- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-303-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00704-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- N. G.
- Atsakovas
- A. N.
- Trečiasis asmuo
- I. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. G. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui A. N. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo I. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. G. (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį atsakovui A. N. (toliau – ir atsakovas) dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriame prašė: atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: atsakovui priteisti: 1) 1/2 dalį 50,19 kv. m bendro ploto buto (duomenys neskelbtini), 2) 1/2 dalį 35,52 kv. m bendro ploto buto (duomenys neskelbtini), 3) 36,89 kv. m bendro ploto butą (duomenys neskelbtini), 4) 1,7000 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 5) 1,7500 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 6) 1,2000 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini); ieškovei priteisti: 1) 1,2115 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2) žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su pastatais (duomenys neskelbtini), 3) 2,3400 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 4) transporto priemonę Hyunday Santa Fe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5) transporto priemonę Opel Sintra, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui 3 375,50 Eur kompensaciją; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams šalinti. Teismas nurodė, kad už atidalijamą turtą ieškovė prašo priteisti iš jos atsakovui, kuris nėra atidalijamas bendraturtis, 3 375,50 Eur kompensaciją ir ieškovės naudai priteisti turtą: 2 transporto priemones ir 3 žemės sklypus. Tokiu būdu ieškovė siekia įstatymo nenumatyto civilinės teisės gynimo būdo, reikšdama reikalavimą, nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) priklauso I. N.. Teismas siūlė įtraukti I. N. atsakove kartu su atsakovu A. N. dėl nurodyto buto atidalijimo.
Šalies argumentai
3. Ieškovė N. G. pateikė patikslintą ieškinį (atsakove įtraukė I. N.), kuriame prašė:
3.1. atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu:
3.1.1. atsakovui priteisti:
3.1.1.1. ieškovei priklausančią 1/4 dalį 50,19 kv. m bendro ploto buto, (duomenys neskelbtini) (1/4 dalies vertė – 9 750 Eur),
3.1.1.2. ieškovei priklausančią 1/4 dalį 35,52 kv. m bendro ploto buto, (duomenys neskelbtini) (1/4 dalies turto vertė – 5 750 Eur),
3.1.1.3. ieškovei priklausančią 1/2 dalį 36,89 kv. m bendro ploto buto, (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies verte – 14 000 Eur),
3.1.1.4. ieškovei priklausančią 1/2 dalį 1,7000 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies verte – 1 500 Eur),
3.1.1.5. ieškovei priklausančią 1/2 dalį 1,7500 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies verte – 1 500 Eur),
3.1.1.6. ieškovei priklausančią 1/2 dalį 1,2000 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies verte – 1 000 Eur),
3.1.2. Ieškovei priteisti:
3.1.2.1. atsakovui priklausančią 1/2 dalį 1,2115 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies verte – 1 000 Eur),
3.1.2.2. atsakovui priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), (1/2 dalies verte – 33 900 Eur),
3.1.2.3. atsakovui priklausančią 1/2 dalį 2,3400 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies verte – 3 500 Eur),
3.1.2.4. atsakovui priklausančią 1/2 dalį transporto priemonės Hyunday Santa Fe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė – 1 850 Eur),
3.1.2.5. atsakovui priklausančią 1/2 dalį transporto priemonės Opel Sintra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė – 1 Eur),
3.1.3. Priteisti iš ieškovės atsakovui 3 375,50 Eur kompensaciją,
3.2. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, ieškovei grąžino 110 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. gegužės 24 d., ir 2 640 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. birželio 3 d.
5. Teismas nurodė, kad Civiliniame kodekse yra apibrėžti du galimi atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai: daikto padalinimas natūra arba piniginė kompensacija atidalijamam bendraturčiui. Už atidalijamą turtą ieškovė prašė priteisti iš jos atsakovui, kuris nėra atidalijamas bendraturtis, 3 375,50 Eur kompensaciją. Teismas pažymėjo, kad piniginė kompensacija galima tik atidalijamam bendraturčiui (Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1–2 dalys).
6. Teismas nurodė, kad ieškovė, kuri yra atidalijamas bendraturtis, už atidalijamą turtą prašo priteisti jos naudai kompensaciją atsakovui priklausančiomis 1/2 transporto priemonių ir nekilnojamojo turto dalimis. Kompensacija kitu turtu atidalijamam bendraturčiui negalima (Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1–2 dalys).
7. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė siekia įstatymo nenumatyto civilinės teisės gynimo būdo, reikšdama reikalavimus, nenagrinėtinus civilinio proceso tvarka.
8. Teismas nurodė, kad ieškinį dėl turto atidalijimo, pašalinus ieškinio trūkumus, būtų galima nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl teismas taikė ne bylos nutraukimo, o ieškinio trūkumų šalinimo taisykles. Ieškovei buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. aiškiai suformuluoti kokiu būdu ji siekia atidalinti kiekvieną daikto vienetą, o dėl daiktų, kurių nėra galimybės padalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, atidalijimo aiškiai suformuluoti ieškovei mokėtinos kompensacijos sumą pinigais. Per nustatytą terminą ieškovė nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų, todėl teismas ieškinį paliko nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Ieškovė N. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – grąžinti bylą nagrinėti toliau. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
9.1. Ieškovė su atsakovu yra nekilnojamojo turto ir transporto priemonių bendraturčiai. Nors atsakovas pateikė teismui informaciją apie kai kuriuos statinius (neva jų nėra, jie nugriauti), tačiau pati nuosavybe, t. y. turto objektas nėra išregistruotas, ką patvirtina 2024 m. lapkričio 18 d. VĮ Registrų centro išrašas. VĮ Registrų centre tik nurodyta, kad nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie neįrašyti į kadastrą (kadastro žyma).
9.2. Ieškovė ieškinyje nurodė prašomą atidalinti turtą bei atsižvelgiant į atidalijamo turto dalis, atitinkamai apskaičiuotą galutinę kompensaciją pinigine išraiška, kaip ir numatyta įstatyme.
9.3. Ieškovė su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 25 objektus, kuriuos atitinkamai prašė atidalinti ieškinyje, nurodydama tiek atidalijamą turtą, tiek turto dalies vertę, tiek galutinę apskaičiuotą piniginę kompensaciją, mokėtiną atidalijus visą turtą natūra. Atsakovui išreiškus sutikimą dėl pasiūlyto turto atidalijimo būdo, tokia galimybe taipogi galėjo ir gali būti taikoma. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas sutiko su didžiąja dalimi ieškinyje pareikštų reikalavimų dėl pasiūlyto turto atidalijimo būdo.
9.4. Teismas neargumentavo, kodėl nėra galimybės toliau nagrinėti bylą iš esmės, paskiriant ją nagrinėti teismo posėdyje, kuriame galėtų būti pašalinti visi prieštaravimai, netikslumai, galimai suderinta teismines mediacijos galimybė ir pan.
9.5. Ieškinio palikimas nenagrinėtu yra neproporcinga sankcija, tokia bylos baigtis neatitinka ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų, kadangi šalių ginčas taip ir lieka neišspręstas iš esmės, ginčijama nutartimi užprogramuojamas naujas teisminis procesas, kuriame reikėtų kartoti byloje jau atliktus procesinius veiksmus, papildomai būtų didinamos tiek teismo, tiek ir šalių bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovės ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės paliko nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu padaręs išvadą, kad patikslintas ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai ir dvi transporto priemonės. Ieškovė pateiktu ieškiniu siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
14. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu – ieškinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011). Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė, tikslindama ieškinį (šalindama teismo nustatytus trūkumus) prašė ieškovei priteisti atitinkamus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo turto objektus bei transporto priemones, atsakovui priteisti atitinkamus bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo turto objektus, taip pat prašė priteisti atsakovui iš ieškovės atitinkamo dydžio kompensaciją. Ieškovė nurodė kiekvieno atidalinti prašomo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto vertę, motyvavo, kodėl pageidauja ieškinyje nurodyto konkretaus atidalijimo būdo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką. Pastebėtina, kad atsakovas atsiliepime sutiko dėl dalies nekilnojamojo turto objektų atidalijimo ieškovės nurodytu būdu, t. y. kad dalis daiktų atitektų ieškovei, o dalis atsakovui.
16. Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
17. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021, 33 punktas).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008 yra išaiškinta, jog CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais.
19. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalys bendrąja daline nuosavybės teise valdo kelis objektus, jų sutarimu, atsižvelgiant į vienos ir kitos šalies interesus, galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai, vienai šaliai sutikus, tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kiti bendraturčiai kompensuotų ne pinigais, o didesne kito daikto (objekto), esančio bendrąja daline nuosavybe, dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Kai kiti bendraturčiai nesutinka su tokiu atidalijimo būdu, jis galimas tik tokiu atveju, jei bendrąja nuosavybe esančio turto objektų būtų neįmanoma padalyti be neproporcingos žalos jų paskirčiai, jeigu būtų esminis siūlančio tokį atidalijimo būdą bendraturčio interesas ir jeigu tai esmingai nepažeistų kito kurio iš bendraturčių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
20. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ieškovės suformuliotus ieškinio reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė siekia įstatymo nenumatyto civilinės teisės gynimo būdo, reikšdama reikalavimus, nenagrinėtinus civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nurodo kokiu būdų tai nori padaryti. Reikalavimas atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, sumokant kitam bendraturčiui piniginę kompensaciją yra nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Taip pat yra galimas toks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas, kai vienai šaliai sutikus, tam tikros dalies praradimą atidalijimo procese kitas bendraturtis kompensuotų ne pinigais, o didesne kito daikto (objekto), esančio bendrąja daline nuosavybe, dalimi. Taigi ieškovės pasirinkti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantai yra galimi ir nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Aplinkybė, kad galimai visiškai negalima tenkinti ieškovės reikalavimo ir bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti ieškovės siekiamu būdu, nereiškia, kad ieškovės reikalavimai nenagrinėtini civilinio proceso tvarka.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).
22. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net ir esant konkrečiam CPK ar CK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes.
23. Nagrinėjamu atveju, ieškovės reikalavimų palikimas nenagrinėtais, atsižvelgus į aplinkybę, kad ginčo nagrinėjamas jau buvo pažengęs (teismui paskirus pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu ieškovė pateikė dubliką, atsakovas – tripliką, ieškovė tikslino ieškinio reikalavimus), neatitiktų proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų.
24. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu atvejus, todėl skundžiama nutartis naikintina, o civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.