Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, Tauragės Profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos BK 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamas D. A., 2015 m. lapkričio 26 d., apie 10 val. 30 min., Tauragės m., Vytauto g., ties pastatu Nr. 61A, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad nekliudytų pėsčiųjų eismui ir taip partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią G. N., kuri patyrė galvos traumą, smegenų sukrėtimą, kairės alkūnės sumušimą, dešinės čiurnos raiščių plyšimą t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris ir buvo priežastiniame ryšyje su D. A. padarytais kelių eismo taisyklių 5 p., 9 p., 30 p., reikalavimų pažeidimais.

Kaltinamasis D. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015-11-26 apie 10 val. 30 min., Tauragės mieste, Vytauto gatve vairavo automobilį “Opel Astra”. Kartu su juo važiavo jo tėvai. Mama K. A. sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, o tėtis A. A. sėdėjo ant galinės sėdynės. Važiavo antra juosta ir artėjant prie Vytauto ir Prezidento gatvių sankryžos, pastebėjo kairėje gatvės pusėje, sankryžoje įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo susidūrę du automobiliai. Važiavo negreitai, žiūrėjo į kairę pusę, į įvykusį eismo įvykį, artėjo prie sankryžos su šalutine Prezidento gatve ir nepastebėjo kada į pėsčiųjų perėją išėjo moteris. Moterį pastebėjęs staigiai stabdė, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, stabdydamas automobilį ir jam beveik sustojus moterį kliudė priekiniu, dešiniuoju kampu. Moteris suklupo. Kadangi buvo labai išsigandęs, todėl iš automobilio pats neišlipo ir prie nukentėjusiosios nepriėjo. Iš automobilio išlipo jo mama ir padėjo nukentėjusiajai atsistoti. Moteris atsistojo ir nuėjo į kairę kelio pusę. Grįžusi mama pasakė, kad tai moteriai viskas gerai ir jie nuvažiavo namo. Tą pačią dieną į namus atvažiavo policija. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, norėjo su ja susitikti anksčiau, pasikalbėti, atsiprašyti, tačiau nepavyko. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas, todėl patirtą žalą atlygina draudimas.

Motyvuojamoji dalis

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatyta tvarka, tai yra sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusioji G. N. parodė, kad 2015-11-26 apie 10 val., iš turgelio ėjo namo. Prieš eidama per gatvę pasižiūrėjo į kairę ir į dešinę pusę ir ėjo pėsčiųjų perėja. Kai atėjo iki Vytauto gatvės vidurio, pajuto, kad jai į šoną įsirėmė automobilis. Matė, kad už vairo sėdėjo vyras, su akiniais. Stipraus smūgio nepajuto. Po automobiliu palindo dešinė koja, neišlaikiusi pusiausvyros krito ant pėsčiųjų perėjos. Iš automobilio išlipo moteris, ji kažką sakė, tačiau ji nesupratusi ką. Moteriai įsėdo į automobilį ir automobilis nuvažiavo. Perėjusi į kitą gatvės pusę negalėjo paeiti, nes svaigo galva, pykino, skaudėjo koją ir ranką. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, suleido vaistus. Grįžus namo pajuto stiprų kojos skausmą, negalėjo pajudinti kojos, skaudėjo ranka, pykino. Dukra ją nuvežė į ligoninę ir jai nustatė dešinės kojos raiščių plyšimą, alkūnės sumušimą, smegenų sukrėtimą. Vėliau jai atsirado ir stuburo skausmai. Jai padaryta labai didelė neturtinė žala, nes yra veiklos žmogus, o ją sužalojus negalėjo vaikščioti ir kentė kitus nepatogumus. Kartu jai buvo padaryta ir turtinė žala. Yra sukrėsta įvykio, gėrė raminamuosius vaistus, pirko gydytojo išrašytus vaistus. Dėl patirto sužalojimo nepatogumų turėjo ir jos šeimos nariai, kadangi turėjo ją vežioti pas gydytojus. Nurodė, kad draudimas jai dalinai atlygino žalą, išmokėdamas 1550 eurų, tačia žala atlyginta nepilnai, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo 3500 eurų. Į šią sumą yra įskaičiavusi ir 1200 eurų advokato atstovavimo išlaidoms padengti.

