Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė E. S. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė E. S. gyvendami santuokoje pasistatė gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjo vardu, tačiau laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nes įgytas santuokos metu. Sutuoktiniai savo gyvenamąją vietą šiame name deklaravo nuo 1979 m. liepos 19 d. ir jame nepertraukiamai gyveno. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, bet ir toliau gyveno sutuoktiniams priklausančiame gyvenamajame name, jį prižiūrėjo ir išlaikė, be to, gyvenamajame name liko ir palikėjos asmeniniai daiktai, kuriuos pareiškėjas toliau valdė ir jais naudojosi. Tokie jo veiksmai pripažintini paveldėto turto savininko, priėmusio palikimą faktiniu valdymu, veiksmais. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad sutuoktiniai turėjo vienintelį sūnų J. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Sūnus santuokos nebuvo sudaręs ir vaikų neturėjo. Sūnus, būdamas pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą, iki pat mirties prieštaravimų pareiškėjui dėl palikimo priėmimo nereiškė.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

5. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas P. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo sutuoktinės E. S. palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti po sutuoktinės mirties.

7. Byloje esantis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo P. S. ir E. S. (V.) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), šį faktą pagrindžia prie pareiškimo pridėtas santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. spalio 21 d. Gyventojų registro pažymos matyti, kad E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirė santuokoje, jos sutuoktinis – P. S. (gimęs (duomenys neskelbtini)), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), tėvas – P. V. (gimęs (duomenys neskelbtini), duomenų apie tikėtiną mirties datą nėra), jos motina M. V. mirė (duomenys neskelbtini), sūnus J. S. mirė (duomenys neskelbtini). 2024 m. lapkričio 26 d. Testamentų registro išrašas patvirtina, jog Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo ir testamento sudarymo faktų. Prie pareiškimo pridėtas Alytaus rajono 3-iojo notaro biuro notarės J. L. atstovės N. L. 2024 m. spalio 3 d. liudijimas patvirtina, kad po E. S. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

8. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2008 m. lapkričio 26 d. pažymos apie namų valdą ir valdomus pastatus Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. S. nuosavybės teise yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 1973 m. individualios statybos būdu; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 1973 m. individualios statybos būdu; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 1973 m. individualios statybos būdu; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 1973 m. individualios statybos būdu; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 1986 m. individualios statybos būdu; kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – rūsys, įsigytas 1973 m. individualios statybos būdu; stoginė, įsigyta 1974 m. individualios statybos būdu; lauko tualetas, įsigytas 1974 m. individualios statybos būdu. Šis turtas įgytas pareiškėjui būnant santuokoje su palikėja E. S. Vadovaujantis nekilnojamojo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Taigi, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, priklausė P. S. ir E. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

9. Pareiškėjo nurodytais duomenimis, jis po sutuoktinės E. S. mirties toliau liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir tęsė naudojimąsi namu, pradėtą dar iki sutuoktinės mirties, rūpinosi namu ir jį prižiūrėjo. Aplinkybę, kad pareiškėjas rūpinosi gyvenamuoju namu, patvirtina pateiktos sąskaitos už komunalines paslaugas (elektrą, vandenį, atliekų tvarkymą) bei sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, taip pat valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimą patvirtinantys mokėjimo dokumentai.

10. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą nustatyti palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti faktą, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

11. Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes ir kartu su pareiškimu pateiktus rašytinius duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjas P. S. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti E. S. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra, suinteresuotas asmuo neišreiškė prieštaravimų, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinis faktas. Nurodytų motyvų pagrindu pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė mirusios sutuoktinės E. S. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinės E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.