- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- I-4970-463/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03014-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras"
- Atsakovas
- I. S.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei I. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–2) priteisti iš atsakovės I. S. 331,66 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Toliau dėstomi prašymo argumentai.
2. Prašyme nurodoma, kad Neringos savivaldybės administracija suteikė teisę pareiškėjai organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Neringos savivaldybės teritorijoje, kurioje ši rinkliava įvesta jau nuo 2008 m. gegužės 1 d., o nuo 2017 m. liepos 1 d. patvirtinta dvinarė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Neringoje. Šiuo atveju atsakovė nėra sumokėjusi pareiškėjai už jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. penkis poilsio namelius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo objektai).
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime (b. l. 26–28) nesutinka su pareiškėjos prašymu ir prašo teismo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Toliau dėstomi atsiliepimo argumentai.
4. Atliekų turėtojas laikomas asmuo, kuris turi atliekų. Kompleksiškai aiškinant Neringos savivaldybės tarybos patvirtintų teisės aktų, reglamentuojančių vietinės rinkliavos surinkimą ir tvarkymą, nuostatas darytina išvada, kad vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą turėtų mokėti tik tie asmenys, kurie turi komunalinių (buitinių ar panašių į buitines) atliekų. Ginčo objektų iki šiol negalima naudoti pagal paskirtį, jie nėra prijungti prie jokių inžinerinių tinklų, juose nėra elektros, vandentiekio, kanalizacijos. Ginčo objektai nėra eksploatuojami ir jokios su jais susijusios atliekos, kurios būtų ar galėtų būti tvarkomos, nesusidaro. Apie tai atsakovė nė kartą informavo pareiškėją. Ginčo objektai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kurioje veiklą organizuoja ne Neringos savivaldybės, o Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Taip pat ginčo objektai patenka į miško teritoriją, kurios tvarkymo klausimai perduoti spręsti Kretingos miškų urėdijai. Tai reiškia, kad pareiškėjos veiklos teritorija neapima teritorijos, kurioje yra ginčo objektai, dėl ko pareiškėja negali teikti prašymų, susijusių su ginčo objektais. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas netaikomas žemei, įskaitant neiškastą dirvožemį ir nuolat toje žemėje esančius pastatus. Be to, už atliekas turi mokėti tas, kuris teršia. Atsakovė negali būti laikoma atliekų turėtoja, nes ginčo objektai realiai nėra eksploatuojami, yra Kurių nerijos nacionalinio parko teritorijoje be įvestų inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kt. Jokių būtinų atliekų, kurios būtų susijusios su ginčo objektais, nėra ir negali atsirasti, prašymas teismui yra visiškai nepagrįstas. Atsakovė iki pat dokumentų iš teismo gavimo dienos nėra gavusi jokių pareiškėjos jai siųstų pranešimų ar raginimų sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Vadinasi, pareiškėja nesilaikė pranešimų ir raginimų įteikimo tvarkos, pagal kurią jie turėjo būti siunčiami registruotu paštu, o tokiu atveju prašymas negali būti tenkinamas. Prašomos priteisti sumos yra visiškai nepagrįstos, iš prašymo turinio nėra aišku, kodėl būtent tokios sumos yra prašomos priteisti iš atsakovės. Be to, ne pareiškėja, o Neringos savivaldybė yra vietinės rinkliavos gavėja, todėl tik ji turi teisę kreiptis į teismą su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą. Pareiškėja vykdo tik tarpininko funkciją. Už mokesčių išieškojimą yra atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, o ne UAB, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje. Šiuo atveju pareiškėja nėra valstybės įstaiga ar institucija, jai suteikti įgaliojimai atlikti tik vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą, o ne patį išieškojimą. Išieškojimą kontroliuoja savivaldybės kontrolierius. Todėl pareiškėja net neturi teisės kreiptis į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą.
