- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- eB2-1399-863/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00631-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Minfesta“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Minfesta“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MIRCON“ 2024 m. lapkričio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuotas asmuo likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „MIRCON“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Minfesta“ pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „MIRCON“ 2024 m. lapkričio 25 d. kreditorių susirinkimo (toliau – kreditorių susirinkimas) nutarimus, priimtus pirmuoju (dėl žemės sklypų pardavimo tvarkos nustatymo), antruoju (dėl nuotekų bei inžinerinių tinklų turto pardavimo tvarkos nustatymo) ir trečiuoju (dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo) darbotvarkės klausimais, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Pareiškėja savo skunde atkreipė dėmesį, kad žemė sklypų pardavimo tvarka ir kaina svarstoma jau ne pirmą kartą, tačiau visais atvejais kreditorių susirinkimams pateikiamas tapatus pasiūlymas, tie patys argumentai, visiškai neatsižvelgiant į kreditorių nurodytas pastabas. 2024 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu, taip pat buvo svarstytas klausimas dėl įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, nemokumo administratorės pasiūlytą projektą kreditorių susirinkimui patvirtinus, tačiau toks kreditorių susirinkimo nutarimas 2024 m. birželio 21 d. Viliaus apygardos teismo nutartimi buvo panaikintas; ši nutartis 2024 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo palikta nepakeista. 2024 m. rugpjūčio 27 d. šauktam kreditorių susirinkimui nemokumo administratorė pirmuoju darbotvarkės klausimu pateikė svarstyti nutarimą „Dėl įmonės žemės sklypų pardavimo tvarkos nustatymo“, kuriame buvo dėstomi argumentai dėl siūlomo žemės sklypų pardavimo būdo, kaip vientiso turto komplekso, tačiau nepateikti duomenys, kurie pagrįstų pasiūlyme nurodytas aplinkybes dėl dalies žemės sklypų neva nepaklausumo ir bevertiškumo rinkoje; nebuvo nurodyta, dėl kokių priežasčių turtą siūlant parduoti kaip vientisą kompleksą, žemės sklypai buvo vertinti ne kaip vienas turtinis objektas, bet atskirai, t. y. kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Mano, kad jau vien tas faktas, kad visi 27 žemės sklypai galėjo būti įvertinti, nustatant jų vertes rinkoje, parodo, kad nemokumo administratorės teiginiai dėl sklypų nepaklausumo ir bevertiškumo rinkoje, buvo nepagrįsti. Taip pat, iš pateikto pasiūlymo nebuvo aišku, ar siūlyta kaina (atsižvelgiant į faktą, kad sklypai buvo vertinti atskirai, o ne kaip turtinis kompleksas) faktiškai atitiko nemokumo administratorės siūlymą turtą parduoti kaip kompleksą ir kiek galėtų skirtis šio turto vertė, ją nustatant kaip vientiso komplekso. 2024 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimas pateiktam pasiūlymui dėl žemės sklypų pardavimo tvarkos nepritarė, kaip nepritarė ir beveik identiškam pateiktam pasiūlymui 2024 m. rugsėjo 30 d. kreditorių susirinkime. Pareiškėja akcentavo, kad nepaisant paminėto, nemokumo administratorė 2024 m. lapkričio 25 d. kreditorių susirinkimui pateikė analogiško turinio siūlymą dėl žemės sklypų pardavimo tvarkos. Pardavimo kaina taip pat iš esmės buvo siūloma tokia pat, tik nurodant, kad prie pardavimo kainos papildomai turi būti pridedamas PVM. Pareiškėjos nuomone, toks nemokumo administratorės elgesys negali būti laikomas sąžiningu bei atitinkančiu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas. Be to, nemokumo administratorė netgi neinformavo kreditorių, kad pasiūlymas yra analogiškas, kas taipogi galėjo suklaidinti kai kuriuos kreditorius bei nulemti jų apsisprendimą. Toks nemokumo administratorės elgesys, kuomet tapatus pasiūlymas tiekiamas svarstymui kelis kartus, nėra suderinamas su nemokumo administratoriaus pareiga bankroto procesą vykdyti koncentruotai ir tikslingai, atstovauti visų kreditorių interesus. Šiuo atveju, nemokumo administratorė vietoje to, kad atsižvelgtų į jai ne vieną kartą teiktas pastabas bei atitinkamai arba motyvuotų teikiamą siūlymą, arba pasiūlytų alternatyvą, kelis kartus teikė analogišką pasiūlymą svarstymui, kol pasiūlymui buvo pritarta. Abejotina, ar pasiūlymas pritarimo sulaukė dėl to, kad kreditoriai jį laikė racionaliu ir ekonomiškai pagrįstu, ar dėl to, kad nemokumo administratorė faktiškai vilkina bankroto procesą, eikvoja administravimui skirtas lėšas ginčams ir kt. Mano, jog ta aplinkybė, kad siūlymui nebuvo pritarta net du kartus, įpareigojo nemokumo administratorę pateikti papildomus duomenis ir siūlymo pagrindimą. Be to, nesant jokio pagrindimo ir dėl siūlomos pardavimo kainos nustatymo mechanizmo, nėra suprantama, kokios priežastys lėmė tai, jog siūlant turtą parduoti kaip kompleksą, jo vertė, kaip komplekso, nustatyta nebuvo. Kreditorės nuomone, turto, kaip komplekso įvertinimas galėjo atsakyti į klausimą, koks būtų tokio pardavimo būdo taikymo potencialas, ar tai apskritai racionalu tokioje situacijoje ir kt. Nemokumo administratorei net nepateikus jokio paaiškinimo, dėl kokių priežasčių toks vertinimas nebuvo atliktas, kyla abejonių, ar tokiu būdu nėra siekiama kitų tikslų, ar nėra hipotekos kreditoriaus intencijos ir/ar susitarimo perimti turtą, kuris galimai yra vertingas, už nedidelę kainą. Tuo labiau, jog pačiame pasiūlyme išliko argumentas, kad pardavus žemės sklypus iš esmės būtų patenkinami tik hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Tokia situacija kelia abejonių, ar šio nekilnojamojo turto pristatymas kaip komplekso nėra kuriamas dirbtinai. Atkreipė dėmesį, kad visi žemės sklypai buvo įvertinti, nustatant jų rinkos kainas, iš vertinimo ataskaitų turinio matyti, kad palyginimui buvo randama panašaus turto objektų, kas iš esmės paneigia nemokumo administratorės teiginius dėl žemės sklypų nepaklausumo ir/ar bevertiškumo, jeigu jie būtų pardavinėjami atskirai. Žemės sklypai, kuriuos nemokumo administratorė išskyrė kaip probleminius, taip pat buvo sėkmingai įvertinti. Nemokumo administratorė nenurodė, ar būtų galimybė kartu parduoti tik susijusius tarpusavyje sklypus (tokias sąsajas nustačius), t. y. du ar tris susijusius sklypus parduoti kaip grupę, o sklypus, kurie funkcionuoja atskirai, parduoti kaip atskirus turtinius vienetus. Nemokumo administratorės pakartoti argumentai, jog žemės sklypai buvo skirti gyvenamųjų namų kvartalo vystymui, nebuvo grindžiami jokiais konkretesniais duomenimis ir/ar dokumentais, nenurodyta ir tai, kokią papildomą finansinę naudą tai atneštų kreditoriams. Pažymėjo, kad ir kita siūlymo dalis, t. y. dalis dėl sklypų pardavimo laisvu pardavimu, tuo atveju, jeigu neįvyktų abejos varžytinės ir hipotekos kreditorius turto neperimtų, apskritai nėra motyvuota. Tuo pačiu, nesant duomenų, kokia galėtų būti šio turto, kaip komplekso, vertė, jeigu jis apskritai galėtų būti laikomas kompleksu, nėra aišku, ar laisvas pardavimas už nemokumo administratorės nurodytą kainą atitiktų rinkos situaciją ir būtų ekonomiškai naudingas kreditoriams.
