Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovei (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai S. B. paskirta 400 Eur materialinė pašalpa, teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai šios administracinės bylos bei prijungtos administracinės bylos Nr. Nr. eI3-5570-1029/2023 įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2022 m. gruodžio 16 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (toliau - DOVDS) sukūrė dokumentą – (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui A. S. adresuotą 2022-12-16 prašymą „Dėl materialinės pašalpos skyrimo“, kuriuo prašė skirti vienkartinę materialinę pašalpą, pablogėjus finansinei padėčiai (duomenys neskelbtini). Pareiškėja DOVDS nurodė sukurtą vidaus dokumentą Nr. (31.24E)476-725 peržiūrinčius asmenis – skyriaus vedėją L. N. F. ir (duomenys neskelbtini) D. V.. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) D. V. 2022 m. gruodžio 21 d. peržiūrėjo dokumentą ir užrašė rezoliuciją – „neigiama, nes <...> pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti (duomenys neskelbtini), <...> nepilnai pateikti mokėjimo dokumentai. <...>.“ 2023 m. sausio 11 d. pareiškėja DOVDS prašymą pasirašė ir registravo, jį perduodama inspekcijos viršininkui A. S.. 2023 m. gegužės 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-12 sudaryta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skatinimo, motyvavimo ir apdovanojimo skyrimo komisija svarstė pareiškėjos prašymą ir nutarė pritarti rekomendacijai skirti prašymo teikėjai 400 Eur materialinę pašalpą. Iš Komisijos posėdžio protokolo turinio matyti, jog pareiškėjos prašymas skirti materialinę pašalpą į DOVDS buvo įkeltas 2022 m. gruodžio 16 d., tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) prašymą derino neigiamai dėl nekorektiškų dokumentų pateikimo bei nepakankamo finansavimo biudžetinių metų pabaigoje. Be to, pareiškėjos prašymas nebuvo pasirašytas, užregistruotas ir pateiktas (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui priimti atitinkamą sprendimą, nes Prašymo teikėja prašymą užregistravo DOVDS tik 2023 m. sausio 11 d. 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu - rezoliucija DOVDS sistemoje, (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas nusprendė „atsižvelgiant į komisijos rekomendaciją ir turimą DUF (darbo užmokesčio fondą) skirti S. B. 400 Eur vienkartinę materialinę pašalpą“.

Pareiškėja dėl 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo panaikinimo pateikė skundą, kurį vėliau patikslino, Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams (nuo 2024 m. sausio 1 d. regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai). Regionų apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI3-5570-1029/2023, 2023 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DOVDS 2023 m. gegužės 24 d. priimtą sprendimą skirti S. B. 400 Eur vienkartinę materialinę pašalpą ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti S. B. Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DOVDS 2022 m. gruodžio 16 d. sukurtą ir 2023 m. sausio 11 d. registruotą prašymą Nr. (31.24E)476-725 skirti vienkartinę materialinę pašalpą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu 2023 m. liepos 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-5570-1029/2023, priimtu išnagrinėjus ginčą kilusį tarp tų pačių šalių dėl to paties ginčytino klausimo, iš naujo neįrodinėjami.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 9 dalis, numatanti, jog valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų materialinė pašalpa. Pašalpą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras iš valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų. Pažymėtina, kad minėta įstatymo norma numato tik viršutinę skirtinos materialinės pašalpos dydžio ribą – 5 minimalių mėnesinių algų dydžio, tačiau nereglamentuoja minimalaus materialinės pašalpos dydžio, kas leidžia daryti išvadą, kad jos dydžio nustatymas ir parinkimas yra priskirtas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens (institucijos) diskrecijai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2022 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-25 „Dėl ligos išmokų ir materialinių pašalpų mokėjimo bei vardinių dovanų dydžio“ 1.2. papunktyje buvo nustatyta, jog esant sunkiai materialinei būklei dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo sunkios ligos, stichinės nelaimės ar turto netekimo atveju; užsikrėtus infekcija COVID-19, kai valstybės tarnautojas ar darbuotojas hospitalizuojamas; valstybės tarnautojo ar darbuotojo sutuoktinio, tėvų, vaikų (įvaikių) mirties, skiriama 800 eurų materialinė pašalpa (jeigu yra rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai). 2023 m. sausio 19 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas priėmė naują įsakymą Nr. V-21 „Dėl ligos išmokų ir materialinių pašalpų mokėjimo bei vardinių dovanų dydžio“, kurio 1.2. papunktis numatė, kad esant sunkiai materialinei būklei dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo ligos, kai liga patenka į Sunkių ligų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 „Dėl sunkių ligų sąrašo patvirtinimo“, valstybės tarnautojo ar darbuotojo sutuoktinio, tėvų, vaikų (įvaikių) mirties atveju, skiriama 800 eurų materialinė pašalpa, jeigu yra rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai. Pagal šio įsakymo 1.3. papunktį, stichinės nelaimės ar turto netekimo atveju, esant sunkiai materialinei būklei dėl valstybės tarnautojų, darbuotojų sunkios ligos, kuri nepatenka į Sunkių ligų sąrašą, skiriama 400 eurų materialinė pašalpa.

Teismas 2023 m. liepos 27 d. sprendimu pripažino, kad nagrinėdama pareiškėjos prašymą dėl materialinės pašalpos skyrimo, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai vadovavosi 2023 m. sausio 19 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. V-21 „Dėl ligos išmokų ir materialinių pašalpų mokėjimo bei vardinių dovanų dydžio“ ir taikė paramos gavimui būtinas sąlygas (ligos įtraukimą/neįtraukimą į Sunkių ligų sąrašą), kurios nei pareiškėjos 2022 m. gruodžio 16 d. prašymo DOVDS sistemoje sukūrimo, nei 2023 m. sausio 11 d. jo registravimo ir pasirašymo metu nebuvo juridiškai įtvirtintos jokiame teisės akte (įsakymas, pakeitęs 2022-01-14 Įsakymą priimtas tik 2023-01-19), t. y. taikė pareiškėjai reikalavimus, kurie nebuvo nustatyti materialinių teisinių santykių atsiradimo metu.

Iš naujo nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl materialinės pašalpos skyrimo ir surašydamas šioje administracinėje byloje ginčijamą 2023 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją, (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 9 dalimi, kaip vieninteliu teisės aktu 2023 m. sausio 11 d. (pareiškėjos prašymo pasirašymo metu) reglamentavusiu teisinius santykius dėl materialinės pašalpos skyrimo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą ir ginčo šalių teiktus paaiškinimus teismo posėdžių metu, sutinka su atsakovės pozicija, kad 2022 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-25 „Dėl ligos išmokų ir materialinių pašalpų mokėjimo bei vardinių dovanų dydžio“ 1.2. papunktis, numatęs 800 Eur dydžio materialinės pašalpos skyrimą, nuo 2023 m. sausio 1 d. nebegaliojo, tačiau sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai vertina, jog teisiniai santykiai dėl materialinės pašalpos skyrimo tarp S. B. ir (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prasidėjo tik 2023 m. sausio 11 d.

Kaip jau buvo nurodyta 2023 m. liepos 27 d. teismo sprendime - atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, institucijos viršininkas, akcentavo, kad pareiškėja prašymo skirti materialinę pašalpą 2022 m. gruodžio 16 d. tinkamai DOVDS sistemoje neregistravo, nepasirašė ir neadresavo tiesiogiai viršininkui, tačiau pripažino, kad tokie 2022 m. gruodžio 16 d. prašymo trūkumai nebuvo nurodyti nei 2022 m. gruodžio 21 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) D. V. rezoliucijoje, nei žodinio pokalbio su minėtą rezoliuciją surašiusia (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) A. S. metu. Vertintina, kad S. B. Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DOVDS 2022 m. gruodžio 16 d. sukūrusi prašymą dėl materialinės pašalpos skyrimo, neturėjo pagrindo manyti, kad jos prašymas yra pateiktas netinkamai (neregistruotas ir nepasirašytas), nes kaip pripažino atsakovės atstovai, jokios konkrečios tokių prašymų pateikimo tvarkos institucijoje nėra. Be to, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) D. V. 2022 m. gruodžio 21 d. užrašydama rezoliuciją – „neigiama, nes <...> pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti (duomenys neskelbtini), <...> nepilnai pateikti mokėjimo dokumentai. <...>, neatmetė pareiškėjos prašymo dėl netinkamos jo registravimo tvarkos, ar parašo DOVDS sistemoje trūkumo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjos prašymas buvo svarstytas ir žodžiu – 2022 m. gruodžio 21 d. vyko pareiškėjos pokalbis su D. V. ir tuometiniu (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) A. S., kurio metu S. B. buvo paaiškinta, jog prie prašymo ji turi pridėti tinkamus dokumentus dėl ligos. 2023 m. liepos 11 d. teismo posėdžio metu A. S. pripažino, jog 2022 m. gruodžio 21 d. pokalbio metu nebuvo kalbėta apie tai, jog pareiškėja netinkamai registravo ar derino prašymą. 2023 m. liepos 11 d. teismo posėdžio metu institucijos atstovas nurodė, kad D. V., būdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (duomenys neskelbtini), yra centrinės mokesčių inspekcijos atstovė, kuri kuruoja (duomenys neskelbtini) apskritį ir atlieka išankstinę (duomenys neskelbtini), todėl jos derinimas reikalingas tam, kad sužinoti, ar biudžete yra lėšų. Pareiškėjos teismui pateiktas 2024 m. sausio 24 d. el. laiškas, adresuotas „VMI – visi darbuotojai“, patvirtina, kad analogiška prašymų dėl materialinės pašalpos skyrimo derinimo su D. V. tvarka (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams galioja iki šiol.

Išdėstytų faktinių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad 2023 m. sausio 11 d. pareiškėjos veiksmai, kuomet ji prašymą DODVS sistemoje registravo ir pasirašė, buvo 2022 m. gruodžio 16 d. prasidėjusio teisinio santykio tarp ginčo šalių dėl materialinės pašalpos skyrimo tąsa, o ne naujų teisinių santykių pradžia. Todėl darytina išvada, jog priimant sprendimą dėl S. B. Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DOVDS 2022 m. gruodžio 16 d. sukurto ir 2023 m. sausio 11 d. registruoto prašymo Nr. (31.24E)476-725 skirti vienkartinę materialinę pašalpą, atsakovė turėjo taikyti šio teisinio santykio pradžioje galiojusį 2022 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. V-25 „Dėl ligos išmokų ir materialinių pašalpų mokėjimo bei vardinių dovanų dydžio“.

Atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog net ir vertinant ginčijamą sprendimą jį priimant taikyto Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priimtas individualus administracinis aktas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

(duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi priimti vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017 ir kt.).

Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.).

2023 m. rugsėjo 19 d. sprendime, kuriuo nuspręsta pareiškėjai kompensuoti 50 proc. praradimų dėl turėto nedarbingumo, skiriant 400 Eur vienkartinę materialinę pašalpą, nenurodyti jokie tokio dydžio materialinės pašalpos skyrimo motyvai. Sutikrina su pareiškėjos argumentais, kad iš teksto „kompensuoti 50 proc. praradimų dėl turėto nedarbingumo“ nėra aišku nei kokie praradimai buvo kompensuoti, nei kaip jie apskaičiuoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (žr., pvz., 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Todėl akivaizdu, jog naudodamasi Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta diskrecijos teise priimti sprendimą dėl materialinės pašalpos dydžio (nuo 0 iki 5 MMA), (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija privalėjo savo pasirinkimą skirti 400 Eur dydžio materialinę pašalpą motyvuoti, nurodant objektyvias tokio pasirinkimo priežastis.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad skundžiamas atsakovės sprendimas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes iš esmės nebuvo užtikrinta, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, - S. B., būtų žinomas šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

Pripažinus, kad (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje Avilys priimtas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimas prieštarauja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2022 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-25 „Dėl ligos išmokų ir materialinių pašalpų mokėjimo bei vardinių dovanų dydžio“ 1.2 papunkčiui bei Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktų reikalavimams, jis naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, įpareigojant (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos S. B. Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DOVDS 2022 m. gruodžio 16 d. sukurtą ir 2023 m. sausio 11 d. registruotą prašymą Nr. (31.24E)476-725 skirti vienkartinę materialinę pašalpą.

Teismai nėra viešojo administravimo subjektai ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, todėl paprastai, t. y. nesant išskirtinių aplinkybių, neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o tik paveda iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, 2020-01-22 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-364-520/2020). Šiuo atveju pareiškėjos reikalavimo dalis - priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2022 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-25 „Dėl ligos išmokų ir materialinių pašalpų mokėjimo bei vardinių dovanų dydžio“ nuostatas, vertintina kaip perteklinė. Pažymėtina, kad atsakovas savo veikloje ipso facto (savaime) turi pareigą laikytis teisės aktų reikalavimų.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja prašo atlyginti nagrinėjamoje administracinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 700 Eur, kurias sudaro 600 Eur skundo rengimo ir 100 Eur atstovavimo teisme išlaidos.

Pareiškėjos prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5, 8.2 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra tiesiogiai susiję su byla, pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovės pareiškėjai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos S. B. patikslintą skundą patenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje Avilys priimtą 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta pareiškėjai kompensuoti 50 proc. praradimų dėl turėto nedarbingumo, skiriant 400 Eur vienkartinę materialinę pašalpą, ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo išnagrinėti S. B. Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DOVDS 2022 m. gruodžio 16 d. sukurtą ir 2023 m. sausio 11 d. registruotą prašymą Nr. (31.24E)476-725 skirti vienkartinę materialinę pašalpą.

Priteisti S. B. iš (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.