Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. 36 MGL (1 355,76 Eur) dydžio bauda.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. A. paskirta 24 MGL (903,84 Eur) dydžio bauda.

Atmestas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo kompanijos ir iš D. A..

Iš D. A. nukentėjusiajai G. N. priteista 600 Eur proceso išlaidų atlyginimo teisinei pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. nuteistas už tai, kad 2015 m. lapkričio 26 d., apie 10 val. 30 min., Tauragės m., Vytauto g., ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad netrukdytų pėsčiųjų eismui ir partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią G. N., kuri patyrė galvos traumą, smegenų sukrėtimą, kairės alkūnės sumušimą, dešinės čiurnos raiščių plyšimą t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris ir buvo priežastiniu ryšiu susijęs su D. A. padarytais Kelių eismo taisyklių 5 p., 9 p., 30 p. reikalavimų pažeidimais.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas advokatas ir prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p, 4 p.).

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str. taikymo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-252-677/2015). Pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. A. nusprendė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, nes nenustatyta, kad jis eismo įvykio metu būtų buvęs neblaivus bei administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nesieja šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo su eismo įvykio sukėlimu vairuojant transporto priemonę asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio. Teismų praktika, pagal kurią ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai taikoma nuteistajam, kuris sukėlė eismo įvykį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiškia, kad teismas negali jos skirti kaltininkui, kuris eismo įvykio metu buvo blaivus (kasacinė nutartis Nr. 2K-207-139/2016).

Nagrinėjamoje byloje D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Byloje nustatyta, kad D. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: vairuodamas automobilį, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad netrukdytų pėsčiųjų eismui ir partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusį žmogų.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į nuteistojo D. A. elgiasi po eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji G. N.. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame teismo posėdyje ištirtais įrodymais, o būtent – nukentėjusiosios G. N., nuteistojo D. A. bei liudytojų A. A., L. P., R. B., Z. V. ir K. A. parodymais (b. l. 40-41, 51-53, 55-56, 61, 63-64, 146-147) nustatyta, kad nuteistasis D. A., automobiliu partrenkęs per pėsčiųjų perėję ėjusią G. N., iš automobilio neišlipo ir netrukus nuvažiavo. Nors nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, jog taip pasielgė dėl to, kad buvo labai išsigandęs, o iš automobilio buvo išlipusi jo mama, kuri jam pasakė, kad nukentėjusiajai viskas gerai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad, kaip nustatyta baudžiamosios bylos ištirtais įrodymais, nukentėjusioji G. N. nuteistojo D. A. sukelto eismo įvykio metu buvo parblokšta ant automobilio kapoto, po to numesta ant žemės bei gatvėje pabiro jos nešti daiktai, bei į tai, kad nukentėjusioji G. N. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog iš automobilio išlipusi moteris (K. A.) kažką sakė, tačiau ji nesuprato ką (teismo medicinos specialisto išvada Nr. 314/15 (11) (b. l. 32), kuria be kita ko nustatyta, jog nukentėjusioji G. N. patyrė galvos traumą, teisėjų kolegijai nesuteikia pagrindo abejoti šios aplinkybės teisingumu), taip pat į tai, kad, kaip teisingai pastebima apeliaciniame skunde, nuteistasis D. A., nepaisant nurodomo išgąsčio, galėjo toliau vairuoti automobilį, darytina išvada, kad nuteistasis D. A. buvo apatiškas sužeistai nukentėjusiajai ir iš įvykio vietos pasišalino tikėdamasis išvengti bet kokios atsakomybės. Remdamasi šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija tenkina apeliacinio skundo reikalavimą taikyti nuteistajam D. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str. 2 d. be kita ko numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis D. A. anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, jam taikytinas minimalus draudimo naudotis specialia teise terminas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-560/2010). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos nuo 1 083 Eur iki 11 584 Eur (kasacinės nutartys 2K-401/2009, 2K-68/2008), tačiau pastebima tendencija priteisti apie 3 000 Eur (pvz., kasacinės nutartys 2K-288-511/2015, 2K-548/2012, 2K-200/2010, 2K-179/2009, 2K-200/2010 2K-44/2008 ir kt.).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. 314/15 (11) nustatyta, kad G. N. dėl galvos traumos, smegenų sukrėtimo, kairės alkūnės sumušimo ir dešinės čiurnos raiščių plyšimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius (jų nebuvimą), vertinant visumą aplinkybių, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, konstatuotina, kad nukentėjusiosios G. N. patirtos neturtinės žalos dydis didintinas iki 3 000 Eur. Tačiau nukentėjusiajai G. N. priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina nuteistojo D. A. vairuotą automobilį apdraudusios draudimo bendrovės nukentėjusiajai G. N. išmokėta 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios G. N. apeliaciniame skunde taip pat keliamas proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek už apeliacinio skundo parengimą apmokėjimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ši byla iš esmės nesudėtinga, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai atkreipė dėmesį, kad byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla buvo išnagrinėta per 1 val. 30 min., todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstai sumažino nukentėjusiosios reikalautą priteisti 1 200 Eur sumą iki 600 Eur. Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo priteisti 250 Eur proceso išlaidų už apeliacinio skundo surašymą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014, 2K-322/2014). Nagrinėjamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėmė sprendimą nukentėjusiosios G. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, todėl nukentėjusiosios G. N. patirtos išlaidos advokato paslaugoms už apeliacinio skundo parengimą, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika ir proporcingumo principu, mažintinos 100 Eur.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p, 4 p.,

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str. 1 d., 2 d. nuteistajam D. A. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus.

Panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiosios civilinis ieškinys.

Nukentėjusiosios G. N. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir jai iš civilinio atsakovo ABD (duomenys neskelbtini), į. k. 110057869, priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai G. N. iš nuteistojo D. A. priteisti 150 Eur proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kitą Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.