1.2. Nesutikdama su ginčijamu nutarimu, priimtu antruoju darbotvarkės klausimu, pareiškėja akcentavo, kad nemokumo administratorė ir šiuo atveju pateikė iš esmės tokį pat pasiūlymą, koks jau buvo svarstytas ankstesniuose kreditorių susirinkimuose. Pirmą kartą šio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimas buvo sprendžiamas 2024 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkime, tačiau priimtas nutarimas buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi bei toks sprendimas liko nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi. 2024 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimui nemokumo administratorė pateikė siūlomą vandentiekio ir nuotekų šalinimo pardavimo tvarką (antrasis darbotvarkės klausimas), teigdama, kad visi tinklai įvertinti turto vertintojo bei siūlydama abstrakčią pradinę pardavimo kainą, o tiksliau jokios konkrečios kainos iš viso nesiūlydama. Kreditoriai pateiktam pasiūlymui balsų dauguma pritarė, tačiau dėl to buvo pateiktas skundas. Tuomet nemokumo administratorė iš esmės analogišką pasiūlymą pateikė 2024 m. spalio 21 d. kreditorių susirinkimui, kuriame siūlomai tvarkai pritarta nebuvo, o 2024 m. spalio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2024 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl šio turto pardavimo tvarkos panaikino, pažymėdamas, kad turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina. Nutartyje teismas pažymėjo ir tai, kad jokia konkreti ir aiški aptariamo turto pardavimo kaina taip ir nebuvo nurodyta, buvo įvertinti tik 6 iš ginčo tvarkoje nurodytų 9 įmonei priklausančių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų objektų. 2024 m. lapkričio 25 d. kreditorių susirinkimui pateiktas pasiūlymas yra analogiškas 2024 m. spalio 21 d. kreditorių susirinkimui pateiktam pasiūlymui, kuriam buvo nepritarta. Tačiau šį kartą pakartotinai teiktam svarstyti pasiūlymui daugiau negu pusė susirinkime dalyvavusių kreditorių pritarė. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pasiūlyme išliko tapačios problemos, susijusios su šio turto kainos mechanizmo nustatymu. Buvo pritarta siūlymui tų vandentiekio tinklų, kurie nekilnojamojo turto vertintojo vertinami nebuvo, vertę nustatyti lygią toje pat teritorijoje esantiems tinklams. Tačiau jokie argumentai, kuo tai racionalu ir naudinga kreditoriams, pateikti nebuvo, dėl ko kyla abejonės, ar kreditoriai, pritarę tokiam kainos nustatymo mechanizmui, suprato šio pasiūlymo turinį. Visi tinklai yra vienoje teritorijoje, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu neįvertintų vandentiekio tinklų kaina nustatyta lygi vandentiekio tinklams, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį į skirtingą vandentiekio tinklų ilgį, vidutinę rinkos vertą pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ir pan. Šiems tinklams pagal jokius parametrus nesant panašiais, kreditorei UAB „Minfesta“ balsavimo metu nebuvo aiškus tokio siūlymo pagrindimas, todėl į tai buvo atkreiptas nemokumo administratorės dėmesys. Nurodė, kad bendra nuotekų ir inžinerinių tinklų pardavimo kaina nurodyta, pažymint, kad ji lygi 630 400 Eur + PVM (jeigu toks taikomas), tačiau tuo pačiu, turtą siūloma pardavinėti pirmose varžytinėse už pardavimo kainą, sudarančią 80 procentų turto vertintojo nustatytos vertės, nors jau yra aišku, kad vertintojas įvertino tik 6 iš 9 įmonei priklausančių tinklų. Akcentavo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas bet kokiu atveju sukels atitinkamas teisines pasekmes, todėl jis turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, o taip pat toks, kurį ateityje būtų įmanoma įgyvendinti. Mano, kad nemokumo administratorė tokiu būdu siekė suklaidinti kreditorius, nepateikdama jokios papildomos informacijos ir neakcentuodama, kad dėl šio turto pardavimo analogiškos tvarkos jau buvo nubalsuota „prieš“, nepateikdama jokio alternatyvaus pasiūlymo, sąmoningai apribojo kreditorių teisę priimti objektyvų, pagrįstą ir ekonomiškai naudingą sprendimą. Be to, jokie argumentai dėl atitinkamo turto pardavimo, kaip vientiso objekto, nurodyti nebuvo, dėl ko toks siūlymas negali būti laikomas pagrįstu. Pažymėjo, kad nemokumo administratorė jokiais argumentais nepagrindė siūlytos turto pardavimo tvarkos – turtą pardavinėti dvejose varžytinėse, o nepardavus varžytinėse, toliau pardavinėti laisvu pardavimu keturiais etapais, kainą mažinant po 20 procentų, o vėliau dar vienu etapu, kainą sumažinant 50 procentų. Mano, jog toks argumentų trūkumas, ne tik sukliudė kreditoriams tinkamai įgyvendinti teisę balsuoti kreditorių susirinkime bei priimti sprendimus, tačiau apsunkins ir teismo galimybes vertinti tokio pasiūlymo racionalumą, ekonomiškumą ir atitikimą kreditorių interesams ar pamatiniams teisės principams.
1.3. Ginčydama kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo, pareiškėja akcentavo, kad 2024 m. lapkričio 25 d. kreditorių susirinkimui teiktoje sąmatoje atitinkamų išlaidų padidėjimas nebuvo paaiškintas, iš esmės pakartojant anksčiau teiktus dokumentus, dėl ko kyla abejonių tokių išlaidų protingumu ir ar jos realiai patirtos, o jeigu patirtos, ar tam yra pagrindimas. Atkreipdama dėmesį į atskiras sąmatos eilutes, pareiškėja nurodė, kad 2024 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta 4 000 Eur suma įmonės turto vertinimui. Iš 2024 m. gegužės 14 d. sutarties Nr. NT 24-05-26, kuri buvo pasirašyta tarp BUAB „Mircon“ ir UAB „Marleksa“, nustatyta, kad vertinimo kaina yra 3 448,50 Eur (su PVM). Nemokumo administratorė pakartotinai pateikė UAB „Marleksa“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 4 043,82 Eur, nenurodydama ir nepaaiškindama atsiradusio 595,32 Eur skirtumo. Dėl buhalterinių paslaugų nebuvo paaiškinta, ar kiekvieną mėnesį būtina patirti 250 Eur siekiančias išlaidas buhalterinėms paslaugoms, ko pasėkoje neįmanoma įvertinti, ar tikrai reikalinga nustatyti 3 000 Eur plius PVM dydžio sumą apskaitos išlaidoms. Tuo labiau, kai nėra aišku, ar tokią sumą prašyta nustatyti papildomai ar tiesiog anksčiau nustatytą sumą atitinkamai padidinti. Atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratorė teigė patyrusi net 1 051 Eur išlaidų kurui bei pateikė pirkimo čekių kopijas. Iš jų matyti, kad buvo pilamas tiek benzinas, tiek dyzelinas. Sudėjus matomų čekių sumą, gautųsi 668,95 Eur. Tačiau nebuvo nurodyta, kaip ir nebuvo pateikta jokių konkrečių duomenų, kokiu tikslu tokios išlaidos buvo patirtos. Įmonės turtas, kurį reikėtų aprodyti, nėra pardavinėjamas, todėl nėra aišku, su kokiais potencialiais pirkėjais yra susitinkama. Įmonės dokumentai laikomi buvusiam įmonės vadovui priklausančiame sandėliuke, tad nėra aišku, kokie ir kur dokumentai vežti, kreditorių susirinkimai vyksta nuotoliniu būdu, balsuojant raštu ir t. t., dėl ko nėra aišku, kokiais tikslais ir kokios kuro išlaidos patiriamos realiai. Pastebėjo, kad nemokumo administratorė su kreditoriais bendrauja vangiai, dėl ko, nesant duomenų apie nurodomus susitikimus su interesantais (potencialiais turto pirkėjais) iki svarstant atitinkamą klausimą, kreditorius neturi galimybės tokios informacijos surinkti savarankiškai bei pateikti papildomų argumentų dėl nurodomų išlaidų eilutės (ne)pagrįstumo. Turto pardavimo išlaidoms reikiama suma nurodyta 315 Eur plius PVM, tačiau iš pateiktų argumentų apie „varžytinių išlaidas“, sudėtinga suprasti, kas tokias išlaidas sudarytų. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad tiek vandentiekio tinklus, tiek žemės sklypus nemokumo administratorė siūlė pardavinėti kaip turto kompleksus, tai reiškia, kad vienų varžytinių paskelbimo kaina, pagal pateiktus duomenis, siekia 27,77 Eur. Esant dvejoms varžytinėms, jų paskelbimo kaina būtų virš 100 Eur, tačiau nesiektų nurodomos sumos. Dėl archyvavimo išlaidų pažymėjo, kad 2024 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta net 1 500 Eur plius PVM suma dokumentų archyvavimui bei 500 Eur plius PVM suma dokumentų saugojimui. Nemokumo administratorė jokių duomenų, kad tokios išlaidos buvo realiai patirtos, nepateikė. Paaiškėjus faktui, kad nemokumo administratorė 2023 m. liepos 21 d. sudarė neatlygintiną dokumentų saugojimo sutartį, kurios pagrindu dokumentai perduoti saugoti buvusiam įmonės direktoriui, visiškai nėra aišku, kokiu tikslu papildomai prašoma 180 Eur plius PVM suma archyvavimo išlaidoms. Mano, kad tokia situacija, patvirtina ir nemokumo administratorės nesąžiningumą, kai yra prašoma nustatyti išlaidų sumą išlaidoms, kurios nėra patiriamos.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2025 m. sausio 13 d. byloje buvo gautas kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Mano bankas“ atsiliepimas, kuriame prašoma atmesti skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, dėl kitų nutarimų spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Kreditorė pažymėjo, kad teigdama, jog kreditoriai tariamai neteisingai pasirinko turto pardavimo būdą – turto pardavimą kompleksu, pareiškėja turėjo aiškiai pagrįsti, kodėl toks pasirinkimas yra netinkamas, o ne nurodyti deklaratyvius teiginius. Akcentavo kreditorių susirinkimo kompetenciją nustatyti turto pardavimo tvarką ir kainą. Kreditorės vertinimu, žemės sklypų pardavimas kompleksu labiausiai atitinka įmonės kreditorių interesus. Pažymėjo, kad siūlomi realizuoti įmonei priklausantys žemės sklypai yra vienas šalia kito ir ateityje sudarys vieną gyvenamųjų namų kvartalą. Įmonė iki bankroto bylos iškėlimo vertėsi gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini), vystymu. Tame pačiame kvartale yra ir skundžiamu sprendimu siūlomi realizuoti žemės sklypai. Šiuos sklypus įmonė ketino perplanuoti, padalinti į mažesnius, gauti statybos leidimus ir vykdyti vienbučių ir dvibučių pastatų statybą, įrengti infrastruktūrą ir pan. Be to, išanalizavus Trakų rajono savivaldybei pateiktus sklypų detaliojo plano sprendinius (toliau – sprendiniai), matyti, kad žemės sklypuose turi būti planuojamas naujas gyvenamųjų namų kvartalas.
2.2. Kreditorės nuomone, žemės sklypus realizuojant kaip vieną turtinį vienetą, žemės sklypų vertė, dėl egzistuojančio gyvenamojo namų kvartalo plano, neabejotinai yra didesnė nei žemės sklypus realizuojant atskirai. Pagal sprendinius, žemės sklypus planuojama padalinti į mažesnius. Vis dėlto, tą padaryti bus galima tik tuo atveju, jeigu visi žemės sklypai bus parduodami kompleksu. Akcentavo, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas REGIA žemėlapiu, kuriame nurodytas žemės sklypų išsidėstymas, sprendiniais, kurių pagrindu žemės sklypus planuojama naudoti gyvenamųjų namų kvartalo vystymui. Taip pat pažymėjo, kad dalis žemės sklypų yra nepaklausūs ir rinkoje beverčiai, todėl pardavinėjant juos atskirai, tikėtina, kad dalis sklypų būtų realizuoti už itin mažas kainas arba neatsirastų pirkėjai, norintis įsigyti tokius sklypus, o tuo atveju, jeigu hipotekos kreditorius atsisakytų šiuos sklypus perimti, turėtų būti svarstomas klausimas dėl šių sklypų perdavimo savivaldybei neatlygintinai. Remiantis sprendiniuose pateikta informacija, nustatyta, kad dalis žemės sklypų buvo suplanuoti taip, kad aptarnautų kaimyninius sklypus. Akivaizdu, kad parduodant žemės sklypus atskirais vienetais, tokių žemės sklypų, kurių paskirtis yra susisiekimo arba želdynų teritorijos, gali nenorėti įsigyti joks asmuo už įmonės kreditorių interesus atitinkančią kainą.
2.3. Kreditorės vertinimu, žemės sklypų pardavimas atskirais vienetais sumažins žemės sklypų vertę ir bendrą iš parduotų žemės sklypų gautą naudą. Išanalizavus sprendinius, nustatyta, jog žemės sklypuose suplanuotas tiek naujų inžinerinių tinklų tiesimas, tiek susisiekimo koridorių įrengimas. Vis dėlto, skundžiamo sprendimo priėmimo dieną nei inžinerinių tinklų, nei kelio, kuriuo galima būtų patekti į antroje, trečioje eilėje esančius sklypus, nėra. Vadinasi, potencialūs pirkėjai, siekiantys įsigyti tuos sklypus, kurių paskirtis yra gyvenamoji, neabejotinai vertins tiek inžinerinių tinklų, komunikacijų buvimą sklype ir galimybes tokius tinklus, komunikacijas įsirengti. Remiantis tuo, kad pagal sprendinius dalis komunikacijų, inžinerinių tinklų turės būti įrengiami per kaimyninius žemės sklypus, kurių įrengimui bus būtina gauti kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimus, tinklų vietose nustatyti servitutus, žemės sklypų naudojimosi sąlygas ir pan., darytina išvada, jog tokių žemės sklypų vertės neabejotinai bus mažesnės. Atkreipė dėmesį, kad dalis įmonei priklausančių žemės sklypų Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip apleista žemė, kurių pardavimas vienareikšmiškai yra mažiau paklausus nei kitų žemės sklypų. Be to, įmonei priklausančio turto pardavimas atskirais vienetais pažeis bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo principus; įmonei priklausančio turto pardavimas atskirais vienetais nepagrįstai didins administravimo išlaidų kaštus ir mažins turto vertę. Kritiškai vertindama skundo argumentus dėl nevertintos galimybės parduoti tik tarpusavyje susijusius sklypus, kreditorė akcentavo, kad nemokumo administratorė įvertino, jog visi žemės sklypai funkcionuoja kartu ir yra funkciškai neatsiejamai susiję tarpusavyje, ir buvo pasiūlyta žemės sklypus pardavinėti kompleksu. Pardavus turtą ne kaip kompleksą, bet gabalais (t. y. po kelis sklypus ar pavieniui), kyla reali rizika, kad nebus parduoti visi žemės sklypai, t. y. įmonė ir jos kreditoriai negaus didžiausios galimos naudos.
2.4. Nesutikdama su skundo argumentais dėl žemės sklypų pardavimo kainos, kreditorė pažymėjo, kad žemės sklypus vertinant atskirai ir kaip kompleksą, taikomi tie patys turto vertinimo metodai ir principai. Be to, žemės sklypus įvertinus atskirai, jų pardavimo atveju galima lengviau ir tiksliau nustatyti hipotekos kreditorių reikalavimų patenkinimo dydį nei žemės sklypus įvertinus kaip vieną kompleksą. Mano, kad žemės sklypų kaip atskirų turto vienetų vertinimas ir žemės sklypų kaip komplekso vertinimas nepagrįstai padidintų įmonės administravimo išlaidas. Laiko nepagrįstais ir pareiškėjos samprotavimus apie tai, kad turto vertinimas kompleksu būtų sutaupęs įmonės lėšas. Skundžiamu sprendimu nustatyta turto pardavimo kaina yra pagrįsta turto vertinimo ataskaitomis, kurių pagrįstumo pareiškėja neginčija. Be to, įmonei priklausančių žemės sklypų pardavimą skundžiamu sprendimu nuspręsta vykdyti varžytynėse, pradine pardavimo kaina nustatant 100 procentų vertintojo nustatytos vertės. Varžytynės suteikia galimybę turtą realizuoti už didesnę nei pradinę turto pardavimo kainą, nes pirkėjai, dalyvaudami varžytynėse ir siekdami jas laimėti, turi teisę pradinę turto pardavimo kainą didinti. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde nenurodė jokių objektyvių duomenų, sukeliančių abejones dėl skundžiamu sprendimu nustatytos įmonei priklausančio turto pardavimo kainos tariamo neteisėtumo ir ekonominio nenaudingumo. Kreditorės vertinimu, pareiškėja elgiasi nesąžiningai, skunde nurodydama tikrovės neatitinkančius teiginius. Be kita ko, atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui pateikė tiek patį pagrindimą, kodėl yra siūloma parduoti turto objektus kompleksu, tiek pridėjo sklypų išdėstymo planą, projektinius sprendinius. Taip pat mano, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad neva pasiūlyme konstatuota, jog žemės sklypų pardavimo lėšomis bus tenkinami tik hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Atkreipė dėmesį, kad siūloma nustatyti pradinė turto pardavimo kaina viršija abiejų hipotekos kreditorių reikalavimų sumą. Mano, kad skundžiamame sprendime aiškiai nurodyta žemės sklypų pardavimo trukmė ir kaina, jų nepardavus varžytynėse ar hipotekos kreditoriui šio turto neperėmus.
Atsiliepimas
1. LUAB „MIRCON“ nemokumo administratorė UAB „Audersima“ atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundžiamus nutarimus palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Nemokumo administratorė akcentavo, kad visų įmonei priklausančių žemės sklypų vertė yra nustatyta pagal nekilnojamojo turto vertintojo sudarytą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, todėl šioje proceso stadijoje neturėtų būti keliamas klausimas dėl žemės sklypų vertės pagrįstumo ir pradinės žemės sklypų pardavimo kainos nustatymo. Atkreipdama dėmesį, kad skundas yra teikiamas būtent dėl 27 žemės sklypų pardavimo būdo, pažymėjo, jog visi 27 žemės sklypai yra įkeisti kreditorei AB Mano bankas, todėl pardavus ši turtą gauta pajamų suma bus skiriama šio kreditoriaus reikalavimų dengimui. Kreditoriaus reikalavimų suma yra viena didžiausių bankroto procese ir sudaro 462 083,31 Eur; tačiau numatyta pradinė turto pardavimo kaina yra didesnė. Akcentavo, kad kreditoriai pritarė tokiam nutarimo projektui. Nemokumo administratorė nurodė, jog toks sprendimas pardavinėti visus 27 žemės sklypus bendrai kaip turtinį kompleksą yra priimtas siekiant turto pardavimą vykdyti kuo efektyviau bei sumažinti turto pardavimo kaštus. Pažymėjo, kad pateikė kreditorių susirinkimui visapusišką paaiškinimą, kodėl yra naudinga žemės sklypus pardavinėti kaip vieną kompleksą, šis paaiškinimas atsispindi pateiktoje turto pardavimo tvarkoje. Žemės sklypai yra išsidėstę vienoje teritorijoje, turtas yra vienarūšis. Šiuo atveju turto pardavimo tvarka yra nustatyta kreditorių, siekiant kuo greičiau bei efektyviau, mažiausiomis sąnaudomis parduoti įmonės turtą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti šią nustatytą turto pardavimo tvarką, o nutarimo panaikinimas tik užvilkintų įmonės turto pardavimo procesą, kuris tęsiasi jau metus laiko nuo 2023 m. bei niekaip nepavyksta kreditorių susirinkime patvirtinti nutarimo dėl turto pardavimo tvarkos.
3.2. Dėl vandentiekio nuotekų šalinimo tinklų pardavimo tvarkos ir kainos nemokumo administratorė paaiškino, kad bankroto byloje pateikta 6 vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų turto pardavimo kaina yra nustatyta turto vertintojų. Turto vertė yra nustatyta pagal nekilnojamojo turto vertintojo sudarytą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, todėl šioje proceso stadijoje neturėtų būti keliamas klausimas dėl tinklų vertės pagrįstumo ir pradinės tinklų pardavimo kainos nustatymo. Kitiems 3 vandentiekio tinklams nebuvo atliktas turto vertinimas, tačiau nemokumo administratorė siūlė nustatyti šio turto vertę pagal analogiškų objektų turto vertinimo ataskaitą – 38 800 Eur, tiek kiek buvo įvertinti turto vertintojo vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra toje pačioje teritorijoje bei skirti atlikti toms pačioms funkcijoms. Nustačius, jog bendra inžinerinių tinklų vertė yra 630 400 Eur plius PVM, buvo siūloma visus inžinerinius tinklus, kurių paskirtis yra tapati – geriamojo vandens tiekimo užtikrinimas (duomenys neskelbtini), gyventojams, pardavinėti už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą 80 procentų vertę. Akcentavo, kad svarbu atsižvelgti į turto buvimo vietą ir jo naudojimo paskirtį. Pagal šiuos kriterijus vertinant, turto pardavimas bendrai kaip komplekso yra naudingesnis bei greitesnis, kadangi turtas yra vienarūšis. Prie vandentiekio tinklų pardavimo tvarkos buvo pridėtas detalus paaiškinimas, kodėl būtent turtas būtų parduodamas bendrai kaip vienas kompleksas, kadangi toks pardavimas būtų žymiai objektyvesnis, atsižvelgiant į tai, jog tokio tipo turtas gali būti perkamas tik specialaus subjekto, kuris gali atlikti minėtų tinkų priežiūrą ir administravimą. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybes, kad šis turtas yra specifinis, t. y. skirtas trečiųjų asmenų poreikių patenkinimui – geriamojo vandens tiekimui. Toks turtas bankroto procese turėtų būti realizuojamas kuo greičiau, kadangi nuo šio turto tinkamos eksploatacijos priklauso daugelio trečiųjų asmenų gyvenimo kokybė. Be to, įmonė kas mėnesį patiria buhalterines išlaidas, kadangi įmonė yra priversta atlikti inžinerinių tinklų aptarnavimą, mokėti UAB Trakų vandenys už sunaudotą gyventojų vandens kiekį, o patirtas išlaidas apskaičiuoti ir padalinti kiekvienam namo gyventojui. Kas mėnesį samdant buhalterinių paslaugų bendrovę šiems skaičiavimams atlikti yra patiriamos išlaidos, kurios sudaro 250 Eur/mėn.; per 2024 m. nepavykus nustatyti turto pardavimo tvarkos, buvo patirta 3 000 Eur išlaidų dėl tinklų administravimo. Atkreipė dėmesį, jog teismui pateikta informacija, jog kreditoriai – (duomenys neskelbtini), gyventojai nepritarė nuotekų ir vandentiekio tinklų pardavimui ir išreiškė siūlymą, jog tinklai būtų perduoti Trakų rajono savivaldybei. Trakų rajono savivaldybė nurodė, jog tuo atveju, jei turtas nebūtų parduotas bankroto procese, ji mielai perimtų šį turtą. Tačiau, visų pirma reikalinga vykdyti šio turto pardavimą, bei nepavykus jo parduoti – nurašyti; tik tokiu būdu savivaldybė turėtų teisę perimti šį turtą.
