Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-12-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1794-613/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-14
Bylos Nr.
2S-1794-613/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09347-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ,,Klaipėdos bendrabutis“, Valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1794-613/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09347-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio Giedriaus Jonausko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-11832-328/2017 pagal pareiškėjo antstolio Giedriaus Jonausko pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Klaipėdos bendrabutis“, Valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas vykdymo procese pakeisti skolininką A. L. (A. L.) jo teisių perėmėja Valstybe, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas vykdomojoje byloje Nr. 0091/15/00789. Nurodė, jog 2012 m. gruodžio 2 d. skolininkas mirė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino. Nurodė, kad iš pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, jog antstolio Giedriaus Jonausko žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0091/15/00789, pradėta pagal 2015 m. liepos 3 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-2190-328/2015 dėl 969,26 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Klaipėdos bendrabutis“ naudai. Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini). Po skolininko mirties palikimą priėmė Valstybė, 2017 m. kovo 22 d. Valstybei išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.Nustatyta, jog turto areštas skolininko turtui viešajame registre pagal antstolio G. Jonausko patvarkymą įregistruotas 2015 m. rugpjūčio 3 d. Tokiu būdu aplinkybė apie tai, kad skolininkas turi kreditorių išviešintas tik 2015 m. rugpjūčio 3 d., t. y. praleidus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą kreditoriams reikalavimui pareikšti. Byloje nėra duomenų, jog terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti UAB ,,Klaipėdos bendrabutis“ būtų atnaujintas.Atsižvelgdamas į tai, kad mirusio skolininko įpėdinė per įstatymo nustatytą terminą apie palikėjo kreditorę informuota nebuvo, teismas pareiškėjo antstolio Giedriaus Jonausko prašymas netenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis Giedrius Jonauskas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškimą dėl teisių perėmimo vykdymo procese. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria pareiškėjo prašymo netenkino, nesivadovavo naujausia teismų praktika. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. priimtoje nutartyje Nr. e2S-339-826/2017 pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo perėjimo valstybei ypatumus ir kreditorių reikalavimų pareiškimo termino praleidimo padarinius, yra nurodęs, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėj o kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, turto arešto aktu Nr. 3.5.-15-13243 areštavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Valstybei prieš priimant palikimą buvo žinoma apie kreditorę UAB „Klaipėdos bendrabutis“, nes 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo areštuotas skolininkui priklausantis butas.Atsiliepimu į pareiškėjo antstolio Giedriaus Jonausko atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo. Pažymėjo, kad iš byloje pateikto Turto arešto registro išrašo matyti, jog skolininko turto areštas buvo išviešintas tik 2015 m. rugpjūčio 3 d. Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju areštas buvo išviešintas ženkliai praleidus CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą terminą.Taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas negalėtų prašyti pratęsti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes yra pasibaigęs (baigėsi 2016-03-02) CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, tad negali būti įgyvendintas.apeliantas nepagrįstai remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-339-826/2017, kadangi nagrinėjamų bylų aplinkybės nėra tapačios, šių bylų ratio decidendi nesutampa.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Byla nutrauktina.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese. Civilinio proceso teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklės yra įtvirtintos CPK 3 straipsnio 8 dalyje: civilinis procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo metu, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.Nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančioje redakcijoje CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo antstolio Giedriaus Jonausko pareiškimas teismui pateiktas 2017 m. birželio 29 d. iki CPK aktualios redakcijos įsigaliojimo, tačiau pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimas išspręstas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi jau įsigaliojus aktualiai CPK normų redakcijai, todėl, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusia CPK 596 straipsnio 1 dalies redakcija ir nustačius, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo pareiškimą dėl teisių perėmimo vykdymo procese bei nutartimi išsprendė jo pagrįstumo klausimą, neįvertinęs aplinkybės, jog pareiškimas, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai CPK 596 straipsnio 1 dalies redakcijai, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes pats antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimą panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog byla išspręsta netinkamai, pažeidus procesines teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartis naikintina ir civilinė byla nutrauktina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 293 straipsnio 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų nenagrinėja ir dėl jų iš esmės nepasisako, kadangi jie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 596 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu,339 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 nutartį panaikinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2VP-11832-328/2017 (teisminio proceso Nr. 2-06-3-09347-2017-4), užvestą pagal pareiškėjo antstolio Giedriaus Jonausko pareiškimą dėl teisių perėmimo vykdymo procese, nutraukti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Giedrė Seselskytė