- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-1060-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02182-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Nerijus Meilutis, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- B. D.
- Ieškovas
- S. M.
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 54.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Albinos Rimdeikaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. D. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-47-490/2014 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovei B. D. dėl žalos ir nuostolių atlyginimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl žalos, nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės 2 850 Lt nuostoliams ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-06-05 tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta kaimo turizmo sodybos turizmo paslaugų sutartis Nr. 81, pagal kurią atsakovė, kaip paslaugų teikėja, įsipareigojo ūkininko sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) teikti kaimo turizmo paslaugas. Pagal sutartį buvo ruošiamas ieškovės vestuvių pokylis su apgyvendinimu, maitinimu ir t. t. Pagal sutarties sąlygas ieškovė sumokėjo avansinę 1 200 Lt įmoką, o iki pokylio sumokėjo visą sutartą 3 900 Lt sumą. Ieškovė pokyliui pasirūpino už savo pinigus alkoholio 45 butelius (vieno butelio kaina 15 Lt), o antrai vestuvių dienai šakotį už 100 Lt ir saldainių bei sausainių už 500 Lt. Vestuvių pokylis, kaip ir numatyta sutartyje, prasidėjo 2013-07-20, į sodybą atvyko 30 svečių. Viskas vyko sklandžiai, apie 3 val. nakties svečiai išsiskirstė miegoti, tačiau išnuomotose patalpose 2013-07-21 5 val. 41 min. kilo gaisras. Tokiu būdu ieškovė negavo ½ dalies sutartyje numatytų paslaugų, dėl ko patyrė 1 950 Lt dydžio nuostolius. Be to, gaisro metu sudegė jos turėti ir likę 20 alkoholinių gėrimų butelių už 300 Lt sumą, antrai vestuvių dienai įsigytas šakotis už 100 Lt, saldainiai ir sausainiai 500 Lt vertės, todėl prašė iš atsakovės priteisti patirtus nuostolius – 2 850 Lt. Ieškovė nurodė, kad gaisras įvyko dėl atsakovės kaltės, ieškovė dėl gaisro buvo ištikta šoko, labai išsigando, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, buvo sugadintos vestuvės, dėl ko ieškovė labai krimtosi, todėl laikė, kad ji patyrė ir neturtinę žalą, kurią įvertino 10 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko ir teismui pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašė priteisti iš ieškovės jai 62 890,37 Lt kompensaciją atlyginti pastatui padarytiems nuostoliams, 1 210 Lt žalos paskaičiavimui atlikti, 13 984,93 Lt už prarastus ar sugadintus daiktus ir gaisro padarinių sumažinimui skirtos priemonės įsigijimą, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytos kaimo turizmo sutarties Nr. 81 2.11. p. ieškovė įsipareigojo saugoti paslaugos teikėjo turtą, laikytis saugumo technikos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų. Už padarytą materialinę žalą įsipareigojo atsakyti LR įstatymų tvarka. Atsakovė ieškovės atsakomybę grindė LR CK nuostatomis, reglamentuojančiomis nuomininko atsakomybę už išnuomotą daiktą. Ieškovė, kaip nuomininkė, atsakovei priklausančio daikto neišsaugojo, todėl privalo atsakovei atlyginti jos patirtus nuostolius. Nurodė, kad gaisras kilo 2013-07-21 apie 5.00 val. Ieškovė sodybą išsinuomojo ir pagal sutartį už ją atsakinga buvo iki 2013-07-21 17.00 val. Atsakovė kreipėsi į specialistą, kurio paslaugos kainavo 1 210 Lt, ir jis nustatė, kad gaisro metu nukentėjusio pastato atstatymo darbams atlikti reikia 62 890,37 Lt. Dėl gaisro nukentėjo ne tik pastatas, bet apdegė arba buvo kitaip sugadinti jame buvę daiktai (garų surinkėjas, dujinė kaitlentė, mikrobangų krosnelė, šaldytuvas, baldai, stalo įrankiai ir indai, elektrinis radiatorius, degimo kamera), iš viso daiktų už 13 984,93 Lt, todėl atsakovė prašė priteisti iš ieškovės bendrą 78 083,30 Lt nuostolių atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovei 2 000 Lt neturtinei žalai ir 2 200 Lt nuostoliams atlyginti bei 1 991 Lt bylinėjimosi išlaidas, o iš atsakovės valstybei – 32,11 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad šalys 2013-06-05 sudarė Kaimo turizmo paslaugų sutartį Nr. 81, pagal kurią atsakovė įsipareigojo kaimo turizmo sodyboje „Bučkalnis“ esančioje ūkininko sodyboje teikti ieškovei apgyvendinimo, pramogų ir kitų poreikių tenkinimo paslaugas ieškovei švenčiant savo vestuves. Už šią paslaugą ieškovė, kaip numatyta sutarties 3.1. p., iki pokylio pradžios atsakovei sumokėjo 3 900 Lt. Sutartyje taip pat numatyta, kad pokylio pradžia – 2013-07-20 17.00 val., o pabaiga – 2013-07-21 17.00 val., pirties laikas – 2013-07–21 13.00-15.00 val., svečių skaičius – 30, o pasikeitus žmonių skaičiui, atitinkamai perskaičiuojama sutartyje numatyta kaina asmeniui (pagal asmenų faktinį skaičių). Sutarties 2.11. punktu klientė (ieškovė) įsipareigojo saugoti paslaugos teikėjo turtą, laikytis saugumo technikos, priešgaisrinės apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimų, o už padarytą materialinę žalą atsakyti LR įstatymų nustatyta tvarka. Antrą pokylio dieną (2013-07-21) anksti ryte sodyboje viename iš pastatų, kuriame buvo įrengta virtuvėlė, kilo gaisras, apie kurį 05.41 val. pranešė atsakovė, gaisras buvo užgesintas 07.41 val., žmonės nenukentėjo. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes priešgaisrinė tarnyba duomenų apie statinio padegimą tyčia nenustatė. Atlikus gaisro priežasčių pirminį patikrinimą, buvo padaryta išvada, kad gaisro židinio vieta yra ant dujinės viryklės ir spėjama, jog gaisras virtuvės patalpoje kilo dėl neatsargios žmogaus veiklos eksploatuojant buitinius dujinius prietaisus. Gaisro metu apdegė virtuvės patalpa, apie 10 kv. m. stogo konstrukcijų ir dangos, dalis virtuvėje buvusių baldų, buities technikos ir kitų namų apyvokos daiktų.
Teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad dėl kilusio gaisro ieškovei nebuvo tinkamai suteiktos sutartyje nurodytos antros dienos paslaugos, todėl neišsipildė ieškovės teisėti ir pagrįsti lūkesčiai, nes sutartimi svečių apgyvendinimas sodyboje buvo sutartas iki 2013-07-21 17.00 val., pirties laikas tą dieną sutartyje nurodytas nuo 13.00 iki 15.00 val., tačiau dėl kilusio gaisro antros pokylio dienos nebuvo. Todėl teismas padarė išvadą, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Teismas pripažino esant tikėtina, jog ieškovė buvo ištikta šoko, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, buvo sugadinta jos šeimos šventė (vestuvės), tačiau ieškovei nenurodžius išskirtinių aplinkybių, kad ji dėl to būtų patyrusi ypatingų išgyvenimų, skausmų ar negalavimų, teismas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė 2 000 Lt. Teismas nustatęs, kad kaimo turizmo paslauga ieškovei antrą dieną nebuvo tinkamai suteikta, ir atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, jog dėl gaisro ieškovė su svečiais būtų turėjusi tuoj pat palikti turizmo sodybą bei vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės prašomą priteisti 1 950 Lt sumą sumažino 1/3 dalimi (650 Lt) ir iš atsakovės ieškovei priteisė 1 300 Lt nuostolių už netinkamai antrą dieną teiktas paslaugas, taip pat 900 Lt nuostolius dėl gaisro metu sudegusių ieškovės antrai pokylio dienai turėtų alkoholinių gėrimų, šakočio, saldainių, sausainių ir kt. Teismas pažymėjo, kad nors pastarasis reikalavimas nebuvo pilnai įrodytas, kadangi ieškovė pateikė tik dalies pirkinių įsigijimą pagrindžiančius įrodymus, tačiau, remdamasis ieškovės paaiškinimu, laikė tikėtina, kad dalis prekių buvo pirkta turguje, kur mokėjimo čekiai ne visada duodami. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutartimi buvo susitarta dėl 30 pokylyje dalyvaujančių žmonių, o antrai pokylio dienai alkoholiniams gėrimams ir saldumynams buvo skirta 900 Lt, sprendė, kad vieno žmogaus vaišėms visai dienai (iki 17.00 val.) skirta 30 Lt suma yra tikėtina ir reali.
Teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimus, nurodė, kad atsakovė yra kaimo sodybos savininkė, kuri įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi kaimo turizmo verslu ir savo vardu viešai siūlo teikti kaimo turizmo paslaugas. LR CK 2.4 str. prasme fiziniai asmenys, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, laikomi verslininkais. LR CK 6.256 str. 4 d. nustatyta, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Atsakovė ieškovės atsakomybę grindė LR CK nuostatomis, reglamentuojančiomis nuomininko atsakomybę už išnuomotą daiktą, tačiau šiuo atveju šalys buvo susitarusios dėl paslaugos teikimo. Gaisravietėje nusikalstamos veikos požymių nebuvo nustatyta, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, atlikus gaisro priežasčių tyrimą priešgaisrinė tarnyba pateikė išvadą, jog spėjama, kad gaisras kilo virtuvės patalpoje dėl neatsargios žmogaus veiklos eksploatuojant dujinius prietaisus, kaltas asmuo dėl gaisro sukėlimo taip pat nenustatytas. Nors atsakovė neigė teikusi maitinimo paslaugas, tačiau nurodė, kad apie 22 val. priėmė šeimininkių sutvarkytą virtuvę, todėl ji, kaip patalpų savininkė, privalėjo pasirūpinti, kad jos būtų užrakintos ar perduotos kitam atsakingam asmeniui. Todėl teismas, nenustatęs force majeure ar kitų aplinkybių, reikiančių pagrindą netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės, sprendė, kad atsakovė, kaip verslininkė ir pastato savininkė, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi. Atsakovė ieškovės atsakomybės įrodymais nepagrindė, be to, nėra įrodymų, kad atsakovė kokiu nors būdu būtų instruktavusi paslaugos užsakovus ar virtuvėje šeimininkavusius asmenis su saugos reikalavimais. Be to, rūpintis priešgaisrine statinio sauga, pirmiausia, turėjo pati atsakovė, kaip verslininkė ir kaip pastato savininkė pagal LR priešgaisrinės saugos įstatymą, Vidaus reikalų ministro 2010-07-27 įsakymu Nr. 1-223 patvirtintas Bendrosios priešgaisrinės saugos taisykles.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
1) Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė, kaip kaimo turizmo paslaugą teikiantis asmuo, be apgyvendinimo paslaugos turėjo teikti ir maitinimo paslaugas, todėl jai tenka visos dėl gaisro kilusios pasekmės. Pagal LR turizmo įstatymo nuostatas kaimo turizmo paslauga – tai apgyvendinimo paslauga, o įstatymas, apibrėždamas paslaugos sąvoką, nurodo, kad paslaugos teikėjas tik sudaro sąlygas tenkinti maitinimo ir kt. paslaugas. Sąlygų sudarymas ir pačios paslaugos teikimas nėra tapačios sąvokos. Pagal 2013-06-05 sudarytos sutarties 2.1 punktą paslaugų teikėjas (atsakovė) nebuvo įsipareigojęs teikti maitinimo paslaugas, o remiantis sutarties 2.9 punktu, įsipareigojo tik sudaryti sąlygas patiems maitintis tam skiriant virtuvę. Todėl apeliantė teigia, kad skirdama ieškovei virtuvės patalpas ji sudarė klientei sąlygas tenkinti maitinimo poreikius, tačiau pačios maitinimo paslaugos neteikė. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė ar jos samdyti tretieji asmenys būtų gaminę maistą ir būtų naudojęsi virtuve. Teismas, darydamas išvadą, kad kaimo turizmo paslauga apima ir svečių maitinimo bei maisto jiems ruošimo paslaugą, neteikdamas prioriteto sutarčiai, kuria nebuvo susitarta dėl maitinimo paslaugos, netinkamai aiškino CK 6.156 str. 5 d. Ieškovė teisme teigė, kad nors virtuvė ir buvo jai suteikta, bet ji virtuvės patalpomis nesinaudojo, tačiau prašė priteisti kompensaciją dėl virtuvėje buvusių ir sudegusių šakočio, saldainių, sausainių ir alkoholio. Todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, kad ji nesinaudojo virtuvės patalpa ir į ją nebuvo reikalo vaikščioti. Ieškovė sudaryta sutartimi įsipareigojo saugoti paslaugos teikėjos turtą, laikytis saugumo technikos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, tačiau šių įsipareigojimų neįvykdė, turto neišsaugojo, savo svečių nekontroliavo, palikdama juos vienus švęsti, todėl priešieškinis atmestas nepagrįstai.
2) Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 900 Lt nuostolius dėl sudegusių jos pokylio antrai dienai turėtų alkoholinių gėrimų, šakočio, saldainių, sausainių ir kt., kadangi ieškovė šio reikalavimo pagrįstumo neįrodė, nors privalėjo tai padaryti. Ieškovė prašė priteisti konkrečią pinigų sumą už 20 butelių alkoholinių gėrimų – 300 Lt, antrai vestuvių dienai įsigytą šakotį – 100 Lt, saldainius ir sausainius antrai vestuvių dienai – 500 Lt. Dėl jokių kitų prekių ieškinys nebuvo pateiktas, tačiau teismas priteisė ne tik už prašomas gėrybes, bet ir už gėrybes, kurios sprendime įvardytos kaip kitos, nors tokio reikalavimo ir nebuvo. Ieškovė neįrodė žalos dydžio, nes byloje nėra įrodymų, kad kokios nors prekės buvo perkamos turguje. Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog tikėtina, kad, ieškovės paaiškinimu, dalis prekių buvo pirkti turguje, kur mokėjimo čekiai ne visada duodami. Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kiek iš viso vestuvėms buvo įsigyta alkoholio, saldainių, sausainių ir kiek alkoholio buvo sunaudota, kai ieškovė nuėjo miegoti. Liudytojai K. Š., I. V. patvirtino, kad pirtelėje buvo švenčiama ir antrą vestuvių dieną. Kiek alkoholio sunaudota pirmą, o kiek antrą dieną, taip pat nežinoma. Gaisro nuotraukose ir gaisrininkų ataskaitose nėra užfiksuota, kad būtų sudegę ar apdegę šakotis, saldainiai ar sausainiai. Mažai tikėtina, kad alkoholio buteliai sudegė taip, kad neliktų nei šukių.
3) Byloje nėra duomenų, kad dėl gaisro ieškovė su svečiais būtų turėjusi tuoj pat palikti sodybą. Priešingai, teisme nebuvo teigiama, kad svečiams nakvynė nebuvo suteikta. Įvykęs gaisras niekaip neįtakojo suteiktos nakvynės kokybės, dėl to jokių pretenzijų nebuvo. Ieškovė reiškė pretenzijas tik dėl antrą vestuvių dieną nebuvusio kubilo, tačiau neįvykusios maudynės kubile dėl elektros gedimo negali kainuoti 1 300 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad pagal tarp šalių sudarytą 2013-06-05 Kaimo turizmo paslaugų sutartį atsakovė nebuvo įsipareigojusi teikti maitinimo paslaugas, o tik sudaryti sąlygas patiems maitintis suteikiant virtuvę kaip atskirą patalpą arba tam skirtą patalpos dalį su virtuvės įranga maistui ruošti, laikyti ir pateikti. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad ji niekada maisto neruošė, nesamdė maisto ruošimui darbininkų, tačiau minėtoje kaimo turizmo paslaugų sutartyje 2.1 punkte nurodoma, kad teikiama maitinimo paslauga. Be to, gaisravietėje nusikalstamos veikos požymių nebuvo nustatyta, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, atlikus gaisro priežasčių tyrimą priešgaisrinė tarnyba pateikė išvadą, kad spėjama, jog gaisras kilo virtuvės patalpoje dėl neatsargios žmogaus veiklos eksploatuojant dujinius prietaisus. Kaltas asmuo dėl gaisro sukėlimo nenustatytas. Atsakovė, atsižvelgiant į tai, kad gaisro židinio vieta yra dujinė viryklė, neigia teikusi iškovei maitinimo paslaugas, nors pagal liudytojų Z. K. ir R. K. S. parodymus, atsakovė su dar dviem moterimis ruošė maistą ir visą vakarą nešiojo į stalą. Taip pat laiko nepagrįstais atsakovės skundo argumentus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl kilusio gaisro padarinių atsakovės sutartiniai įsipareigojimai nebuvo tinkamai įvykdyti ir dėl to neišsipildė ieškovės, kaip paslaugos gavėjos, pagrįsti ir protingi lūkesčiai, todėl ji turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad šalys buvo sudariusios kaimo turizmo paslaugų sutartį, kurią vykdant vestuvių pokylio metu kaimo turizmo sodyboje kilo gaisras, dėl kurio nuostolius patyrė tiek paslaugos gavėja (ieškovė), tiek paslaugos teikėja (atsakovė). Ieškovės teigimu, ji žalą patyrė dėl nepilnai gautų paslaugų ir dėl gaisro metu sunaikintų maisto produktų, o atsakovė – dėl gaisro metu sugadinto ar sunaikinto turto. Atsakovė paduotu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis aiškinant kaimo turizmo paslaugų sutartį ir su teismo atliktu, nustatant žalos dydį, įrodymų vertinimu.