3.3. Nemokumo administratorė nurodė, kad siūlė padidinti bankroto administravimo išlaidų sumą LUAB MIRCON bankroto procese 4 595 Eur suma. Paaiškino, kad mėnesio buhalterinių paslaugų suma siekia 250 Eur, kuri yra viršyta, nes patvirtinta suma buvo tik 2 000 Eur plius PVM (kreditoriams buvo pateikiami išlaidas pagrindžiantys dokumentai, sutartis dėl paslaugų teikimo). Šiai dienai ši suma yra viršyta ir šiai dienai vis dar yra sistemiškai patiriamos buhalterinės išlaidos, todėl yra būtina padidinti patvirtintą administravimo išlaidų sumą papildoma 3 000 Eur suma buhalterinėms išlaidoms apmokėti pagal sudarytą buhalterinių paslaugų sutartį. Dėl transporto išlaidų sumos nurodė, kad nemokumo administratorė, važinėdama į susitikimus su suinteresuotais asmenimis, kreditoriais, važiuodama aprodyti įmonės turtą potencialiems pirkėjams, patyrė transporto išlaidų (pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus). Pažymėjo, jog naudojasi keletu transporto priemonių, todėl pyla tiek dyzeliną, tiek benziną. Kita išlaidų dalis yra tik planuojama, tačiau šiai dienai nepatirta, nes bankroto procesas nusimato ilgas dėl turto pardavimo veiksnių. Dėl archyvavimo išlaidų paaiškino, kad UAB „Konsultacijų srautas“ teikiamos dokumentų suarchyvavimo ir perdavimo archyvui paslaugos; LUAB „Mircon“ yra perduoti 24 segtuvai, vieno segtuvo archyvavimo kaina yra 70 Eur plius PVM (įskaitant dokumentų pervežimo į archyvą išlaidas). Bendra archyvavimo paslaugų kaina sudarys 1 680 Eur, todėl reikalinga padidinti archyvavimo išlaidų sumą nuo 1 500 Eur plius PVM iki 1 680 Eur plius PVM sumos. Nurodė, kad bankroto proceso metu bus vykdomos varžytynės, kurių vienų paskelbimo įmoka VĮ Registrų centre 27,77 Eur. Šiai dienai nustatyta turto pardavimo išlaidų suma siekia 4 043,82 Eur (ši suma buvo sunaudota atliekant įmonės turto vertinimą, turto vertinimui buvo priskaičiuotos papildomos išlaidos, nes komerciniame pasiūlyme nebuvo įtrauktas vienas žemės sklypas vertinimui, jį įtraukus kaina padidėjo) nors turto pardavimo procesas net neprasidėjo, todėl trūksta lėšų varžytynių paskelbimo išlaidoms ir skelbimų talpinimo išlaidoms apmokėti. Kreditoriams nepatvirtinus turto pardavimo išlaidų sumos, nemokumo administratorė neturės galimybės skelbti turto varžytynių, talpinti skelbimų į internetinius portalus apie parduodamą turtą ir tokiu būdu vėl būtų stabdomas bankroto procesas. Be kita ko nurodė, kad šiai dienai išlaidos už NTR išrašų bei kadastrinių bylų, žemės sklypų planų užsakymą jau siekia 211,56 Eur; banke taikomi mokesčiai už aptarnavimą, pavedimus, šie mokesčiai yra pastoviai kintantys bei kas mėnesį nuskaičiuojama suma, atitinkamos sumos už pavedimus Lietuvoje. Atkreipė dėmesį, kad išlaidų sąskaitas nemokumo administratorė yra pridėjusi kreditoriams prie kreditorių susirinkimo medžiagos, todėl kreditoriai turėjo galimybę susipažinti su patirtomis išlaidomis. Nemokumo administratorė taip pat pažymėjo, kad kreditorė UAB „Minfesta“, nors ir teikia skundus dėl turto pardavimo tvarkos ir administravimo išlaidų sumų, tačiau vis dar, skaičiuojant nuo 2023 m. liepos mėnesio, kreditorių susirinkimuose nėra pateikusi jokių savo nutarimo projektų dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ar siūlomos nustatyti administravimo išlaidų sumos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
1. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi UAB „MIRCON“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Audersima“; nutartis įsiteisėjo 2023 m. liepos 21 d. Teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtino neginčijamą bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuris buvo patikslintas 2023 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. spalio 16 d. nutartimis. Teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismo 2023 m. gruodžio 8 d., 2024 m. sausio 9 d., 2024 m. kovo 19 d., 2024 m. spalio 21 d. nutartimis buvo patikslintas LUAB „MIRCON“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartimi įmonės likvidavimo procedūrų įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2025 m. lapkričio 21 d.
2. Iš bylos duomenų, be kita ko pateikto 2024 m. lapkričio 25 d. įvykusio aptariamos likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditorių susirinkime buvo priimti trys nutarimai – dėl žemės sklypų pardavimo tvarkos nustatymo, dėl nuotekų bei inžinerinių tinklų turto pardavimo tvarkos nustatymo ir dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo, kuriuos visus šioje byloje ir ginčija pareiškėja (kreditorė) UAB „Minfesta“, priimtais sprendimais įžvelgdama prieštaravimą kreditorių interesams, atkreipdama dėmesį į beveik tapačių pasiūlymų pakartotinį teikimą svarstymui nepaisant anksčiau priimtų sprendimų, teiktų pastabų ir pan.
3. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-883-781/2021, 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-577/2023).
4. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad buvo laikytasi įstatymų ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl jų plačiau nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
5. Pirmuoju darbotvarkės klausimu (dėl žemės sklypų pardavimo tvarkos nustatymo) buvo nutarta pritarti nemokumo administratorės pateiktam pardavimo tvarkos projektui pardavinėti žemės sklypus šia tvarka: 1) pardavinėti žemės sklypus kartu kaip vieną turto grupę / turtinį kompleksą dvejose varžytynėse; 2) pirmųjų varžytynių pradinę žemės sklypų, kaip turtinio komplekso, pardavimo kainą nustatyti 100 procentų 2024 m. gegužės 26 d. UAB „Marleksa“ nustatytos žemės sklypų rinkos vertės (778 380 Eur), t. y. 778 380 Eur plius PVM (nes PVM objektas); 3) antrųjų varžytynių pradinę žemės sklypų, kaip turtinio komplekso, pardavimo kainą nustatyti 80 procentų 2024 m. gegužės 26 d. UAB „Marleksa“ nustatytos žemės sklypų rinkos vertės (778 380 Eur), t. y. 622 704 Eur plius PVM; 4) kainos didinimo varžytynėse intervalą nustatyti 1 000 Eur; 5) žemės sklypų nepardavus dvejose varžytynėse ir įkaito turėtojui neperėmus turto, žemės sklypus toliau dvi savaites pardavinėti laisvu pardavimu už 70 procentų 2024 m. gegužės 26 d. UAB „Marleksa“ nustatytos žemės sklypų rinkos vertės, t. y. už 544 866 Eur plius PVM pradinę pardavimo kainą; turto nepardavus už nustatytą kainą, turto laisvo pardavimo kainą sumažinti ir turtą dvi savaites pardavinėti laisvu pardavimu už 65 procentus 2024 m. gegužės 26 d. UAB „Marleksa“ nustatytos žemės sklypų rinkos vertės, t. y. už 505 947 Eur plius PVM pradinę pardavimo kainą; 6) žemės sklypų nepardavus nustatyta tvarka (dvejose varžytynėse ir laisvame pardavime), šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės žemės sklypų pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo; taip pat nutarta, kad tuo atveju, jei pardavus žemės sklypus gautų lėšų nepakaks pilnam hipotekos kreditorių AB „Mano bankas“ ir/ar SODRA kreditorinių reikalavimų padengimui, už pardavimą gautos lėšos tarp hipotekos kreditorių bus skirstomos proporcingai atitinkamam hipotekos kreditoriui įkeisto turto vertei, t. y. hipotekos kreditoriui AB „Mano bankas“ teks 93,96 procentų skirstomų lėšų, kitiems kreditoriams – 6,04 procentų skirstomų lėšų.