Atsiliepimas
5. Vykdydama teismo įpareigojimą, pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 34–35). Pareiškėja nurodo, kad atsakovės atsiliepime iš esmės atkartojami tokie patys argumentai, kurie buvo teikti apeliaciniame skunde administracinėje byloje Nr. I-955-484/2018, dėl kurių išsamiai jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal nekilnojamojo turto plotą ir paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre. Toks skaičiavimas nepakito ir po 2017 m. birželio 30 d. Visi teismui pateikti mokėjimo pranešimai buvo išsiųsti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Šiuo pranešimuose detalizuotas vietinės rinkliavos apskaičiavimas, t. y. nurodoma administravimo parametras, bendras plotas, metinė rinkliava ir priskaičiuota suma. Vilniaus apygardos administracinis teismas kitose bylose yra priėmęs sprendimus, kuriais tenkino prašymus ir iš 3 ginčo objektų bendrasavininkų priteisė susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Atsakovė nustatyta tvarka nėra atleista nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo. Šios tvarkos nesilaikymas negali suteikti atsakovei pranašumo kitų vietinės rinkliavos mokėtojų atžvilgiu. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos dėstomas aplinkybes apie tai, kad ginčo objektai nenaudojami pagal paskirtį, nėra eksploatuojami. Pareiškėja nemato galimybė ginčą išspręsti taikiai, pereiti į mediacijos procesą, nes jai nesuteikta teisė tartis dėl priskaičiuotos vietinės rinkliavos sumažinimo ar atleidimo nuo jos mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 31 d. susidariusios 331,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus nustato Atliekų tvarkymo įstatymas (2015 m. kovo 26 d. redakcija su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kurio 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Įstatymas) (2015 m. kovo 26 d. redakcija su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte. Įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose nustatyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Įstatymo 3 straipsnį, rinkliavas moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką.
8. Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. galiojo patvirtinti Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – Senieji nuostatai), kurių nauja redakcija buvo patvirtina Neringos savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. T1-73 (toliau – Nuostatai). Įvertinus Senųjų nuostatų ir Nuostatų turinį, kuris aktualus šios bylos nagrinėjimui, daroma išvada, kad teisinis reguliavimas patvirtinus Naujos redakcijos nuostatus iš esmės nebuvo pakeistas materialiąja prasme, kuri neigiamai veiktų atsakovės teisinę padėtį. Naujos redakcijos nuostatų 3 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma dvinarė įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, galiojanti Neringos savivaldybės teritorijoje, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokytojai. Vietinės rinkliavos mokėtojai – tai fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, suskirstyti į kategorijas pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodyti Nuostatų 1 priede (Nuostatų 4 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojų registrą (toliau – Registras) kuria, atnaujina ir administruoja savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašo reikalavimais (Nuostatų 6 punktas). Nuostatų 10 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Neringos savivaldybės tarybos. Nuostatų V skyriuje nustatyta vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarka. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 15 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 25 punktas). Mokėjimo pranešimas pateikiamas vietinės rinkliavos mokėtojui pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą, jeigu vietinės rinkliavos mokėtojas nenurodė kitaip (Nuostatų 26 punktas). Pagal Nuostatų 28 punktą, vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis į pranešime nurodytą sąskaitą iki einamojo ketvirčio trečio mėnesio 1 d. Praėjus šiam terminui, pareiškėja per 10 darbo dienų identifikuoja skolininkus, formuoja priminimus ir pateikia juos vietinės rinkliavos nesumokėjusiems mokėtojams, nurodant kito ketvirčio mokėtiną sumą. Gavęs priminimą sumokėti vietinę rinkliavą, vietinės rinkliavos mokėtojas privalo nurodyto dydžio skolą sumokėti per 20 kalendorinių dienų nuo priminimo išsiuntimo datos. Kito ketvirčio mokėtiną sumą, nurodytą priminime, privalu sumokėti Nuostatuose nustatytais mokėjimo terminais (Nuostatų 33 punktas). Nuostatų 34 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos lengvatas nustato Neringos savivaldybės taryba atskiru sprendimu. Pareiškėja, vadovaujantis Nuostatų 35 punktu, atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą. Pagal Nuostatų 41 punktą, nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
9. Tokio pobūdžio bylose administracinių teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Tik tokiu atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018 ir kt.).
10. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (b. l. 5–10) patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise atitinkamai nuo 2004 m. sausio 9 d. priklauso ½ nekilnojamo turto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ nekilnojamojo turto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2003 m. liepos 18 d. priklauso 3/5 nekilojamojo turto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/5 nekilnojamojo turto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 1998 m. liepos 9 d. priklauso 2/5 nekilnojamojo turto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo objektai. Pareiškėja, vadovaudamasi Nuostatais, kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą. Atsakovė nesutikimą su prašymu grindžia šiais pagrindiniais argumentais: pirma, prašymas nepagrįstas, nes atsakovė nėra teršėja, kadangi ginčo objektai nėra eksploatuojami pagal paskirtį ir atliekos nesusidaro, todėl nėra vietinės rinkliavos mokėtoja; antra, ginčo objektai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir miško teritorijoje, o šiose teritorijose veiklą prižiūri ne pareiškėja, o atitinkamai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Kretingos miškų urėdija; trečia, pareiškėja neturi reikalavimo teisės paduoti teismui tokio pobūdžio prašymą, nes ji yra tik tarpininkė, o reikalavimo teisę prašyti priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą turi Neringos savivaldybė; ketvirta, atsakovė nėra gavusi iš pareiškėjos jai siųstų pranešimų ar raginimų sumokėti susidariusį įsiskolinimą, o tai reiškia, kad pareiškėja pažeidė Nuostatuose nustatytą pranešimų ir raginimų įteikimo tvarką, pagal kurią pranešimai ir raginimai turėjo būti siunčiami registruotu paštu; penkta, prašomos priteisti sumos yra visiškai nepagrįstos, iš prašymo turinio nėra aišku, kodėl būtent tokios sumos yra prašomos priteisti iš atsakovės. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad atsakovės atsiliepimo argumentai nepagrįsti, o jos pateiktas prašymas yra pagrįstas ir turi būti patenkintas visiškai.
11. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-955-484/2018 tarp pareiškėjos ir atsakovės (tos pačios ginčo šalys kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo (tas pats dalykas kaip ir šios nagrinėjamos bylos) už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjos prašymas buvo patenkintas iš dalies, nustačius, kad buvo praleistas senaties terminas, išnagrinėjus atsakovės apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas. Atsakovė ir ankstesnėje byloje tarp pareiškėjos ir jos kėlė ir šioje nagrinėjamoje byloje kelia dėl to paties dalyko tuos pačius argumentus, kurie išdėstyti teismo sprendimo 9 punkte, t. y. dėl atliekų nesusidarymo, dėl teritorijos, kurioje yra ginčo objektai, dėl pareiškėjos reikalavimo teisės ir teisės teikti prašymą, dėl informavimo apie susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą (tas pats pagrindas kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje). Šie atsakovės argumentai apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti, pritarus pirmosios instancijos teismo motyvams dėl jų pripažinimo nepagrįstais ir juos papildžius.
12. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (liet. be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą).
13. Atitinkamai Lietuvos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
14. Tai reiškia, kad administracinis teismas privalo užtikrinti suformuotos praktikos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir priimamų sprendimų prognozuojamumą, remdamasis jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016 ir kt.).
15. Atsižvelgus į tai, kas nustatyta teismo sprendimo 10 ir 11 punktuose, ir įvertinus aptartą teisinį reguliavimą dėl vieno iš teisės šaltinių – precedento – taikymo darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovės atsiliepimo argumentai, dėl kurių išsamiai pasisakė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai jų motyvų pagrindu atmestini kaip nepagrįsti ir šioje administracinėje byloje. Atsakovė iš esmės nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios keistų susidariusios situacijos teisinį vertinimą. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių tai, kad jos atžvilgiu priimtas Neringos savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo jai suteikta lengvata, ji atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už ginčo objektus ir dėl to prašymas, kuriuo prašoma priteisti susidariusį įsiskolinimą, yra nepagrįstas. Kaip teisingai pastebėjo pareiškėja, atsakovė teismui iš esmės nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos atsiliepime išdėstytas aplinkybes, kuriomis grindžiama tai, kad ji nėra vietinės rinkliavos mokėtoja. Todėl, įvertinus tai ir susipažinus su bylos medžiaga, ją išnagrinėjus ir įvertinus administracinės bylos Nr. I-955-484/2018 medžiagą, nekyla jokių abejonių dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų, dėl kurių atsakovės argumentai, išdėstyti teismo sprendimo 11 punkte, pripažinti nepagrįstais. Darytina išvada, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir todėl turi pareigą Nuostatų nustatyta tvarka mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.
16. Nors nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-955-484/2018 buvo vertinami atsakovės argumentai dėl informavimo, tačiau šiuo atveju sprendžiama dėl prašymo, kuris pateiktas už naują laikotarpį, pagrįstumo. Todėl toliau bus vertinama, ar pareiškėja tinkamai informavo atsakovę dėl vietinės rinkliavos mokėjimo. Taip pat bus vertinamas ir naujas atsakovės argumentas dėl apskaičiuotų sumų neaiškumo.
17. Pareiškėja, grįsdama savo prašymą, pateikė teismui pažymą apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.16)-7R-19 (b. l. 3–4), kurioje pateikti apskaičiuoto įsiskolinimo sumos atskirais laikotarpiais už kiekvieną ginčo objektą atskirai. Taip pat pareiškėja pateikė atsakovei 2017 m. sausio 19 d. (b. l. 37–41, 47), 2017 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 42–46), 2018 m. sausio 30 d. (b. l. 48–52, 58), 2019 m. vasario 9 d. (b. l. 53–57), 2020 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 12–16) siųstus mokėjimo pranešimus. Šiuose mokėjimų pranešimuose kartu nurodoma ne tik mokėtina suma, bet ir informacija apie tai, už kokius laikotarpius vietinė rinkliava dar nėra sumokėta, per kiek laiko atitinkamai turi būti sumokamos atitinkamos sumos (einamoji vietinės rinkliavos mokėjimo suma, ir nedelsiant apmokėtina vietinės rinkliavos suma). Kaip matyti, šie mokėjimo pranešimai siųsti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu adresu atsakovei buvo siųsti ir teismo procesiniai dokumentai, kuriuos pareiškėja gavo (b. l. 22–23). Ši aplinkybė leidžia teismui kritiškai vertinti atsakovės atsiliepimo argumentus dėl netinkamo informavimo apie vietinės rinkliavos mokėjimą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tai, kad pareiškėja pažeidė Nuostatus ir netinkamai informavo atsakovę apie vietinės rinkliavos mokėjimą. Priešingai byloje pateikti mokėjimo pranešimai patvirtina, kad buvo laikomasi Nuostatuose nustatytos tvarkos. Be to, pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl tinkamo informavimo, atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog atsakovė teismo procesinius dokumentus gavo, nors jai jie buvo siųsti tuo pačius adresu, kuriuo buvo siunčiami ir mokėjimų pranešimai. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ji buvo netinkamai informuota apie vietinės rinkliavos mokėjimą, dėl ko prašymas priteisti susidariusį įsiskolinimą turėtų būti netenkinamas. Taip pat kritiškai vertinami atsakovės argumentai dėl vietinės rinkliavos sumų apskaičiavimo. Atsakovė iš esmės tik deklaratyviai nurodė, kad sumos jai neaiškios, tačiau nepateikė jokių tokią išvadą pagrindžiančių argumentų, pavyzdžiui, kokias teisės normas pareiškėja pažeidė, apskaičiuodama mokėtiną vietinę rinkliavą. Įvertinus mokėjimo pranešimus darytina išvada, kad juose aiškiai ir detaliai bei suprantamai nurodyta už kokį laikotarpį kokia suma yra apskaičiuota. Esant tokioms aplinkybėms, šie atsakovės argumentai vertinami kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, todėl atmetami kaip nepagrįsti.
18. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta ir įvertinus tai aptarto teisinio reguliavimo kontekste darytina išvada, kad pareiškėja laikėsi Nuostatuose nustatytos tvarkos, o tuo tarpu atsakovė nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos Nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Dėl šios priežasties per ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 31 d. susidarė 331,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas. Nustačius, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo objekto patalpomis nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoja, jai Neringos savivaldybės tarybos sprendimu suteikta vietinės rinkliavos lengvata ar ji tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Nors procesiniuose dokumentuose ginčo šalys išdėstė daugiau argumentų, tačiau jų įvertinimas nekeistų teismo padarytų išvadų, dėl to dėl jų detaliau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės I. S. 331,66 Eur (tris šimtus trisdešimt vieną eurą šešiasdešimt šešis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 31 d.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.