- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-366-544/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02805-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- O. B.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) O. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-569-905/2025 pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovei O. B. ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. M.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Patikslinusi ieškinio reikalavimus (toliau – ieškinys) ieškovė G. P. prašė nustatyti 0,1581 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas) naudojimosi tvarką pagal matininkės L. R. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad po 2022-03-24 žemės sklypų sujungimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties sudarymo, kuria šalys susitarė, kad savininkė G. M. (trečiasis asmuo) atskirai naudosis 929 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, o savininkės G. P. (ieškovė) ir O. B. (atsakovė) bendrai, lygiomis dalimis, atskirai nuo bendrasavininkės G. M. naudosis 652 kv. m sklypo dalimi, paaiškėjo, jog ieškovė, naudodamasi kartu su atsakove joms priskirtu naudotis žemės sklypu, patiria daug nepatogumų. Ieškovė nurodė, kad ji gyvendama žemės sklype esančio gyvenamojo namo pirmajame aukšte, jaučiasi nekomfortiškai, nes iš kaimynų sužinojo, kad atsakovė ketina parduoti savo dalį turto, todėl ateityje po ieškovės langais gali imti vaikščioti nepažįstami asmenys (ieškovė šiuo metu neturi jokių prieštaravimų dėl pačios atsakovės vaikščiojimo po namo langais). Be to, šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl ieškovės siūloma naudojimosi sklypu tvarka iš esmės atitinka faktinį naudojimąsi ir atitinka abiejų šalių interesus.
3. Patikslinusi priešieškinio reikalavimus (toliau – priešieškinis) atsakovė O. B. prašė nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal geodezininko M. T. parengtą naudojimosi tvarkos planą, taip pat atsakovei paskirti naudotis ½ dalimi ūkinio pastato, o ieškovei paskirti naudotis gyvenamajame name esančiu garažu. Atsakovės nuomone, jos siūloma naudojimosi tvarka sudaro galimybę ginčo šalims laisvai prieiti tiek prie namo įėjimų, tiek prie pastato fasado, yra racionali, patogi bei efektyvi, išlaiko visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, nepaneigia nė vienos iš bendraturčių teisės naudotis savo sklypo dalimi.
4. Ieškovė su atsakovės siūloma ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka schema nesutiko, nes pagal ją žemės sklypu prie pat namo ir gręžinio vietos paliekama bendrai naudotis, nors būtent dėl to ir kyla šalių ginčai, nes ieškovė siekia įteisinti gręžinį. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji neatsisako savo teisių naudotis ūkinio pastato dalimi, todėl prieštarauja atitinkamam priešieškinio reikalavimui.
Atsiliepimas
5. Atsakovė su ieškovės siūloma ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka schema taip pat nesutiko, nes pagal ieškovės siūlomą projektą ieškovei prašomoje priskirti žemės sklypo dalyje yra tiek vandens šulinys, tiek gręžinys, todėl atsakovei nebeliktų jokio priėjimo prie vandens šaltinio. Atsakovė pažymėjo, kad ji ketina įsirengti individualų vandens gręžinį, kurio optimaliausia vieta yra toje žemės sklypo dalyje, kuria ieškovė pagal savo siūlomą projektą siekia naudotis asmeniškai. Be to, ieškovės siūlomu projektu atsakovei paliekamas tik itin siauras praėjimas prieiti iki įėjimo į savo pastato dalį. Dėl naudojimosi ūkinio pastato dalimi atsakovė nurodė, kad pati ieškovė išreiškė pageidavimą palikti atsakovei ūkio pastato dalį, kuris abiejų šalių prašomuose patvirtinti projektuose yra atsakovės naudojimuisi priskiriamoje žemės sklypo dalyje. Atitinkamai, siekdama nepažeisti ieškovės interesų, atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovė viena naudosis garažo patalpomis, paliekant atsakovei prieigą prie garaže esančių bendrų komunikacijų (kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių).