6. Nesutikdama su šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu pareiškėja atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratorė aptariamam kreditorių susirinkimui pateikė analogiško turinio siūlymą dėl žemės sklypų pardavimo tvarkos, kaip ir ankstesniems susirinkimams, prie pardavimo kainos papildomai pridedant PVM, nesant jokio pagrindimo dėl siūlomos pardavimo kainos nustatymo mechanizmo, turto kaip komplekso pardavimo pagrindimo. Nemokumo administratorė nesutikdama su pateiktu skundu, teigė, jog toks sprendimas pardavinėti visus 27 žemės sklypus bendrai kaip turtinį kompleksą yra priimtas siekiant turto pardavimą vykdyti kuo efektyviau bei sumažinti turto pardavimo kaštus, akcentuodama, kad žemės sklypai yra išsidėstę vienoje teritorijoje, turtas yra vienarūšis. Kaip ir kita kreditorė AB „Mano bankas“ pateiktame atsiliepime neįžvelgė skundžiamo nutarimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, ir priešingai, palaikydama priimtą sprendimą dėl aptariamo turto kaip komplekso pardavimo, atkreipė dėmesį į detaliojo plano sprendinius, iš kurių matyti, kad žemės sklypuose turi būti planuojamas naujas gyvenamųjų namų kvartalas, akcentavo, kad siūlomi kompleksu realizuoti žemės sklypai yra tarpusavyje susiję, todėl efektyviausia juos realizuoti kartu, tokiu būdu užtikrinant didžiausią ekonominę naudą įmonės kreditoriams, taip pat pateikdama nuomonę apie dalies žemės sklypų nepaklausumą, bevertiškumą ir pan.
7. Pagal JANĮ 86 straipsnio 2 dalį, juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą; juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 3, 4 dalys). JANĮ 85 straipsnyje numatyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis šiais principais: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Šie juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindiniu nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Šis reikalavimas be kita ko siejamas ir su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus.
8. Įvertinus pareiškėjos argumentus ir įmonės bankroto byloje turimus duomenis, matyti, kad aptariamo turto pardavimo tvarka jau ne pirmą kartą yra ginčo su kreditoriais objektu teisme, ne vieną kartą šio turto pardavimo tvarkai nebuvo pritarta ir kreditorių susirinkime. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2024 m. birželio 21 d. nutartyje spręsdamas dėl turto (žemės sklypų) pardavimo tvarkos teisėtumo, Vilniaus apygardos teismas vertino, kad tuo metu nebuvo nustatyta pradinė turto pardavimo kaina, be kita ko sprendė nesant galimybės įvertinti sprendimo visus žemės sklypus pardavinėti kaip vieną turto grupę (vieną turtinį objektą) racionalumo, nemokumo administratorei niekaip racionaliai nepagrindus kuo toks pardavimo būdas yra naudingesnis nei turto pardavimas atskirais turtiniais vienetais ar juos, pavyzdžiui suskirsčius į kelias grupes, kas galimai padidintų ir potencialių pirkėjų ratą, be kita ko pažyminti, kad ir to ginčo metu kreditorė AB „Mano bankas“ savo atsiliepime iš esmės dėstė tuos pačius tokio turto pardavimo modelio pagrįstumo argumentus. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-613-407/2024, minėtą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikęs nepakeistą, taip pat pritarė, kad tame kreditorių susirinkime (2024 m. balandžio 22 d.) nustatyta turto pardavimo tvarka yra ydinga ir prieštaraujanti teisiniam reguliavimui, kartu pažymėdamas, kad nemokumo administratorė, teikdama pasiūlymą dėl turto pardavimo kaip vieno turtinio komplekso, nepateikė duomenų apie tai, koks galėtų būti kainų skirtumas, jeigu turtas būtų parduodamas skyrium ir jeigu turtas būtų parduodamas kaip kompleksas; kodėl nekilnojamojo turto objektai yra taip tarpusavyje susiję, kad jų pardavimas kaip vientiso turto objekto atneštų didžiausią naudą. Visgi, nepaisant paminėto, nemokumo administratorė, teikdama siūlymą tvirtinti ginčijamą žemės sklypų pardavimo tvarką į įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose konstatuotus pardavimo tvarkos trūkumus, akcentuotus pastebėjimus pilnai neatsižvelgė, būtent dalyje dėl pardavimo tvarkos modelio, turto kaip komplekso pardavimo pagrįstumo. Nemokumo administratorė teikiamo svarstyti pasiūlymo projekte siūlomą turto pardavimo modelį grindė detaliojo plano sprendiniais, sklypų tarpusavio sąsaja ir perspektyva dėl vieno gyvenamųjų namų kvartalo (iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais kaip ir kreditorė AB „Mano bankas“ savo atsiliepime), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teigdama, kad žemės sklypų kaip vieno turtinio komplekso pardavimo vertė yra didesnė nei žemės sklypus parduodant pavieniui, niekaip objektyviai to nepagrindė. Kaip jau minėta, juridinio asmens turtas turi būti parduodamas be kita ko vadovaujantis ir didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą, ir būtent nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui turi pateikti siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, esant atliktam tik vertinimui atskirų žemės sklypų, tačiau siūlant juos parduoti kaip kompleksą, tokio turto kaip komplekso vertė objektyviai taip ir nebuvo nustatyta (nors, teismo vertinimu būtent tai, tikėtina, ir pašalintų vis dar išliekančias abejones dėl tinkamos pardavimo kainos nustatymo), tokiu būdu šiame kontekste iš tiesų nesant galimybių pašalinti kilusių dvejonių dėl tokio sprendimo racionalumo kreditorių interesų kuo geresnio užtikrinimo aspektu, nesant aiškumo, ar pasiūlyta kaina (kai sklypai buvo įvertinti atskirai, o ne kaip turtinis kompleksas, juo labiau, kai pati nemokumo administratorė kvestionuoja kai kurių objektų paklausumą ir vertingumą) nėra per maža, koks galėtų būti kainų skirtumas, ir pan. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagal turimus duomenis, nėra pagrindo spręsti, kad ginčijama turto (žemės sklypų) pardavimo tvarka yra pagrįsta, atitinkanti JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintą didžiausios kainos principą, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti. Atitinkamai, konstatavus ginčijamu nutarimu tinkamai nepagrįstą turto pardavimo modelį, teismas išsamiau nevertina ir nepasisako dėl pareiškėjos argumentų dėl kitos turto pardavimo dalies – turto laisvo pardavimo nurodytos kainos pagrįstumo, atitikimo rinkos situacijai ir pan.
9. Teismas taip pat kritiškai vertina ir pareiškėjos ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, dėl nuotekų bei inžinerinių tinklų turto pardavimo tvarkos nustatymo, kuriuo buvo nutarta pritarti nemokumo administratorės pateiktai pardavimo tvarkai, pagal kurią buvo siūloma turtą (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, viso 9 vnt.) pardavinėti kartu kaip vieną turto grupę (vieną turtinį objektą), nurodžius, kad inžineriniai tinklai yra toje pačioje teritorijoje, (duomenys neskelbtini), kaip numatyta 2024 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimui pateiktoje turto pardavimo tvarkoje; bendra turto pardavimo kaina – 630 400 Eur plius PVM; numatant turtą pardavinėti dvejose varžytynėse, numatant, kad pirmųjų varžytynių pradinė turto (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, 9 turtinių vnt.) pardavimo kaina yra 80 procentų turto vertintojo nustatytos vertės (504 320 Eur plius PVM), antrųjų varžytynių pradinė kaina – 60 procentų turto vertintojo nustatytos vertės; nepardavus turto dvejose varžytynėse, turtą toliau dvi savaites pardavinėti laisvu pardavimu už 20 procentų mažesnę kainą nei paskutinėse varžytynėse; nepardavus turto per dvi savaites, pardavimo kainą mažinti 20 procentų ir turtą toliau pardavinėti dar dvi savaites; nepardavus turto per dvi savaites, pardavimo kainą mažinti 20 procentų ir turtą toliau pardavinėti dar dvi savaites, nepardavus turto per dvi savaites, pardavimo kainą mažinti 20 procentų ir turtą toliau pardavinėti dar dvi savaites; nepardavus turto per dvi savaites, pardavimo kainą mažinti 50 procentų ir turtą toliau pardavinėti dar dvi savaites; nepardavus turto laisvu pardavimu nustatyta tvarka, šaukti kreditorių susirinkimą dėl turto nurašymo, turtą nurašyti vadovaujantis JANĮ 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka bei perduodi Trakų rajono savivaldybei pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas; taip pat siūloma nustatyti šiems vandentiekio tinklams tapačias kainas kaip buvo įvertinti toje pačioje teritorijoje esantys analogiški vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – kaina 38 800 Eur, nustatant šias pardavimo kainas: vandentiekio tinklams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
10. Įvertinus skundžiamą nutarimą, priimtą antruoju darbotvarkės klausimu, pirmiausia pastebėtina, kad šis nutarimas savo esme yra iš dalies panašus į 2024 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą, kurį Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2808-863/2024, panaikino (nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 12 d.), nustatęs, kad nors skundžiamoje tvarkoje (t. y. 2024 m. rugpjūčio 27 d. priimtame nutarime) ir nurodyta, kad inžineriniai tinklai bus parduodami už turto vertinimo ataskaitoje nustatytas turto vertinimo kainas, tačiau jokia konkreti ir aiški aptariamo turto pardavimo kaina taip ir nebuvo nurodyta ją patvirtinti turintiems įmonės kreditoriams, kaip tai numatyta JANĮ 86 straipsnyje, juo labiau ginčo nutarimo priėmimo metu net ir nebuvus objektyvios galimybės pagal pateiktas turto vertinimo ataskaitas tokią kainą ir nustatyti, kadangi apskritai buvo įvertinti tik 6 iš ginčo tvarkoje nurodytų 9 įmonei priklausančių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų objektų. Aptariamo ginčo atveju, buvo nurodyta bendra turto pardavimo kaina ir siūloma pradinė turto pardavimo kaina, bet visgi pilnai į minėto įsiteisėjusio procesinio sprendimo motyvus, lėmusius kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimą, nebuvo atsižvelgta. Kaip matyti iš ginčo nutarimo, nepaisant teismo pastebėjimų, ir šiuo atveju trijų turto objektų vertinimas taip ir nebuvo atliktas, o nustatant bendrą aptariamo turto vertę, nemokumo administratorė tiesiog subjektyviai pasiūlė neįvertintų objektų kainas nustatyti atsižvelgiant į vieno iš objektų, neva analogiško neįvertintiems, vertę. Teismo vertinimu, sutinkant su pareiškėjos pozicija, toks turto kainos nustatymas negali būti laikomas tinkamu, objektyviu ir aiškiu. Ir nepaisant to, kaip pasibaigs šio specifinio turto pardavimo procedūra, neatmetant galimybės ir dėl turto nurašymo ir perdavimo savivaldybei, tačiau šioje stadijoje pirmiausia privalu be kita ko užtikrinti turto pardavimą už didžiausią galimą kainą, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant jau vien į paminėtas aplinkybes, siekiant užtikrinti juridinio asmens, kreditorių interesus, pareiškėjos skundas tenkintas ir skundžiamas nutarimas panaikintinas. Tuo tarpu kiti pareiškėjos argumentai šioje dalyje, dėl turto pardavimo tvarkos, numatant dvejas varžytines, vėliau laisvą pardavimą, atitinkamai mažinant kainą, vertintini kritiškai, nes yra nemotyvuoti ir nepaneigia, kad tokia pardavimo tvarkos eiga, etapų skaičius ar pan. yra netinkama.
11. Pareiškėja taip pat skundžia ir kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu (dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo), kuriuo, nemokumo administratorės pateiktais duomenimis, buvo nutarta pritarti nemokumo administratorės siūlymui padidinti bankroto administravimo išlaidų sumą įmonės bankroto procese 4 595 Eur plius PVM sumai, kurią sudaro apskaitos išlaidos, 3 000 Eur plius PVM sumai; turto pardavimo išlaidos, 315 Eur plius PVM sumai; archyvavimo išlaidos, 180 Eur plius PVM sumai; transporto išlaidos, 1 000 Eur plius PVM sumai; kitos papildomos išlaidos, 100 Eur plius PVM sumai. Pareiškėja skunde kelia abejones nurodytų išlaidų protingumu, realumu, laikydama, kad tokiu nutarimu yra pažeidžiami kreditorių interesai.
12. Pagal JANĮ 73 straipsnio 2 dalį, bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui (komitetui) tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl prašomos patvirtinti administravimo išlaidos yra būtinos ir būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018). Be to, pripažintina, kad įrodymais pagrįstos gali būti jau patirtos administravimo išlaidos, kaip, pavyzdžiui šiuo atveju, išlaidos patirtos po bankroto bylos iškėlimo, po pradinės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, tuo tarpu administravimo išlaidos nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki bankroto pabaigos yra į ateitį planuojamos išlaidos, todėl, suprantama, kad administravimo išlaidų sąmata negali būti preciziškai tiksli. Visgi, poreikis išlaidoms neišvengiamai turi būti motyvuotas (pavyzdžiui, pateikiami rinkoje taikomi reikalingų paslaugų įkainiai, paslaugų teikėjų pasiūlymai, administratoriui perduotų dokumentų sąrašas, ir pan.).
