Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. V. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims V. V., V. V., J. M. G., B. S., V. L., Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas S. V. ieškiniu prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjos 2012 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2)-225 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ ir 2) įpareigoti atsakovę nustatant (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo dalis, skaičiuoti jas į formulę įtraukiant visą tame sklype esančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)plotą, t.y. 71 kv. m., 3) įpareigoti atsakovę skaičiuojant ginčo žemės sklypo dalis, nustatyti jas skaičiuojant proporcingai tame sklype esančiais pastatais ir statiniais, kurie registruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, užstatytu plotu. Nurodo, kad minėtu įsakymu atsakovė nustatė 0,1504 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Ieškovas yra minėtame žemės sklype esančio 71 kv. m. ūkinio pastato savininkas. Nurodo, kad priimtas 2012-10-15 įsakymas prieštarauja teisės normoms ir pažeidžia jo teises, nes sklypo dalys nustatytos nesant teisės norminiuose aktuose nustatytų teritorijų planavimo dokumentų, sklypo ir jame esančių statinių detaliojo plano, neatlikus geodezinių matavimų, nevykdant kitų teisės norminiuose aktuose keliamų reikalavimų teisiniam veiksmui (sklypo dalių dydžių nustatymui) atlikti. Į visą statinių plotą, kuriam proporcingai dalijamas sklypas, turėjo būti įtrauktas visas ieškovui nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato plotas, o buvo tik sudėtas bendras gyvenamųjų namų plotas ir sklypas paskirstytas proporcingai tam gyvenamųjų namų plotui, bet toks paskirstymas neatitinka teisės normomis nustatytų taisyklių. Skaičiuojant sklypo dalis turi būti remiamasi užstatytu, o ne bendru plotu, tik tuomet šios teisės normos gali būti logiškai paaiškinamos.

Palangos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjos 2012 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2)-225 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ dalį, iš jo pašalinant žodžių junginius: „ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“, „S. V. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“, o kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovui S. V. priklausantis pastatas yra ūkinis pastatas, jo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio. Bendras gyvenamųjų namų, esančių ginčo sklype, plotas yra (223,75 kv.m.+ 34,08 kv.m.) 257,83 kv.m. Kadangi šie namai stovi ant vieno žemės sklypo, turinčio 0,1504 ha (1504 kv.m.) plotą, tai 1 kv.m. gyvenamo ploto tenka (1504 : 257,83) 5,83 kv.m. žemės sklypo ploto. Taigi žemės sklypo dalių dydis ginčijamame Įsakyme nustatytas tinkamai. Ieškovo teiginiai, jog jam priklausančio ūkinio pastato užstatytas plotas turėjo būti įtrauktas į plotą, kuriam proporcingai dalijamas sklypas ir turėjo būti nustatyta sklypo dalis priskirtina tik jo ūkiniam pastatui, nepagrįsti. Taisyklių prasme ūkiniai pastatai nelaikytini pagrindiniais daiktais, todėl negali įtakoti perkamo valstybinės žemės sklypo dalies. Todėl ginčijamu įsakymu nustatant valstybinės žemės sklypo dalių dydį, tenkantį kiekvienam bendraturčiui, pagrįstai atsižvelgta tik į pagrindinių daiktų (gyvenamųjų namų) dalis. Dėl šių argumentų, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir kitus ieškovo reikalavimus. Tačiau teismas nustatė, jog ieškovas pagrįstai teigia, jog be jokio pagrindo Įsakymu žemės sklypo dalis buvo nustatyta bendrai jam ir jo broliui V. V.. Iš bylos duomenų matyti, jog V. V. priklauso pagrindinis daiktas – gyvenamasis namas, todėl jam pagrįstai nustatyta atitinkama valstybinės žemės sklypo dalis – t.y. 0,0199 ha ploto. Tačiau ieškovas S. V. nėra minėto gyvenamojo namo bendraturtis, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso tiktai ūkinis pastatas, kuris, kaip aukščiau nurodyta, nėra pagrindinis daiktas ir jis neturi būti vertinamas Taisyklių prasme nustatant žemės sklypo dalių dydį.