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (toliau – ir trečiasis asmuo), G. M. nurodė, kad neturi nuomonės dėl pareikštų reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-02-17 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės ir atsakovės po 16,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
8. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad ieškovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 0,1581 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra dvibutis gyvenamasis namas, kuriame yra butas, kuris nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei ir atsakovei. 2022-03-24 žemės sklypų sujungimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi dalyvaujantys byloje asmenys susitarė, kad trečiasis asmuo atskirai naudosis 929 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, o ieškovė ir atsakovė bendrai, lygiomis dalimis, atskirai nuo trečiojo asmens naudosis 652 kv. m. žemės sklypo dalimi.
9. Įvertinęs šalių pateiktus reikalavimus, teismas pripažino, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra susiklostę tarpusavio konfliktiški santykiai, kas, viena vertus, lemia poreikį ieškoti būdų kaip tai pašalinti ar bent jau sumažinti prielaidas šalių tarpusavio ginčams-nesutarimams atsirasti. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad toks konstatuotas poreikis reiškia ir tai, kad tarpusavio ginčų ir nesutarimų prielaidos negali būti šalinamos /mažinamos tik vienos iš šalių teisėtų interesų sąskaita, pavyzdžiui, įpareigojant kažkurią šalį daryti neproporcingų, sunkiai įgyvendinamų nuolaidų ar kompromisų kitos šalies atžvilgiu.
10. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės argumentus, kuriais ji apeliavo į jos interesus, susijusius su privatumo užtikrinimu užkertant galimybes pašaliniams asmenims vaikščioti žemės sklypo dalimi prie ieškovei priklausančių patalpų langų, nes tokius savo interesus, teismo vertinimu, ieškovė siejo tik su ateityje hipotetiškai galbūt į atsakovės buto dalį atsikraustysiančiais gyventi nepažįstamais asmenimis.
11. Dėl naudojimosi ginčo žemės sklype esančiu ūkinio pastatu teismas nurodė, kad ūkinis pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas pažymėjo, kad, nors ieškovė ir atsakovė pareikštais reikalavimais šį ūkinį pastatą siekė priskirti ieškovės naudojimuisi priskiriamoje žemės sklypo dalyje, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovei aiškiai išreiškus interesą (neatsisakant teisės) naudotis jai priklausančia ūkinio pastato dalimi, išlieka nepašalinta ir nesumažinta prielaida šalių ginčams ir nesutarimams kilti ateityje būtent dėl ieškovės patekimo į jai priklausančią ūkinio pastato dalį per atsakovės naudojimuisi priskirtą žemę. Teismas nurodė, kad, jeigu šiuo metu ieškovė į savo ūkinio pastato dalį gali patekti per abiejų šalių bendrojo naudojimo žemę, tai po siūlomų projektų patvirtinimo ieškovė tai turėtų daryti jau tik per atsakovės naudojimuisi priskirtą žemę, kas, teismo vertinimu, nesumažintų prielaidų šalių tarpusavio ginčams ir nesutarimams ateityje kilti.
12. Iš esmės tokius pats motyvus teismas pritaikė ir spręsdamas atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl garažo patalpos priskyrimo naudotis vien tik ieškovei pagrįstumą. Teismas nustatė, kad garažo patalpose yra atsakovei priklausančių patalpų vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai, kurių naudojimasis atsakovei yra būtinas ir neišvengiamas, todėl garažo patalpų priskyrimas naudotis vien tik ieškovei nesumažins prielaidų šalių tarpusavio ginčams ir nesutarimams kilti.
13. Įvertinęs šalių siūlomos naudojimosi žemės sklypu projektus, teismas padarė išvadą, kad abi šalys pagrįstai kritikuoja viena kitos siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes ieškovės siūlomas projektas būtų palankesnis pačiai ieškovei, kurios asmeniniam naudojimui būtų priskiriama didelė dalis žemės prie pat gyvenamojo namo, be to, ieškovė turėtų teisę bendrai naudotis žemės sklypo dalimis iki pat šiaurinės ir vakarinės sklypo ribų. Tuo tarpu atsakovės siūlomu projektu tik atsakovės asmeniniam naudojimuisi būtų priskirtas priėjimas prie namo, o ieškovė neturėtų jos vienasmeniškam naudojimuisi priskirtos sklypo dalies prie pat namo.
