Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Erikos Misiūnienės ir Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys Palangos miesto savivaldybė, V. V., S. K., E. G., B. S., V. L., dėl akto panaikinimo ir termino atlikti veiksmus pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas 2014-08-01 Palangos miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, juo prašė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2014-06-26 įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2)-234 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“; sustabdyti kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalių išskyrimo ir šių dalių plotų nustatymo procedūrą iki tol, kol ieškovas pakeis ūkinio pastato paskirtį į gyvenamąją; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjas (toliau – NŽT) 2014-06-26 priėmė įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2)-234 (toliau – įsakymas), kuriuo nustatė 0,01504 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), dalių dydžius, atsižvelgdamas į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį: V. V. – 0,0199 ha; J. M. – 0,0261 ha; B. S. – 0,0392 ha; V. L. – 0,0652 ha. Tuo pačiu įsakymu NŽT pripažino netekusiu galios NŽT 2012-10-15 įsakymą Nr. 16VĮ-14.16.2)-225 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“.Ieškovas nurodė, kad nuosavybės teise valdo 71 kv. m ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. 2592-7000-1042 (toliau – ūkinis pastatas), esantį žemės sklype. Nurodė, kad atsakovė neteisingai taikė Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1585-125/2013. Nepagrįstai eliminavo ieškovą iš bendraturčių, kuriems turi būti nustatytos 0,01540 ha žemės sklypo dalys pagal jų nuosavybės teise valdomų nekilnojamų daiktų plotą, sąrašo.Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-21 sprendime nurodė, jog pakeitus ieškovui priklausančio ūkinio pastato paskirtį, NŽT galėtų spręsti dėl žemės sklypo dalių dydžių nustatymo nekilnojamojo turto savininkams. Todėl, iki nebuvo pakeista ieškovui priklausančio ūkinio pastato paskirtis, atsakovė neturėjo pagrindo spręsti dėl žemės sklypo dalių dydžio nustatymo savininkams.Ieškovas nurodė, kad atsakovė, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-21 sprendimą, įpareigojo ieškovą per šešis mėnesius pakeisti ūkinio pastato, kurio dabartinė tikslinė paskirtis – pagalbinio ūkio, į gyvenamojo namo paskirtį. Ieškovas nedelsdamas ėmėsi veiksmų pakeisti paskirtį, tačiau pastebėjęs, kad duotas terminas šiam pakeitimui atlikti bus per trumpas, kreipėsi raštu į NŽT dėl termino pratęsimo. NŽT paprašė ieškovą papildomai pateikti rašytinius įrodymus – dokumentus, patvirtinančius tai, kokius veiksmus ieškovas yra atlikęs siekdamas pakeisti ūkinio pastato paskirtį. Ieškovas pateikė atsakovei detalų sąrašą jo atliekamų veiksmų. Iki 2014-06-17 ieškovas iš atsakovės jokios informacijos negavo. 2014-06-17 ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu sustabdyti kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalių išskyrimo ir šių dalių plotų nustatymo procedūrą iki tol, kol ieškovas pakeis ūkinio pastato paskirtį į gyvenamojo pastato paskirtį. Ieškovas nurodė, kad atsakovė šio ieškovo prašymo nenagrinėjo. 2014-07-09 rašte atsakovė nurodė, kad ieškovui priklausančio ūkinio pastato paskirtis nepakeista, ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtina aktyvių ieškovo veiksmų siekiant atlikti šią procedūrą. Ieškovas nurodė, kad atsakovės teiginys dėl ieškovo neaktyvumo yra nepagrįstas. Dėl to atsakovė priėmė neteisėtą ir nepagrįstą įsakymą.Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-21 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1585-125/2013 nenustatė konkretaus termino ieškovui, per kurį jis turi pakeisti ūkinio pastato paskirtį į gyvenamojo pastato paskirtį. Todėl atsakovės nustatytas terminas yra nepagrįstas ir neteisėtas.Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė priimdama įsakymą ignoravo ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-05-04 įsakymą Nr. A1-362 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas yra nurodytas kaip ginčo sklypo naudotojas.Trečiasis asmuo V. L. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo sprendime (civiline byla Nr. 2A-1585-125/2013) buvo konstatuota, jog atsakovei nustatant valstybinės žemės sklypo dalių dydį, tenkantį kiekvienam bendraturčiui, pagrįstai atsižvelgta tik į gyvenamojo namo dalis, o ieškovui priklausantis ūkinis pastatas toks nėra. Todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovė netinkamai įgyvendino taisykles ir teismo sprendimą. Nurodė ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismas sprendime (civiline byla Nr. 2A-1585-125/2013) nepagrįstai konstatavo, kad byloje neišspręsta, ar ieškovui priklausantis pastatas tinkamai registruotas. Ieškovo valdomo pastato paskirtis – pagalbinio ūkio, todėl ieškovo teiginiai dėl pastato kitokio naudojimo teisinės reikšmės byloje neturi. Pastato paskirties keitimo procedūra nebuvo pradėta ir neketinta to daryti. Taisyklių 3 p. nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami <...> nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal taisyklių 2.4 p. ir 3 p. 3 d. teisės įsigyti nuosavybėn žemės sklypus neturi asmenys, turintys tuose sklypuose statinius be aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Ginčo dėl ieškovui priklausančio pastato tiesioginės paskirties nebuvo ir nėra kilę, todėl atsakovė visiškai teisėtai ir pagrįstai priėmė įsakymą, kuriuo valstybinės žemės sklypo dalys padalytos pagal tuo metu buvusią faktinę ir juridinę situaciją.Trečiasis asmuo V. L. nurodė, kad ieškovas atsakovės 2013-12-17 rašto, kuriuo jam buvo nustatytas 6 mėnesių terminas pastato paskirčiai pakeisti, neskundė, todėl ši aplinkybė nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atsakovei neuždrausta priimti naują įsakymą. Atsakovė privalo imtis veiksmų įgyvendinti sprendimą ir tas procesas negali tęstis neprotingai ilgai.Trečiasis asmuo V. L. nurodė, kad ieškovas aktyvių veiksmų dėl jam priklausančio pastato paskirties keitimo nesiėmė. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje (Nr. 2A-1585-125/2013) įsiteisėjo 2013-11-21. Ieškovas iniciatyvos ėmėsi tik po penkių mėnesių, t. y. balandžio mėnesį kreipėsi į atsakovę, prašydamas terminą pratęsti. J. M. mirė vasarį, neaišku, ką ieškovas veikė nuo sprendimo įsiteisėjimo iki vasario. Ieškovas trečiojo asmens (kaip bendraturčio) sutikimo dėl statinio (patalpos) paskirties keitimo projekto paprašė tik 2014 m. birželį. Neaišku, ar ieškovas minėto sutikimo prašė iš kitos bendraturtės B. S.. Ieškovo pastato paskirties keitimui jokių trukdžių nebuvo nuo pat 2002 m., tačiau kada kitiems bendraturčiams buvo pradėtos nustatinėti valstybinio žemės sklypo dalys, tik tuomet ieškovas „nubudo“. Nurodė, kad trečiasis asmuo paskirtį pasikeitė per du mėnesius.Trečiasis asmuo B. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad į bylą nėra pateikta duomenų, jog iki ginčijamo įsakymo priėmimo ieškovo ūkinio pastato paskirtis yra pakeista. Todėl ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių nuostatų. Nurodė, kad žemės sklypo, reikalingo ieškovo statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, klausimas gali būti išsprendžiamas nustatant servitutą.Trečiasis asmuo B. S. nurodė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo aktyvius veiksmus, siekiant pakeisti ūkinio pastato paskirtį, ar kas nors rengia dokumentus patalpų pakeitimui iš ūkinės paskirties į gyvenamąsias, ar kreiptasi į atitinkamas institucijas, kurios sprendžia tokius klausimus. Nurodė, kad ieškovas buvo atsiuntęs raštą dėl sutikimo keisti statinio paskirtį, tačiau prie rašto nepridėjo papildomos informacijos apie statinį. Todėl trečiasis asmuo negalėjo įvertinti situacijos ir išsakyti galutinės nuomonės dėl pastato paskirties pakeitimo. Atsakovė, priimdama ginčijamą įsakymą, tinkamai įvertino ieškovo neveiklumą.Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Palangos miesto centrinės dalies detalųjį planą, patvirtintą 2000-05-25 Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 32, bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-05-05 įsakymą Nr. A1-362 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Nacionalinės žemės tarnybos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-12-12 įsakymu Nr. 16V5-(14.6.2)-554 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų nustatymo ir įregistravimo“ buvo nustatyti žemės sklypo, 0,1504 ha, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys ir pateikti VĮ Registrų centrui. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, buvo įregistruotas 0,1504 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, minėtame žemės sklype ieškovo vardu įregistruotas pastatas – ūkinis pastatas, adresas (duomenys neskelbtini) kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Minėtą ūkinį pastatą ieškovas paveldėjo pagal įstatymą (paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą išduotas 2001-09-19).Atsakovė nurodė, kad išnagrinėjusi ieškovo 2014-06-17 prašymą bei pridėtus dokumentus, nustatė, jog pateikti dokumentai nepatvirtina aktyvių ieškovo veiksmų jam nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato paskirties pakeitimo procedūrai atlikti. Įsakymu buvo nustatyti žemės sklypo dalių dydžiai, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Ieškovo teiginiai dėl jo teisės į žemės sklypo dalį yra nepagrįsti. Ieškinyje nurodytas teisinis reglamentavimas taikomas netinkamai. Šalių procesiniuose dokumentuose cituojamame teisiniame reglamentavime įtvirtintos žemės naudotojų teisės dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pirkimo ir nuomos yra siejamos su valstybiniame žemės sklype esančių statinių paskirtimi – valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui arba jo priklausiniui).Atsakovė nurodė, kad NŽT, siekdama nepažeisti statinių (duomenys neskelbtini), savininkų ir žemės sklypo naudotojų teisių, nustatė ieškovui protingą terminą pastato paskirties procedūrai atlikti. Šio institucijos veiksmo ir rašto ieškovas neskundė. Nurodė, kad ieškovas nebuvo pakankamai aktyvus procedūros iniciatorius, remiantis ieškovo pateiktais dokumentais, ieškovas delsė kreiptis į kitų statinių minėtame žemės sklype savininkus siekdamas gauti sutikimą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių kreipimosi į ieškinyje nurodytas institucijas faktą (Palangos miesto savivaldybės administraciją, Kultūros paveldo departamentą). Palangos miesto apylinkės teismas 2015-05-19 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo žemės sklype yra šeši statiniai, iš jų trys pastatai – gyvenamieji namai, kurių vienas, unikalus Nr. 2592-7000-1018, bendras plotas 223,75 kv. m, priklauso tretiesiems asmenims V. L., J. M. ir B. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise; antras gyvenamasis namas, unikalus Nr. 2592-7000-1029, kurio bendras plotas 34,08 kv. m, nuosavybės teise priklauso V. V.; gyvenamasis pastatas, unikalus Nr. 2592-7000-1030, bendras plotas 70,44 kv. m, priklauso V. L.; pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. 2592-7000-1042, užstatytas plotas 71 kv. m, priklauso ieškovui; pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. 2592-7000-1050, užstatytas plotas 20 kv. m, priklauso tretiesiems asmenims V. L., J. M. ir B. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kiti statiniai – inžineriniai kiemo statiniai priklauso dalinės nuosavybės teise tretiesiems asmenims V. V., J. M., B. S. ir V. L..Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui priklausantis pastatas yra ūkinis pastatas, jo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio. Valstybinės žemės sklypai parduodami statiniams bei įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais – pagrindiniais daiktais, naudoti. Todėl kol Nekilnojamojo turto registre nėra pakeista pastato paskirtis, atsakovė negali priimti kitokio įsakymo ar savaip interpretuoti pastato paskirties.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-21 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1585-125/2013 konstatavo, jog ieškovas ūkinį pastatą iš motinos paveldėjo kaip atskirą pastatą, todėl turi būti nustatoma, ar ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas tinkamai registruotas Nekilnojamojo turto kadastre. Nurodė, kad pirmiausia ieškovas turėtų pakeisti jam priklausančio ūkinio pastato paskirtį, o tik tuomet atsakovė galėtų spręsti dėl žemės sklypo dalių dydžio.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas iš motinos turtą paveldėjo ne padalytą, o viso paveldimo turto 2/3 dalis. Tik vėliau paveldėtojai E. V., ieškovas ir V. V. sutartimi turtą pasidalijo. Jūratės gatvėje esantį turtą sudarė gyvenamasis namas, kiemo statiniai ir ūkinis pastatas. Dėl to, kad gavęs paveldėjimo teisės liudijimą ieškovas su kitais paveldėtojais turtą pasidalijo, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas paveldėjo atskirą pastatą, kuris atitinka gyvenamajam pastatui keliamus reikalavimus. Dėl tos priežasties, kad nebuvo ištirtos visos aplinkybės dėl tikrosios ūkinio pastato naudojimo paskirties ir galimos jo kitos registracijos, apeliacinės instancijos teismas panaikino 2012-10-15 atsakovės priimtą įsakymą.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad faktinė ūkinio pastato paskirtis liko nepakitusi nuo jo paveldėjimo ir iš esmės atitiko Nekilnojamojo turto registro centre nurodytąją, ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą. Ieškovas patvirtino, kad ūkiniame pastate gyvena tik vasarą (ne nuolat). Ūkiniame pastate nėra įrengtos vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sistemos. Ūkinis pastatas nešildomas. Po paveldėjimo jokie esminiai pastato remonto darbai nebuvo atliekami. Siekdamas pakeisti ūkinio pastato paskirtį, ieškovas ketino atlikti ne paprastą namo remontą, o jį rekonstruoti.Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad papildomas terminas rekonstrukcijos darbams atlikti pakeistų faktinę situaciją ir kartu pažeistų kitų bendraturčių teises, todėl nėra pagrindo tenkinti tokio ieškovo prašymo.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo atlikti veiksmai nuo 2013-11-21, kai Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo panaikintas atsakovės 2012-10-15 įsakymas, nėra pakankami juos vertinti kaip aktyvius. Ieškovas kreipėsi į teisininką, architektą, padarė toponuotrauką bei pateikė prašymą atsakovei pratęsti terminą, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, Kultūros paveldo departamentą, siekdamas gauti specialiuosius reikalavimus rekonstrukcijos darbams atlikti, neparengė projekto. Ieškovas jau 2014 m. birželio mėnesį žinojo, kad bendraturtis trečiasis asmuo V. L. neduos sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus, todėl turėjo imtis aktyvių veiksmų ir ginčyti tokį, ieškovo nuomone, nepagrįstą nesutikimą, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog rekonstrukcijos darbai toje teritorijoje apskritai galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, kad tokia statyba neprieštarautų imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktams.Klaipėdos apygardos teismas 2015-11-12 priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Priteisė ieškovui 41,71 Eur žyminio mokesčio. Konstatavo, kad 2014-02-03 mirus vienai iš bendraturčių ieškovas neturėjo galimybės gauti visų bendraturčių sutikimą bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su ūkinio pastato paskirties pakeitimu, iki 2014-06-17. Egzistavo objektyvios priežastys, dėl kurių ieškovas negalėjo pakeisti jam priklausančio ūkinio pastato paskirties per 6 mėnesius, todėl yra pagrindas pratęsti šį terminą. Nurodė, kad atsakovė nenagrinėjo ieškovo pateikto prašymo dėl termino pakeisti ūkinio pastato paskirtį pratęsimo, todėl yra pagrindas panaikinti ginčo įsakymą.Palangos miesto apylinkės teismas 2016-05-05 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos 2014-06-26 įsakymą. Atnaujino terminą ieškovui pateikti prašymą dėl termino pakeisti nuosavybės teise priklausančio pastato paskirtį pratęsimo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pateikė duomenis dėl reikalavimo pratęsti terminą, įrodančius objektyvias priežastis, dėl kurių ieškovas neturėjo galimybės per atsakovės nustatytą terminą pakeisti jam priklausančio ūkinio pastato paskirties. 2014-01-29 ieškovas užsakė topografinę nuotrauką, kuri reikalinga norint įvykdyti STR keliamus reikalavimus, siekiant pakeisti pastato (patalpų) paskirtį. Palangos miesto trečiojo notarų biuro išduotame liudijime nurodyta, kad 2014-02-03 mirė J. M.. 2014-07-04 mirusiosios palikimą priėmė S. K.. Todėl ieškovas turėjo galimybę surinkti visų bendraturčių parašus, patvirtinančius leidimą pakeisti ūkinio pastato paskirtį, tik nuo 2014-07-04, kai mirusios bendraturtės J. M. turto paveldėjimo procesas buvo užbaigtas. Teismas nurodė, kad yra pagrindas šį terminą pratęsti.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nenagrinėjo ieškovo pateikto prašymo dėl termino pakeisti ūkinio pastato paskirtį pratęsimo ir neatsižvelgusi į šias aplinkybes priėmė įsakymą nustatyti žemės sklypo dalių dydžius, todėl yra pagrindas naikinti atsakovės įsakymą.Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad jau yra praėjęs atsakovės 2013-12-17 raštu dėl teismo sprendimo vykdymo ieškovui nustatytas 6 mėnesių terminas nuo rašto gavimo teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti apeliantui nuosavybės teise priklausančio pastato – ūkinio pastato paskirtį į gyvenamojo pastato paskirtį, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovė šio prašymo nenagrinėjo, konstatavo, kad yra pagrindas atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl termino pakeisti ūkinio pastato paskirtį pratęsimo.