Dėl atsakovės atsakomybės dėl kilusio gaisro ir kaimo turizmo paslaugų sutarties aiškinimo
Byloje nėra ginčo, kad atlikus gaisro priežasčių pirminį patikrinimą buvo nustatyta, jog gaisro židinio vieta buvo kaimo turizmo sodybos virtuvės patalpoje ant dujinės viryklės, todėl spėjama, kad gaisras virtuvės patalpoje kilo dėl neatsargios žmogaus veiklos eksploatuojant buitinius dujinius prietaisus, tačiau tiesioginis gaisro kaltininkas nebuvo nustatytas. Ieškovė atsakinga už gaisro pasekmes laiko atsakovę, o pastaroji teigia, kad virtuvės patalpa sutartimi buvo paskirta ieškovei, ji sutartimi įsipareigojo saugoti paslaugos teikėjos turtą, todėl yra atsakinga už padarytą žalą, t. y. atsakovė ieškovės atsakomybę grindžia jos prisiimtais sutartiniais įsipareigojimais.
Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009). Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, valdytojo nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, atsakovės civilinę atsakomybę grindė tuo, kad atsakovė, kaip paslaugos teikėja bei sodybos šeimininkė (savininkė), nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, kadangi perėmusi virtuvėlės patalpas (tai ji pripažino savo paaiškinimais) nepasirūpino jų saugumu, nors privalėjo tai padaryti, t. y. atsakovės atsakomybė dėl kilusio gaisro buvo grindžiama statinio savininko pareiga rūpintis priešgaisrine sauga. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė buvo pripažinta atsakinga už kilusio gaisro pasekmes todėl, kad ji kaimo turizmo paslaugų sutartimi teikė ir maitinimo paslaugas, nes tai iš esmės neatitinka sprendimo motyvų. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė, kaip kaimo turizmo paslaugą teikiantis asmuo, be apgyvendinimo paslaugos turėjo teikti ir maitinimo paslaugas, todėl jai tenka visos dėl gaisro kilusios pasekmės, tačiau apylinkės teismas tokios kategoriškos išvados nėra padaręs. Atvirkščiai, pirmosios instancijos teismas, remdamasi Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nuostatomis ir šalių sudarytos kaimo turizmo paslaugų sutarties nuostatomis, sprendė, kad atsakovė sutartimi įsipareigojo teikti apgyvendinimo, pramogų ir kitų poreikių tenkinimo paslaugas, ieškovei švenčiant savo vestuvių pokylį. Tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė su dar dviem moterimis ruošė maistą ir jį nešė į stalą, o 22 val. priėmė iš šeimininkių sutvarkytą virtuvę, kurios yra nustatytos, remiantis liudytojų Z. K. ir R. K. S. parodymais ir atsakovės paaiškinimais, papildomai patvirtina, kad atsakovė, vykdydama kaimo turizmo paslaugų sutartį, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi. Pažymėtina, kad iš atsakovės paaiškinimų ir žalos paskaičiavimo matyti, kad virtuvėlės, kurioje kilo gaisras, patalpa nėra atskirta nuo kitų patalpų, kuriose buvo švenčiamas vestuvių pokylis, nes jose nėra durų, todėl ieškovė net ir neturėjo galimybės užtikrinti, kad į šią patalpą nepatektų kiti asmenys, o atsakovė taip įrengdama pobūvių patalpas pati neužtikrino tinkamo buitinių dujinių prietaisų eksploatavimo saugumo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė yra atsakinga už atsiradusius padarinius, nes pažeidė jai tekusią pareigą laikytis atidaus ir rūpestingo elgesio taisyklių, jog nebūtų padaryta kitam asmeniui žalos (CK6.263 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis).