14. Teismas, atmesdamas ieškovės ir atsakovės siūlomus naudojimosi žemės sklypu projektus, atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl nagrinėjamo žemės sklypo dydžio, konfigūracijos yra itin sudėtinga surasti racionalų, proporcingą, abiejų ginčo šalių teisėtus interesus atitinkantį sprendinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo taip, kad atitinkamos bendraturtėms tenkančios žemės sklypo dalys būtų atskiros ir izoliuotos (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atsakovė O. B. (apeliantė) pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-17 sprendimo dalį, kuria jos patikslintas priešieškinis atmestas ir patikslintą priešieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
15.1. Atsakovės siūloma nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos kriterijus (teisėtumo; socialinės taikos ir proporcingumo; naudojimosi daiktų racionalumo (patogumo) ir efektyvumo; faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo; adekvatumo dalimis bendrosios nuosavybės teisėje), ji yra teisėta, nepažeidžia teisės aktais nustatytų reikalavimų, atitinka adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybėje kriterijų, nes pagal jos siūlomą naudojimosi tvarkos planą nereikia jokio kompensavimo už gaunamą naudotis bendro turto dalį, neatitinkančią nuosavybės teise valdomos turto dalies.
15.2. Priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, esama žemės sklypo konfigūracija suteikia galimybę protingai ir nepažeidžiant nei vienos iš šalių interesų nustatyti logišką naudojimosi žemės sklypu tvarką, išlaikant visu? bendraturc?iu? interesu? pusiausvyrą, nepaneigiant nei vienos iš bendraturčių teise?s pilnavertiškai naudotis priklausanc?ia žemės sklypo dalimi bei neiškeliant aukščiau nei vienos iš bendraturčių interesų. Tuo tarpu ieškovė savo siūloma tvarka siekė išskirtinių sąlygų sau, t. y. dalies sklypo prie pat namo priskyrimo naudotis išimtinai tik jai.
15.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad, patenkinus atsakovės reikalavimą, ieškovei nebus užtikrintas įėjimas į jai priklausančią namo dalį, yra nepagrįsta, nes atsakovės siūloma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrina ir garantuoja ieškovei patekimą į namą per abu jo įėjimus per bendro naudojimo žemės sklypo dalį.
Žemesnės instancijos teismas
15.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pagal atsakovės siūlomą planą ieškovei nebus užtikrinamas priėjimas prie jai priklausančios ¼ ūkinio pastato dalies, nes pati ieškove? savo ieškinyje suformulavo reikalavimą šia? u?kinio pastato dali? palikti atsakovei. Atsižvelgiant i? tai, atsakove? patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti, kad visa ½ dalimi ūkinio pastato naudosis atsakove?, o, siekiant nepažeisti ieškove?s interesu?, atsakove? prašė nustatyti, kad ieškove? viena naudosis garažo patalpomis, esanc?iomis namo ru?syje.
15.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas, kad ieškovė išreiškė interesą naudotis jai priklausančia ūkinio pastato dalimi, neįvertino aplinkybės, jog ieškovės pozicija, dėstoma procesiniuose dokumentuose ir teikiamuose paaiškinimuose, kardinaliai skiriasi, t. y. pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė jai priklausančią ūkinio pastato dalį priskirti naudotis atsakovei, tuo tarpu paaiškinimuose ėmė teigti, kad savo teisių į ūkinį pastatą neatsisako. Atsakovė mano, kad, esant tokiam prieštaravimui, teismas turėjo remtis procesiniuose dokumentuose suformuota ieškovės pozicija, nes šalies teikiami paaiškinimai negali skirtis nuo procesiniuose dokumentuose nurodomos tos šalies pozicijos.
