- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-19
- Bylos Nr.
- T-835-961/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55665-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Nuteistasis
- A. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmių sušvelninimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu A. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžiu subendrinta bausme, nustatant galutinę 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. liepos 12 d. gautas A. J. prašymas peržiūrėti jo bylą, kurioje jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes nuo liepos 1 d. įsigaliojo nauji įstatymo pakeitimai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Taigi BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje aiškiai apibrėžtos šio įstatymo taikymo galimybės, t. y. teisinio reguliavimo pasikeitimas turi būti susijęs tik su baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo, pakeitimais.
Prašyme nuteistasis A. J. nenurodė konkretaus įstatymo, kuris, pasak nuteistojo, švelnina jo padėtį, bet prašo peržiūrėti tik tuos teismų nuosprendžius, kuriais jis nuteistas už veikas, numatytas BK 178 straipsnyje.
Teismas atkreipia dėmesį, kad po nuteistojo minimų nuosprendžių priėmimo nebuvo padaryti jokie BK 178 straipsnio pakeitimai, kurie yra įsigalioję ir dėl kurių būtų galimybė svarstyti bausmės švelninimą nuteistajam. BK 178 straipsnis paskutinį kartą buvo keičiamas 2018 m. gruodžio 4 d. įstatymu, kuris įsigaliojo 2018 m. gruodžio 12 d., juo BK 178 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, kurioje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Šis pakeitimas nėra niekaip susijęs su A. J. padarytų nusikalstamų veikų vertinimu ar bausmių paskyrimu ir jo atliekamos bausmės sušvelninti negali.
Įvertinus jo ankstesnių analogiškų prašymų motyvus, darytina išvada, jog nuteistasis tikisi, jog pasikeitė baudžiamojo įstatymo, susijusio su pagrobto turto verte, nuostatos. Taigi šiuo atveju aktualus ir BK 190 straipsnis, išaiškinantis turto vertę, nagrinėjant BK XXVIII skyriuje numatytus nusikaltimus bei baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.
Tačiau nuosprendžių priėmimo metu galiojusi BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL (TAR, 2014-12-31, Nr. 21142, įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.), yra nepakitusi iki šiol.
Po aukščiau paminėtų A. J. atžvilgiu priimtų teismo nuosprendžių nepadaryti jokie BK 190 straipsnio nuostatų, susijusių su turto vertės išaiškinimu, pakeitimai, kurie galėtų įtakoti švelnesnę baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas nuosavybei.
Jokių naujų pagrindų peržiūrėti ir sušvelninti bausmę nuteistasis nenurodė, teismas taip pat jų neįžvelgia.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkinti A. J. prašymą peržiūrėti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. J. prašymą dėl bausmės sušvelninimo atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.