Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje mišria-nuotoline vaizdo konferencijos forma išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovei O. B. taip pat pagal atsakovės priešieškinį dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo G. M.

Dalyvaujantiems byloje asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 0,1581 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini): trečiajam asmeniui G. M. priklauso 929/1581 dalys šio sklypo; ieškovei ir atsakovei – po 326/1581 dalis. Žemės sklypo savininkės 2022 m. kovo 24 d. žemės sklypų sujungimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi, be kita ko, susitarė, kad savininkė G. M. atskirai naudosis 929 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, o savininkės G. P. ir O. B. bendrai, lygiomis dalimis, atskirai nuo bendrasavininkės G. M. naudosis 652 kv. m sklypo dalimi. Nurodytame žemės sklype yra ir dvibutis gyvenamasis namas, kuriame gyvena dalyvaujantys byloje asmenys ir kuriame esantis vienas iš butų nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei (8708/17079 dalys) ir atsakovei (8371/17079 dalis).

2025 m. sausio 10 d. pareiškimu patikslinusi ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė nustatyti 0,1581 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininkės L. R. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos schemą. Ieškovė nurodė, kad po 2022 m. kovo 24 d. sutarties sudarymo paaiškėjo, jog ieškovė, naudodamasi kartu su atsakove joms priskirtu naudotis žemės sklypu, patiria daug nepatogumų. Ieškovės teigimu, ji, gyvendama sklype esančio gyvenamojo namo pirmame aukšte, jaučiasi nekomfortiškai, nes iš kaimynų sužinojo, kad atsakovė ketina parduoti savo dalį turto, todėl ateityje po ieškovės langais ims vaikščioti nepažįstami asmenys (anot ieškovės, šiuo metu ji neturi prieštaravimų dėl pačios atsakovės vaikščiojimo po namo langais). Be to, šalių tarpusavio santykiai konfliktiški, todėl ieškovės siūloma naudojimosi sklypu tvarka iš esmės atitinka faktinį naudojimąsi ir atitinka abiejų šalių interesus. Anot ieškovės, pagal atsakovės siūlomą naudojimosi tvarką žemės sklypas prie pat namo ir gręžinio vieta paliekami bendrai naudotis, nors būtent dėl to ir kyla šalių ginčai (ieškovei siekiant įteisinti nurodytą gręžinį). Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė savo nurodomą vandens tiekimo problemą yra išsprendusi ir jau keletą metų jai vanduo pristatomas pagal užsakymą. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji neatsisako savo teisių naudotis ūkinio pastato dalimi, todėl prieštarauja atitinkamam priešieškinio reikalavimui.

2025 m. sausio 21 d. pareiškimu patikslinusi priešieškinio reikalavimus, atsakovė prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal geodezininko M. T. 2025 m. sausio 20 d. parengtą naudojimosi tvarkos planą taip pat atsakovei paskirti naudotis 1/2 dalimi ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei paskirti naudotis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) esančiu 13,03 kv. m garažu, kuris pažymėtas indeksu G-1. Anot atsakovės, jos siūloma naudojimosi tvarka sudaro galimybę ginčo šalims laisvai prieiti tiek prie namo įėjimų, tiek prie pastato fasado; yra racionali, patogi bei efektyvi, išlaiko visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, nepaneigia nė vienos iš bendrasavininkių teisės naudotis savo sklypo dalimi. Atsakovės teigimu, pagal ieškovės siūlomą projektą ieškovei prašomoje priskirti sklypo dalyje yra tiek vandens šulinys, tiek gręžinys, todėl atsakovei nebeliktų jokio priėjimo prie vandens. Atsakovė pažymėjo, kad ji ketina įsirengti individualų vandens gręžinį, kurio optimaliausia vieta yra toje sklypo dalyje, kuria ieškovė pagal savo siūlomą projektą siekia naudotis asmeniškai, t. y. taip nepagrįstai varžant atsakovės galimybę užsitikrinti vandens tiekimą. Be to, ieškovės siūlomu projektu atsakovei paliekamas tik itin siauras praėjimas (iki įėjimo į savo pastato dalį). Dėl naudojimosi ūkinio pastato dalimi atsakovė nurodė, kad pati ieškovė išreiškė pageidavimą palikti atsakovei ūkio pastato dalį, kuris abiejų šalių prašomuose patvirtinti projektuose yra atsakovės naudojimuisi priskiriamoje sklypo dalyje. Atitinkamai, siekdama nepažeisti ieškovės interesų, atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovė viena naudosis garažo patalpomis, paliekant atsakovei prieigą prie garaže esančių bendrų komunikacijų (kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių).

Trečiasis asmuo nurodė, kad neturi nuomonės dėl pareikštų reikalavimų. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad pagal specialistų rekomendacijas vieno vandens gręžinio turi užtekti 3-5 šeimoms, o dėl dar vieno gręžinio įrengimo mažame sklype gali formuotis vandens duobių.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 0,1581 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas 2022 m. kovo 24 d. žemės sklypų sujungimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi sujungus du gretimus sklypus (elektroninės bylos failas 2, puslapiai 102-104). Nurodytame sklype yra dvibutis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriame yra butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei (8708/17079 dalys) ir atsakovei (8371/17079 dalis) (e. bylos failas 1, p. 195-196). 2022 m. kovo 24 d. žemės sklypų sujungimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi dalyvaujantys byloje asmenys susitarė, kad, vadovaudamosi 2022 m. sausio 6 d. parengtu žemės sklypo dalių nustatymo planu, trečiasis asmuo G. M. atskirai naudosis 929 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, o ieškovė G. P. ir atsakovė O. B. bendrai, lygiomis dalimis, atskirai nuo bendrasavininkės G. M. naudosis 652 kv. m sklypo dalimi.

Nagrinėdamas pareikštus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl ieškovės ir atsakovės naudojimuisi priskirtos žemės sklypo dalies naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas pabrėžia tarp šalių susiklosčiusius tarpusavio ilgalaikius ir principinio pobūdžio konfliktiškus santykius, kurie, viena vertus, iš tikrųjų lemia poreikį ieškoti būdų kaip pašalinti ar bent jau sumažinti prielaidas šalių tarpusavio ginčams-nesutarimams atsirasti (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, toks konstatuotas poreikis reiškia ir tai, kad tarpusavio ginčų-nesutarimų prielaidos negali būti šalinamos-mažinamos tik vienos kažkurios šalies teisėtų interesų sąskaita, pavyzdžiui, įpareigojant kažkurią šalį daryti neproporcingų, sunkiai įgyvendinamų nuolaidų-kompromisų kitos šalies atžvilgiu.

Atsakovė pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad savo interesus, susijusius su privatumu (pašalinių asmenų vaikščiojimu „po langais“), ieškovė sieja su ateityje hipotetiškai galbūt į atsakovės buto dalį atsikraustysiančiais gyventi nepažįstamais-svetimais asmenimis. Šiuo aspektu ieškovė pati paaiškino, kad ji „kaip ir nieko prieš“ pačios atsakovės vaikščiojimą prie pastato pirmame aukšte esančių ieškovės patalpų langų ir kad ieškovė pareikštais ieškinio reikalavimais siekia, be kita ko, prevenciškai apsaugoti savo teisėtus interesus nuo kitų hipotetiškai galimų nepažįstamų-svetimų asmenų. Nors trečiasis asmuo G. M. ir patvirtino iš atsakovės sužinojusi apie jos ketinimus ateityje perleisti savo nekilnojamojo turto dalis kitiems asmenims, tačiau pabrėžtina, kad dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo turi būti sprendžiama būtent pagal šiuo metu egzistuojančias konkrečias-realias, o ne ateityje hipotetiškai įmanomas atsirasti aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta kaip neįrodytus ieškovės argumentus, kuriais apeliuojama į jos interesus, susijusius su privatumo užtikrinimu užkertant galimybes pašaliniams asmenims vaikščioti žemės sklypo dalimi prie ieškovei priklausančių patalpų langų. Pažymėtina ir tai, kad įgydama nuosavybės teises į atitinkamas žemės sklypo ir buto dalis, ieškovė žinojo (galėjo ir turėjo žinoti), kad ties jos patalpų langais yra būtent bendrojo naudojimo žemė, kuria gali naudotis ir kiti bendraturčiai, t. y. įgydama atitinkamą nuosavybę ieškovė neturėjo ir negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad prie jos patalpų langų esančia žemės sklypo dalimi nesinaudos kiti žemės bendraturčiai.

Ieškovė nurodė ir tai, kad ji neatsisako savo teisių naudotis ūkinio pastato dalimi, todėl prieštarauja atitinkamam priešieškinio reikalavimui. Pažymėtina, kad šis ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso visiems dalyvaujantiems byloje asmenims: trečiajam asmeniui 1/2 dalis, ieškovei ir atsakovei po 1/4 dalis (e. bylos f. 1, p. 156-159). Nors abiejų šalių pareikštais ieškinio reikalavimais šį ūkinį pastatą siekiama priskirti ieškovės naudojimuisi priskiriamoje sklypo dalyje, tačiau, ieškovei aiškiai išreiškus interesą (neatsisakant teisės) naudotis jai priklausančia ūkinio pastato dalimi, išlieka nepašalinta-nesumažinta prielaida šalių ginčams-nesutarimams kilti ateityje būtent dėl ieškovės patekimo į jai priklausančią ūkinio pastato dalį per atsakovės naudojimuisi priskirtą žemę. Taigi, jeigu šiuo metu ieškovė į savo ūkio pastato dalį gali patekti per abiejų šalių bendrojo naudojimo žemę, tai po siūlomų projektų patvirtinimo, ieškovė tai turėtų daryti jau tik per atsakovės naudojimuisi priskirtą žemę. Teismo vertinimu, tai nesumažintų prielaidų šalių tarpusavio ginčams-nesutarimams ateityje kilti.

Iš esmės tie patys motyvai-išvados taikytinos ir priešieškinio reikalavimui dėl garažo patalpos priskyrimo naudotis vien tik ieškovei. Šiuo aspektu šalys neginčija aplinkybės, kaip tokios, kad garažo patalpose yra atsakovei priklausančių patalpų vandentiekio ir nuotekų vamzdžių. Taigi šių komunikacijų priežiūros-eksploatacijos tikslais naudojimasis garažo patalpomis atsakovei yra būtinas-neišvengiamas. Dėl to garažo patalpų priskyrimas naudotis vien tik ieškovei taip pat nesumažintų prielaidų šalių tarpusavio ginčams-nesutarimams kilti.

Abi ginčo šalys, teismo vertinimu, pagrįstai kritikuoja priešingos šalies siūlomus naudojimosi žemės sklypo dalimis projektus. Ieškovės siūlomas projektas iš tikrųjų būtų neproporcingai palankesnis pačiai ieškovei, kurios asmeniniam naudojimuisi būtų priskiriamas didelė dalis žemės prie pat gyvenamojo namo, be to, ieškovė turėtų teisę bendrai naudotis žemės sklypo dalimis iki pat šiaurinės ir vakarinės sklypo ribų. Tuo tarpu atsakovės siūlomu projektu tik atsakovės asmeniniam naudojimuisi būtų priskirtas priėjimas prie namo, o ieškovės neturėtų jos vienasmeniškam naudojimuisi priskirtos sklypo dalies prie pat namo. Šiuo aspektu atsakovė nepateikė jokių paaiškinimų-argumentų, kurie pagrįstų jos vienos asmeniniam naudojimuisi priskiriamą sklypo dalį prie įėjimo į atsakovės patalpas name, atitinkamos sklypo dalies nepaliekant ieškovės asmeniniam naudojimuisi prie įėjimo į ieškovės patalpas gyvenamajame name. Taip pat atsakovės siūlomas projektas netvirtintinas ir dėl jau nurodytų aplinkybių, susijusių su šalių teisėmis naudotis ūkiniu pastatu (išliekant abiejų šalių skirtingiems lūkesčiams-interesams dėl naudojimosi ūkiniu pastatu ateityje.

Be to, abi šalys pagrįstai atkreipia dėmesį ir į palyginti mažą joms priklausančio žemės sklypo plotą (652 kv. m), jo pailgą konfigūraciją, kuri gerokai apsunkina galimybes racionaliai paskirstyti kažkuriam bendraturčiui atskirai-vienasmeniškai naudotinas sklypo dalis. Taigi dar ir dėl šios objektyvaus pobūdžio priežasties – nagrinėjamo žemės sklypo dydžio, konfigūracijos – yra itin sudėtinga surasti racionalų, proporcingą, abiejų ginčo šalių teisėtus interesus atitinkantį sprendinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo taip, kad atitinkamos žemės sklypo dalys būtų atskiros-izoliuotos, kaip tai nurodyta Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalyje.

Remdamasis nurodytų motyvų ir išvadų visuma, teismas ieškinį ir priešieškinį atmeta kaip nepagrįstus. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei, todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Priimant sprendimą, kuriuo ieškinio ir priešieškinio reikalavimai atmetami, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, valstybei iš šalių priteisiama 32,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 16,29 Eur iš ieškovės ir atsakovės. Nurodyta suma įmokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 32,58 Eur (trisdešimt du eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 16,29 Eur (šešiolika eurų 29 ct) šių išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.