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad ne atsakovė yra atsakinga už atsiradusius padarinius, bet ieškovė, kuri netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus saugoti paslaugos teikėjos turtą ir laikytis priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, dėl ko turtas buvo neišsaugotas. Nors sutartimi ieškovė įsipareigojo saugoti paslaugos teikėjos turtą ir laikytis saugumo technikos, priešgaisrinės apsaugos reikalavimų ir atsakyti už padarytą žalą (sutarties 2.11 punktas), tačiau byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, kad ieškovė šiuos įsipareigojimus būtų pažeidusi. Kaip nurodyta, atsakovė pripažino 22 val. perėmusi iš šeimininkių virtuvę, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų kaip nors instruktavusi ieškovę ar kitus besinaudojusius virtuvėje buvusiais buitiniais dujiniais prietaisais asmenis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie kokius nors tyčinius ar neatsargius paslaugos gavėjos veiksmus, lėmusius gaisro kilmę. Dėl to pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė, kaip kaimo turizmo sodybos pastatų savininkė, nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, nes nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, teikdama kaimo turizmo paslaugas, kaip verslininkė (CK 2. 4 straipsnis), nevykdydama ar netinkamai vykdydama sutartines prievoles, atsako be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Kadangi nebuvo nustatytos aplinkybės, šalinančios atsakovės civilinę atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovę atsakinga už netinkamą kaimo turizmo paslaugų sutarties įvykdymą.
Dėl ieškovei padarytos turtinės žalos dydžio pagrįstumo
Apeliaciniu skundu yra ginčijamas teismo nustatyto turtinės žalos dydžio pagrįstumas. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovei padarytos žalos, praradus (sugadinus) antrai pokylio dienai turėtus alkoholinius gėrimus, šakotį, saldainius ir sausainius, dydžiu, nes mano, kad žalos dydis – 900 Lt buvo neįrodytas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šis žalos dydis nebuvo pilnai įrodytas, nes buvo pateikti tik dalies pirkinių įsigijimą pagrindžiantys įrodymai (mokėjimo čekiai), tačiau laikė, kad atsižvelgiant į svečių skaičių (30 žmonių) antrai pokylio dienai skirtos išlaidos po 30 Lt vienam svečiui yra protingos ir tikėtinai pagrįstos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ruošiantis vestuvių pokyliui, niekas negali numatyti, kad pobūvio metu galėtų kilti gaisras, todėl asmuo, įgyjantis produktus pobūviui, paprastai nekaupia ir nesaugo šių produktų įsigijimo dokumentų. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas 1.5 įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir remdamasis jam įstatymo deleguota teise, pagrįstai nustatė ieškovės patirtos žalos dydį dėl maisto produktų, skirtų antrai pobūvio dienai, netekimo. Apeliantės skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei ne tik už ieškovės nurodytus alkoholinius gėrimus, šakotį, sausainius ir saldainius, bet ir kitas gėrybes, nepagrįsti, kadangi teismas 900 Lt žalos dydį nustatė, remdamasis ieškovės paaiškinimais būtent apie nurodytų produktų įsigijimo išlaidas. Kadangi maisto produktai buvo patalpoje, kurioje ir kilo gaisras, todėl jų praradimas (sugadinimas) pripažintinas akivaizdžiu ir nereikalaujančiu papildomo įrodinėjimo, o gaisro nuotraukose tai nebuvo užfiksuota, kadangi jų tikslas buvo fiksuoti gaisro židinį ir gaisro pasekmes pastatui.
Kolegija taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl turtinės žalos, atsiradusios ieškovei negavus visų paslaugų, dydžio, todėl jų nekartoja.
Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, kadangi remdamasis įrodymų visumos suformuotu įsitikinimu tinkamai nustatė žalos dydį pagrindžiančias aplinkybes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė, pasinaudojusi teise pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą, patyrė 500 Lt atstovavimo išlaidas, kurias prašo priteisti (t. 2, b. l. 49–51). Kadangi nebuvo nustatyti pagrindai sprendimą panaikinti ar jį pakeisti, dėl ko apeliacinis skundas atmetamas, ieškovei priteistinos jos patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1–3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės B. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. M. (duomenys neskelbtini) 500 Lt atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.