Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-30-730/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-09
Bylos Nr.: e2A-30-730/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-19235-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „DVA Baltic“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „IT sistemos“

Kategorijos

3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2A-30-730/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19235-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.10.5.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „IT sistemos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DVA Baltic“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IT sistemos“ dėl skolos, delspinigių, fiksuotos išlaidų sumos, palūkanų priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IT sistemos“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DVA Baltic“ dėl nuostolių, delspinigių, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 8774,45 EUR skolą, 631,80 EUR delspinigius, 40 EUR fiksuotą išlaidų sumą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. lapkričio 15 d. sudarė sbrangos darbų sutartį, kuria susitarė, kad ieškovė atliks elektrotechnikos darbų ir silpnų srovių įrengimą, už atliktus darbus rangovas (atsakovė) – atsiskaitys su ieškove. Nurodė, kad ji pateikė atsakovei atliktų darbų aktą, kurio pagrindu dėl atliktų darbų apmokėjimo buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, tačiau, ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė darbus priimti. Pažymi, jog sutartyje nurodyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą, privalo per 3 darbo dienas organizuoti atliktų darbų priėmimą, pranešti rangovui tikslų darbų priėmimo laiką ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas apžiūrėti ir priimti atliktus darbus, dalyvaujant rangovo atstovui. Sutartyje taip pat nurodyta, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas perdavęs atliktus darbus ar darbų etapą. Pabrėžė, kad vienašališkai ieškovės pasirašytas aktas sukelia atsakovei prievolę sumokėti pagal PVM sąskaitą faktūrą, kuri išrašyta 10 617,08 EUR sumai, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsniu taikomas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas, todėl atsakovė pagal minėtą sąskaitą privalo sumokėti jai 8 774,45 EUR. Teigia, kad ji tinkamai atliko darbus, tačiau atsakovė liko skolinga už atliktus darbus. Nurodė, kad siuntė atsakovei pretenziją dėl neatsiskaitymo už atliktus darbus, tačiau atsakovė vengė su ja bendrauti ir bendradarbiauti. Kartu nurodė, jog Sutarties 7.1.1 punkte nustatyta, kad užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus ilgiau nei 10 kalendorinių dienų, moka rangovui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, bet ne daugiau kaip 10 procentų visos sutarties kainos; ieškinio pateikimo dienai atsakovė uždelsė atsiskaityti 36 dienas (nuo 2019 m. gegužės 19 d.), nuo neapmokėtos sumos (8 774,45 EUR) 0,2 procento dydžio delspinigiai sudaro 17,55 EUR už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, todėl delspinigiai ieškinio pateikimo dienai sudaro 631,80 EUR. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 EUR sumą, todėl ji prašo iš atsakovės priteisti jai 40 Eur fiksuotą išlaidų sumą, taip pat pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 2 dalį prašo priteisti jai iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutarties objekto kaina apibrėžta Sutarties 2 punkte ir grindžiama sąmatiniais skaičiavimais ir faktiškai atliktų darbų kiekiais, be to, kaina gali būti tikslinama užsakovui pakeitus projektinę dokumentaciją arba projektinius sprendimus, darbų apimtis ir sudėtį bei sutartinius kiekius sąmatoje, Sutartyje nėra numatyta, kad rangovas galėtų keisti darbų apimtis ar kainą savo iniciatyva; darbų pabaiga (2019 m. balandžio 30 d.) numatyta Sutarties 3 punkte. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbūs yra rangovo įsipareigojimai numatyti Sutarties 6.1.1 (darbus atlieka laiku ir kokybiškai, laikydamasis rangovo statybos taisyklių), 6.1.2 (nurodytu laiku ištaiso defektus, paaiškėjusius per darbų garantinį laikotarpį) ir 6.1.3 (keičia užsakovo pateiktus ir patvirtintus projektus tik gavęs sutikimą) punktuose. Pabrėžė, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, jai buvo pareikštos pretenzijos dėl darbų atlikimo, tačiau ji nesiėmė jokių priemonių situacijai ištaisyti, o paprasčiausiai nutraukė darbus, dėl ko atsakovė turėjo skubiai samdytis kitą rangovą ir užbaigti ieškovės neatliktus darbus bei ištaisyti ieškovės darbo broką. Nurodė, kad ieškovei 2019 m. gegužės 2 d. buvo pateiktas pranešimas „Dėl sutarties įsipareigojimų nesilaikymo“, kuriuo atsakovė pratęsė darbų atlikimo terminus iki 2019 m. gegužės 15 d. ir įspėjo ieškovę, kad nepabaigus darbų iki nurodytos datos bus pasitelktos trečiosios šalys šių darbų atlikimui, į ką ieškovė atsakė, kad negali tęsti darbų. Nurodė, kad gavusi ieškovės 2019 m. balandžio 19 d. darbų ir medžiagų nurašymo aktą Nr. 190419/002 bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. DVA0005091, ieškovei nurodė priežastis dėl kurių nepriima šiuose dokumentuose nurodytų darbų, 2019 m. gegužės 14 d. pranešime „Dėl akto ir sąskaitos atmetimo“ dar kartą išdėstė ieškovei dėl kokių priežasčių atmetė 2019 m. balandžio 19 d. aktą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nesilaikė sutarties sąlygų, atliko ne visus sutartyje numatytus darbus, darbus atliko nekokybiškai, taikė didesnius įkainius nei numatyti sutartyje, o papildomų darbų įkainių nederino, savavališkai, nesilaikydama sutarties sąlygų, nutraukė sutartį, todėl atsakovė laiku negalėjo užbaigti objekto, dėl ko jai gali būti pritaikytos sankcijos, buvo priversta skubiai bei patirdama nuostolius pasitelkti trečiuosius asmenis, kad būtų užbaigti darbai, kurių neatliko ieškovė.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, atsakovė su ieškove atsiskaitinėdavo iki buvo pateikta 2019 m. vasario 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DVA0005076. Nurodė, kad sutarties 2 punktu šalys susitarė, jog darbų kaina, pagrįsta sąmatiniais skaičiavimais ir tarpusavio susitarimu, yra skaičiuojama pagal faktiškai atliktų darbų kiekius, užsakovui pakeitus sutartinius kiekius sąmatoje, mėnesinis aktavimas pateikiamas pagal faktiškai atliktų darbų kiekius; vykdant sutartį, tarp šalių susiklosčiusi praktika patvirtina, kad darbų įkainiai bei papildomų darbų įkainiai yra aiškūs ir atsakovei tinkantys, ką patvirtina ir šalių susirašinėjimas, pagal 2019 m. kovo mėn. aktą Nr. 190419/002, atlikti darbai užaktuoti tais pačiais įkainiais, kurie buvo užaktuoti pagal darbų aktus, kurie atsakovės buvo priimti ir už juos atsakovė atsiskaitė. Pažymėjo, kad iš ieškovės direktoriaus 2019 m. balandžio 23 d. elektroninio laiško, siunčiamo atsakovės atstovui (kuris buvo paskirtas bendravimui ir atliktų darbų aktų tvirtinimui), turinio matyti, kad ieškovė siunčia atsakovei atliktų darbų aktą Nr. 20190102/001, šiame elektroniniame laiške, be kita ko, kaip įprastai pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką, ieškovė detalizuoja akto 37 eilutę (darbus pagal valandinį įkainį), iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė pagal aktą nuo 1 iki 36 eilutės atliktų darbų neginčijo, su įkainiais, kurie yra nurodyti identiški, kaip prieš tai atsakovės pasirašytuose aktuose, visiškai sutiko, atsakovės atstovas su akto 37 eilutės detalizuotais darbais sutiko tik iš dalies, t. y. dalį darbų patvirtino, o dėl kitos dalies parašė komentarus, tokiu būdu, ieškovės direktorius 2019 m. gegužės 26 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovės atstovui paaiškinimus dėl nepagrįsto dalies darbų nesutikimo bei nurodė, kad atsiųs pataisytą aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, o objekte bus tuomet, kai bus suderintas aktas, kas atitinka Sutarties 8.2.1 punktą. Nurodė, kad negavusi atsakovės motyvuoto rašto, o tik abstrakčius ir nepagrįstus teiginius, kad ginčijami darbų įkainiai, kurie yra ženkliai mažesni nei vidutinė tokių darbų rinkos vertė, ji padarė atžymą apie atsakovės atsisakymą pasirašyti ir laiko, kad jos atlikti darbai buvo perduoti. Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovės argumentais, jog ji darbus atliko nekokybiškai, jos atliktus darbus, kuriuos atsisakė priimti atsakovė, objekto generalinis rangovas uždaroji akcinė bendrovė „Merko statyba“ priėmė. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė jos atliktų darbų kokybę ir įkainius ginčija nepagrįstai.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad viso bendravimo su ieškove metu ji pateikė pagrįstas priežastis dėl kurių yra atsisakoma mokėti, todėl deklaratyvūs ieškovės teiginiai nesuponuoja pagrindo laikyti, kad mokėjimai turėjo būti atlikti. Pažymėjo, kad sutartyje nėra numatyta, jog ieškovė galėtų keisti darbų apimtis ar kainą savo iniciatyva, aktavimas pagal faktiškai atliktus darbų kiekius reiškia tik tai, kad sąmatos ribose priduodami faktiškai atlikti sutarties priede Nr. 1 nurodyti darbai ir už juos yra apmokama. Nurodė, kad jokie sutartiniai darbų kiekiai nebuvo keisti. Pripažino, kad jos (atsakovės) darbuotojais veikė aplaidžiai, kad jie, pasitikėdami ieškovės sąžiningumu, be to aktų sumos neviršijo sutartyje numatytų sumų, neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė gruodžio–kovo mėn. aktuose įrašė papildomus darbus dėl kurių nebuvo susitarta, o tai buvo pastebėta priimant darbus balandžio mėn. ir šiuos darbus buvo atsisakyta priimti. Pažymėjo, kad jokio susitarimo dėl papildomų darbų apimties nebuvo, nors papildomų darbų kiekiai turėjo būti sutarti, kaip numatyta sutartyje. Teigė, kad supratusi, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai, pradėjo tikrinti visus darbų ir medžiagų nurašymo aktus ir paaiškėjo, kad dalis aktuotų darbų buvo neatlikti arba atlikti nekokybiškai, todėl visus šiuos darbus turėjo padaryti arba perdaryti ieškovė ar jos atstovai. Pastebėjo tai, kad ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų, kokiu pagrindu taiko valandinį įkainį 15 Eur/val. Atsakovės teigimu, jos atstovas aiškiai nurodė dėl kokių priežasčių nepriima darbų pagal valandinį įkainį ir patvirtino tik 14 val. darbų iš 75 val. pateiktų ieškovės. Mano, kad ieškovė privalo pagrįsti papildomų darbų atlikimą per sutarties 2.1.1 ir 2.1.2 punktų prizmę. Teigė, kad vertinant ieškovės sąžiningumą priimant sprendimą nutraukti darbus dėl nepatvirtinto akto, reikia konstatuoti, kad jau nuo 2019 m. sausio mėn. ieškovė vėluoja atlikti darbus, tai konstatuojama daugiabučio gyvenamojo namo statybos projekto subrangovų susitikimo protokoluose, todėl, atsakovės vertinimu, ieškovės pasišalinimas iš objekto turi būti vertinamas ne kaip atliktas dėl atsakovės kaltės, o kaip nesugebėjimas atlikti darbus numatytus sutartyje. Pabrėžė, kad netinkamai ieškovės atlikti darbai buvo parodyti objekte, darbų netinkamumas buvo fiksuotas genrangovo susirinkimo protokoluose, su kuriais ieškovė buvo tinkamai supažindinta.