15.6. Nustačius atsakovės prašomą naudojimosi ūkiniu pastatu ir garažu tvarką, iš esmės būtų eliminuota ar sumažinta galimų konfliktinių situacijų tarp šalių kilimo galimybė, nes šiomis patalpomis būtų naudojamasi atskirai bei savarankiškai. Galimas konfliktines situacijas dėl atsakovės galimybės prieiti prie garaže esančių bendrų inžinerinių sistemų eliminuotų jos prašytas nustatyti ieškovės įpareigojimas netrukdyti prieiti prie garaže esanc?iu? bendru? komunikaciju? (kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas abiejų bendraturčių siūlomus naudojimosi tvarkų variantus, iš esmės ginčo neišsprendė ir paliko tą pačią konfliktinę situaciją tarp šalių.
15.7. Atsakovės vertinimu, jos siūloma žemės sklypo naudojimo tvarka yra racionali ir patogi, nes: 1) žemės sklypo dalis prie namo ir praėjimas iki įėjimų į namą yra priskiriamas bendram naudojimuii, taip yra garantuojamas tiek abiejų šalių netrukdomas patekimas į namą, tiek ir galimybė netrukdomam prieiti prie namo fasado; 2) likusi žemės sklypo dalis išilgai padalijus suteikia galimybę kiekvienai iš šalių tą dalį naudoti asmeniškai; 3) tvarka parengta pagal daugelį metų tarp šalių nusistovėjusią tvarką, įskaitant naudojimąsi garažu bei ūkiniu pastatu.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. P. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai argumentai:
16.1. Apeliantės argumentai, kad jos siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka abiejų šalių (bendraturčių) interesus ir pusiausvyrą, yra nepagrįsti, nes:
1) pagal ją tik apeliantės asmeniniam naudojimui yra priskirta žemės sklypo dalis prie pat namo (jai priklausančio patekimo į namą), kas reiškia, kad atsakovė išėjusi iš namo iš karto atsiduria savo asmeninėje erdvėje, tuo tarpu ieškovės asmeniniam naudojimuisi nėra priskirta jokia sklypo dalis prie pat namo, kas reiškia, kad ieškovė išėjusi iš namo iš karto patenka į bendrą erdvę, į kurią gali patekti ir kiti asmenys;
2) nėra teisinga ir sąžininga labiau ginti atsakovės privatumą, nes ji gyvena antrame namo aukšte ir nepatiria tokių privatumo ribojimų kaip ieškovė, gyvendama pirmame namo aukšte ir neturėdama jokios asmeninės erdvės prie pat namo/patekimo į namą;
3) atsakovės siūloma naudojimosi sklypu tvarka, kai žemės sklypas skiriamas bendram bendraturčių naudojimui (išskyrus žemės sklypo dalį prie patekimo į atsakovės namą, skiriamą naudotis tik atsakovei), iš esmės nekeičia dabartinės situacijos, kadangi abi šalys ir šiai dienai šią erdvę naudoja bendrai, taigi, šiuo atveju šalių konfliktas nebus išspręstas. Kadangi abi šalis sieja itin konfliktiški santykiai, ieškovės manynu, jų abiejų interesus labiausiai atitiktų toks naudojimosi žemės sklypu planas, kuriame kiekvienai iš šalių paliekama bent dalis žemės sklypo asmeniniam naudojimuisi prie pat namo. Tuo tarpu atsakovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi planas šios sąlygos neišpildo;
4) yra galimybė dalį žemės sklypo palei namą priskirti asmeniškai naudotis ne tik atsakovei, bet ir ieškovei;
5) iki teismo pati atsakovė ieškovei buvo pateikusi tokį naudojimosi žemės sklypu planą, kuriame prie pat namo buvo palikta dalis žemės sklypo ir ieškovės asmeniniam naudojimui, ir to apelaintė netraktavo kaip savo interesų pažeidimo.
Atsiliepimas
16.2. Atsakovė klaidina teismą, nurodydama, kad ieškovės pozicija dėl naudojimosi jai priklausančio ūkinio pastato dalimi procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose kardinaliai skiriasi. Šiuo aspektu ieškovė pažymėjo, kad ieškinyje nuosavybės teisių į ūkinio pastato dalį perleidimas apeliantei priklausė nuo to, ar ji sutiks su ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovė su tokiu siūlymu nesutiko, taigi, ši sąlyga nebuvo išpildyta. Nors iš jos siūlomos naudojimosi žemės sklypu tarkos matyti, kad ūkinis pastatas yra žemės sklypo dalyje, kuri priskiriama naudotis atsakovei, tačiau tai nereiškia, kad yra atsisakoma nuosavybės teisių, nes aktualus tampa tik prieigos prie ieškovei priklausančios ūkinio pastato dalies užtikrinimas. Nagrinėjant bylą teisme atsakovė patvirtino, kad ji nieko prieš, jei ieškovė naudosis ūkiniu pastatu, kas rodo pačios atsakovės pozicijų nenuoseklumą. Todėl apeliantės argumentas, kad teismas turėjo konstatuoti, jog abi šalys prašo teismo ½ dalį ūkinio pastato priskirti naudotis atsakovei, ieškovei kaip kompensaciją paskiriant naudotis garažu gyvenamajame name, yra nepagrįstas, nes būtų apribotos ieškovės nuosavybės teisė į ūkinį pastatą.
16.3. Ieškovės nuomone, nepagrįstas apeliantės argumentas, kad naudojimosi tvarka, pagal kurią ieškovė naudosis garažu, o atsakovė – ūkiniu pastatu, atitinka daugelį metų tarp šalių nusistovėjusią tvarką. Garažo patalpose yra vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai, todėl abi šalys garažu naudojasi priežiūros ir ekploatacijos tikslais. Teismo posėdyje šalys pripažino, kad jos ir garažu, ir ūkiniu pastatuabi naudojasi bendrai. Be to, su ieškove gyvena šalių motina, todėl garažas ir ūkinis pastatas reikalingas jos daiktams laikyti, motinai yra nustatyta uzufrukto teisė.
16.4. Be to, pagal atsakovės siūlomą planą šulinys, kuris yra prie ūkinio pastato ir kuris yra tinkamas vandeniui naudoti, patenka į ieškovės naudojimui priskirtą žemės sklypo dalį. Atsakovei deklaruojant, kad jai per brangu jungtis prie centralizuoto vandens tiekimo ir akcentuojant vandens šaltinių trūkumą, manytina, kad ir šiuo aspektu nėra pagrindo patvirtinti atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą.
16.5. Civilinė byla buvo inicijuota jos iniciatyva siekiant nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką dėl gręžinio įregistravimo/legalizavimo, kurį naudoja išimtinai ieškovė ir jos mama (šiuo metu vandens gręžinys randasi bendrai naudojamame žemės sklype). Ieškovei siekiant legalizuoti gręžinį, atsakovė principingai siūlė nustatyti tokį naudojimosi žemės sklypu planą, pagal kurį gręžinys patenka į bendro naudojimo žemės sklypą. Tokiu būdu ir dėl šios priežasties atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas neturi būti tvirtinamas.
Šalies argumentai
16.6. Ieškovė teigia, kad trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovė ketina ateityje perleisti savo nekilnojamojo turto dalį kitiems asmenims, todėl ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė principingai siekia nustatyti sau naudingą naudojimosi žemės sklypu planą tam, kad turto pardavimo procesas būtų paprastesnis, greitesnis bei patrauklesnis naujiems pirkėjams.
3. Trečiasis asmuo G. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
5. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
6. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovės patikslintas priešieškinis dėl naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkos nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jos patikslintas ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, apeliacine tvarka neskundė, todėl dėl šios teismo sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl teisinio reguliavimo ir aktualios teismų praktikos
7. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių sutarimu. Vadovaujantis CK 4.81 straipsniu, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jei savininkai nesusitaria, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarką gali nustatyti teismas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis.