Iš liudytojos E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2015-11-26 apie 12 val., jai paskambino mama G. N., gim. 1945 ir pranešė, kad 2015-11-16 apie 10 val. 30 min., Tauragėje, Vytauto – Prezidento gatvių sankryžoje ją partrenkė automobilis. Apžiūrėjus medikams ją paleido namo. Po poros valandų jai pradėjo tinti dešinė koja, pykino, labai skaudėjo ranka. Ją savo transportu pristatė į polikliniką, ten po medikų apžiūros jai nustatytas kojos raiščių plyšimas, skmarkus rankos sutrenkimas ir smegenų sukrėtimas (b. l. 37, 38).

Iš liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2015-11-26 apie 10 val. važiavo į Tauragę. Automobilį vairavo jo sūnus D. A.. Žmona K. A. sėdėjo priekyje, o jis gale. Važiuojant Vytauto gatve, jis pamatė nesenai įvykusį eismo įvykį, buvo daug žmonių. Įvykis buvo prie parkelio, šalia ginklų parduotuvės. Kai sūnus pradėjo stabdyti automobilį, priešais pamatė moterį. Smūgio negirdėjo, mano jo nebuvo, tik ta moteris nuvirto. Žmona K. A. išlipo iš automobilio paklausti tos moters ar viskas gerai. Moteris pasakė, kad jai viskas gerai, ji atsistojo ir nuėjo link šaligatvio. Tada jie nuvažiavo. Po to jam paskambino policijos pareigūnai, paklausė yra jie yra. Policijoje parašė paaiškinimus. Jo sūnus D. A. buvo blaivus. (b. l. 40, 41)

Iš liudytojos L. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2015-11-26, ryte, po 10 valandos, važiavo su savo nepilnamete dukra pavalgyti į valgyklą „VIP“, esančią Prezidento gatvėje. Savo automobilį pastatė Prezidento gatvėje, priešais ginklų parduotuvę „Oksalis“. Su dukra perėjo Prezidento gatvėje esančią pėsčiųjų perėją nuo parko pusės link ginklų parduotuvės „Oksalis“ pusės. Tada priėjo prie kitos pėsčiųjų perėjos ir norėjo eiti per ją į kitą Vytauto gatvės pusę nuo ginklų parduotuvės link „Sodros“. Netikėtai pamatė, kad jai iš kairės pusės dideliu greičiu parlekia automobilis. Ji su dukra per pėsčiųjų perėją nėjo. Matė, kad vairuotojas „BMW“ automobilio nesustabdys ir ji kartu laikydama dukrą už rankos traukėsi atgal. Atsitraukė iki pat parduotuvės „Oksalis“ pastato. Tas automobilis pralėkė pro jas, pro pat nosį, matė, kad jis pralėkė tuo šaligatviu, ant kurio jos buvo. Matė, kad „BMW“ automobilis trenkėsi į „Oksalis“ parduotuvės namo kampą, po to į „Pėsčiųjų perėja“ kelio ženklo stulpą ir į šviesios spalvos automobilį, kuris stovėjo Prezidento – Vytauto gatvių sankryžoje, ketindamas išsukti į Vytauto gatvę, į dešinę. Tiek ji, tiek jos dukra labai išsigando. Ji dar savo dukrą ramino. Tada nuėjo prie to automobilio, į kurį „BMW“ įvažiavo, pažiūrėti ar viskas yra gerai. Kol kalbėjosi, pamatė, kad eina viena moteris, nešina maišeliu, pėsčiųjų perėja, Vytauto gatve nuo turgelio pusės link parko. Ji tada pamatė, kad sidabrinės spalvos automobilis, universalas, važiuojantis nuo centro pusės tiesiai, antra kelio juosta, tą moterį, einančią pėsčiųjų perėja, ties viduriu, partrenkė. Matė, kad vairuotojas vyras, važiavo nedideliu greičiu, tačiau matė, kad to automobilio vairuotojo galva buvo pasukta į avarijos vietą, į kairę. Suprato, kad jis žiūrėjo pro vairuotojo pusės langą, stebėjo kas buvo atsitikę. Matė, kaip tas automobilis partrenkė moterį einančią pėsčiųjų perėja. Tas smūgis buvo pakankamai stiprus. Matė, kad moteris tiesiog užkrito ant automobilio variklio dangčio, o kai vairuotojas stabdė, ji po šio smūgio nukrito ant asfalto. Jos maišelyje nešti daiktai pabiro ant gatvės. Matė, kad kažkas atidarė dureles, matė, kad pasižiūrėjo į partrenktą moterį, ar jai ką nors sakė, negali pasakyti. Tik girdėjo, kad ta moteris, kurią partrenkė sušaukė, kad žiūrėtų, kur važiuoja. Iš to automobilio nematė, kad būtų kas nors išlipęs. Buvo tik pradarę duris ir po to nuvažiavo. (b. l. 51-53).

