- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-1424-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00640-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. V., S. K., E. G., B. S., V. L., Palangos miesto savivaldybės administracijai
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-1424-163/2015
Teisėja Viktorija Vasiliauskienė (Proceso Nr. 2-10-3-00640-2014-3)
2015 m. lapkričio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. V. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims V. V., S. K., E. G., B. S., V. L., Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo ir termino atlikti veiksmus pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2)-234 „Dėl žemės sklypo Birutės al. 2, Palangoje, dalių dydžių nustatymo“ ir sustabdyti kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalių išskyrimo ir šių dalių plotų nustatymo procedūrą iki tol, kol ieškovas pakeis ūkinio pastato paskirtį į gyvenamąją. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjas, priimdamas 2014 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2)-234, rėmėsi Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės), 7 punktu bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1585-125/2013. Ieškovas teigė, kad atsakovė, priimdama neteisėtą įsakymą ir vadovaudamasi Taisyklių 7 punktu, nepagrįstai nesirėmė ir ignoravo Taisyklių 8 punktą, kuriame numatyta, kad „kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas“. Atsakovė nepagrįstai eliminavo ieškovą iš bendraturčių, kuriems turi būti nustatytos 0,01504 ha žemės sklypo dalys pagal jų nuosavybės teise valdomų nekilnojamų daiktų plotą, sąrašo, nes ieškovui priklausantis ūkinis pastatas yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, jis nėra nekilnojamojo daikto priklausinys, todėl privalo būti nustatyta sklypo dalis, priskirtina tik jo ūkiniam pastatui, atsižvelgiant į jo plotą ir būtinybę tinkamai jį naudoti, dalies skaičiavimui naudojant užstatytą plotą. Ieškovas nurodė, kad remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-21 sprendime išdėstytu išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 2A-1585-125/2013, kol nebuvo pakeista ieškovui priklausančio ūkinio pastato paskirtis, atsakovė apskritai neturėjo jokio pagrindo spręsti dėl žemės sklypo dalių dydžio nustatymo savininkams. Teigia, kad per atsakovės raštu nustatytą 6 mėnesių terminą ūkinio pastato paskirtį pakeisti į gyvenamąją negalėjo, nes mirė viena iš bendraturčių J. M., o trijų mėnesių terminas palikimui priimti suėjo tik 2014-05-24, todėl nebuvo galimybės gauti jos sutikimą. Be to, vienas iš bendraturčių V. L. nemotyvuotai atsisakė duoti leidimą keisti pastato paskirtį. O esant šiai aplinkybei, akivaizdu, kad turėtų vėl kreiptis į teismą. Rengdamasis pakeisti ūkinio pastato paskirtį į gyvenamąją, 2014-01-29 užsakė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), toponuotrauką. Supratęs, kad per atsakovės nustatytą terminą negalės pakeisti pastato paskirties, 2014-04-09 kreipėsi į atsakovę su prašymu šį terminą pratęsti, tačiau atsakovė papildomai paprašė pateikti rašytinius įrodymus – dokumentus, patvirtinančius tai, kokius veiksmus yra atlikęs siekdamas vykdyti įpareigojimą. Atsakydamas į pastarąjį prašymą atsakovei pateikė detalų atliekamų veiksmų vykdant įpareigojimą sąrašą. Tačiau atsakovė niekaip nereagavo ir prašymo pakartotinai nenagrinėjo, o 2014-06-26 priėmė skundžiamą įsakymą.