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2014-08-06 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas įsakymo vykdymas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje tenkintas ieškovo reikalavimas ir panaikintas įsakymas. Todėl teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl sustabdymo kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalių išskyrimo ir šių dalių plotų nustatymo procedūros iki tol, kol ieškovas pakeis ūkinio pastato paskirtį į gyvenamąją. Nurodė, kad panaikinus atsakovės įsakymą, ieškovas ūkinio pastato paskirties keitimo procedūras turi atlikti įstatymo nustatyta tvarka.Atsakovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos – Palangos miesto apylinkės teismo 2016-05-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą.Apeliantė nurodė, kad remdamasi Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1585-125/2013, 2013-12-17 raštu įpareigojo ieškovą per 6 mėnesius nuo rašto gavimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio pastato – ūkinio pastato paskirtį į gyvenamojo pastato paskirtį. Ieškovas 2014-04-09 pateikė prašymą dėl minėto termino pratęsimo. Apeliantė 2014-05-07 raštu paprašė ieškovą papildomai pateikti rašytinius įrodymus – dokumentus, patvirtinančius tai, kokius veiksmus ieškovas atliko. Apeliantė išnagrinėjusi ieškovo 2014-06-17 prašymą bei prie jo pridėtus dokumentus nustatė, kad ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtina aktyvių ieškovo veiksmų atlikti jam nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato paskirties pakeitimo procedūrą. 2014-06-26 apeliantė priėmė ginčijamą įsakymą. 2014-07-09 raštu apeliantė informavo ieškovą apie ginčijamo įsakymo priėmimą ir pasiūlė ieškovui kreiptis į žemės sklypo būsimuosius savininkus bei nusistatyti žemės servitutą, užtikrinantį patekimą į žemės sklypą prie ieškovo nuosavybės teise valdomo ūkinio pastato. Apeliantė nurodė, kad ieškovas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į statinių žemės sklype savininkus sutikimui gauti, nepateikė įrodymų, patvirtinančių kreipimosi faktą į ieškinyje nurodytas institucijas – Palangos miesto savivaldybės administraciją, Kultūros paveldo departamentą. Nurodė, kad apeliantė, vykdydama valstybinės žemės administravimo funkcijas, dėl ieškovo nepateisinamo ilgo neveikimo ir piktnaudžiavimo savo teisėmis neturi galimybės priimti sprendimą dėl statinių (duomenys neskelbtini), savininkų V. L. ir B. S. pateiktų prašymų parduoti naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalis prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie atliktus ar vykdomus veiksmus dėl jam nuosavybės teise priklausančio pastato paskirties pakeitimo po 2014-07-04 mirusios bendraturtės J. M. turto paveldėjimo proceso pabaigos.Trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinį skundą tenkinti.Palangos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, jog ieškovui reikia suteikti galimybę pasikeisti statinio paskirtį, nenurodant laiko limito. Ginčas kilo dėl to, kad vieno asmens (V. V.) turto dalį paveldėjo keli asmenys, o vėliau tą turtą tarpusavyje pasidalijo. Nepaisant to, turto dalį turi vienas asmuo ar jo dalį įgyja keli asmenys, teisių apimtis į žemę negali keistis.Palangos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad teismas gali atnaujinti tik su CPK susijusius terminus, o ne bet kokius terminus. Ieškinio reikalavimo dėl termino atnaujinimo nebuvo, teismas pats suformulavo ir priteisė tai, ko ieškovas neprašė. Dėl to apie tai proceso dalyviai neturėjo galimybės pasisakyti.Trečiasis asmuo V. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinį skundą tenkinti.V. L. nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas pateikė duomenis dėl reikalavimo pratęsti terminą, įrodančius objektyvias priežastis, dėl kurių ieškovas neturėjo galimybės per atsakovės nustatytą terminą pakeisti jam priklausančio ūkinio pastato paskirties, yra nepagrįsta. Ieškovas atitinkamus veiksmus paskirčiai pakeisti galėjo atlikti nuo Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-21 sprendimo įsiteisėjimo, t. y. tris mėnesius iki bendraturtės mirties. Tačiau sutikimų ieškovas iš bendraturčių paprašė tik 2014 m. birželį (po 7 mėnesių). Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kodėl paskirties keitimo veiksmų neatliko anksčiau.V. L. nurodė, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl jai teikiami prašymai turi būti nagrinėjami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo normomis, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo subjektuose taisyklėmis. Ieškovas turėjo galimybę atsakovės veiksmus dėl atsakymo nepateikimo skųsti ikiteismine tvarka arba administracinio proceso tvarka, tačiau to nepadarė.V. L. nurodė, kad CPK 78 str. numato tik procesinių terminų atnaujinimo teismo rezoliucija galimybę. CPK 78 str. nenumato galimybės atnaujinti administracinių procedūrų terminus. Nurodė, kad joks teisės aktas nedraudė ir nedraudžia ieškovui teikti atsakovei prašymą pratęsti terminą paskirčiai keisti. Ieškovas to neparašė. Teismas viršijo ieškinio reikalavimus. Prašymo padavimo terminai kreiptis į atsakovę nenustatyti. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu siekė, jog būtų pratęstas atsakovės nustatytas 6 mėnesių terminas paskirčiai keisti, tokio termino teismas nepratęsė.Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei iš atsakovės ieškovui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo.Ieškovas nurodė, kad atsakovė ir tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ieškovo ūkinis pastatas yra priklausinys, tačiau kieno priklausinys, nurodyti negalėjo. Ieškovui priklausantis ūkinis pastatas realiai naudojamas kaip gyvenamasis namas ir šios aplinkybės tiek atsakovei, tiek ir visiems tretiesiems asmenims yra žinomos. Iš pradžių atsakovė reagavo į Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-21 sprendime padarytas išvadas ir 2013-12-17 raštu įpareigojo ieškovą per šešis mėnesius nuo minėto rašto gavimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti ieškovui nuosavybės teise priklausančio pastato – ūkinio pastato paskirtį į gyvenamojo namo paskirtį. Šiuo įpareigojimu atsakovė faktiškai pripažino, jog ieškovui priklausantis ūkinis pastatas nėra pagrindiniam daiktui – gyvenamajam namui tarnaujantis priklausinys, o faktiškai yra naudojamas kaip gyvenamosios patalpos. Ieškovui dėl ne nuo jo priklausiusių aplinkybių nespėjus per nurodytą laikotarpį pastato paskirties pakeisti, atsakovė faktiškai nenagrinėjo ieškovo prašymo pratęsti terminą, o 2014-06-26 priėmė ginčijamą įsakymą.Ieškovas nurodė, kad nagrinėjant klausimą dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo, aplinkybės, atsiradusios po J. M. turto paveldėjimo procedūros pabaigos, neturi įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino teismui, kad ir vykstant teisminiam procesui jis atliko veiksmus, susijusius su pastato paskirties pakeitimu, kreipėsi į architektą. Tačiau bendraturčiams bylos nagrinėjimo metu nurodžius, kad sutikimų pakeisti ieškovo valdomo ūkinio pastato paskirtį jie neduos, daugiau jokių veiksmų (iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje) realiai atlikti ieškovas negali, kadangi architektas prieš pradėdamas projektuoti turėtų gauti informaciją apie bendraturčių sutikimus.Ieškovas nurodė, kad apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos sprendimą, faktiškai kvestionuoja Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-12 sprendimą. Minėtame sprendime konstatuoja, jog egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių ieškovas negalėjo pakeisti jam priklausančio ūkinio pastato paskirties per 6 mėnesius. Konstatuota ir tai, kad atsakovė nenagrinėjo ieškovo pateikto prašymo dėl termino pakeisti ūkinio pastato paskirtį pratęsimo. Konstatuota, kad yra pagrindas naikinti ginčijamą įsakymą. Tačiau apeliantė neturi realaus pagrindo, teisių ginčyti bei ignoruoti įsiteisėjusius teismų sprendimus.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovas, jo atstovė, atsakovo atstovė ir tretieji asmenys, jų atstovai dalyvavo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-21 sprendime konstatavo, kad ieškovas pirmiausia turėtų pakeisti jam priklausančio ūkinio pastato paskirtį, o tik tuomet NŽT gali spręsti dėl žemės sklypo dalių dydžių nustatymo nekilnojamojo turto savininkams. Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-21 sprendimu panaikino NŽT 2012-10-15 įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2)-225 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“.LR CPK 18 str. nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjusį teismo sprendimą privalo vykdyti visi asmenys, tiek dalyvavę bylos nagrinėjime, tiek ir nedalyvavę, jo negali panaikinti ar pakeisti jokia kita institucija, tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka ar bylą atnaujinus ir ją išnagrinėjus pakartotinai. Niekas negali atsisakyti įforminti ar įregistruoti įvairias teises, nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimų. Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-21 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1585-125/2013 yra įsiteisėjęs, jis turi būti vykdomas ir negali būti kvestionuojamas. Todėl apeliacinės instancijos teismas 2013-11-21 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjamoje byloje nevertina.Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-21 sprendimą priėmė civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims V. V., V. V., J. M. G. (jos teisių ir pareigų perėmėjai S. K., E. G.), B. S., V. L., Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res iudicata galią, t. y. šalys netenka teisės kitoje (nagrinėjamoje) byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Todėl apeliacinės instancijos teismas 2013-11-21 sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjamoje byloje nevertina.Apeliantė nurodė, kad remdamasi Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1585-125/2013, 2013-12-17 raštu įpareigojo ieškovą per 6 mėnesius nuo rašto gavimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio pastato – ūkinio pastato paskirtį į gyvenamojo pastato paskirtį. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl apeliantės 2013-12-17 rašto ir juo nustatyto termino nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės nevertina ir dėl jos nepasisako.Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl individualaus administracinio akto, t. y. vienkartinio teisės taikymo akto, skirto konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (ginčijamo įsakymo), teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog apeliantės priimtam įsakymui, kaip individualiam administraciniam aktui, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.Apeliantė nurodė, kad ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtina aktyvių ieškovo veiksmų, siekiant atlikti jam nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato paskirties pakeitimo procedūrą. Su šiais apeliantės argumentais sutikti negalima. Visuma byloje esančių duomenų leidžia konstatuoti, kad ieškovas pateikė duomenis dėl reikalavimo pratęsti terminą, įrodančius objektyvias priežastis, dėl kurių ieškovas neturėjo galimybės per atsakovės nustatytą terminą pakeisti jam priklausančio ūkinio pastato paskirties. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir jos argumentų neatkartoja. Apeliantės ir trečiojo asmens argumentai nėra pakankami daryti priešingą išvadą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog ieškovas neturi galimybės teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti ūkinio pastato paskirtį.Iš rašytinės bylos medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas apeliantei 2014-04-09 pateikė prašymą dėl termino pratęsimo. Apeliantė 2014-05-07 raštu paprašė ieškovo papildomai pateikti rašytinius įrodymus – dokumentus, patvirtinančius tai, kokius veiksmus ieškovas atliko. 2014-06-17 (nustatytu terminu) ieškovas pateikė apeliantei prašomus dokumentus. 2014-06-26 apeliantė priėmė ginčijamą įsakymą. 2014-07-09 raštu apeliantė informavo ieškovą, kad išnagrinėjusi ieškovo 2014-06-17 prašymą ir pridėtus dokumentus nustatė, kad ieškovui priklausančio pastato – ūkinio pastato paskirtis (pagalbinio ūkio) į gyvenamąją nepakeista. Pateikti dokumentai nepatvirtina ieškovo aktyvių veiksmų atlikti šią procedūrą. Informavo ieškovą apie priimtą ginčijamą įsakymą ir pasiūlė kreiptis į žemės sklypo būsimuosius savininkus ir nusistatyti žemės servitutą, užtikrinantį patekimą į žemės sklypą prie ieškovui nuosavybės teise valdomo pastato – ūkinio pastato. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, sutinka su ieškovo argumentais, kad apeliantė ginčijamą įsakymą priėmė, neišnagrinėjusi ieškovo prašymo dėl termino pratęsimo. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad apeliantė iki ginčijamo įsakymo priėmimo neinformavo ieškovo apie priimtą sprendimą dėl jo prašymo pratęsti terminą ir nesuteikė ieškovui galimybės teisės aktų nustatyta tvarka tokio sprendimo apskųsti.Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas panaikinti apeliantės priimtą ginčijamą įsakymą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą.Apeliantė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tretieji asmenys, pateikę atsiliepimus į skundą, su skundu sutiko ir nurodė, kad teismas gali atnaujinti tik su CPK susijusius terminus. Ieškinio reikalavimo dėl termino atnaujinimo nebuvo, teismas priteisė tai, ko ieškovas neprašė. Šie apeliantės ir trečiųjų asmenų argumentai yra pagrįsti. LR CPK I dalies VII skyrius „Procesiniai terminai“ (CPK 72–78 str.) reglamentuoja procesinius terminus, kurie padeda užtikrinti operatyvų ir ekonomišką civilinių bylų išnagrinėjimą. Ieškovas ieškinyje nesuformulavo reikalavimo dėl termino pratęsimo, todėl pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva neturėjo pagrindo atnaujinti terminą ieškovui pateikti prašymą dėl termino pakeisti nuosavybės teise priklausančio pastato – ūkinio pastato paskirtį į gyvenamojo pastato paskirtį pratęsimo (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p., 265 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, o sprendžia ginčus dėl teisės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.Esant nurodytoms aplinkybėms naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atnaujintas terminas ieškovui pateikti prašymą dėl termino pakeisti nuosavybės teise priklausančio pastato – ūkinio pastato paskirtį į gyvenamojo pastato paskirtį pratęsimo. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų, reglamentuojančių procesinių terminų atnaujinimą (CPK 78 str.), ieškinių ribų peržengimą (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p., 265 str.), taikymo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Panaikinti skundžiamą sprendimo dalį, kuria atnaujintas terminas ieškovui pateikti prašymą dėl termino pakeisti nuosavybės teise priklausančio pastato – ūkinio pastato paskirtį į gyvenamojo pastato paskirtį pratęsimo (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

LR CPK 93 str. 5 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 144 Lt (41,71 Eur) žyminį mokestį, už apeliacinį skundą 41,71 Eur (šis žyminis mokestis ieškovui priteistas Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1424-163/2015).Ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė du reikalavimus, t. y. reikalavimą dėl įsakymo panaikinimo, kuris apmokestinamas 41,71 Eur žyminiu mokesčiu, ir reikalavimą dėl procedūros sustabdymo, kuris yra išvestinis ir atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nors ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistinas visas sumokėtas žyminis mokestis, t. y. 41,71 Eur (LR CPK 93 str. 1 ir 4 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovo byloje patirtų 41,71 Eur išlaidų priteisimo iš atsakovės yra pagrįsta ir paliktina nepakeista.Duomenų apie kitų dalyvaujančių byloje asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad valstybė patyrė 20,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 50 proc., iš ieškovo ir atsakovės valstybei priteistina po 10,03 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 88 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas apeliacinėje instancijoje patyrė 100 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva, nesant ieškovo reikalavimo, atnaujino terminą ieškovui pateikti prašymą dėl termino pakeisti nuosavybės teise priklausančio pastato – ūkinio pastato paskirtį į gyvenamojo pastato paskirtį pratęsimo, taip pat įvertinęs tai, kad ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą jokių argumentų dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepateikė, konstatuoja, jog yra pagrindas iš atsakovės ieškovui priteisti visas turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str. 1 ir 4 d.).Duomenų apie kitų dalyvaujančių byloje asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016-05-05 sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atnaujintas terminas ieškovui pateikti prašymą dėl termino pakeisti nuosavybės teise priklausančio pastato – ūkinio pastato paskirtį į gyvenamojo pastato paskirtį pratęsimo.

Priteisti iš ieškovo S. V. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybei po 10,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovui S. V. priteisti 100 Eur išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.