Iš liudytojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, ryte, apie 10 val. stovėjo su savo automobiliu Vytauto gatvėje, prie valgyklos „Didona“, Pradėjo važiuoti nuo pervažos pusės link centro. Netikėtai pro šoną dideliu greiči pravažiavo „BMW“ automobilis. Matė, kad „BMW“ automobilis Vytauto gatve, per sankryžą su J. T. Vaižganto gatve, reguliuojamą šviesoforo signalais, pralėkė degant žaliam šviesoforo signalui. Jis važiavo iš paskos ir taip pat spėjo pravažiuoti degant žaliam šviesoforo signalui, tiesiai Vytauto gatve. Pamatė, kad tas „BMW“ automobilis pravažiavęs sankryžą pradėjo slysti, tapo nevaldomas ir trenkėsi į stulpą bei trenkėsi į škoda automobilį. Jis įvažiavo į Prezidento gatvę, į dešinę ir sustojo prie parkelio pusės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis išlipo iš automobilio ir priėjo pažiūrėti eismo įvykio. Kelių minučių bėgyje pastebėjo, kad nuo turgelio pusės, esančio Prezidento gatvėje, per Vytauto gatvės pėsčiųjų perėja eina moteris link parko pusės. Tuo pat metu pamatė „Opel Astra“ automobilį, kuris važiavo nuo centro pusės link pervažos, antra eismo juosta. Pats vairuoja, todėl iš „Opel Astra“ vairuotojo važiavimo, gali pasakyti, kad jis galėjo važiuoti apie 40 km/h greičiu. Greitis tikrai nebuvo didelis, tačiau mano, kad vairuotojas buvo užsižiūrėjęs į eismo įvykį, kuris įvyko su „BMW“ automobiliu, todėl ir partrenkė pėsčiųjų perėja einančią moterį. Likus maždaug apie porą metrų iki pėsčiųjų perėjos, suprato, kad vairuotojas pradėjo stabdyti, nes išgirdo stabdžių cypimą. Automobiliui „Opel Astra“ įvažiavus į pėsčiųjų perėją, matė, kaip jis partrenkė moterį. Matė, kad tai moteriai automobilis trenkėsi į šoną, po to ji nuo smūgio užgriuvo ant automobilio variklio dangčio pusiau šonu, pusiau nugara ir nukrito ant žemės, ant pėsčiųjų perėjos sėdom. Ji nukrito nuo automobilio ant asfalto taip, kad automobilis jai liko už nugaros. Tada pamatė, kad atsidarė automobilio „Opel Astra“ keleivio pusės priekinės durelės, pamatė, kad iš automobilio išlipo moteris, šviesių plaukų, kuri bandė eiti link partrenktos moters. Moteris nuo gatvės pradėjo stotis, o tada moteris, šviesių plaukų apsisuko ir įsėdo atgal į automobilį. (b. l. 55, 56)

Iš liudytojos Z. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2015 m. lapkričio 26 dieną, dirbo kartu su savo vyru parduotuvėje „Gista“. Apie 10 val. sėdėjo prie kompiuterio. Netikėtai išgirdo automobilio stabdymo garsą, po to stiprų trenksmą, smūgį. Iš karto pagalvojo, kad automobilis įvažiavo į jų namą. Ji kartu su vyru G. S. išbėgo į lauką pro parduotuvės lauko duris, kurios yra Prezidento gatvės pusėje. Tada pamatė, kad „BMW“ automobilis, mėlynos spalvos padarė avariją, t. y. įvažiavo į „Škodos“ automobilį, kuris stovėjo Prezidento gatvėje, sankryžoje ir nespėjo išsisukti į pagrindinę, Vytauto gatvę. Stebint įvykį, netikėtai pamatė, kad Vytauto gatvėje esančia pėsčiųjų perėją, nuo turgelio pusės link parko pusės eina moteris. Taip pat pastebėjo Vytauto gatve nuo centro pusės, link jų parduotuvės, važiuojantį pilkos spalvos automobilį. Matė, kad pilkos spalvos automobilis prie pėsčiųjų perėjos artėjo antra eismo juosta. Tuo metu moteris jau buvo įpusėjusi pėsčiųjų perėją, buvo maždaug ties perėjos viduriu. Tada pamatė, kad tas pilkos spalvos automobilis kliudė labiau kaire puse, priekiu, tą moterį. Matė, kad ji po susidūrimo su automobiliu nukrito ant žemės, ant pėsčiųjų perėjos. Po smūgio matė, kad tas automobilis sustojo ant pačios pėsčiųjų perėjos. Pastebėjo, kad iš pilkos spalvos automobilio, priekinės keleivio pusės išlipo moteris, po to ji kaip suprato, pasižiūrėjo į pėsčiųjų perėjoje gulinčią partrenktą moterį, tada įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Moteris, kuri buvo išlipusi iš to pilkos spalvos automobilio pažiūrėti kas atsitiko, nebuvo jauna, vidutinio amžiaus. Matė, kad prie pėsčiųjų perėjoje partrenktos moters priėjo iš matymo pažįstama moteris, kuri padėjo jai nueiti iki šaligatvio, parko pusėje. Po kiek laiko atvyko ir medikai. Automobilio, pilkos spalvos taip pat gerai neįsidėmėjo, jo markės nurodyti negali. Tas automobilis buvo lengvasis, universalas. (b. l. 59)

Liudytojas G. S. apklausos metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 26 d., dirbo kartu su Z. V. parduotuvėje „Gista“. Apie 10 val. 30 min., išgirdo smūgį. Pagalvojo, kad automobilis įvažiavo į jų namą. Karu su Z. V. išbėgo į lauką pro parduotuvės lauko duris, kurios yra Prezidento gatvės pusėje. Pamatė įvykusį eismo įvykį. Po to pamatė, kad pėsčiųjų perėjoje guli moteris, prie jos, ant pėsčiųjų perėjos stovi sidabrinės spalvos „Opel“ automobilis. Jo valstybinių numerius nusirašė ir perdavė policijos pareigūnams. Matė, kad pro automobilio priekines keleivio pusės dureles išlipo moteris, kuri pakėlė pargriuvusią moterį ir ją nuvedė pro automobilio priekį, link parko pusės. Tada moteris grįžo atgal, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Matė, kad automobilio „Opel“ vairuotojas buvo vyriškis, kurio amžius galėjo būti nuo 50 iki 55 metų, buvo su akiniais, tamsios spalvos striuke. Mano, kad pamatęs iš nuotraukos tą vyriškį, vairavusį „Opel“ automobilį ir sukėlusį eismo įvykį galėtų atpažinti. (b. l. 61)