Palangos miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas, kad vadovaujantis Taisyklių 7 ir 8 punkto turiniu, jose yra pasisakoma, kokiems statiniams bei įrenginiams eksploatuoti gali būti parduodama ar išnuomojama valstybės žemė. Tiek viename, tiek kitame Taisyklių punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad žemė parduodama tik statiniams bei įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai – pagrindiniai daiktai, naudoti. Taigi šiuose punktuose, kaip, beje, ir Taisyklių 2.4 p., kalbama tik apie statinius, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip pagrindiniai daiktai. Ieškovas nėra pakeitęs jam priklausančio ūkinio pastato paskirties, todėl atsakovė neturi galimybės spręsti dėl žemės sklypo dalių dydžio, kiek tai susiję su ieškovu. Dėl ieškovo prašymo nustatyti terminą ūkinio pastato paskirčiai pakeisti teismas įvertino tą faktą, kad faktiškai ūkinis pastatas iš esmės neatitinka gyvenamajam namui keliamų reikalavimų, o papildomas terminas rekonstrukcijos darbams atlikti pakeistų faktinę situaciją ir kartu pažeistų kitų bendraturčių teises, todėl netenkina tokio ieškovo prašymo. Taip pat pagal byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo teigti, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ūkinio namo paskirčiai pakeisti.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovui priklausantis pastatas yra ūkinis pastatas, o jo tikslinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio, neatitinka Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-21 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1585-125/2013 konstatuoto fakto, kad minėtas pastatas yra registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip ūkinis pastatas, o realiai jis yra naudojamas kaip gyvenamosios patalpos. Nekilnojamojo turto registre ieškovo nuosavybės teise valdomas ūkinis pastatas nėra nurodytas kaip priklausinys, todėl turėtų būti vertinamas kaip atskirai funkcionuojantis statinys. Taip pat nė viena iš su ieškiniu nesutinkančių šalių negalėjo paaiškinti, kieno priklausinys yra ieškovui priklausantis ūkinis pastatas. Teismas sprendime minėjo ir analizavo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-04 sprendimą, tačiau pastarasis buvo panaikintas Klaipėdos apygardos teismo. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovui priklausantis ūkinis pastatas iš esmės neatitinka gyvenamajam namui keliamų reikalavimų, o papildomas terminas rekonstrukcijos darbams atlikti pakeistų kitų bendraturčių teises, kadangi kompetenciją spręsti dėl pastato atitikties gyvenamųjų patalpų reikalavimams turi pastato paskirtį keičianti institucija. Teismas neanalizavo Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-21 sprendime pateiktos išvados, kad ieškovas pirmiausia turėtų pakeisti pastato paskirtį, o tuomet atsakovė turėtų spręsti dėl ginčo sklypo dalių nustatymo. Tiek atsakovė, tiek Palangos miesto savivaldybės atstovas byloje pasisakė, kad pastato rekonstrukcija ir ūkinio pastato paskirties keitimas iš esmės galimas, todėl teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, kad rekonstrukcijos darbai teritorijoje yra galimi, yra nepagrįsta. Teismas neįvertino aplinkybių, dėl kurių ieškovas negalėjo atlikti ūkinio pastato paskirties rekonstrukcijos.
Atsiliepimas
Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nepaisant to, kad turto dalį turi vienas asmuo ar jo dalį įgyja keli asmenys, teisių apimtis į žemę negali keistis. Paveldėję turtą asmenys negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo vienas mirusysis asmuo, nepaisant to, kad paveldėtą turtą paveldėtojai pasidalijo, t. y. negali padidėti jiems priklausanti žemės dalis.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimu visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir nurodo tapačius argumentus kaip ir atsiliepime į ieškinį.
Trečiasis asmuo B. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka, kad būtų paimama trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausanti žemė, dėl to, kad ieškovas ir V. V. tarpusavyje padalijo paveldėtą turtą, todėl ieškovo ir V. V. turto pasidalijimo sutartis neatitinka teisės aktų, kadangi tokiai sutarčiai turi būti taikoma LR CK 1.8 straipsnyje įtvirtinta įstatymo teisės analogija, t. y. pagal LR CK 6.394 straipsnio dalį sutartis dėl statinio, kurioje neaptartos teisės į žemę, yra negaliojanti.
