- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-10
- Bylos Nr.
- B2-320-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00033-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- V. L.
- Advokatai
- Aistis Damulevičius
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. L. prašymą dėl įtraukimo į likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Savija“ kreditorių sąrašą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Savija“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau –UAB) „Henkoo“. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto.
2. 2023 m. kovo 3 d. teisme gautas pareiškėjos V. L. prašymas įtraukti pareiškėją į BUAB „Savija“ kreditorių sąrašą. Pareiškėja nurodo, kad jai nesumokėtas atlyginimas sudaro 3278,97 Eur; prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą ruošė advokatas, kuris ir turėjo prašymą perduoti bankroto administratoriui, bet perdavė pavėluotai; kad nėra įtraukta į kreditorių sąrašą, sužinojo neseniai.
3. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjos V. L. prašymo dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo. 2023 m. kovo 31 d. teisme gautas pareiškėjos V. L. atskirasis skundas, kuriuo pareiškėja prašo panaikinti 2023 m. kovo 27 d. nutartį, tenkinti prašymą dėl termino atnaujinimo ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje.
4. 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi teismas panaikino 2023 m. kovo 27 d. nutartį (CPK 334 straipsnio 2 dalis) ir pareiškėjos V. L. prašymą dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo bei kreditorinio reikalavimo patvirtinimo perdavė nagrinėti atskiroje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
5. Nemokumo administratorė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja, būdama UAB „Savija“ vadove, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; kreditorei praleidus teismo nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nemokumo administratorius ne kartą tiek el. paštu, tiek ir telefoninių pokalbių metu nurodė, kad praleidus terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, reikia kreiptis į teismą. Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad pagal UAB „Savija“ apskaitos dokumentus, pareiškėjai neišmokėtas darbo užmokestis sudaro 3081,35 Eur, tačiau remiantis VSDFV duomenimis, neišmokėtas darbo užmokestis sudarytų 1747,35 Eur. Nemokumo administratorė atkreipė dėmesį, kad pirminiu prašymu pareiškėja neprašė patvirtinti finansinio reikalavimo dalies dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas, o toks reikalavimas atsirado tik nemokumo administratoriui pateikus duomenis, jog remiantis VSDFV duomenimis, V. L. draudimo pabaiga nurodyta 2022-01-27 (draudimo pabaiga skyriaus iniciatyva); pareiškėjos prašomas patvirtinti reikalavimas bendrai 3365,26 Eur sumai prieštarauja pirminiam pateiktam prašymui ir finansinį reikalavimą turėjusiai pagrįsti buhalterinei pažymai dėl neišmokėtų atlyginimų, o taip pat ir bendrovės darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiams, kuriuose nėra fiksuojama priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas. Esant nurodytiems prieštaravimams ir pareiškėjai nepateikus duomenų, jog darbo santykiai pasibaigė vėliau nei nurodyta VSDFV (2022-01-27), pareiškėjos finansinis reikalavimas galėtų būti tvirtinamas 1747,35 Eur sumoje, jei teismas atnaujintų terminą finansiniam reikalavimui pateikti.
6. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.
7. Taigi klausimas dėl kreditorių finansinių reikalavimų yra sprendžiamas dviem etapais: pirma, kreditoriaus pareikštą reikalavimą tikrina nemokumo administratorius, vertindamas bankrutuojančios įmonės dokumentus bei reiškiamo reikalavimo pagrįstumą (JANĮ 41 straipsnis), ir, antra, nemokumo administratoriaus neginčijami finansiniai reikalavimai teikiami tvirtinti teismui, kuris atlieka preliminarų įrodymų vertinimą ir klausimą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos išsprendžia rašytinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi UAB „Savija“ iškelta bankroto byla ir kreditoriams išaiškinta, kad per 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus paskirtam nemokumo administratoriui.
9. Kreditoriai savarankiškai disponuoja savo reikalavimu į bankrutuojančią ar bankrutavusią įmonę ir yra laisvi nuspręsti, ar siekti tokio reikalavimo patenkinimo iš šios įmonės turto, t. y. turi patys išreikšti valią, jog siekia savo reikalavimo patenkinimo. Pareiškėja nurodo, kad prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą nemokumo administratorei elektroniniu paštu ji pateikė 2022 m. gegužės 19 d., tačiau administratorius pareikalavo papildomų dokumentų – avansinės apyskaitos, ir nors avansinė apyskaita buvo pateikta, pareiškėjos prašymas liko neišnagrinėtas. Pareiškėja pateikė teismui prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą, nemokumo administratorės 2022 m. gegužės 19 d. atsakymą (12, 13 b. l.). Nemokumo administratorė nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjos prašymas liko neišnagrinėtas, nepaneigė.
10. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėja praleido teismo nustatytą terminą per 30 dienų nuo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos pareikšti kreditorinį reikalavimą. Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
11. Nei CPK, nei JANĮ nedetalizuota, kurios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, tai kiekvienu atveju vertina teismas. Įstatyme taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis teismas turėtų spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant termino kreiptis kreditoriui su finansiniu reikalavimu atnaujinimo klausimą nustatytina, kada atsirado ir kiek truko aplinkybės, kuriomis grindžiamos termino praleidimo priežastys ir jų svarba, taip pat ar išnykus kliūtims asmuo (kreditorius) per protingą laiką kreipėsi į teismą ar restruktūrizuojamos įmonės administratorių su finansiniu reikalavimu. Taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai – šiems kriterijams turi reikšmės praleidusio terminą asmens veikla, patirtis ir kitos su juo susijusios savybės, turėjusios įtakos terminui praleisti. Įvertintinos ir galimos egzistavusios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui atlikti veiksmus per nustatytą terminą, trečiųjų asmenų veiksmus ir jų įtaką tam, kad teismo nustatytu terminu tam tikri veiksmai nebuvo atlikti, taip pat ar asmuo, privalantis atlikti veiksmus, turėjo pareigą veikti asmeniškai, ar veikė per atstovus, ar jo naudai tuos veiksmus turėjo atlikti kiti asmenys sutarties ar įstatymo nustatytos teisinės pareigos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2012).
12. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežasčių svarbumo yra reikšminga tai, kad bankroto byla UAB „Savija“ iškelta pagal UAB „Savija“ direktorės V. L. 2022 m. vasario 24 d. pareiškimą. Taigi aplinkybė, jog pareiškėja žinojo apie bankroto procesą, nepaneigta. 2022 m. kovo 28 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, kurioje, kaip jau minėta, buvo išaiškinta, kad kreditoriniai reikalavimai turi būti pateikti nemokumo administratoriui, nutarties priėmimo dieną pareiškėjai išsiųsta el. paštu. Pareiškėja kreipėsi į administratorių 2022 m. gegužės 19 d. Posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti pareiškėja praleido dėl teisinių žinių stokos, taip pat todėl, jog visą dėmesį buvo sutelkusi įmonės dokumentų perdavimo darbams.
13. Kaip jau minėta, kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas dėl termino atnaujinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nemokumo administratorius, 2022 m. gegužės 19 d. gavęs pareiškėjos prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir pareikalavęs papildomų dokumentų, nesutikdamas su pareiškėjos reikalavimu, ginčijamo reikalavimo spręsti teismui neperdavė. Byloje nesant duomenų, kad dėl pareiškėjos praleisto termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti yra užvilkintos bankroto procedūros, bei nenustačius pareiškėjų akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, taip pat siekdamas užtikrinti CPK 5 straipsnyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę savo teises ir teisėtus interesus ginti teismine tvarka, teismas atnaujina pareiškėjai terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (CPK 78 straipsnis, JANĮ 41 straipsnio 4 dalis).
Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo
14. JANĮ 42 straipsnyje reglamentuojamas kreditorių reikalavimų tvirtinimas. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimas susideda iš kelių stadijų. Pirma, kreditoriaus reikalavimo vertinimą atlieka nemokumo administratorius, o paskui – teismas (JANĮ 41–42 straipsniai). Nemokumo administratoriaus pozicija dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo teismo neįpareigoja, sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo: <...> pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bendrovės, kuriai iškelta nemokumo byla, nemokumo administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir arba reikalavimus teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1639-381/2020).
15. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012). Teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
Šalies argumentai
16. Pareiškėja 2023 m. kovo 2 d. prašyme nurodo, kad jos kreditorinis reikalavimas yra 3278,97 Eur; jį grindžia jos pačios parengta buhalterine pažymą dėl neišmokėtų atlyginimų: 2021 m. spalio mėn. 642 Eur, lapkričio mėn. 116,25 Eur; gruodžio mėn. 519,62 Eur; 2022 m. sausio mėn. 667 Eur, vasario mėn. 667 Eur, kovo mėn. 667 Eur. Tokia suma nurodoma ir pareiškėjos pateiktame 2022 m. birželio 1 d. bandomajame balanse bei 2022 m. balandžio 19 d. prašyme nemokumo administratoriui (10, 12 b. l.).
17. Patikslinusi savo kreditorinį reikalavimą pareiškėja nurodo, kad neišmokėtas darbo užmokestis sudaro 1747,35 Eur ir kompensacija už nepanaudotas atostogas sudaro 1617,91 Eur. Posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad palaiko pareiškėjos prašymą dėl 3365,26 Eur kreditorinio reikalavimo, kurį sudaro 1747,35 Eur neišmokėtas darbo užmokestis ir 1617,91 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas.
18. Administratorius sutinka, kad neišmokėtas darbo užmokestis sudaro 1747,35 Eur (2021 m. spalio – 2022 m. sausio mėn.). Nemokumo administratorė nesutikimą į kreditorinį reikalavimą įtraukti 1617,91 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas argumentuoja tuo, kad naujas reikalavimas prieštarauja pirminiam pateiktam prašymui, finansinį reikalavimą turėjusiai pagrįsti buhalterinei pažymai dėl neišmokėtų atlyginimų, bendrovės darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščiams, kuriuose nėra fiksuojama priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas.
19. VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 119¹ punkte nustatyta, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimu į Registrą įrašoma apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos data, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 13 straipsniu, konstatuojama, kad draudėjas nevykdo veiklos ir apdraustasis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos iš Fondo valdybos teritorinio skyriaus gavimo nesikreipė į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įrodinėjimo sumų, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimo už darbo funkcijų vykdymą.
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad, nepaisant to, jog SODRA turi teisę įstatyme nustatytais atvejais priimti sprendimą dėl apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos, darbo teisiniai santykiai, visų pirma, yra sutartiniai teisiniai santykiai, jų atsiradimą lemia darbdavio ir darbuotojo suderinta valia, kuri yra išreikšta ir įforminta darbo sutartyje (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnis). Darbo teisinius santykius reglamentuoja DK, kuriame inter alia (be kita ko) numatyti darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Nors DK 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad darbo sutartis gali pasibaigti ir kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, tačiau iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo, jo lingvistinio ir sisteminio aiškinimo, nėra pagrindo daryti išvados, kad SODROS iniciatyva nustatyta apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pabaigos data turi būti tapatinama su darbo teisinių santykių pasibaigimu.
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja sutinka, kad jos darbo santykiai pasibaigė priėmus sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo pabaigos, t. y. ginčo, kad darbo santykiai pasibaigė 2022 m. sausio 27 d., nėra. Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pareiškėja reikalauja į kreditorinį reikalavimą įtraukti ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.
22. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
Motyvuojamoji dalis
24. Pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti (DK 127 straipsnio 5 dalis). Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais (DK 127 straipsnio 6 dalis).
25. Posėdžio metu liudytoja apklausta J. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, tvarkiusi UAB „Savija“ buhalterinę apskaitą paaiškino, kad apie tai, jog UAB „Savija“ direktorė V. L. iš pareigų 2022 m. sausio mėnesį atleista SODROS iniciatyva, sužinojo tik kovo mėnesį; kompensacija už nepanaudotas atostogas paskaičiuota už 60 dienų, paskaičiuota suma nebuvo pervesta pareiškėjai; balanse ši suma neatsispindėjo, nes balansas yra bandomasis. Kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimas ir žiniaraštis (15,16 l.) rodo, kad pareiškėjai priklauso kompensacija už 60 dienų. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjos pateiktais duomenimis ir skaičiavimais, kad V. L. priklauso 1 617,91 Eur (priskaičiuotina suma 2 813,73 Eur) kompensacija už nepanaudotas atostogas (CPK 185 straipsnis).
26. Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais rašytiniais įrodymais bei paaiškinimais posėdžio metu, sprendžia, kad pareiškėjos V. L. prašomas patvirtinti 3365,26 Eur (1747,35 Eur neišmokėtas darbo užmokestis ir 1617,91 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas) dydžio finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje yra pagrįstas (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas pripažįsta pagrįstu pareiškėjos V. L. 3365,26 Eur dydžio finansinį reikalavimą, susijusį su darbo teisiniais santykiais (pirmos eilės finansinis reikalavimas I etapas) ir jį tvirtina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
įtraukti į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Savija“ pirmos eilės kreditorių sąrašą V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) su 3362,26 Eur finansiniu reikalavimu.
Įsiteisėjusios nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui VSDFV Kauno skyriui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.