Šalies argumentai

5. Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovei, prašydama priteisti jai iš ieškovės 7 771,64 EUR nuostolius dėl defektų šalinimo, 16 904,75 EUR nuostolius dėl pagal sutartį neatliktų darbų užbaigimo, 2153,88 EUR delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, nepilnai, be to, nebaigusi darbų pasišalino iš objekto, todėl atsakovė buvo priversta skubiai kreiptis į trečiuosius asmenis, kurie atliko darbus, tai yra ištaisė ieškovės darbų defektus ir pabaigė darbus, kuriuos pagal sutartį turėjo atlikti ieškovė. Nurodė, kad ieškovės neatliktus ir nekokybiškai atliktus darbus atliko subrangovas mažoji bendrija „Automatikos ir elektros sistemos“ ir už defektų šalinimą 2019 m. birželio 30 d. pateikė atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą bei sąskaitą faktūrą 7 771,64 EUR sumai, kuri yra jos nuostoliai dėl defektų šalinimo, tai yra dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų, todėl siekia šios sumos prisiteisimo iš ieškovės. Pažymėjo, kad ieškovė nepabaigė atlikti darbų pagal sutartį, todėl šiuos darbus atliko mažoji bendrija „Automatikos ir elektros sistemos“ ir išrašė sąskaitą faktūrą 3024 EUR sumai, sąskaitą faktūrą 171,25 EUR sumai, sąskaitą faktūrą 11 680 EUR sumai, iš viso 19 875,25 EUR. Nurodė, kad ieškovė pagal sutartį turėjo atlikti darbų už 21 538,80 EUR, atliko ir jai buvo apmokėta 18 568,30 EUR, liko neapmokėtų darbų pagal sutartį už 2 970,50 EUR, tai yra jei ieškovė laiku ir kokybiškai būtų atlikusi darbus, atsakovė šio objekto užbaigimas būtų kainavęs būtent 2 970,50 EUR, o kainavo 16 904,75 EUR daugiau ir dėl to, atsakovės įsitikinimu, atsakinga išimtinai ieškovė, todėl siekia šios sumos – 16 904,75 EUR, ką laiko jos patirtais nuostoliais dėl ieškovės kaltės, prisiteisimo iš ieškovės. Kartu nurodė tai, kad Sutarties 7.2.1 punkte įtvirtinta, jog rangovas (ieškovė) moka 0,2 procento dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų vertės, bet ne daugiau kaip 10 procentų visos sutarties kainos, kadangi paskaičiuoti delspinigiai sudaro didesnę sumą nei 10 procentų, taikoma ši išlyga ir paskaičiuoti delspinigiai sudaro 2 153,88 EUR sumą. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 2 dalį prašo priteisti jai iš ieškovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ieškovė pakartojo savo poziciją, išdėstytą ieškinyje ir dublike, papildomai nurodė, kad kabelinio latako montavimą, kabelių klojimą, pervedimą, markiraciją, kabelių tvirtinimą, avarinių šviestuvų montavimą, šviestuvų, skirtų lauko apšvietimui, darbus atliko tinkamai pagal projektą, todėl perdaryti tokių darbų nebuvo poreikio, apšvietimo dėžučių montavimo, laiptinių šviestuvų darbų ji neatlikinėjo, todėl perdaryti tokių darbų nebuvo poreikio, kabelio ieškojimo/tikrinimo darbų nebuvo poreikio atlikinėti, nes ji nurodė, kur kokie kabeliai yra, generatoriai, parkingo paskirstymo skydų perkomutavimas yra papildomi darbai atsakovės užsakymu. Pažymėjo, kad objektas yra daugiabutis namas, turintis butus, laiptines, balkonus ir kitas patalpas, tačiau ji atlikinėjo darbus tik dalyje daugiabučio namo patalpų, kitose objekto dalyse elektros instaliacijos darbus atliko ne ji, todėl iš atsakovės pateikto akto nėra aišku, kokiose patalpose darbus atliko mažoji bendrija „Automatikos ir elektros sistemos“, be to, ieškovės teigimu, mažoji bendrija „Automatikos ir elektros sistemos“ neturi atliktiems užaktuotiems darbams kvalifikacijos.

7. Dublike pagal priešieškinį atsakovė nurodė, kad tai, jog sąskaitos su valandiniu įkainiu buvo išrašytos ir priimtos, yra projekto vadovo neapsižiūrėjimas arba žmogiška klaida, be to, ieškovė pati teigė, kad ne su visais darbais buvo sutikta, o tai ir yra ginčo esmė, ieškovė pati teigė, kad atsiųs pataisytą aktą ir sąskaitą faktūrą, t. y. pripažino, kad jie yra klaidingi, taip pat pati pripažino, kad nutraukė darbus ir objekte bus tuomet, kai bus suderintas aktas, nors to nenumato joks sutarties punktas, į atsakovės vadovo pranešimą ieškovė nereagavo, todėl buvo pasamdyta trečioji šalis taisyti ieškovės paliktus defektus. Pažymėjo, kad atliktų darbų akto suderinimo procedūra nenutraukta iki šiol ir turi būti pabaigta, akto suderinimo procedūra negalėjo būti pagrindu ieškovei nutraukti darbus, nes tai nenumatyta sutartyje. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė klaidingą informaciją ir pripažino, kad atliko tik dalį darbų, kadangi sutarties objektas buvo visas daugiabutis namas, o ne jo dalis, tuo tarpu ieškovė padarė darbus tik pirmoje laiptinėje, tačiau antroje ir dalyje bendrų patalpų darbai liko nepadaryti, kadangi nutraukė darbus, dalis darbų atlikti nekokybiškai, būtent tai ir yra ginčo objektas – neatlikti ir nekokybiškai atlikti darbai.

8. Triplike pagal priešieškinį ieškovė nurodė, kad iš atsakovės pateikto akto nėra aišku, kokiose patalpose mažoji bendrija „Automatikos ir elektros sistemos“ darbus atliko bei pagal kurią projekto korekciją mažoji bendrija „Automatikos ir elektros sistemos“ darbus atliko, pagal ieškovei pateiktą atsakovės projektą, mažosios bendrijos „Automatikos ir elektros sistemos“ akte užfiksuotų darbų nėra, atsakovės dublike išdėstyti teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, susiję su deklaratyviomis bendro pobūdžio nuostatomis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, atsakovės priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 8 774,45 EUR skolą, 631,80 EUR delspinigius, 40 EUR skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 446,25 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 875 EUR bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovės 38 EUR patirtas išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentu įteikimu.

10. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovė (subrangovė) ir atsakovė (rangovė) 2018 m. lapkričio 15 sudarė subrangos darbų sutartį. Darbų pabaiga buvo numatyta 2019 m. balandžio 30 d.. Sutarties vykdymo metu išrašytos ir byloje pateiktos keturios PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė apmokėjo 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. vasario 18 d., 2019 m. kovo 18 d. PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsisakė apmokėti 2019 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ir nepasirašė 2019 m. balandžio 19 d. darbų atlikimo ir medžiagų priėmimo perdavimo akto Nr. 190419/002 už 2019 m. balandžio mėn. darbus 8 774,45 EUR. sumai, kurios sumos pagrįstumas yra ginčijamas.

11. Dėl darbų apmokėjimo pagal 2019 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą teismas, nurodė, kad šiuo atveju ieškovės nurodyti įkainiai tokie patys, kaip ir nurodyti praeituose ir atsakovės apmokėtuose PVM sąskaitose - faktūrose, kas įrodo, jog šalys buvo pasiekusios susitarimą dirbti ir darbus priimti būtent pagal tokius darbų įkainius. Nors atsakovė teigia, kad dėl savo darbuotojų aplaidumo, pirmuosius aktus priėmė ir pagal juos apmokėjo, tačiau šių aktų ji neginčija, neteikia įrodymų, kad darbuotojai būtų sulaukę pretenzijų. Pažymėjo, kad atsakovė nutraukė akto derinimo procedūrą be jokių konkrečių argumentų, neatsakydama į ieškovės paaiškinimus, o nesulaukusi termino pabaigos kreipėsi į kitą subrangovą. Teigia, kad byloje pateiktas šalių susirašinėjimas, patvirtina, kad atsakovė neginčijo objekto trūkumų, pateiktame darbų žurnale yra žymos, jog ieškovės darbai priimti, todėl atsakovė turi atsiskaityti su ieškove pagal 2019 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DVA0005091.

12. Dėl delspinigių priteisimo teismas nurodė, kad pagal Sutarties 7.1.1 punktą, užsakovas nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus ilgiau nei 10 kalendorinių dienų, moka rangovui 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną, bet ne daugiau kaip 10 procentų visos sutarties kainos. Ieškovė pagrįstai paskaičiavo atsakovei 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki ieškinio pateikimo dienos, kurie sudaro 631,80 EUR, kadangi toks delspinigių dydis atitinka sutarties nuostatas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 631,80 EUR delspinigius yra pagrįstas ir tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti, priteisti atsakovei iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Nurodo, kad šiuo atveju vien atliktų darbų aktų pasirašymas bei vienas elektroninis laiškas savaime neįrodo, kad apeliantė sutiko su padidintais darbų įkainiais, ypatingai įvertinus tai, jog priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, apeliantė ginčijo tą faktą, jog ji sutiko, kad darbai būtų atliekami didesniais nei sutartyje numatytais darbų įkainiais. Aplinkybę, kad apeliantė nesutiko su tuo, jog ieškovė turėjo teisę vienašališkai pakeisti sutartus darbų įkainius patvirtina šalių susirašinėjimo medžiaga ir apeliantės raštas dėl sąskaitos atmetimo. Teigia, kad teismas turėjo išsiaiškinti faktines aplinkybes, kurios patvirtintų ar paneigtų, kodėl sutartyje numatyti darbų įkainiai buvo pakeisti, taip pat ir tai, ar ieškovė laiku įspėjo apeliantę apie būtinybę didinti darbų įkainius. Teigia, kad tokių įrodymų byloje nėra.

