- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- I-955-484/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Atsakovas
- I. S.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“
- Advokatai
- Laimonas Šileris
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei I. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir KRATC) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės I. S. (toliau – atsakovė) 817,58 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Prašyme pareiškėja nurodė, kad Neringos savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-225 pritarė Koncesijos sutarčiai „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, kuria Neringos savivaldybės administracija pareiškėjai suteikė teisę organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Neringos savivaldybės teritorijoje. Neringos savivaldybės taryba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 (su vėlesniais pakeitimais), patvirtino Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau - Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Neringos savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, ir kuriuose buvo nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Neringos savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka bei nustatytas Vietinės rinkliavos surinkėjas - pareiškėjas. Pagal Nuostatų 18 ir 29 punktus pareiškėjai yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vadovaujantis Koncesijos sutartimi ir Nuostatų 38 punktu nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško pareiškėja. Nuostatų 25 punktas (redakcija galiojusi iki 2017-06-30, aktuali ginčo laikotarpiu) numatė, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama nekilnojamojo turto savininkams ir naudotojams pagal nekilnojamojo turto plotą ir paskirtį nurodytą Nekilnojamojo turto registre. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei nuosavybes teise priklauso poilsio namelis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalys poilsio namelio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3/5 dalys poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis Registro duomenimis ir minėtomis teisės normomis atsakovė, kaip nekilnojamojo turto Neringoje savininkė, buvo apmokestinta vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Remiantis Neringos savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 15 d. sprendimu Nr.T1-163 patvirtinta Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų suteikimo tvarka, atsakovė taip pat nėra kreipusis dėl lengvatos suteikimo.
Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad minėto nekilnojamojo turto bendrasavininkai, vykdydami teismo sprendimus jau yra sumokėję vietinės rinkliavos įsiskolinimus (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su pareiškėjos prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 24-25). Remdamasi Nuostatų 2, 13 ir 24 punktų analize, atsakovė daro išvadą, kad vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą turėtų mokėti tie nekilnojamojo turto savininkai, kurie tuo turtu realiai naudojasi, ir vietinės rinkliavos dydis turėtų būti paskaičiuotas nuo naudojamo dydžio ploto. Teigia, kad jai nuosavybės teise priklausiančių nekilnojamojo turto objektų – poilsio namelių – iki šiol negalima naudoti pagal paskirtį, nes jie nėra prijungti prie jokių inžinerinių tinklų, juose nėra elektros, vandentiekio, kanalizacijos. Be to, jai priklausantis nekilnojamasis turtas yra žemės sklype, kuris patenka į miško teritoriją, kurią administruoja ne Neringos miesto savivaldybė, o Kuršių nerijos nacionalinis parkas, todėl šiai teritorijos daliai Neringos miesto savivaldybės sprendimai dėl vietinės rinkliavos negalioja. Faktą, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai yra miško ūkio žemėje yra konstatavęs ir teismas (žr. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-473-777/2017, Nutarties 47 p.)
Atsakovė taip pat teigia, kad iš pareiškėjos registruotu laišku nėra gavusi jokio raginimo dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo, todėl daro išvadą, kad pareiškėja nesilaikė Nuostatų 36-38 punktuose nustatytos mokėjimo pranešimų, raginimų įteikimo tvarkos, t. y. jie turėjo būti siunčiami registruotu laišku. Akcentuoja, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tokiais atvejais reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo negali būti tenkinamas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1607-789/2017).
Atsakovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (toliau - ir MAĮ) ir nurodo, kad dėl dalies pareiškėjos reikalavimo yra pasibaigęs senaties terminas. Šis terminas yra naikinamasis. Atsižvelgiant į pareiškėjos kreipimosi į teismą datą, pareiškėja gali reikalauti priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą tik už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti remiantis atsiliepimo į prašymą argumentais. Papildomai paaiškino, kad nuo skundo gavimo dienos atsakovė nesikreipė į pareiškėją dėl lengvatos taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas byloje kilo dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo, susidariusio laikotarpiu nuo 2008 gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., priteisimo.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas.
Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) apskaičiavimą ir administravimą reglamentuoja Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, patvirtinti Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 (toliau – ir Nuostatai). Minėtuose nuostatuose numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius Leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (8 punktas); vietinė rinkliava atliekų turėtojui už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma ir patvirtinama metams (Nuostatų 23 punktas); vietinės rinkliavos surinkimą organizuoja ir tvarko UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (Nuostatų 29 punktas); vietinė rinkliava turi būti sumokama į pranešime nurodytą sąskaitą per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo datos (Nuostatų 34 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad atsakovei nuosavybes teise priklauso poilsio namelis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2/5 dalys poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3/5 dalys poilsio namelio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 7-14). Pareiškėja 2016 m. sausio 15 d. išsiuntė atsakovei jos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius) mokėjimo pranešimus dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kurios bendra suma - 817,58 Eur, sumokėjimo (b. l. 15-19).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008, 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012, 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama.
Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, be kita ko, yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.
Remiantis Nuostatų 54 punktu, Neringos savivaldybės taryba 2009 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T1-165 (paskelbtas www.neringa.lt) patvirtino Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatų suteikimo tvarką, remiantis kuria 100 proc. atleidimas nuo įmokos suteikiamas asmeniui, valdančiam, naudojančiam, disponuojančiam nekilnojamojo turto objektą savivaldybės teritorijoje netinkamą naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintą. Remiantis šia tvarka dokumentais, patvirtinančiais, kad namas yra netinkamas naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintas yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma (jeigu namas yra sudegęs) arba statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas (jeigu namas yra netinkamas naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikintas). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad ji nelaikytina atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, todėl ji, kaip vietinės rinkliavos mokėtoja, turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį.
Atsakovės argumentas, kad jai nuosavybes teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kurioje Neringos miesto savivaldybės sprendimai dėl vietinės rinkliavos negalioja, nagrinėjamu atveju yra nepagrįsti ir neatleidžia atsakovės nuo prievolės sumokėti vietinę rinkliavą. Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra saugoma teritorija, kurioje esanti žemė yra valstybės nuosavybė (Saugomų teritorijų įstatymo 1, 5 straipsniai). Nacionalinių parkų ir jų apsaugos zonų ribos paprastai sutapatinamos su administracinių-teritorinių vienetų ribomis (Saugomų teritorijų įstatymo 22 straipsnis). Nagrinėjamu atveju dalis Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos patenka į Neringos miesto savivaldybės teritoriją, kurioje veikiantis teisinis režimas įpareigoja asmenis, turinčius šioje teritorijoje nekilnojamojo turto, mokėti atitinkamo dydžio rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Jau minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnį, būtent savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.
Iš pareiškėjos Pažymos apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Nr. (8.2)-5R-1801 turinio matyti, kad už ginčo laikotarpį atsakovė nesumokėjo 817,58 Eur vietinės rinkliavos.
Dėl atsakovės argumento, jog ji negavo mokėjimo pranešimų, pažymėtina, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Šiuo atveju Nuostatai, kurie yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.neringa.lt, yra tas norminis teisės aktas, kuris ir reglamentuoja aptariamos rinkliavos mokėjimo sąlygas ir tvarką. Teismas, įvertinęs, kad atsakovei mokėjimo pranešimai buvo siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (šį adresą atsakovė nurodė ir atsiliepime į prašymą), pripažįsta, kad atsakovė buvo informuota tinkamai.
Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1668 redakcija) 68 straipsnio 1 dalį, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėja prašymą teismui pateikė (išsiuntė paštu) 2017 m. lapkričio 16 d. (b. l. 21), todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai iš atsakovės gali būti priteisiama vietinė rinkliava tik už einamuosius (2017 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2017 m. sausio 1 d., t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. Tuo tarpu pareiškėja teismo prašo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (lot. savo iniciatyva) (žr., pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Todėl Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas senaties terminas taikytinas ir šioje byloje. Atitinkamai, pagal pareiškėjos teismui suformuotą pažymą dėl susidariusios skolos (b. l. 4–6), šiuo laikotarpiu atsakovės įsiskolinimas už nekilnojamojo turto objektą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)yra 272,53 Eur, už nekilnojamojo turto objektą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 109,10 Eur, už nekilnojamojo turto objektą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– 136,27 Eur, už nekilnojamojo turto objektą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 136,26 Eur, už nekilnojamojo turto objektą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 163,42 Eur. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašoma iš atsakovės priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą suma mažintina 344,06 Eur suma (114,69 Eur + 45,75 Eur + 57,35 Eur + 57,34 Eur + 68,93 Eur), o pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, iš I. S. jai priteisiant 473,52 Eur sumą (157,84 Eur + 63,35 Eur + 78,92 Eur + 78,92 Eur + 94,49 Eur). Tokios praktikos dėl Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies taikymo analogiškose bylose laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-602/2015 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 473,52 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus 52 euro centus) vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.
Kitą prašymo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.