Trečiasis asmuo V. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimu trečiasis asmuo visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2)-234 panaikinimo ir termino atlikti veiksmus, t. y. pakeisti ūkinio pastato paskirtį. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio reikalavimus atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.
Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT prie ŽŪM) Palangos skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 26 d. priėmė įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2)-234, kuriuo nustatė 0,01504 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dalių dydžius, atsižvelgdamas į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį: V. V. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 34,08 kv. m) – 0,0199 ha; J. M. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 44,75 kv. m) – 0,0261 ha; B. S. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 67,13 kv. m) – 0,0392 ha; V. L. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 111,87 kv. m) – 0652 ha. Ieškovas 2014-06-26 Įsakymą ginčija motyvuodamas tuo, kad atsakovė nepagrįstai eliminavo ieškovą iš bendraturčių, kuriems turi būti nustatytos 0,01504 ha žemės sklypo dalys pagal jų nuosavybės teise valdomų nekilnojamų daiktų plotą, sąrašo, nes ieškovui priklausantis ūkinis pastatas yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, jis nėra nekilnojamojo daikto priklausinys, todėl mano, kad privalo būti nustatyta sklypo dalis, priskirtina tik jo ūkiniam pastatui, atsižvelgiant į jo plotą ir būtinybę tinkamai jį naudoti. Apeliantas apeliaciniu skundu nurodo, kad atsakovė nepagrįstai priėmė šį įsakymą nesulaukusi, kol apeliantas pakeis jam priklausančio ūkinio pastato paskirtį į gyvenamųjų patalpų. Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1585-125/2013, panaikindamas Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-04 sprendimą, nurodė, kad tik apeliantui pakeitus jam priklausančio ūkinio pastato paskirtį, NŽT prie ŽŪM galėtų spręsti klausimą dėl ginčo žemės sklypo dalių dydžių nustatymo. NŽT prie ŽŪM 2013-12-17 raštu dėl teismo sprendimo vykdymo apeliantui nustatė 6 mėnesių terminą nuo rašto gavimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti apeliantui nuosavybės teise priklausančio pastato – ūkinio pastato, adresas Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dabartinė pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, paskirtį į gyvenamojo pastato paskirtį. Ieškovas per nustatytą 6 mėnesių terminą ūkinio pastato paskirties nepakeitė, pateikė prašymą terminą pratęsti dėl objektyvių priežasčių, t. y. keičiant statinio (patalpų) paskirtį pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 8 punktą statinio (patalpos) paskirties keitimo projektui visai atvejais privalomas rašytinis statinio bendraturčių sutikimas. Atsižvelgęs į tai, kad 2014-03-03 mirė viena iš bendraturčių J. M., kurios teisių perėmėju turėtų būti sūnus J. G., patvirtino, kad nepraėjus trijų mėnesių terminui negalės atlikti jokių veiksmų, nes J. G. nebus priėmęs palikimo. Tačiau suėjus trijų mėnesių terminui 2014-05-24, J. G. pranešė, kad jo dukra, mirusiosios anūkė S. G. taip pat pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 2014-06-06 prašymai dėl sutikimų pastato paskirčiai keisti buvo išsiųsti registruotais laiškais, tačiau tuo tik vienas iš bendraturčių pareiškė sutikimą. Apeliantas nurodė, kad ėmėsi ir kitų veiksmų su siekiu pakeisti ūkinio pastato paskirtį, t.y. 2014-06-09 Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos pateikė prašymą išduoti specialiuosiuos paveldosaugos reikalavimus dėl paskirties keitimo, nes sklypas patenka į Palangos miesto istorinę dalį. Ieškovas, nurodęs šias aplinkybes, dėl kurių nėra galimybės pakeisti ūkinio namo paskirties į gyvenamojo namo paskirtį per NŽT prie ŽŪM nustatytą 6 mėnesių terminą, minėta institucija ieškovui raštiškai neatsakė į prašymą ir 2014-06-26 priėmė įsakymą nustatyti žemės sklypo dalių dydžius kiekvienam bendraturčiui.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pažymi, kad pagal LR CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-21 sprendimu nenurodydamas termino nustatė, kad ieškovas turėtų pakeisti jam priklausančio ūkinio pastato paskirtį, o tik tada NŽT prie ŽŪM turėtų spręsti klausimą dėl ginčo žemės sklypo dalių dydžio nustatymo kiekvienam bendraturčiui. NŽT prie ŽŪM 2013-012-17 įpareigojo ieškovą per 6 mėnesius pakeisti ieškovui priklausančio ūkinio pastato paskirtį. Ieškovas pateikė prašymą NŽT prie ŽŪM pratęsti terminą, kadangi neturi galimybės dėl objektyvių priežasčių per nurodytą terminą pakeisti ūkinio pastato paskirties. NŽT prie ŽŪM nepateikus raštiško atsakymo į ieškovo prašymą pratęsti terminą ir išdavus 2013-06-26 įsakymą nustatyti ginčo žemės sklypų dalių dydžius kiekvienam bendraturčiui, išskyrus ieškovą, ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti 2013-06-26 įsakymą ir pratęsti terminą ūkinio pastato paskirčiai pakeisti. Ieškovas byloje pateikė duomenis dėl reikalavimo pratęsti terminą, įrodančius objektyvias priežastis, dėl ko ieškovas neturėjo galimybės per NŽT prie ŽŪM raštu nustatytą terminą pakeisti jam priklausančio ūkinio pastato paskirties. Byloje yra pateiktas Palangos miesto trečiojo notarų biuro išduotas liudijimas, kuriame nurodoma, kad 2014-03-03 mirė J. M., ir tik 2014-07-04 mirusiosios palikimą priėmė S. K.. Taigi darytina išvada, kad ieškovas turėjo galimybę surinkti visų bendraturčių parašus, patvirtinančius leidimą pakeisti ūkinio pastato paskirtį, tik nuo 2014-07-04, kai mirusios bendraturtės J. M. turto paveldėjimo procesas buvo užbaigtas. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2014-01-29 buvo užsakyta topografinė nuotrauka, reikalinga norint įvykdyti STR keliamus reikalavimus siekiant pakeisti pastato (patalpų) paskirtį. Taigi įvertinus tą aplinkybę, kad siekiant pakeisti pastato (patalpų) paskirtį yra reikalingas bendraturčių sutikimas, o nagrinėjamoje byloje 2014-03-03 mirus vienai iš bendraturčių ieškovas neturėjo galimybės gauti visų bendraturčių sutikimą bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su ūkinio pastato paskirties pakeitimu, iki 2014-06-17, t. y. jau praėjus NŽT prie ŽŪM nustatytam 6 mėnesių terminui, darytina išvada, kad egzistuoja objektyvios priežastys, dėl kurių ieškovas negalėjo pakeisti jam priklausančio ūkinio pastato paskirties per 6 mėnesius, todėl yra pagrindas pratęsti šį terminą. Įvertinus tą aplinkybę, kad NŽT prie ŽŪM nenagrinėjo ieškovo pateikto prašymo dėl termino pakeisti ūkinio pastato paskirtį pratęsimo ir neatsižvelgusi į šias aplinkybės priėmė įsakymą nustatyti žemės sklypo dalių dydžius, konstatuotina, kad yra pagrindas naikinti NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus vadovo įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2)-234.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą byloje, todėl yra pagrindas jį naikinti apelianto nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LRCPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal LR CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sumokėjo 41,71 Eur žyminio mokesčio, pateikdamas apeliacinį skundą, bei tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, yra pagrindas priteisti ieškovo 41,71 Eur išlaidas, patirtas sumokant žyminį mokestį į valstybės biudžetą pateikiant apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Priteisti ieškovui S. V. 41,71 Eur žyminio mokesčio.