13.2. Nurodo, kad šioje byloje svarbu nustatyti ne tik tai, ar ieškovė atliko atitinkamus darbus ir ar jie buvo priimti, bet ir tai, ar buvo šalių susitarimas dėl ginčo darbų atlikimo, tai yra ar buvo šalių susitarimas dėl ginčo darbų atlikimo ir jų kainos. Ši aplinkybė byloje nebuvo nustatyta. Teigia, kad visi ieškovės argumentai paremti tik trimis ankščiau apeliantės darbuotojo pasirašytais atliktų darbų aktais, kurie buvo pasirašyti dėl apeliantės darbuotojo aplaidumo. Pažymi, kad apeliantei ginčijant faktą jog šalys susitarė dėl kitokių įkainių, šią aplinkybę turėjo įrodyti ieškovė.

13.3. Nurodo, kad ieškovės darbų trūkumų faktą įrodo, apeliantės į bylą pateiktas rangovo mažosios bendrijos „Automatikos ir elektros sistemos“ atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 1, taigi laikytina, jog darbų trūkumų faktas yra įrodytas ir šiuo atveju, ieškovė, kaip rangovė, siekdama išvengti atsakomybės, turėjo įrodyti jos atsakomybę šalinančias priežastis. Teigia, kad vien tik mažosios bendrijos parašo sąskaitose – faktūrose nebuvimas, priešingai nei skundžiamame sprendime, savaime nesuponuoja išvados, nebuvo patirti 16 904,75 EUR nuostoliai. Pažymi, jog ieškovė neabejotinai vėlavo atlikti darbus, jų neatliko sutartyje nustatytais terminais, tačiau teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti 2153,88 EUR dydžio delspinigius nenurodydamas tokio sprendimo motyvų.

Atsiliepimas

14. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

14.1. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. vasario 18 d., 2019 m. kovo 18 d. aktai ir pagal juos išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios atsakovės buvo apmokėtos, įrodo, jog šalys buvo pasiekusios susitarimą dirbti ir darbus priimti būtent pagal tokius darbų įkainius. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo išvada, teigia, jog atliktų darbų aktai didesniais įkainiais buvo pasirašyti dėl darbuotojo aplaidumo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atliktų darbų aktų procedūroje dalyvavo ne vienas apeliantės darbuotojas. Pažymi, kad atliktų darbų aktų procedūroje dalyvavo apeliantės direktorius, projektų vadovas, statybų vadovas, o pasirašytų aktų apeliantė neginčija.

Žemesnės instancijos teismas

14.2. Nurodo, kad apeliantė pateikia klaidingas aplinkybes, jog šiuo pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimų pagrįstumą atmetė vien remdamasi parašų nebuvimu. Teigia, jog šiuo atveju teismas atliko tinkamą įrodymų tyrimą, vadovavosi pateiktais garso įrašais. Pažymi, kad taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog ieškovė vėlavo atlikti darbus, kadangi darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. gegužės 15 d., o pats apeliantės vadovas elektroniniu laišku davė nurodymą darbuotojams ignoruoti ieškovę, neatsiliepti į jos skambučius ir nepasirašyti dokumentų.

14.3. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais jog pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų dėl kurių atmetė reikalavimus dėl delspinigių pagal priešieškinį priteisimo, kadangi šiuo atveju teismas konstatavo, jog priteisti apeliantei iš atsakovės patirtus nuostolius nėra pagrindo, dėl ko kaip išvestinius atmetė apeliantės reikalavimus priteisti delspinigius ir 8 procentų dydžio metines palūkanas. Teigia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog teismas spręsdamas dėl priešieškinio nepagrįstumo netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar neįsigilino į jų esmę. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų sutikusi su didesniais įkainiais, teigia, kad tokia faktinė aplinkybė nėra nustatyta. Nurodo, kad apeliantei ginčijant faktą jog šalys susitarė dėl kitokių įkainių, šią aplinkybę turėjo įrodyti ieškovė. Apeliantė taip pat pažymi, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais, juos vėlavo atlikti, tačiau teismas atmesdamas apeliantės priešieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo nenurodė tokio sprendimo motyvų.

18. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 17 punktas), darytina išvada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, priteisiant 8774,45 EUR skolą, 631,80 EUR delspinigius už ieškovės atliktus darbus ir ar teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, spręsdamas klausimą dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, dėl nuostolių priteisimo, ieškovei galimai netinkamai atlikus subrangos darbus.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė (subrangovas) ir apeliantė (rangovas) 2018 m. lapkričio 15 d. sudarė subrangos darbų sutartį Nr. ITS20181106 dėl elektrotechnikos darbų ir silpnų srovių įrengimo objekte – daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), darbų pabaiga numatyta 2019 m. balandžio 30 d.. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad darbų kaina pagrįsta sąmatiniais skaičiavimais ir tarpusavio susitarimu yra skaičiuojama pagal faktiškai atliktų darbų kiekius. Sutarties 5.2 punkte numatyta, kad apeliantė sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo kiekvieno atliktų darbų akto suderinimo ir sąskaitos faktūros pasirašymo dienos.

20. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovė darbus objekte atliko - šią aplinkybę patvirtina 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. vasario 18 d., 2019 m. kovo 18 d. darbų atlikimo ir medžiagų priėmimo perdavimo aktai, kurie pasirašyti apeliantės projektų vadovo V. P., PVM sąskaitos - faktūros pagal pateiktus priėmimo - perdavimo aktus (2019 m. sausio 2 d., 2019 m. vasario 18 d., 2019 m. kovo 18 d.), kurie apmokėti. Dėl šių atliktų darbų apmokėjimo ginčo nėra. 2019 m. balandžio 19 d. buvo surašytas darbų atlikimo ir medžiagų priėmimo perdavimo aktas Nr. 190419/002 už 2019 m. balandžio mėn. 8 774,45 EUR, atsakovė jo nepasirašė, ranka padarytas įrašas „aktą atsisako pasirašyti“, pagal šį aktą ieškovė 2019 m. balandžio 19 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. DVA0005091, kurios apeliantė neapmokėjusi.

21. Apeliantė 2019 m. gegužės 2 d. pranešime „Dėl sutarties įsipareigojimų nesilaikymo“ ieškovei nurodė, kad ieškovė netinkamai vykdė darbus pagal sutartį ir pratęsė ieškovei terminą iki 2019 m. gegužės 15 d. pabaigti vykdyti darbus pagal Sutarties įsipareigojimus; atsakovė 2019 m. gegužės 14 d. pranešime „Dėl akto ir sąskaitos atmetimo“ieškovei nurodė, kad akte nurodyti darbų įkainiai neatitinka sutarties įkainių bei akte nurodyti nesuderinti papildomų darbų įkainiai, o ieškovei atsisakius įvykdyti įsipareigojimus ir užbaigti nebaigtus darbus ji pasitelkė trečiąją šalį darbų įvykdymui. Byloje taip pat pateiktas 2019 m. gegužės 9 d. raštas, kuriame ieškovė nurodo apeliantei, kad darbų negali tęsti dėl apeliantės veiksmų - sutarties 8.2.2. punkto nevykdymo ir darbų perleidimo tretiesiems asmenims.

22. Pirmiausia apeliaciniu skundu keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo klausimas dėl sutarties vykdymo ir apmokėjimo už atliktus darbus aplinkybių nustatymo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų sutikusi su didesniais įkainiais, papildomais darbais, dėl ko teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus. Teigia, kad apeliantei ginčijant faktą jog šalys susitarė dėl kitokių įkainių, šią aplinkybę turėjo įrodyti ieškovė.

23. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios rangos sutarties sampratą, patvirtina, kad užsakovo pareiga sumokėti darbų kainą yra būtinasis rangos teisinių santykių elementas. Pažymėtina, kad viena vertus, darbų kainos klausimas, remiantis CK 6.653 straipsnio 1 dalimi, bendriausia prasme turi būti aptartas šalims pasirašant statybos rangos sutartį. Ši teisės norma suteikia šalims galimybę dvejopai sureguliuoti aptariamą klausimą – sutartyje nurodyti konkrečią darbų kainą arba apibrėžti jos apskaičiavimo būdą ir kriterijus. Kita vertus, sisteminis visų nuostatų, sudarančių CK 6.653 straipsnio 1 dalį, aiškinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020) sudaro pagrindą konstatuoti, kad šios teisės normos yra dispozityviosios teisės normos, o dispozityvumas reiškia, kad šalys turi teisę veikti ir sureguliuoti tarpusavio santykius kitaip, negu yra įtvirtinęs įstatymų leidėjas (tiek, kiek šalių pasirinkimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms) (CK 6.156 straipsnio 4–5 dalys, 6.157 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, rangos sutarties šalys, nustatydamos darbų kainą, turi teisę veikti savo nuožiūra, o šios nuožiūros teisė yra plati – ji prasideda galimybe pasirinkti kainos apibrėžimo metodus, baigiasi galimybe apskritai sutartyje nenurodyti darbų kainos.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018).

25. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė kad ieškovei ir apeliantei pasirašius 2018 m. lapkričio 15 d. Subrangos darbų sutartį Nr. ITS20181106 darbai buvo faktiškai pradėti vykdyti. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra, tai patvirtina ir byloje pateikti darbų atlikimo ir medžiagų priėmimo perdavimo aktai, statybos darbų žurnalas, PVM sąskaitos - faktūros. Sutarties vykdymo metu, ieškovė pateikė apeliantei apmokėti PVM sąskaitas - faktūras (2019 m. sausio 2 d., 2019 m. vasario 18 d., 2019 m. kovo 18 d.) dėl kurių apmokėjimo, pagal pateiktus darbų ir medžiagų nurašymo aktus, ginčo nekilo. Nagrinėjamu apeliantė nesutinka dėl darbų apmokėjimo pagal 2019 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DVA0005091, kuri yra išrašyta 8774,45 EUR sumai.

