Alytaus apylinkės teismo sprendimas

atsakovei J. V.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB “Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. V. su trečiuoju asmeniu UAB „Alytaus butų ūkis“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ atsiliepimo į ieškinį neteikė, atstovo į teismo posėdį neatsiuntė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Teismui šalių ir trečiųjų asmenų pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2020-03-04 iki 2021-03-03 atkuriamąja verte apdraudė butą (duomenys neskelbtini) ir jame esantį turtą, sudarydama turto draudėja draudimo sutartį TIA Nr. 605681921. 2020-05-02 draudėjos butas buvo aplietas vandeniu iš viršuje esančių patalpų. Draudėja pranešimu kreipėsi į savo draudikę (ieškovę), draudiminiam įvykiui patvirtinti pateikė informaciją apie padarytą žalą ir buto vidaus fotonuotraukas. Dėl įvykio ieškovė atliko draudiminio įvykio tyrimą, apskaičiavo draudėjos patirtą žalą ir išmokėjo jai padarytų nuostolių atlyginimą iš viso 875,00 Eur. Dėl šios išmokos kompensavimo ieškovė kreipėsi į numanomą žalos kaltininkę J. V., gyvenančią vienu aukštu aukščiau, tačiau ji nuostolius atsisakė atlyginti tvirtindama, kad vandentiekio avarija jos valdomame bute iš viso nebuvo įvykusi, o jeigu vanduo ir ištekėjo, tai tik iš bendro vandens stovo vamzdžio, todėl jos kaltės dėl atsiradusios žalos nėra.

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, ieškinį pareikšdama atsakovei, kaip žalą padariusiam asmeniui. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimu, iš esmės ginčija patį įvykį, kurį ieškovė pripažino draudiminiu.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei ((duomenys neskelbtini) straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

Ieškovė teigė, kad jos draudėjai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovės J. V. valdomo buto (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Iš pateiktų į bylą fotonuotraukų, fiksuojančių buto (duomenys neskelbtini), aplinką, atliktų draudėjos, matomi akivaizdūs vandens pratekėjimo buto siena ir lubomis faktai: sušlapusios, dėmėtos lubos, atsilupę tapetai, vandens nutekėjimo jais žemyn požymiai. Ieškovės atstovė paaiškino, kad matomas pratekėjimas fiksuotas koridoriaus ir kambario patalpose.

Iš pateikto į bylą apdraustojo buto plano matyti, kad sulieto koridoriaus ir kambario siena ribojasi su vonios kambariu. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos buto išplanavimas yra analogiškas pateiktam į bylą draudėjos buto planui. Iš to sprendžiama, kad esant tapatiems buto išplanavimams, vandens pratekėjimo lokalizacija yra artima atsakovės vonios vamzdyno jos bute vietai.

Atsakovės teiginys esą jos butas įvykio dieną buvo sausas, o vanduo galėjęs pratekėti iš bendro naudojimo stovo arba iš ne jai priklausančių patalpų, niekuo nepatvirtintas ir laikytinas tik atsakovės gynybine pozicija.

Visų pirma, į bylą nepateikti jokie įrodymai, kad 2020-05-02 daugiabučio gyvenamojo namo administratorius būtų turėjęs iškvietimą į namą (duomenys neskelbtini). Atsakovė nors ir prašė iškviesti į teismo posėdį UAB „Alytaus butų ūkis“ santechniką, tačiau neatliko įrodinėjimo pareigos ir nenurodė, kokį būtent asmenį reikėtų kviesti į posėdį, neprašė išreikalauti iš daugiabučio namo administratoriaus kitų aktualių duomenų, reikalingų jos gynybinei pozicijai patvirtinti.

Antra, į bylą taip at nepateikti jokie įrodymai, kad vanduo galėjo prasiskverbti į draudėjos butą iš kitų gyventojų patalpų. Atvirkščiai, atsakovės butas yra virš nukentėjusio buto ir šiuo atveju ieškovė įrodė, kad į ieškovės draudėjai priklausantį butą esantį (duomenys neskelbtini), vanduo prasiskverbė iš viršaus ir žala atsirado būtent dėl vandens pratekėjimo.

Jeigu tikėti atsakovės versija dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vandens stovo, neišvengiamai būtų atliktas bendro stovo remontas. Tuo tikslu vandens padavimas būtų sustabdytas visam daugiabučiam namui, tiek atsakovės, tiek kituose butuose būtų atlikti tam tikri statybos griovimo darbai, nes norint pasiekti bendrą vandens stovą kitokiu būdu prieiti prie jo nebūtų buvę įmanoma. Tokie darbai neabejotinai būtų žinomi atsakovei, tačiau tokių aplinkybių ji nenurodė, be to, šie darbai atsispindėtų namą administruojančios bendrovės dokumentacijoje, tačiau tokių duomenų atsakovė į bylą neteikė ir neprašė jų išreikalauti iš namą administruojančios įmonės. Konstatuojama, kad į bylą nepateikta jokių duomenų, kad name (duomenys neskelbtini) būtų buvę atlikti bendro vandens stovo keitimo ar remonto darbai, taip pat nėra įrodymų, kad įvykio dieną namo gyventojams būtų buvęs nutrauktas šalto ar karšto vandens tiekimas, todėl daroma išvada, kad tokio gedimo nebuvo.

Be to, svarbu pastebėti, kad atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek duodama parodymus teisme, nurodė mažiausiai tris asmenis, esą buvusius jos bute apliejimo dieną ir galinčius patvirtinti, kad jokio vandens išsiliejimo žymių bute ieškovės nurodytą dieną nebuvo, t. y. faktą galėtų patvirtinti jos draugas, gyvenantis kartu, taksistas ir kaimynas iš penkto aukšto, kuris esą buvo atėjęs įvykio dieną į butą ir matęs buto aplinką. Teismas, sudarydamas sąlygas atsakovei išsikviesti jos prašomus apklausti liudytojus, atidėjo 2022-05-04 vykusį teismo posėdį, išaiškino atsakovei galimybę liudytojus į teismo posėdį iškviesti teismo šaukimais, jei ji pateiks prašomų apklausti asmenų duomenis – vardus, pavardes, adresus. Tačiau į kitą teismo posėdį, vykusį 2022-07-28, neatvyko ne tik atsakovės prašyti apklausti liudytojai, tačiau ir pati atsakovė, dėl ko teismas įpareigojo atsakovę atstovaujantį advokatą iš savo klientės (atsakovės) gauti prašomų teisme apklausti asmenų duomenis ir pateikti juos teismui, tačiau tokių duomenų nei į kitą teismo posėdį, nei į dar vieną posėdį, vykusį 2022-12-13, nei atstovas, nei atsakovė nepateikė ir pati teisme daugiau nedalyvavo. Teismo vertinimu, atsakovė, kuriai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba byloje, neatliko savo pareigos rūpintis įrodymų rinkimu ir jų pateikimu teismui, nebendradarbiavo su atstovaujančiu ją valstybės skirtu advokatu ir savo parodymų, kuriais bandė atsikirsti į ieškinį, niekuo nepagrindė.

Atsakovės teigimu ji kas kartą išeidama iš namų užsukdavo tiek karšto, tiek šalto vandens padavimo čiaupus, nes anot jos, įsikeliant į nuomojamą butą ji gavo informacijos apie prastą vamzdyno būklę name. Tokie parodymai tik patvirtina faktą, kad vandens ištekėjimas labiausiai tikėtina buvo ne šiaip vandens išsiliejimas ant grindų, neatsargiai atliekant buities darbus ar pan., bet būtent pratekėjimas įvyko iš vamzdyno.

Siekiant atriboti atsakovės ir namą administruojančios bendrovės atsakomybę, aktualus yra teisinis bendrųjų ir individualių patalpų statinio inžinerinių sistemų reglamentavimas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – tai statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti. Atskirosios statinio inžinerinės sistemos – vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti skirtos inžinerinės sistemos, nesusijusios su tos pačios paskirties bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.19 punkte nustatyta, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.2. papunkčiu administratorius sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurio formą nustato aplinkos ministras. Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinė (pavyzdinė) forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija). Šios formos II skyriaus Bendrosios pastato inžinerinės sistemos pirmame punkte yra nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo vandentiekio sistemą sudaro geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos.

Remiantis aukščiau pateiktu teisiniu reglamentavimu pastato bendro naudojimo vandentiekio sistemą sudaro geriamojo vandens vamzdynas ir uždaromoji armatūra pastato viduje, einanti nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankos ir kt.).

Taigi, vandentiekio vamzdynų dalis, iš kurios ištekėjus vandeniui buvo padaryta žala žemiau esančiam butui, pagal aukščiau išanalizuotus įrodymus yra ne daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektas. Byloje nustatyta, kad vanduo 2020-05-02 avarijos metu prasiveržė iš virš esančio atsakovės buto (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje buvo apipiltas žemiau esantis butas.

Atsakovės kaltė dėl atsiradusios žalos pasireiškė nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims. Atsakovės veiksmai laikytini neteisėtais, nes nustatytas pavojingas gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto.

Dėl žalos dydžio

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. v. D. Č., bylos Nr. 3K-3-417/2014, ir kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

2020-05-06 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, remonto sąmata fiksuota, kad draudimo išmoka sudaro 775,00 Eur (išskaita 40,00 Eur), numatyti lubų perdažymo, sienų tapetų keitimo, šviestuvų permontavimo ir kiti darbai. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo remonto sąmata ZA67-SK12/2, mokėjimo nurodymu Nr. 18457623 dėl 775,00 EUR butui padarytos žalos ir mokėjimo nurodymu Nr. 18457622 dėl 100,00 Eur turtui padarytos žalos.

Ieškovės atstovės paaiškinimu, draudėja apskaičiavo žalą naudodamasi programine įranga SISTELA. Ši programinė įranga yra skirta statybos darbų sąmatoms apskaičiuoti, statinių atkuriamajai vertei nustatyti. Taigi, žalą dėl buto užliejimo ieškovė nustatė tokiu būdu, kurio esmė yra pagrįsta skaičiavimais, kiek kainuoja atkurti esamo (sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingųjų savybių objektus pagal vertinimo sistemos metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Ieškovė žalos administravimo metu nustatė padarytos žalos mastą bei parengė darbų, kurie reikalingi norint atkurti sugadintą turtą, sąmatą. Tačiau šiuo atveju svarbu pastebėti, kad atlikdama skaičiavimus, ieškovė nepritaikė turto nusidėvėjimo normų ir prašo atlyginti visus nuostolius, ką patvirtino ieškovės atstovė teismo posėdžio metu.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad daugiabutis gyvenamasis .namas (duomenys neskelbtini) pastatytas 1979 metais, taigi, apskaičiuojant patirtą žalą turi būti įvertintas jo nusidėvėjimas. Aplieto buto nusidėvėjimas turi būti skaičiuojamas taikant metinį nusidėvėjimo koeficientą 0,8, kuris yra nustatytas Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007-07-04 nutarimu Nr.6 patvirtintomis „Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės“ nuostatomis. Įvertinus, kad ieškovui priklausantis butas yra name, kuris pastatytas 1979 metais, įrodymų apie bute iki apliejimo atliktą remontą nepateikta, taikytinas faktinis 32,8 procentų turto nusidėvėjimas nuo sąmatoje nurodytos remonto vertės 775,00 Eur ir tai sudaro 254,20 Eur. Taigi, už aplieto buto remonto darbų atlyginimą subrogacijos pagrindu ieškovei priteistina 520,80 Eur kompensacija.

Ieškovė taip pat pateikė teismui 2020-05-06 Nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo len­telę, iš kurios matyti, kad buvo sugadintos penkios poros batelių, kurių atkūrimo vertė -150,00 Eur ir viena pora batų, kurių atkūrimo vertė 50 Eur, pritaikius 50 proc. nuvertėjimą batelių nuostolių suma 75,00 Eur, batų 25,00 Eur ir lentelės skiltyje nurodo, kad bateliai -šlapi dėmėti, batai-šlapi praradę formą. Ieškovė prašo priteisti 100,00 Eur patirtų nuostolių už esą draudikės patirtą žalą dėl batų bei batelių sugadinimo (suliejimo). Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, draudikė tik pareikalavo iš draudėjos atlyginti tokio dydžio nuostolius ir draudimo įmonė tai padarė, batų sugadinimo fakto plačiau netyrė ir įrodymų į civilinę bylą nepateikė. Vertinant pateiktas į bylą fotonuotraukas, labiau tikėtina, kad žalos batams iš viso nebuvo, nes iš fotonuotraukų matyti vandens nutekėjimas lubomis, taip pat iki pusės sienos, tačiau faktas, kad vanduo būtų pasiekęs grindis, kur paprastai laikomi batai, ar patekęs į spintą, lentyną, kur jie taip pat paprastai laikomi, niekuo nefiksuotas. Ieškinys šioje dalyje neįrodytas, todėl atmestinas.

Dėl kompensacinių palūkanų

Ieškovė reikalauja iš atsakovės 38,96 Eur kompensacinių palūkanų. Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuojamos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Byloje nustatyta, kad ieškovė pareikalavo įvykdyti prievolę, siųsdama pretenziją dėl skolos išieškojimo ir pareikalavimą atlyginti atsiradusią turtinę žalą už ją atsakingai buto valdytojai J. V. jos gyvenamuoju adresu 2020-06-10, iki ieškinio pateikimo dienos praėjo 325 dienos, tai patvirtina ieškovo teisę gauti kompensacines palūkanas. Ieškovės reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas apskaičiuojamas nuo nustatytos žalos ir sudaro 23,15 Eur (520,00 Eur (skola) x 0,05 proc./365 (dienų skaičius metuose)x325 (pradelstų dienų skaičius) kaip minimalius nuostolius, atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės sumokėti reikalaujamą draudimo išmokos dydį, tenkinamas (CK 6.37 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.261 straipsnis).

Iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 543,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-07-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Esant šių visų aplinkybių visumai, vadovaujantis formuojama teismų praktika, yra pagrindas išvadai padaryti, jog nustatytos visos įstatyme išvardytos civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, kaip buto valdytojai, sąlygos, todėl ieškovės ieškinys, įvertinus nustatytos žalos dydį, tenkinamas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistini 520.00 Eur nuostoliai (CK 6.246 – 6.249, 6.263, 6.1015 straipsniai, CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai), 23,15 Eur kompensacinės palūkanos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (543,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 21,00 Eur žyminis mokestis ir 25,30 Eur kelionės į teismą išlaido, kurios, ieškinį tenkinus iš dalies atitinkamai priteisiamas ieškovei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinta ieškinio dalis sudaro 59 % (ieškinio reikalavimas 913,96 Eur, patenkintas dydis 543,15 Eur), priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis yra 27,32 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos pagal įstatymą yra priteistinos valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis), tačiau šiuo atveju atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir ji nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei yra atleista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 520,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 23,15 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (543,15) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.