Iš liudytojos K. A. ikiteiminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2015-11-26, ryte ji kartu su savo vyru A. A. ir sūnumi D. A., važiavo savo automobiliu į Tauragės miestą. Automobilį „Opel Astra“, valstybinių numerių šiuo metu nepamena, vairavo jos sūnus D. A.. Ji sėdėjo šalia jo, priekinėje keleivio sėdynėje. O jos vyras A. A. sėdėjo automobilio gale. Kai susitvarkė visus reikalus, važiavo į namus. D. A. važiuojant Vytauto gatve, link geležinkelio, gatvėje, netoli ginklų parduotuvės, pamatė įvykusį eismo įvykį. Jos sūnus važiavo negreitai, jautė, kad jis šiek tiek prilėtino ir jie visi trys žiūrėjo kas ten atsitiko, nes matė du susidūrusius automobilius. Kai sūnus D. A. pradėjo stabdyti automobilį, pamatė, kad pėsčiųjų perėja eina moteris. Matė, kad D. A. automobilio visiškai nesustabdė ir kliudė tą moterį. Matė, kad moteris parklupo pėsčiųjų perėjoje. Po šio įvykio jos sūnus sėdėjo labai išsigandęs, todėl ji išlipo iš automobilio, priėjo prie tos moters ir jos paklausė „ar kas jums nutiko“. Moteris pasakė, kad jai viskas yra gerai. Moteris atsikėlė nuo gatvės, ji dar jai padėjo atsikelti prilaikydama ją už rankos. Po to, kai paleido jos ranką, ji pati nuėjo link šaligatvio, link parko pusės. Ji grįžo į automobilį ir tada jie visi nuvažiavo. Jie visi buvo pasimetę, nežinojo kaip elgtis, kadangi moteris pasakė, kad jai viskas yra gerai ir ji atsistojusi nuėjo link šaligatvio, nuvažiavo. Grįžtant jiems į namus jos vyrui paskambino policijos pareigūnai. Grįžę juos rado jau prie savo namų, kuriems sūnus paaiškino įvykio aplinkybes ( b. l. 63, 64 ).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (11) nustatyta, kad G. N. dėl galvos traumos, smegenų sukrėtimo, kairės alkūnės sumušimo ir dešinės čiurnos raiščių plyšimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 32).

Aptartų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal Lietuvos BK 281 str. 1 d., nes dėl jo sukelto eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad jis padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas ( b. l.86 ). Jis nėra įrašytas į psichiatro ir narkologo kabineto įskaitą (b.l.85). Kaltinamasis mokosi Tauragės profesinio rengimo centre (duomenys neskelbtini). Už padarytą neatsargų nusikaltimą kaltinamajam skirtina bauda mažesnė nei bausmės vidurkis, atsižvelgiant į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Kaltinamojo atžvilgiu netaikytina baudžiamojo poveikio priemonė - atėmimas teisę vairuoti transporto priemones, nes nenustatyta, kad kaltinamasis eismo įvykio metu būtų buvęs neblaivus, administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. N. pateikė civilinį ieškinį (b.l. 112-114), nurodydama, kad eismo įvykio metu jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dėl patirto sužalojimo negalėjo vaikščioti, dėl ko jos dukra turėjo turėjo vežioti ją pas gydytojus. Nukentėjusysis nurodo, kad dalį turtinės ir neturtinės žalos jai atlygino kaltinamojo vairuojamą automobilį apdraudusi bendrovė UAB DK „PZU Lietuva“. Draudimo bendrovė jai išmokėjo 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimui, 50,05 eurus turtinės žalos atlyginimui. Tačiau draudimas nepilnai atlygino jam padarytą žalą, todėl prašo priteisti papildomai iš kaltinamojo 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad į šią sumą įskaičiavo ir advokato išlaidas. Tokiu būdu nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinimo 2300 eurų neturtinės žalos atlyginimui ir 1200 eurų advokato išlaidoms padengti.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad draudikas pilnai įvykdė savo prievolę, eismo įvykio metu nukentėjusiajai patirtą žalą pilnai atlygino. Nurodė, kad nesutinka su nukentėjusiojo reikalavimu priteisti papildomai 300 eurų už advokato paslaugas, nes draudimas neturi pareigos atlyginti teisinės pagalbos išlaidų, kadangi šios išlaidos nepriskiriamos prie nusikaltimu padarytos turtinės žalos, nebuvo būtinumo tokioms išlaidoms atsirasti. Dėl ieškovės reikalavimo dėl papildomos neturtinės žalos priteisimo (ieškinio padavimo metu nukentėjusioji prašė priteisti 3500 eurų neturtinės žalos, kurią vėliau kooregavo ir nurodė, kad į 3500 eurų sumą įskaičiuoja ir išlaidas advokatui) ieškovės reikalavimą prašoma atmesti, kadangi iš nukentėjusiosios kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad jai diagnozuotos ligos: stuburo dalies ženkli osteochondrozė, osteoartrozė, skoliozė, rotacija, nėra susijusios su 2015-11-26 eismo įvykiu, tai yra degeneracinės amžinės ligos, kurios atsirado ne dėl trauminės kilmės pakitimų bei kurioms nukentėjusioji sirgo ilgą laiką iki įvykio (b.l.128-133).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamojo D. A. vairuojamas automobilis „Opel Astra-G-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas UAB DK „PZU Lietuva“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – Įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimo Nr.122 redakcija) patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), pareiga atlyginti žalą atsiranda draudikui draudimo ribose.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Bylos medžiaga nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai G. N. nustatyta galvos trauma, smegenų sukrėtimas, kairės alkūnės sumušimas, dešinės čiurnos raiščių plyšimas, t.y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.38). Nukentėjusioji buvo gydoma ambulatoriškai. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į aptartas nukentėjusiai padarytas sužalojimų pasekmes, į kaltinamojo kaltę (padarė neatsargų nusikaltimą), jo materialinę padėtį (nedirbantis, moksleivis, jokio turto ir pajamų neturintis), taip pat atsižvelgus į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus G. N. neturtinė žala įvertintina 1500 eurų suma. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje numatyta maksimali suma draudikui neturtinei žalai atlyginti - 5000 eurų nepaisant to kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų dėl vieno eismo įvykio, tačiau tai nereiškia, kad draudimo kompanija kiekvienu atveju privalo išmokėti maksimalią 5000 eurų sumą. Draudimo kompanija UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino nukentėjusiajai 1500 eurų neturtinės žalos, įvertinęs tiek nukentėjusiosios patirto sužalojimo sunkumo laipsnį ir tai įrodančius nukentėjusiosios pateiktus medicininius dokumentus, tiek laikydamasis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, bei LAT formuojama praktika. Nors nukentėjusioji nurodo, kad jos turėtos ankstesnės ligos po eismo įvykio paūmėjo, tačiau teismui pateiktuose medicininėse pažymose to nėra nurodyta, todėl laikytina, kad turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajai draudimo bendrovės yra pilnai atlyginta, dėl ko nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovės atžvilgiu atmestinas.