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-04 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, jog atsakovas ir, atitinkamai, pirmosios instancijos teismas, neteisingai aiškino ir taikė LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (nauja redakcija pagal LR Vyriausybės 201 1-04-27 nutarimą Nr. 494) ir padarė kitų materialinės bei procesinės teisės pažeidimų. Be to, teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d. įtvirtintą draudimą peržengti byloje pareikštus reikalavimus ir iš viso eliminavo ieškovą iš ginčijamo įsakymo, nors ieškovo reikalavimai negalėjo būti interpretuojami taip, kad jis pats inicijuotų savo padėties pabloginimą, kreipdamasis į teismą. Ieškovas nurodo, jog teismo išvada, kad ieškovui priklausantis ūkinis pastatas yra gyvenamojo namo priklausinys, yra visiškai nelogiškas ir neparemtas nei registro duomenimis, nei teisės normomis. Be to, ūkinis pastatas jau senai naudojamas kaip gyvenamas, jame įrengti kambariai ir statinių bendrasavininkams tai yra žinoma. Teismas neatsižvelgė į LR CK 4.14str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas tokiu atveju, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip. 2002-03-20 paveldėto turto pasidalinimo sutartyje V. V. turto paveldėtojai susitarė, kad gyvenamas namas ir ūkinis pastatas priklausys skirtingiems savininkams. Ieškovo ūkinis pastatas gali būti savarankišku teisinių santykių objektu, todėl atitinka LR CK 4.12 str. nustatytą pagrindinio daikto sąvoką. Statinių plotas yra tik vienas iš kriterijų nustatant sklypo dalis, be to, Taisyklių 7 p. ir 8 p. turi būti interpretuojami taip, kad skaičiuojant sklypo dalis turi būti remiamasi užstatytu, o ne bendru plotu, tik tuomet šios teisės normos gali būti logiškai paaiškinamos. Tuo tarpu skundžiamu įsakymu sklypo dalys nustatytos taikant niekuo nepagrįstą taisyklę: sudėtas tik gyvenamųjų namu bendras plotas ir sklypas paskirstytas proporcingai tam gyvenamųjų namų plotui. Privatizuojamo sklypo planas turi būti parengtas pagal teritorijų planavimo dokumentą.

Tretysis asmuo V. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog nėra jokio pagrindo apeliantui teigti, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos jo teisės, kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovui išaiškino jo teises, teismo posėdžio metu šalims buvo siūlyta ginčą baigti taikos sutartimi. Ieškovas teigė, jog teismas priimdamas sprendimą išbraukti jį iš įsakymo, pažeidė CPK 265 str. 2 d. įtvirtintą draudimą peržengti byloje pareikštus reikalavimus, tačiau formaliai byloje pareikštas reikalavimas nebuvo peržengtas, o teismas skundžiamu įsakymu apgynė viešą interesą. Ieškovas nepagrįstai nurodo, jog teismo išvada, kad jo ūkinis pastatas yra priklausinys, nelogiška, neparemta nei registro duomenimis, nei teisės normomis, nes skundžiamo teismo sprendime detaliai išaiškinama, kodėl paminėtas pastatas yra priklausinys, o ta aplinkybė, kad visi šie pastatai 2.3, 2.4 ir 2.5 turi unikalius numerius nepadaro jų pagrindiniais ir (ar) savarankiškai funkcionuojančiais daiktais, ką patvirtina ir registre nurodyta jų tiesioginė paskirtis - pagalbinio ūkio. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog 1930 m. statybos ūkinis pastatas 70 % nusidėvėjęs, jame nei šildymo, nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo nėra, o ieškovo nurodyta aplinkybė, jog pastatas naudojamas kaip gyvenamas, nekeičia pastato tiesioginės paskirties. Ieškovo argumentas, jog nustatant kiekvienam bendraturčiui tenkančią žemės sklypo dalį turi būti remiamasi užstatytu, o ne bendru plotu yra nepagrįstas, kadangi ir Taisyklių 7 punkto 2 dalis nustatant perkamą žemės sklypo dalį mini tik gyvenamo namo ar kito statinio dalį, o gausi šios kategorijos bylų teismų praktika patvirtina, jog nustatant sklypo dalis visada remiamasi tik bendru plotu.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013-06-04 sprendimą palikti nepakeistą o ieškovo S. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovui priklausantis pastatas yra ūkinis pastatas, jo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio, o 2002-03-20 paveldėto turto pasidalinimo sutartis ir tai, kad šiam pastatui suteiktas unikalus numeris, nekeičia minėto daikto pagalbinės, t. y. antraeilės, paskirties. Atsakovas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovo vardu įregistruotas ūkinis pastatas yra priklausinys prie pastato - Gyvenamas namas, jo paskirtis - pagalbinio ūkio ir tai nėra savarankiškai funkcionuojantis pastatas, bei į tai, kad žemės sklype esančių statinių bendraturčiai nepateikė notaro patvirtinto susitarimo dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo, vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, ieškovui tenkanti ginčo žemės sklypo dalis bei jos dydis buvo nustatyti pagal pagrindinių statinių - pastatų - Gyvenamųjų namų, esančių ginčo žemės sklype, dalis, atsižvelgiant į minėtą Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą notaro registro Nr. 2710. Taip pat nurodo, jog vadovaujantis Taisyklių 8 punktu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), darytina išvada, kad nėra įstatyminio pagrindo apskaičiuoti ieškovui tenkančios žemės sklypo dalies dydį jo apeliaciniame skunde nurodytu teisiniu reglamentavimu.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėja priėmė 2012 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2)-225 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo nustatė 0,1504 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydį, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): 1. V. V. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 34,08 kv.m.), S. V. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))-0,0199 ha; 2. J. M. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 44,75 kv.m.) – 0,0261 ha; 3. B. S. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 67,13 kv.m.)- 0,0392 ha; 4. V. L. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 111,87 kv.m.) – 0,0652 ha (b.l. 10). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog ginčo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra šeši statiniai, iš jų du pastatai – gyvenamieji namai, kurių vienas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 223,75 kv. m, priklauso tretiesiems asmenims V. L., J. M. ir B. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise, kitas, kurio unikalus Nr. 2592-7000-1029, kurio bendras plotas 34,08 kv.m., nuosavybės teise priklauso V. V., pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 39 kv.m., priklauso trečiajam asmeniui V. L., pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 71 kv.m. priklauso ieškovui S. V., pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. 2592-7000-1050, užstatytas plotas 20 kv.m. priklauso tretiesiems asmenims V. L., J. M. ir B. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir kiti statiniai –inžineriniai – kiemo statiniai priklauso dalinės nuosavybės teise tretiesiems asmenims V. V., J. M., B. S. ir V. L. (b.l. 12-15, 48-52). Iš 1973-10-26 paveldėjimo teisės liudijimo matyti, jog šis liudijimas išduotas remiantis 1973-01-29 J. V. testamentu, pagal kurį medinio gyvenamo namo su salka, priestatu ir veranda ir lentinio ūkinio pastato i‘m, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėtojai lygiomis dalimis yra V. ir I. V., o medinio gyvenamojo namo su priestatu, turinčio 38,67 kv.m. bendro naudingo ploto, 32,14 gyvenamo ploto ir lentinio tvarto i,‘m, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėtojas yra V. V. (b.l. 18). 2001-09-19 paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą, registro Nr. 2710, S. V. su seserimi E. V. lygiomis dalimis paveldėjo motinos V. V. turtą (duomenys neskelbtini), kurį sudaro gyvenamas namas, 2A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kiemo statinių, visą ūkinį pastatą, 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 71 kv.m., liudijime nurodyta, jog turtas V. V. priklauso pagal 1979-09-05 paveldėjimo teisės liudijimą ir pagal 2001-09-04 pažymą (b.l. 19). 2002-03-20 paveldėto turto pasidalinimo sutartimi ieškovo asmeninėn nuosavybėn atiteko visas ūkinis pastatas,4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20-21). Palangos miesto centrinės dalies detalusis planas, patvirtintas 2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 32 (b.l. 41-42), Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. A1-362 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ patvirtintas ginčo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), dydis, ribos bei apribojimai (b.l. 43-44). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-554 "Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo ir įregistravimo", buvo nustatyti ginčo sklypo kadastro duomenys ir pateikti VĮ Registrų centras įregistruoti, sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis -vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (b.l. 45-46). Iš žemės tvarkymo bylos matyti, jog atsakovui buvo pateiktas V. V., V. L., B. S. ir J. G. susitarimas pirkti ginčo sklypą bei šių asmenų prašymai parduoti sklypo dalis (žemės tvarkymo bylos l. 7-11). Susitarimas nebuvo pasirašytas V. V. ir nebuvo patvirtintas, todėl neįsigaliojo.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl administracinio teisės akto, kuris turi įtakos ieškovo interesams, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir panaikino tik dalį 2012-10-15 Įsakymo, pašalinant žodžių junginius „ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“, „S. V. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“. Su tokiu sprendimu ieškovas nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu, jog teismo sprendimu ieškovas buvo eliminuotas iš ginčo įsakymo ir tokiu būdu prarado teisę įsigyti žemės ginčo sklype prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, jog ieškovas, pateikdamas ieškinį teismui, negalėjo pabloginti savo padėties, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas sprendimu išbraukdamas ieškovą iš įsakymo akivaizdžiai pablogino ieškovo padėtį ir taip pažeidė CPK 13 str. įtvirtintą dispozityvumo principą. Atitinkamai, ginčo įsakymas turi būti naikinamas, kadangi ieškovui priklausanti žemė negali būti priskirta prie kito asmens nuosavybės.

Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog jam nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas yra priklausinys, ir nurodo, jog šis pastatas atitinka pagrindinio statinio sąvoką, nustatytą CK 4.12 str., kadangi jam yra suteiktas atskiras unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nei sutartimi, nei įstatymu V. V. gyvenamasis namas ir ieškovo ūkinis pastatas nėra priskirti tarnauti vienas kitam, ir ūkinis pastatas neatitinka antraeilio pastato sąvokos, numatytos CK 4.14 str., ir neatitinka priklausinio sąvokos, numatytos CK 4.19 str. Nagrinėjamu atveju, ieškovas ūkinį pastatą paveldėjo iš savo motinos kaip atskirą pastatą, taigi jis jau buvo suformuotas kaip atskiras pastatas, o ne kaip gyvenamojo namo priklausinys. Vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. nekilnojamieji daiktai formuojami: 1) suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą; 2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; 3) atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; ir kt.. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniu skundu nurodo, jog ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), realiai jau seniai yra naudojamas kaip gyvenamas pastatas, jame yra įrengti kambariai ir statinių bendrasavininkams ši aplinkybė yra žinoma. Tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir tokiu būdu priėmė nepagrįstą sprendimą, pakeisdamas ginčijamą 2012 m. spalio 15 d. įsakymą. Iš esmės šioje byloje reikėtų nustatinėti ar galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo dalių dydžių nustatymo S. V., kadangi nėra išspręsta, ar ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas yra tinkamai registruotas, nes nekilnojamojo turto kadastre šis pastatas yra registruotas kaip ūkinis pastatas, o realiai jis yra naudojamas kaip gyvenamos patalpos. Darytina išvada, kad ieškovas pirmiausia turėtų pakeisti jam priklausančio ūkinio pastato paskirtį, o tik tuomet Nacionalinės žemės tarnybos institucija gali spręsti dėl žemės sklypo dalių dydžių nustatymo nekilnojamojo turto savininkams. Taigi šis įsakymas turėjo būti naikinamas visas.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus įpareigoti atsakovę nustatant ginčo žemės sklypo dalis, skaičiuoti jas į formulę įtraukiant visą tame sklype esančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)plotą, t.y. 71 kv. m., bei įpareigoti atsakovę skaičiuojant ginčo žemės sklypo dalis, nustatyti jas skaičiuojant proporcingai tame sklype esančiais pastatais ir statiniais, kurie registruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, užstatytu plotu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažymi, jog teismas pagrįstai atmetė šiuos ieškovo reikalavimus, kadangi teismas negali įpareigoti institucijas kaip taikyti įstatymus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė dalį ieškinio, tačiau nepagrįstai pakeitė ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėja priėmė 2012 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2)-225 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra naikintina ir priimamas naujas sprendimas (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjos 2012 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 16VĮ-(14.16.2)-225 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“ dalis, iš jo pašalinant žodžių junginius: „ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“ , „S. V. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“.

Priimti naują sprendimą šioje dalyje ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2012 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. 16VĮ-(14.16.2)-225 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių dydžių nustatymo“.

Likusią Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą dalį palikti nepakeistą.