8. Teismų praktikoje yra išskiriami tokie pagrindiniai naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarkos kriterijai: 1) teisėtumo kriterijus; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus (LAT 2023-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023). Teisėtumo kriterijus reiškia, kad naudojimosi tvarka privalo atitikti teisės aktų reikalavimus; adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus reiškia, kad pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje, naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje; socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus reiškia, kad siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus reiškia, kad stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą.
9. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudotis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant pagal žemės sklype tenkantį ploto dydį, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai jiems priskirtus žemės sklypo plotus (LAT 2019-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 0,1581 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini): trečiajam asmeniui priklauso 929/1581 dalys šio žemės sklypo; ieškovei ir atsakovei – po 326/1581 dalis. Žemės sklypo savininkės 2022-03-24 žemės sklypų sujungimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi, be kita ko, susitarė, kad trečiasias asmuo atskirai naudosis 929 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, o ieškovė ir atsakovė bendrai, lygiomis dalimis, atskirai nuo trečiojo asmens, naudosis 652 kv. m. žemės sklypo dalimi. Nurodytame žemės sklype yra ir dvibutis gyvenamasis namas, kuriame gyvena dalyvaujantys byloje asmenys ir kuriame esantis vienas iš butų nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei (8708/17079 dalys) ir atsakovei (8371/17079 dalis).
11. Bylos duomenys rodo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė prašė nustatyti joms bendrai, lygiomis dalimis, atskirai nuo trečiojo asmens, naudojamo 652 kv. m. žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovė byloje pateikė UAB ,,Geometra“ matininkės L. R. 2023-10-31 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, o atsakovė – geodezininko M. T. 2025-01-20 parengtą žemės sklypo naudojimosi planą. Pirmosios instancijos teismas nepatvirtino nei ieškovės, nei atsakovės byloje pateiktų naudojimosi žemės sklypu projektų, nes padarė išvadą, kad nei vienas iš planų neatitinka įstatymo reikalavimų ir teismų praktijoje suformuotų naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarkos kriterijų.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą įrodymų visumą, skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies atmesti atsakovės reikalavimą patvirtinti jos siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, priėjo išvados, kad nėra pagrindo pritarti apeliantės argumentams, jog jos siūloma naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka atitinka visus kasacinio teismo praktikoje įtvirtintus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos kriterijus (teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo).
13. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, patvirtinus jos siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką, nebus užtikrintas ieškovės įėjimas į jai priklausančią namo dalį, nes jos siūloma tvarka kaip tik užtikrina ir garantuoja ieškovei patekimą į namą per abu įėjimus į jį, kadangi jie patenka į bendro naudojimo žemės sklypo dalį.
14. Vertindama minėto argumento pagrįstumą teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, kaip vieną iš argumentų, kodėl nepripažįsta tinkama apeliantės siūlomos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nurodė ne tai, kad ieškovei nebus užtikrintas įėjimas į jai priklausančią namo dalį, o tai, kad tik apeliantės asmeniniam naudojimui priskiriama sklypo dalis priėjimui prie namo, o ieškovei jos asmeniniam naudojimui priėjimui prie namo ir patekimui į namą tokia žemės sklypo dalis neskiriama, ji prie namo ir į namą galėtų patekti tik per bendrai naudojamą žemės sklypo dalį (sprendimo 3 puslapio 4 pastraipa). Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria, pažymėdama, kad, patvirtinus atsakovės siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką, nebūtų išlaikyta ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyra naudojantis žemės sklypu. Be to, kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą, patvirtinus atsakovės siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką, tai iš esmės nepakeistų dabartinės žemės sklypo naudojimosi situacijos, kadangi šalys žemės sklypo dalimi prie ir aplink namą naudojasi bendrai, taigi, situacija, kuriai esant tarp šalių kyla nesutarimai ir konfliktai dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, nepasikeistų.
15. Atsakovė nurodė, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog patvirtinus jos siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką, ieškovei nebus užtikrinamas patekimas į jai priklausančią ¼ ūkinio pastato dalį. Kritikuodama šią pirmosios instancijos teismo išvadą atsakovė pažymėjo, kad teismas neįvertino, jog pati ieškove? ieškiniu prašė u?kinio pastato dali? palikti atsakovei ir tik vėliau paaiškinimuose, pakeitusi savo nuomonę, nurodė, kad neatsisako savo teisių į ūkinį pastatą, todėl teismas turėjo remtis ieškovės procesiniuose dokumentuose suformuota pozicija. Tokiam atsakovės pateiktos situacijos teisiniam vertinimui apeliacinės instancijos teismas nepritaria.
16. Bylos duomenys rodo, kad ieškove? ieškinyje tikrai siūlė jai priklausančią ¼ dalį u?kinio pastato palikti naudotis atsakovei, tačiau šis reikalavimas buvo nurodytas taip: „Atsakovei geranoriškai išreiškus sutikimą su siūloma nauja naudojimosi tvarka – ji atiduos ūkinį pastatą nuosavybės teise atsakovei naudai pilnoje apimtyje ir nereikš jokių pretenzijų dėl nuosavybės perleidimo. Taip papildomai būtų pagerinama O. B. padėtis.” Tai reiškia, kad reikalavimas ieškinyje buvo buvo suformuotas su išlyga, t. y. kad ieškovė atsisakytų nuosavybės dalies į ¼ ūkinio pastato dalį tik tada, jei atsakovė sutiktų su ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, o, pagal bylos duomenis, atsakovė ieškovės siūlomai naudojimosi žemės sklypu tvarkai nepritarė.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas turėjo vadovautis ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytu reikalavimu jai priklausančią ūkinio pastato dalį priskirti naudotis apeliantei, nes ji tik paaiškinimuose, kurie negalėjo skirtis nuo procesinių dokumentų turinio, ėmė teigti, kad savo teisių į ūkinį pastatą neatsisako. Minėta, kad ieškovės ieškinyje aptariamas reikalavimas buvo išdėstytas su išlyga (nutarties 30 punktas). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė jau 2024-09-25 atsiliepime į atsakovės priešieškinį (DOK- (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „Šioje vietoje ieškovė pažymi, kad ji neatsisako savo nuosavybės teisės į jai priklausančio ūkinio pastato dalį ir jo naudojimą, todėl toks atsakovės siūlymas jai nėra priimtinas ir juolab negali būti įgyvendintas. Tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovei geranoriškai išreiškus sutikimą su siūloma nauja naudojimosi tvarka, ji atiduos ūkinį pastatą nuosavybės teise atsakovei, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas, kadangi ieškovė geranoriškai nesutiko su ieškovės siūloma tvarka”. Kadangi ieškovės reikalavimas perleisti atsakovei jai priklausančią ¼ dalį ūkinio pastato buvo suformuotas su išlyga, kuriai atsakovė nepritarė, atsakovė negali remtis šia aplinkybe kaip patvitinančia jos siūlomos žemės sklypu audojimosi tvarkos tinkamumą, pagal kurią ieškovei nebus užtikrinamas priėjimas prie jai nuosavybės teise priklausančios ¼ ūkinio pastato dalies.
18. Nagrinėjamo klausimo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.37 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas aiškiai nustato, kad tik savininkas gali disponuoti savo nuosavybės teisės objektu. Todėl šiuo atveju ne atsakovė, o tik ieškovė laisva savo valia gali nuspręsti ar perleisti atsakovei savo nuosavybės teisę į jos turimą ¼ dalį ūkinio pastato. Taigi atsakovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri apriboja ieškovės nuosavybės teisių į pastato dalį perleidimą laisva valia, negalėjo būti pripažinta atitinkančia teisės aktų reikalavimus. Nustačius, kad ieškovė aiškiai išreiškė savo poziciją neperleisti atsakovei savo turimos nuosavybės teisės į ¼ dalį ūkinio pastato, jei atsakovė nesutinka su jos siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę į tokią žemės sklypu naudojimosi tvarką, pagal kurią ji turi turėti galimybę patekti prie jai priklausančios pastato dalies, o atsakovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka jos negarantuoja, todėl pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu yra pagrįstos.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai tvitina, kad ji už ieškovės jai perleisto ūkinio pastato dalį perleistų ieškovei savo turimo garažo dalį ir kad tokia šių pastatų naudojimosi tvarka tarp ieškovės ir atsakovės yra nusistovėjusi daugelį metų. Minėta, tik savininkui priklauso teisė disponuoti jam priklausančiu turtu. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad tik atsakovė naudojasi ūkiniu pastatu ir kad tik ieškovė naudojasi garažu. Priešingai, abi šalys teismo posėdžių metu patvirtino, kad jos bendrai naudoja tiek garažą, tiek ir ūkinį pastatą. Be to, namo garaže yra bendros buto komunikacijos (kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai), kas suponuoja teisę ir būtinumą abiem šalims prie jų patekti naudojimo, valdymo, eksploataciniais tikslais.
20. Kad atsakovės siūloma žemės skypo naudojimosi tvarka, atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius, nėra tinkama, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovė, siūlydama vienos ieškovės naudojimui priskirti garažą už vienai atsakovei perleidžiamą ūkinio pastato dalį, tą siūlo padaryti su tam tikrais apribojimas, t. y. atsakovė siekia nustatyti ieškovės pareigą leisti jai patekti prie garaže esančių bendrų komunikacijų (kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių). Apriboti atsakovei teisę patekti prie bendrųjų buto komunikacijų ir /ar nustatyti naudojimosi jomis grafiką nėra galimybės, kadangi neįmanoma iš anksto numatyti, kuriai iš bendraturčių, koks, kokios trukmės ir kaip dažnai toks poreikis bus, o tai leidžia byloje daryti išvadą, kad naudojimosi garažu tvarka iš esmės liks tokia pat, kaip ir iki ginčo kilimo. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad, patvirtinus atsakovės siūlomą žemės sklypo naudojimo tvarką, tai nesudarys sąlygų eliminuoti ar sumažinti galimų konfliktinių situacijų tarp šalių kilimą.
21. Apeliantės tvirtinimas, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas abiejų šalių reikalavimus nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką, neišsprendė šalių ginčo ir paliko tą pačią konfliktinę situaciją, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Dėl to, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (LAT 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).
22. Atsižvelgiant į nutarties 35 punkte nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog šalių pateikti projektai yra ydingi, pagrįstai atsisakė juos tvirtinti. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams, parengus tinkamus naudojimosi žemės sklypu projektus, įskaitant ir jų atitikimą kriterijams, nurodytiems šios nutarties 23 punkte, iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo.
23. Nors apeliantė apeliaciniame skunde ypač neakcentavo, kokia turi būti žemės sklypu naudojimosi tvarka, atsižvelgiant į tai, kad jame yra šulinys, kuris pagal Nekilnojamo turto registro duomenimis yra bendroji dalinė nuosavybė, ir vandens gręžinys (neįregistruotas nustatyta tvarka), nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad šalių siūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrino abiejų šalių vienodos galimybės patekti prie šių objektų, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje yra Lietuvos geologijos tarnybos raštas, kuriame, be kita ko, pažymima, kad, nežiūrint kaip yra padalintas žemės sklypas, kokia naudojimosi tvarka nustatyta, registruojant įrengtą, bet Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, žemės sklypo savininkai yra nurodomi gręžinio savininkais.
24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2022-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines ir proceisnes teisės normas, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinti, remiantis atsakovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė, kuri pateikė duomenis apie turėtas 700 Eur teisinių paslaugų išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos, jų dydis neviršija teisingumo ministro su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos ieškovei iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-17 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.