Kaltinamojo D. A. atžvilgiu civilinis ieškinys atmestinas, kadangi jo vairuojama transporto priemonė buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“ir pareiga atlyginti žalą atsiranda draudikui draudimo ribose, kurios dar nėra viršytos.

Nukentėjusioji G. N. savo nuožiūra pakvietė dalyvauti byloje atstovę advokatę Danutę Činčiuvienę ( b.l.119). Nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo žinoma apie galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau ja nepasinaudojo. Nukentėjusioji iš savo lėšų apmokėjo atstovei 200 eurų už dokumentų surašymą (b.l. 120). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji pateikė teismui mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad nukentėjusiosios šeimos nariai už G. N. sumokėjo atstovei dar 900 eurų už atstovavimą teisme ir bendrą 1200 eurų sumą nukentėjusioji prašo jai priteisti iš kaltinamojo. Tauragės rajono apylinkės teisme posėdis vyko tik vieną kartą. Šioje byloje kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo nėra sudėtingas teisine prasme, o sprendžiami teisiniai ir procesiniai klausimai šioje byloje yra paprasti. Be to, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į paruoštų procesinių dokumentų kiekį, į atstovės sugaištą laiką tiek bylos susipažinimui, tiek procese, kai byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą per 1 val. 30 min., bei atstovės kelionės išlaidas, prašoma priteisti suma neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina pusiau, pripažįstant proceso išlaidomis 600 eurų sumą, kuri ir priteistina iš kaltinamojo (BPK 104 str.2 d.). Likusioje dalyje nukentėjusios prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti 36 MGL - ( 1355,76 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti D. A. galutinę bausmę 24 MGL (903.84 eurų) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Tauragės rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš draudimo kompanijos ir iš D. A., atmesti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš D. A. G. N. 600 eurų (šešis šimtus eurų) atstovo išlaidoms padengti. Likusioje dalyje prašymą dėl turėtų atstovavimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.