Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, išnagrinėjęs nuteistojo I. P. (I. P.) prašymą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamojo įsakymo, baudžiamojoje byloje Nr. e1-286-269/2020, apskundimo termino atnaujinimo ir baudžiamosios bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas nuteistojo I. P. prašymas, kuriuo nurodoma, kad jis 2020 m. sausio 29 d. registruotu paštu gavo laišką, kuriame buvo baudžiamasis įsakymas, priimtas 2020 m. sausio 23 d., jo atžvilgiu. Jame buvo nurodyta, kad jis pripažintas kaltu už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį O. V., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir už tai nuteistas 2400 Eur dydžio bauda, 2 metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones bei konfiskuotas jo automobilis O. V., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Paaiškina, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu jis taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tą patį nusikaltimą ir jam paskirta tokia pat bausmė. Baudžiamasis įsakymas jau pradėtas vykdyti, konfiskuotas jam priklausantis automobilis, buvo iškviestas į probacijos tarnybą, moka baudą. Nurodo, jog visiškai nesutinka su priimtu 2020 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu ir prašo jį panaikinti. Supranta, kad praleido 14 dienų terminą, per kurį turėjo teismui pateikti prašymą, prašydamas surengti bylos nagrinėjamą teisme, tačiau akivaizdu, jog susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, priėmus dar vieną teismo baudžiamąjį įsakymą, jo teisinė padėtis dvigubai pasunkėjo, o neatnaujinus termino prašymui dėl bylos nagrinėjimo teisme surengimo, pažeidžiama jo teisė į teisingą teismą ir užkertamas kelias teisingam teismo procesui. Prašo atnaujinti terminą prašymui paduoti, surengti bylos nagrinėjimą teisme ir bylą nutraukti, nes jo atžvilgiu įsiteisėjo teismo baudžiamasis įsakymas dėl to pačio nusikaltimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 422 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu (bylos Nr. 1-1426-834/2019) I. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,O. V.-B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,64 promilės etilo alkoholio koncentracija. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 25 d.

Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu (bylos Nr. e1-286-269/2020) I. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,O. V.-B“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,64 promilės etilo alkoholio koncentracija. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. vasario 13 d.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir nuteistojo argumentus, konstatuoja, kad nuteistasis praleido 14 dienų terminą pareikšti nesutikimą su bausmės paskyrimu pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 23 d. baudžiamąjį įsakymą ir kuris turi būti atnaujintas. Priešingu atveju nuteistojo nesutikimo argumentai dėl šio baudžiamojo įsakymo liktų nenagrinėti ir tokiu būdu jis prarastų galimybę ginčyti minėtą teismo sprendimą.

Teismas pastebi, kad nuteistasis sužinojęs apie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 23 d. baudžiamąjį įsakymą, nedelsdamas ir per protingą laiką, pateikė prašymą atnaujinti praleistą nesutikimo su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme terminą. Tokioje situacijoje teismas pripažįsta, kad nuteistojo prašymas dėl termino atnaujinimo pagrįstas ir tenkintinas.

Kaip jau minėta, BPK 422 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Taigi nagrinėjamu atveju atnaujinus praleistą nesutikimo su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme terminą, baudžiamasis teismo įsakymas neįgyja teisinės galios.

BPK 3 straipsnyje (suvestinė 2019-09-01 - 2019-12-30 redakcija) yra nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas, nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

Niekas negali būti persekiojamas ir nubaustas du kartus už tą patį (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 2 straipsnio 5 dalis). Dvigubo baudimo draudimas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 7 protokolo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad ,,niekas neturi būti vėl persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės už teisės pažeidimą, už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas [lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai ,,galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliškame teksto variante] pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Konstitucinėje jurisprudencijoje įtvirtinta, kad principas non bis in idem (draudimas persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą) reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-30-696/2015).

Aiškinant minėtą nuostatą teismų praktikoje nurodoma, kad šio principo pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje F. F. prieš Austriją nurodė, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis neapsiriboja teise nebūti nubaustam du kartus, bet apima ir teisę nebūti persekiojamam du kartus. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje S. Z. prieš Russia yra nurodęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi būti suprantamas kaip draudžiantis baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamą veiką remiantis identiškais arba iš esmės tais pačiais teisiškai reikšmingais faktais, t. y. visuma konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu asmeniu ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Pažymėtina, jog įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo.

Šiuo atveju pabrėžtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246/2012 yra pasisakęs, kad veikos kvalifikavimo keitimas ir (ar) veikos faktinių aplinkybių tikslinimas nereiškia, jog atsiranda pagrindas konstatuoti, kad kaltinimas yra kitas, ir kad galima pradėti naują procesą, o bylos išsprendimas pagal pirminį (ankstesnį) veikos kvalifikavimą ir (ar) pirmines (anksčiau įrodinėtinas) faktines aplinkybes nėra BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte (dabar - BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte) numatyta kliūtis naujam procesui. Išvada dėl to, ar kaltinimas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme laikytinas tapačiu, turi būti daroma atsižvelgiant ne į veikos kvalifikavimą ir (ar) dalinį faktinių aplinkybių skirtingumą, o išsiaiškinus, dėl kokio įvykio (asmens poelgio) vyksta naujas procesas ar naują procesą norima pradėti. Jei naujas procesas pradedamas dėl to paties įvykio, to paties baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens poelgio, konstatuotina, kad vyksta antras procesas dėl galimo tos pačios nusikalstamos veikos padarymo. Taigi sprendžiant, ar nėra pažeidžiamas non bis in idem principas yra reikšminga ne tai, kaip konkretūs veiksmai yra kvalifikuojami pagal BK straipsnį, o tai, ar procesas vyksta dėl tų pačių asmens veiksmų, aplinkybių bei faktų.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje Nr. 1-1426-834/2019 bei baudžiamojoje byloje Nr. e1-286-269/2020 užfiksuoti duomenys leidžia konstatuoti, jog šias baudžiamąsias bylas ir minėtus procesus vienija tie patys faktai ir elementai. Visuose procesuose buvo tiriami ir vertinami to paties asmens, tie patys poelgiai, kurių tiek dalykas, tiek padarymo laikotarpis sutampa, visuose procesuose yra vertintini tie patys faktai. Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, konstatuoja non bis in idem principo pažeidimą, todėl baudžiamoji byla Nr. 1-518-298/2020 nutraukiama teismo nutartimi (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nutraukus baudžiamąją bylą Nr. 1-518-298/2020, I. P. taikomas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - įsiteisėjus nutarčiai yra naikintinos.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme baudžiamojo proceso nutraukimas yra suprantamas kaip baudžiamojo proceso galutinis užbaigimas, todėl toks procesinis sprendimas yra skundžiamas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teismas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 102 straipsnio 1 dalimi, 425 straipsnio 1 dalimi, 439 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti I. P. prašymą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 23 d. baudžiamojo įsakymo, baudžiamojoje byloje Nr. e1-286-269/2020, nesutikimo su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme termino atnaujinimą.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-518-298/2020, kurioje I. P. (I. P.) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

I. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - įsiteisėjus nutarčiai panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.