo
Valstybino mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Civilinė byla Nr. 2YT-4738-454/2017Proceso Nr. 2-69-3-00667-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.2; 3.4.5.11
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas,

posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. skundą dėl antstolio V. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo – Valstybino mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

E. S. kreipėsi į antstolį V. K. su 2017-01-04 skundu prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą dalyje dėl arešto jo sąskaitai, nes jam apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje, taip pat, jei iš šios sąskaitos buvo nurašytos skolininkui priklausančios lėšos, jas grąžinti (b. l. 9).

Skunde nurodoma, kad Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui ar mokymuisi. Taip pat išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos. Nurodo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas. Tai, kad teisės aktais reglamentuojamas privalomas būtiniausių reikmenų sąrašas reiškia, jog valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis. Nurodo, jog antstolio patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą (b. l. 7–9).

Antstolis V. K. 2017-01-12 patvarkymu (b. l. 4) netenkino pareiškėjo skundo ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0072/11/00007 persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas imperatyviai nurodo, jog nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Nurodė, jog skolininko lėšos, į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama, nepatenka nei į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būtų išieškoma, nei į baigtinį Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Nurodė, kad skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios, buvusios ar dar tik pateksiančios piniginės lėšos yra Civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas negalimas, ir kad sąskaitos areštas užkerta kelią patenkinti būtiniausius ar papildomus pareiškėjo poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinami valstybės lėšomis. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nuteistieji nemokamai gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, neturintys savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną ir kt. Nurodė, jog nuo 2016-12-20, kai buvo priimtas patvarkymas taikyti apribojimą pareiškėjo asmeninei sąskaitai, esančiai Kauno tardymo izoliatoriuje, iki 2017-01-12, į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo pervesta jokių piniginių lėšų, kurios priklausytų pareiškėjui.

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija nustatytu terminu atsiliepimo dėl skundo nepateikė.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.).

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2017-02-13 (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0072/11/00007 nustatyta, kad antstolis 2011-01-06 priėmė patvarkymą priimti vykdyti išieškotojo 2011-01-05 pateiktą vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-10-20 išduotą nutarimą dėl 400 Lt baudos išieškojimo iš skolininko E. S. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (v. b. l. 3). Tą pačią dieną buvo priimtas patvarkymas dėl informacijos apie turimą turtą ir gaunamas pajamas pateikimo (v. b. l. 4). Procesinius dokumentų įteikti skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Kaune, Tilžės g. 73-1 įteikti nepavyko, šiuo adresu gyvenantis asmuo informavo, jog skolininkas yra įkalinimo įstaigoje (v. b. l. 5, 6). Antstolis ėmėsi tolimesnių priverstinio išieškojimo veiksmų, užklausė registrus, tikrino duomenis apie skolininką (v. b. l. 7–18, 20). Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis E. S. atlieka bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje (v. b. l. 19). 2016-12-20 buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas bei patvarkymas Nr. S-16298 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 25). 2017-01-10 antstolio kontoroje gautas pareiškėjo skundas dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje, išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo. Antstolis pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį Kauno apylinkės teismui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Nei Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis, nustatęs, jog E. S. yra bausmę vykdančioje institucijoje – Kauno tardymo izoliatoriuje, 2016-07-20 priėmė patvarkymą areštuoti 115,85 Eur skolos ir 139,33 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 255,18 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto bei iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

CPK LI skyriuje reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dalies. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paprastai išskaitoma 20 procentų, jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Teismas sprendžia, kad pagal aktualią kasacinio teismo formuojamą CPK 668 straipsnio, CPK 736 straipsnio taikymo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų sąskaitoje esančių piniginių lėšų, kurios nepatenka į CPK 736 straipsnio reguliavimą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto vieno MMA dydžio, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis 2016-12-20 patvarkyme dėl skolos išieškojimo nurodė, kad vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštuoja 115,85 Eur skolos ir 139,33 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 255,18 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitoje. Antstolis patvarkyme nenurodė, jog, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis Civilinio proceso kodekso 733–743 straipsnių normomis, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, 50 procentų, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA.

Taigi antstolis, nukreipdamas išieškojimą į visas pareiškėjo pajamas, nesilaikė pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Nesant nurodytos išlygos, pareiškėjas neturi teisės naudoti piniginių lėšų savo reikmėms. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Atsižvelgiant į tai, antstolio veiksmai, 2016-12-20 patvarkymu Nr. S-16298 nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), pripažįstami neteisėtais (CPK 510–513 str.). Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA.

Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų taip pat prašo tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms. Patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą antstolis nurodė, jog vykdomojoje byloje pagal skundžiamą patvarkymą į antstolio depozitinę sąskaitą nebuvo pervesta jokių pinginių lėšų. Pareiškėjui nepateikus duomenų, patvirtinančių antstolio veiksmų atlikimą ir lėšų areštą, teismas šią pareiškėjo skundo dalį atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo E. S. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio V. K. 2016-12-20 patvarkymą Nr. S-16298 vykdomojoje byloje Nr. 0072/11/00007.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Artūras Šafronas