13. Įvertinus skundo argumentus byloje esančių duomenų kontekste, su pateiktu skundu dalyje dėl administravimo išlaidų sutiktina iš dalies. Pirmiausia pažymėtina, kad jau anksčiau minėta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartimi buvo panaikintas aptariamos įmonės 2024 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas pirmuoju darbotvarkės klausimu dalyje dėl 16 000 Eur plius PVM patvirtintos administravimo išlaidų sumos, vietoje 16 000 Eur plius PVM sumos patvirtinant 10 500 Eur plius PVM administravimo išlaidų sumą. Minėtoje nutartyje, atsižvelgęs į nemokumo administratorės paaiškinimus, be kita ko pateiktą Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, Paslaugų teikimo sutartį dėl archyvavimo paslaugų, ir jose nurodytus paslaugų įkainius (kainas), teismas laikė pakankamai motyvuota buhalterinėms/apskaitos išlaidoms numatytą iki 2 000 Eur plius PVM sumą bei archyvavimo išlaidoms numatytą iki 1 500 Eur plius PVM sumą. Aptariamu atveju, nors pareiškėja ir kritiškai vertina ginčijamu nutarimu papildomai patvirtintą 3 000 Eur plius PVM sumą buhalterinėms paslaugoms bei 180 Eur plius PVM sumą archyvavimo išlaidoms, tačiau atsižvelgiant į nemokumo administratorės pateiktus paaiškinimus apie teikiamas paslaugas, minėtas paslaugų teikimo sutartis ir teikiamų paslaugų kainas, teismas nurodytą papildomą buhalterinėms paslaugoms reikalingą sumą laiko pagrįsta, kaip ir minėtą sumą archyvavimo išlaidoms pagal pateiktus nemokumo administratorės skaičiavimus pagal sudarytą paslaugų sutartį, atsižvelgiant į turimų dokumentų segtuvų kiekį, tuo pačiu šiame kontekste dėl pareiškėjos pastebėjimo apie numatytas išlaidas dokumentų saugojimo paslaugoms (šiuo metu jas teikiant neatlygintinai) pažymint, kad bet kuriuo atveju faktiškai patirtos išlaidos turi būti pagrįstos atitinkamais dokumentais. Taip pat pagrįsta laikytina ir papildomai numatyta 315 Eur plius PVM suma turto pardavimo išlaidoms, nemokumo administratorei paaiškinus, kad turto vertinimui išnaudota 4 043,82 Eur suma, priskaičius dar papildomas išlaidas įtraukus dar vieną komerciniame pasiūlyme nenurodytą turto objektą, be to esant poreikiui išlaidoms varžytinių paskelbimui, skelbimams. Kartu nesant pagrindo nesutikti ir su papildomai nurodyta reikalinga 100 Eur plius PVM suma kitoms (banko ir pan.) išlaidoms apmokėti. Tuo tarpu iš esmės sutikdamas su pareiškėjos argumentais, teismas kritiškai vertina administravimo išlaidų sąmatoje nurodytą net 1 000 Eur plius PVM papildomą sumą transporto išlaidoms. Nemokumo administratorė atsiliepime paaiškino, kad tokios išlaidos patiriamos važinėjant į susitikimus su suinteresuotais asmenimis, kreditoriais, važiuojant aprodyti įmonės turtą potencialiems pirkėjams, akcentavo, kad pateiktuose kuro kvituose yra nurodytas tiek pilamas dyzelinas, tiek benzinas, nes nemokumo administratorė naudojasi keletu transporto priemonių, be to, kita išlaidų dalis yra tik planuojama, tačiau šiai dienai nepatirta. Pažymėtina, kad teismas dar minėta 2024 m. birželio 21 d. nutartimi atkreipė dėmesį, kad tiek bendravimas su kreditoriais, institucijomis, tiek teisminiame procese pagrinde vyksta elektroninėmis susirašinėjimo priemonėmis, kreditorių susirinkimai taip pat iš esmės vyksta nemokumo administratorės darbo vietoje, ir laikydamas nemokumo administratorės argumentus abstrakčiais, pakankama aptarto pobūdžio išlaidų suma laikė 300 Eur plius PVM. Ir šiuo atveju, nors nemokumo administratorės vertinimu, papildomai tokioms išlaidoms reikalinga dar 1 000 Eur plius PVM suma, tačiau, kaip ir anksčiau nagrinėto ginčo atveju, taip ir šį kartą teismas laiko, kad toks poreikis nebuvo motyvuotai pagrįstas. Nors nemokumo administratorė pateikė dalį tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų (kuro čekius), tačiau ir jie bylos duomenų visumos kontekste vertintini kritiškai. Pateikti duomenys savaime niekaip nepaaiškina, kokiu tikslu tokios išlaidos buvo patirtos, kur, kokiu tikslu ir kada buvo vykstama, tokių duomenų administratorei byloje taip ir nepateikus. Vien faktinė aplinkybė, kad į nemokumo administratorei priklausančius automobilius buvo pilamas kuras dar nereiškia, kad jis buvo panaudotas aptariamos įmonės nemokumo administravimo reikalams spręsti, be kita ko šiame kontekste atkreipiant dėmesį, kad tokios abejonės dėl realiai būtent šio bankroto administravimui panaudotų sumų kyla ir iš pateiktų kuro čekių turinio, pavyzdžiui, pastebėtina, kad nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjus 2023 m. liepos 21 d., o neginčijamą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą teismui patvirtinus 2023 m. rugsėjo 19 d., pagal pateiktus čekius galima pamatyti, kad jau 2023 m. rugsėjo 22 d., 2023 m. rugsėjo 27 d. viso buvo nupirkta apie 100 l kuro, taigi, šioje proceso stadijoje pagrįstai kylant klausimui, kur toks kuro kiekis toje proceso stadijoje buvo sunaudotas, kaip objektyviai nepagrįstos ir kitos nurodytos (matomos iš pateiktų čekių) sumos. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas šiuo atveju pakankama laiko papildomai 200 Eur plius PVM transporto išlaidoms planuojamą sumą. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant užtikrinti tiek nemokumo administratorės, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, teismas pareiškėjos prašymą dėl aptariamo kreditorių susirinkimo nutarimo iš esmės tenkina bei nutaria esant pagrindą išspręsti klausimą iš esmės, vietoje 4 595 Eur polius PVM sumos, patvirtinant papildomą 3 795 Eur plius PVM aptartų administravimo išlaidų sumą, laikant, kad tokia suma šiuo metu turimais duomenimis atitinka ir protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijus. Teismo nutartis dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra neskundžiama (JANĮ 75 straipsnio 3 dalis).
14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
15. Pareiškėja UAB „Minfesta“ pateikė byloje prašymą priteisti jai 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą rengiant skundą, kartu pateikė suteiktų paslaugų ataskaitą, PVM sąskaitą faktūrą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, išdėstytus nutartyje Nr. 3K-7-50-313/2024, nėra būtina pateikti sąskaitos apmokėjimą patvirtinančio dokumento, kaip pagrindžiančio patirtų išlaidų realumą, pakanka, kad asmuo būtų įpareigotas sutartimi apmokėti išlaidas už jam suteiktas paslaugas; nurodė, kad sąskaita klientui yra pateikta, todėl bus apmokėta teisinių paslaugų sutartyje aptartais terminais. Pažymėtina, kad paminėtoje byloje kasacinis teismas iš tiesų yra nurodęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina; jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas). Įvertinus pareiškėjos prašymą paminėtos teismų praktikos kontekste, pažymėtina, kad aptariamu atveju joks konkretus susitarimas dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje teismui nebuvo pateiktas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodytas konkretus jos apmokėjimo terminas – iki 2025 m. sausio 15 d., kuris jau yra suėjęs, o iš pateikto prašymo turinio matyti, jog pareiškėja pati pripažįsta, kad sąskaita neapmokėta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjos nurodytos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, todėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkina.
16. Pareiškėjos skundą iš esmės patenkinus, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl asmenų, nesutikusių su skundu, t. y. AB „Mano bankas“, LUAB „MIRCON“, atstovaujamos nemokumo administratorė UAB „Audersima“, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 55 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės „Minfesta“ skundą tenkinti.
Panaikinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MIRCON“ 2024 m. lapkričio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus pirmuoju, antruoju darbotvarkės klausimais, taip pat nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu, dalyje dėl 4 595 Eur plius PVM patvirtintos papildomos administravimo išlaidų sumos, vietoje 4 595 Eur plius PVM sumos patvirtinant 3 795 Eur plius PVM papildomą administravimo išlaidų sumą (bendra administravimo išlaidų suma – 14 295 Eur plius PVM).
Nutartis, išskyrus dalį dėl bankroto proceso administravimo išlaidų patvirtinimo, per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.