26. Pirmiausia, ištyrus byloje pateiktą 2019 m. balandžio 19 d. darbų ir medžiagų nurašymo aktą Nr. 190419/002 nustatyta, kad šiame akte nurodyti tokio pačio dydžio įkainiai apeliantės ginčijamose pozicijose pagal 2019 m. gegužės 14 d. pranešimą, kurie buvo nurodyti ir anksčiau apeliantei ne kartą pateiktose (2019 m. vasario 18 d. ir 2019 m. kovo 18 d.) darbų ir medžiagų nurašymo aktuose (nutarties 26 punktas), kurių pagrįstumo apeliantė neginčija ir pagal kuriuos ieškovei už suteiktus darbus yra apmokėta (nutarties 20 punktas), kas įrodo, jog apeliantei darbų ir medžiagų kainos sutarties vykdymo metu, darbų apmokėjimas pagal įkainius, buvo priimtinos ir tarpusavio šalių praktika dėl minėtų medžiagų ir darbų įkainių jau buvo nusistovėjusi (CPK 185 straipsnis). Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pateikti rašytiniai įrodymai - darbų ir medžiagų nurašymo aktai, apmokėtos PVM sąskaitos - faktūros, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šalys buvo pasiekę susitarimą dirbti ir darbus priimti pagal tokius įkainius, kurie nurodyti darbų ir medžiagų nurašymo aktuose, tokia susitarimo forma leistina ir pagal rangos sutarties 2 punktą, kuriame nustatyta, kad darbų kaina skaičiuojama ne tik sąmatiniais skaičiavimais, bet ir tarpusavio susitarimu pagal faktiškai atliktų darbų, kiekius. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių nusistovėjusius santykius vykdant rangos sutartį, todėl nesutiktina su apeliante jog pirmosios instancijos teismas aplinkybes dėl ginčo dalyko turėjo vertinti tik epizodiškai, tai yra vertinant tik konkretų 2019 m. balandžio 19 d. aktą, o ne byloje esančių įrodymų visetą, siekiant nustatyti šalių tarpusavio nusistovėjusius santykius dėl rangos darbų apmokėjimo įkainių ir tvarkos sutarties vykdymo metu.

27. Antra, pažymėtina ir tai, kad pagal sutarties 2 punktą (nutarties 19 punktas), darbų kaina, pagrįsta sąmatiniais skaičiavimais ir tarpusavio susitarimu, yra skaičiuojama pagal faktiškai atliktų darbų kiekius. Sutarties 2.1 punkte įtvirtinta, kad vykdant statybos darbus, kaina gali būti tikslinama: užsakovui pakeitus projektinę dokumentaciją arba keičiant projektinius sprendimus, kurių pagrindu buvo sudaryta kaina; užsakovui pakeitus darbų apimtis ir sudėtį; užsakovui pakeitus sutartinius kiekius sąmatoje – mėnesinis aktavimas pateikiamas pagal faktiškai atliktų darbų kiekius. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos elektroninės susirašinėjimo medžiagos matyti, kad apeliantės darbuotojas - projektų direktorius 2019 m. gegužės 16 d. informavo ieškovę dėl galimo įkainių neatitikimo ir pasiūlė pateikti papildomus laiškus/priedus dėl įkainių patvirtinimo, tačiau kaip matyti šalių akto suderinimo procedūra būtent apeliantės iniciatyva buvo nutraukta, šią aplinkybę patvirtina tos pačios dienos apeliantės direktoriaus laiškas darbuotojams, kuriame nurodyta „jokių dokumentų nepasirašinėjam, nebendraujam, ragelių nekeliam“, be to iš pateikto 2019 m. gegužės 3 d. laiško taip pat matyti, kad apeliantė nesulaukusi subrangos darbų atlikimo termino pabaigos (2019 m. gegužės 15 d.), jau buvo pasitelkusi kitą subrangovą darbams atlikti, kas šiuo atveju leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pagrįstai, tai yra vadovaudamasi Sutarties 8.2.2 punkte įtvirtintu terminu padarė atžymą, jog apeliantė atsisako pasirašyti aktą, kas pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatas laikoma, jog akte nurodyti darbai perduoti apeliantei, todėl apeliantė turi pareigą atsiskaityti su ieškove pagal 2019 m. balandžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DVA0005091.

28. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, spręsdamas klausimą dėl ieškovės atliktų darbų defektų pašalinimo išlaidų. Teigia, kad ieškovės darbų trūkumų faktą įrodo, apeliantės į bylą pateiktas rangovo mažosios bendrijos „Automatikos ir elektros sistemos“ atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, liudytojų parodymai, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, dėl ko teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių iš priteisimo. Su apeliantės argumentais nesutiktina.

29. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

30. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė pagal rangos darbų sutartį iki 2019 m. balandžio 30 d. turėjo atlikti elektrotechnikos darbų ir silpnų srovių įrengimo darbus. Šis terminas pratęstas iki 2019 m. gegužės 15 d. apeliantės 2019 m. gegužės 2 d. pranešimu. Dėl aplinkybės, jog ieškovė darbus ginčo objekte vykdė, nėra, šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas statybos darbų žurnalas, pagal kurį darbus priimdavo specialiųjų statybos darbų vadovas M. D.. Apeliantė įrodinėdama darbų trūkumus pateikė apeliantės (užsakovės) ir rangovės mažosios bendrijos „Automatikos ir elektros sistemos“ atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, kuriame nurodyta, jog rangovė atliko kabelių perklojimo, šviestuvų perkėlimo ir kitus elektros remonto darbus 7771,64 EUR sumai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jog ginčo objekte analogiškus darbus atliko ne tik ieškovė, bet ir kiti subrangovai, tokia aplinkybė nustatyta liudytojų A. S., A. K., M. D. parodymais, kurie parodė, jog ginčo objekte darbus atliko ir apeliantės darbuotojai, bei kiti subrangovai, tai yra ne tik ieškovė. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas apeliantės reikalavimus dėl nuostolių priteisimo nurodė, kad apeliantė nefiksavo, kur konkrečiai objekte dirbo ieškovė, kur dirbo kita subrangovė ar pačios apeliantės darbuotojai, kokius atliktus darbus ieškovė paliko išeidama iš objekto, tinkamai darbų nekontroliavo, rašytinių nurodymų dėl defektų adresuotų ieškovei byloje nepateikė, dėl ko padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė neįrodė nuostolių fakto dėl ieškovės kaltės.

31. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės atliktų defektai įrodinėjami pateiktu mažosios bendrijos „Automatikos ir elektros sistemos“ atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktu, kuris apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas įrodymas pagrįsti priešieškinio reikalavimus - nuostolius. Tokia išvada, pirmiausia daroma atsižvelgiant į tai, kad pateiktame atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte nurodyti tik atlikti darbai ginčo objekte, iš pateikto akto negalima daryti išvados, jog šiuo atveju mažoji bendrija „Automatikos ir elektros sistemos“ šalino ieškovės atliktų darbų trūkumus, pažymint tai, jog ginčo objekte darbus atliko ir kiti subrangovai bei apeliantės darbuotojai. Faktą, jog kabelių tiesimo darbus atliko kiti subrangovai ir apeliantės darbuotojai patvirtina ne tik liudytojų paaiškinimai (nutarties 30 punktas), bet ir pačios apeliantės 2019 m. gegužės 3 d. laiškas ieškovei, kuriame nurodyta, kad „kabelių atvedimą iki vietų dabar daro kitas subrangovas“. Šiuo atveju darbų priėmimo - perdavimo akte nurodyta, jog mažoji bendrija „Automatikos ir elektros sistemos“ atliko kabelių paieškos, keitimo, pervirinimo ir kitus darbus, tačiau įvertinus pateikto akto turinį, faktą, jog darbus ginčo objekte atliko ir kiti asmenys, aplinkybę, jog apeliantė nefiksavo, kur konkrečiai objekte dirba ieškovė, o kur kita subrangovė, negalima daryti išvados, jog šiuo atveju mažoji bendrija „Automatikos ir elektros sistemos“ pagal 2019 m. rugsėjo mėn. aktą, šalino būtent ieškovės darbų trūkumus.

32. Antra, vertinant apeliantės reikalavimų pagrįstumą, būtina pažymėti, kad byloje nėra jokių nepriklausomų specialistų (ekspertų) išvadų apie nustatytus ieškovės atliktų darbų trūkumus, be to, apeliantė nepateikė jokių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuoti darbų trūkumai jų atlikimo metu arba po jų atlikimo, pažymėtina, kad šalių susirašinėjimo medžiagoje iki 2019 m. gegužės 6 d. pasisakoma dėl ieškovės ir apeliantės darbuotojų pozicijų suderinimo apmokant atliktus darbus, darbų atlikimo eigos ir būdo, tačiau susirašinėjime nėra nurodytos pretenzijos ieškovei dėl atliktų darbų trūkumų pašalinimo. Ketvirta, vertinant apeliantės argumentus dėl patirtų nuostolių atlyginimo, būtina pažymėti ir tai, kad apeliantė nepranešė apie neva nustatytus atliktų darbų trūkumus ieškovei, tai yra nesilaikė tarp šalių sudarytose sutartyse nustatytų sąlygų dėl trūkumų šalinimo (rangos sutarties 8.2.4 punktas), o ir be to, apeliantė savo iniciatyva nutraukė bendravimą su ieškove, tai patvirtina ir apeliantės vadovo 2019 m. gegužės 16 d. laiškas darbuotojams, kuriame nurodyta „jokių dokumentų nepasirašinėjam, nebendraujam, ragelių nekeliam“.

33. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes (nutarties 32 punktas) daro išvadą, kad apeliantės pateikti įrodymai nėra pakankami pagrįsti, jog ieškovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs tiek liudytojų parodymus, tiek rašytinių įrodymų visetą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo nusprendė atmesti apeliantės priešieškinio reikalavimus dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo. Pažymėtina, kad apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą dėl delspinigių atmetė be motyvų, tačiau su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti negalima, kadangi pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą dėl delspinigių vertino kaip išvestinį iš pagrindinio reikalavimo priteisti nuostolius (sprendimo 12 lapo 2 pastraipa), be to, būtina pažymėti ir tai, kad iki sutarties pabaigos (2019 m. gegužės 15 d.) ieškovės atstovas 2019 m. gegužės 2 d. kreipėsi į apeliantės darbuotojus dėl darbų vykdymo, tačiau kaip matyti būtent apeliantė šiuo atveju nutraukė bendradarbiavimą su ieškove, nesilaikė sutartinių įsipareigojimų - tinkamai nepranešė ieškovei apie nustatytus darbų trūkumus (rangos sutarties 8.2.4 punktas), todėl šiuo atveju nesutiktina su apeliante, jog ieškovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, sudarančius pagrindą skaičiuoti delspinigius, priešingai, šalių sutartiniai santykiai buvo nutraukti apeliantės iniciatyva, apeliantė neįrodė patirtų nuostolių, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teistą teismo sprendimą, tiek įvertinęs ieškinio, tiek pateikto priešieškinio pagrįstumo klausimą ir kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

34. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

35. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1028,50 EUR advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės pateikti reikalavimai netenkinami, ieškovei iš apeliantės priteistinas 1028,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DVA Baltic“ 1028,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „IT sistemos“.

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė