Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Mildos Skersienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ir atsakovo R. Z. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui R. Z. dėl palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12.5. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė papildomą ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir pakeisti šios sprendimo dalies apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

15. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš atsakovo ieškovei priteisė 5 036,85 Eur palūkanų ir atmetė prašymą priteisti ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo likusios išieškoti 17 167,23 Eur sumos.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-10299-792/2011, nutarė išieškoti ieškovės D. B. naudai iš atsakovo R. Z. 85 000,00 Lt (24 617,70 Eur) paskolą ir 136,80 Lt (39,63 Eur) žyminį mokestį ir už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – 1,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeisto daikto savininkė B. Z.. Įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 9 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas už 8 732,00 Eur kainą. Antstolis G. J. 2018 m. balandžio 14 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu išieškotojai D. B. paskyrė išieškotą 7 490,09 Eur dalį, liko išieškotina 17 167,23 Eur. Išnagrinėtoje civilinėje byloje reikalavimas dėl penkių procentų procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos 24 617,70 Eur sumos nebuvo pareikštas. 2021 m. balandžio 13 d. D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovo priteisti 5 036,85 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. balandžio 13 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-10299-792/2011) priteistos ir likusios išieškoti 17 167,23 Eur sumos nuo 2021 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutiko, kad jo pagrindinė prievolė, kurios pagrindu skaičiuotinos procesinės palūkanos, atsirado iš 2011 m. spalio 16 d. teismo nutarties. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog ieškovės naudai iš atsakovo priteistinos 5 036,85 Eur palūkanos už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. balandžio 13 d. ir 375 Eur bylinėjimosi išlaidos, kitą ieškinio dalį atmetė.

18. Bylos duomenimis, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, apskaičiuotas kitoje byloje, t. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10299-792/2011, už teismo priteistą ir likusią nesumokėtą 17 167,23 Eur sumą iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo dienos. Nustatyta, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10299-792/2011 reikalavimas dėl penkių procentų procesinių palūkanų priteisimo nebuvo pareikštas.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. BUAB „Saulėtekis“, bylos Nr. 3K-3-888/2003). Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. E. O., bylos Nr. 3K-3-342/2007). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama dėl ginčo esmės (šiuo atveju dėl 17 167,23 Eur priteisimo), išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Taigi, ieškovė turėjo procesinę teisę kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti palūkanas jau po procesinio sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo pagrindinėje civilinėje byloje.

20. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

21. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurią sudaro lėšos, kurių kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Pabrėžtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Kitoks CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimas neatitiktų palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. O. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-233/2006; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prancūzijos įmonė Compagnie Industrielle de Pelleteries, S. A. v. UAB „Vobekra“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-553/2011). Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007).

22. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad teisė priteisti procesines palūkanas galima tik byloje dėl pagrindinės skolos priteisimo, atsižvelgiant į šias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotas procesinių palūkanų skaičiavimo ir priteisimo taisykles, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ši reikalavimo dalis vertintina kaip kompensacinės palūkanos, kurioms nustatytas 5 metų ieškinio senaties terminas, kadangi, kaip jau minėta, iškėlus civilinę bylą ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama dėl ginčo esmės, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo, esant ieškovės prašymui priteisti procesines palūkanas jos turi būti priteisiamos ieškovės naudai nuo šios nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti. Ieškovės D. B. ieškinio reikalavimas, kuriuo ji prašė iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 17 167,23 Eur sumos, pagal minėtą teismų praktiką, iš atsakovo galėtų būti priteistos nuo 2021 m. balandžio 13 d.

23. Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 5 036,85 Eur įstatymo nustatytų palūkanų, apskaičiuotų už tai, kad atsakovas, praleidęs piniginės prievolės terminus, iki šiol nevykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarties, pagal kurią ieškovės naudai buvo priteista 24 617,70 Eur skola ir 39,62 Eur žyminis mokestis, iš viso 24 657,32 Eur, nemoka palūkanų nuo šia teismo nutartimi priteistos sumos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad, pardavus varžytynėse turtą, ieškovei buvo paskirstyta 7 490,09 Eur išieškota skolos dalis, taigi likusi neišieškota skolos suma sudaro 17 167,23 Eur, todėl ieškovė apskaičiavo 5 procentų įstatymo nustatytas palūkanas nuo dviejų sumų (24 617,70 Eur ir 17 167,23 Eur) už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. balandžio 13 d., iš viso 5 036,85 Eur palūkanų sumą (2 461,77 Eur (24 617,70 Eur x 5 proc. x 2 metai) + 2 575,08 Eur (17 167,23 Eur x 5 proc. x 3 metai)). Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo nustatyti, ar buvo šalių susitarimas dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo, koks buvo šio susitarimo turinys, atsižvelgiant tiek į šalių valią, tiek į sutarties nuostatas, tiek į šalių elgesį sutarties vykdymo metu.

24. Skolininkui neįvykdžius prievolės, t. y. kreditoriui nesumokėjus teismo priteistos sumos, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas įgyja naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Taigi tai, kad skolininkas nevykdė prievolės atlyginti priteistą sumą po teismo sprendimo priėmimo, reiškia, kad jis daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti kreditoriui. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas; CK 6.251 straipsnis), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Kreditorius tokiu atveju turi teisę ne tik reikalauti sumokėti teismo priteistą sumą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus laiku negrąžinus skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

25. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-29-248/2016) (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-275-248/2015). Kompensuojamąsias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sudarytose sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

26. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015), konstatuojant, kad ieškovė patyrė nuostolių iki šios bylos iškėlimo dienos dėl teismo sprendimo nevykdymo, ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas (nuostolius) tenkintas pagrįstai. Tai, kad atsakovas nevykdė prievolės atlyginti nuostolius po teismo sprendimo priėmimo, reiškia, kad jis daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovei. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai (to reikalauja vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas – CK 6.251 straipsnis), padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Ieškovė šiuo atveju turėjo ir turi teisę ne tik reikalauti sumokėti priteistą nuostolių atlyginimo sumą, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius, padarytus negrąžinus laiku skolos. Toks sprendimas priimtas, nes pripažįstama, kad ieškovė patyrė nuostolių dėl ankstesnio teismo sprendimo nevykdymo, kuriuos turi atlyginti teismo sprendimo geruoju nevykdęs skolininkas (atsakovas).

27. Todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad šalių susitarimas, jog palūkanos nenustatomos, nereiškia, kad, skolininkui (šios bylos atsakovui) praleidus prievolės įvykdymo terminą, palūkanos negali būti skaičiuojamos. Pažymėtina, kad minėtos įstatymo nuostatos nustato pareigą mokėti palūkanas praleidus prievolės įvykdymo terminą visais atvejais, jei toks pažeidimas nustatytas, o sutartis gali nustatyti tik kitokį skaičiuojamų palūkanų dydį, nei numato įstatymas.

28. Pažymėtina, kad teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2013). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aptarta anksčiau, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl palūkanų priteisimo. Apeliacinės instancijos vertinimu, sutiktina su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, jog, esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditoriaus naudai kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos už laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistos sumos pagal pagrindinę prievolę, įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Įvertinusi visus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundų argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų priteisimo klausimus, ir proceso teisės normas, todėl netinkamai nusprendė dėl ieškovės teisės į procesinių palūkanų priteisimą. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimo dalį panaikinti – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei D. B. iš atsakovo 5 procentų metines procesines palūkanas nuo 17 167,23 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. balandžio 13 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kitą sprendimo dalį palikti nepakeista. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

32. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė įrodymus, kad už žyminį mokestį sumokėjo 113 Eur. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos.

33. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad priteisia ieškovei iš atsakovo 375 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismas apeliaciniame procese ieškovės apeliacinį skundą tenkino visiškai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, patikslina ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimų proporcijas ir nusprendžia, kad yra patenkinta 100 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl priteisia ieškovei iš atsakovo 613 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 113 Eur žyminis mokestis.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės D. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovo R. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo 17 167,23 Eur (septyniolikos tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų ir 23 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. balandžio 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Priteisti ieškovei D. B. iš atsakovo R. Z. 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas nuo 17 167,23 Eur (septyniolikos tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt septynių eurų ir 23 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. balandžio 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme ir priteisti ieškovei D. B. iš atsakovo R. Z. 613 Eur (šešis šimtus trylika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.