Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-02 · Civilinė byla Nr. e2S-339-826/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-02
Bylos Nr.
e2S-339-826/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14769-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto banko, UAB „Bitė Lietuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-339-826/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14769-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.1; 2.4.4.3; 2.5.5; 2.5.6; 3.3.2.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės R. V. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys UAB „Bitė Lietuva“, valstybė – Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė R. V. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti skolininkę Ž. M. į jos teisių ir pareigų perėmėją valstybę – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko, vykdomojoje byloje Nr. 0074/12/21888.Nurodė, kad skolininkė Ž. M. mirė (duomenys neskelbtini), jos turtą, t. y. 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, paveldėjo 2016 m. birželio 16 d. valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko. Valstybei, paveldėjusiai skolininkės turtą, atsiranda atsakomybė už palikėjo skolas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino. Teismo motyvai: Po skolininkės Ž. M. mirties palikimą priėmė valstybė – Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, todėl ji atsako už skolininkės skolas vykdomojoje byloje Nr. 0074/12/21888.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininkės pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0074/12/21888, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti skundo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais motyvai:

4.1. Nutartis neteisėta, nes buvo nesivadovauta kasacinio teismo suformuota praktika aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnį. Teismas nevertino aplinkybės, kad kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ po skolininkės mirties per 3 mėnesius nepareiškė kreditinio reikalavimo.

4.2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Turto areštų registre nėra jokių duomenų apie tai, kad antstolė R. V. būtų uždėjusi areštą skolininkės turtui ir vykdydama išieškojimą vykdomoje byloje Nr. 0074/12/21888 ar vykdydama išieškojimą apskritai kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ naudai.

4.3. Skolininkė Ž. M. turėjo ir daugiau kreditorių, kurie laiku informavo (išviešino) apie vykdomą išieškojimą jų naudai, tad pakeitus skolininkę ir šioje vykdomojoje byloje į valstybę, sumažėtų savo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka laiku pareiškusių kreditorių galimybės išsiieškoti skolas, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kurių visiems civilinių teisinių santykių dalyviams būtina laikytis įgyvendinant savo teises.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolės R. V. kontoroje yra vykdomoji byla Nr. 0074/12/21888, pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkes teismo išduotą 2011 m. vasario 19 d. teismo įsakymą Nr. L2-3694-255/2011 dėl 232,80 Eur (803,92 Lt) skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš Ž. M. išieškotojos UAB ,,Bite Lietuva“ naudai. 2012 m. kovo 8 d. areštuota skolininkei priklausanti 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. (duomenys neskelbtini) skolininkė Ž. M. mirė. 2016 m. birželio 16 d. turtas paveldėtas valstybės vardu, tai patvirtina 2016 m. birželio 3 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. MV7-4350. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi Ž. M. pakeitė jos teisių perėmėja valstybe, atstovaujama VĮ Turto banko. Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai taikė teisės normą, reglamentuojančią kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką. Su tokiu motyvu nesutikinta.Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 2 dalis).Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo perėjimo valstybei ypatumus ir kreditorių reikalavimų pareiškimo termino praleidimo padarinius, yra nurodęs, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2014 m. gruodžio 14 d. mirė skolininkė Ž. M.. Po jos mirties kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiškė reikalavimų priėmusiam palikimą įpėdiniui, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui ir nepareiškė teisme ieškinio dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo perėjimo valstybei ypatumus ir kreditorių reikalavimų pareiškimo termino praleidimo padarinius, yra nurodęs, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju valstybei prieš priimant palikimą buvo žinoma apie kreditorę UAB „Bitė Lietuva“, nes 2012 m. kovo 8 d. buvo areštuota skolininkei priklausanti 1/2 buto dalis, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Apeliantas su tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nesutiko ir nurodė, kad turto arešto aktu Nr. 0712000613 2012 m. kovo 1 d. antstolė R. V. areštavo 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kreditorės UAB „General Financing“ naudai pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-13346-676. Patikrinus Turto arešto aktų registro išrašą, nustatyta, kad šis apelianto argumentas yra pagrįstas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė R. V. 2014 m. spalio 22 d. pareiškimu Nr. 15007337 informavo Klaipėdos apskrities VMI, kad skolininkė mirė, ir šiame rašte įvardijo kreditores UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „General Financing“ ir nurodė jų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad antstolės pareiškime Nr. 15007337 nurodyta klaidinga data, nes skolininkė mirė 2014 m. gruodžio 14 d., o VMI prie LR finansų ministerijos rašte nurodyta, jog šis antstolės pranešimas buvo gautas 2015 m. gegužės 19 d., 2015 m. gegužės 20 d. buvo persiųstas VĮ Turto bankui todėl tikėtina, kad šis antstolės pranešimas galėjo būti išsiųstas 2015 m. gegužės mėnesį. Remiantis šiomis aplinkybėmis pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje antstolė apie kreditorės UAB „Bitės Lietuva“ vardu vykdomą išieškojimą iš pradinės skolininkės valstybės institucijai pateikė prieš Lietuvos Respublikai įregistruojant nuosavybės teises į palikimą (palikimas Lietuvos Respublikos vardu priimtas 2016 m. birželio 16 d.), todėl apie kreditorės turtines pretenzijas valstybė Lietuvos Respublika, atstovaujama apeliantės, buvo informuota tinkamai, kreditoriui pratęsti terminą kreiptis į paveldėtoją su turtine pretenzija nėra pagrindo. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką aiškinant ir taikant CK 5.63 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, tačiau priimta nutartis dėl skolininkės pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0074/12/21888 yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis