- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- eI3-5570-1029/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00265-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Rolandas Rutė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Giedrė Kairienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. B. patikslintą skundą atsakovei (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. B. kreipėsi į teismą, patikslintu skundu prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje priimtą 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vyriausiajai specialistei S. B. skirti 400 Eur vienkartinę materialinę pašalpą ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininką iš naujo išnagrinėti pareiškėjos S. B. 2022 m. gruodžio 16 d. prašymą dėl materialinės pašalpos skyrimo, kuriuo prašoma skirti vienkartinę materialinę pašalpą, pablogėjus finansinei padėčiai dėl ligos (operacinio gydymo) ir priimti sprendimą atitinkantį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2022 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-25 „Dėl ligos išmokų ir materialinių pašalpų mokėjimo bei vardinių dovanų dydžio“ nuostatas.
Patikslintame skunde pareiškėja nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vyriausiosios specialistės pareigose. Akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 9 dalį, valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų materialinė pašalpa, kurią skiria valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Paaiškina, jog pablogėjus finansinei padėčiai dėl ligos pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininką 2022 m. gruodžio 16 d. prašymu „Dėl materialinės pašalpos skyrimo“, kartu pateikdama dokumentus, patvirtinančius ligą ir patirtas gydymosi išlaidas. Argumentuoja, kad atsakovė, 2023 m. gegužės 24 d. išnagrinėjusi pareiškėjos 2022 m. gruodžio 16 d. prašymą, skyrė bei išmokėjo tik 400 Eur vienkartinę materialinę pašalpą, nors pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2022 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-25 „Dėl ligos išmokų ir materialinių pašalpų mokėjimo bei vardinių dovanų dydžio“ (toliau - 2022-01-14 Įsakymas) 1.2. papunktį, esant sunkiai materialinei būklei dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo sunkios ligos, skiriama 800 Eur materialinė pašalpa. Mano, jog ginčijamas sprendimas priimtas nepagrįstai vadovaujantis vėlesniu teisės aktu - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. V-21 „Dėl ligos išmokų ir materialinių pašalpų mokėjimo bei vardinių dovanų dydžio“ (toliau – 2023-01-19 Įsakymas) 1.3. papunkčiu, numatančiu, kad esant sunkiai materialinei būklei dėl valstybės tarnautojų, darbuotojų sunkios ligos, kuri nepatenka į Sunkių ligų sąrašą, skiriama 400 Eur materialinė pašalpa. Paaiškina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų skyriaus patarėja pareiškėjos 2022 m. gruodžio 16 d. pateikto prašymo 2022 m. gruodžio 21 d. nederino, po ko, nesulaukusi iš (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko atsakymo į prašymą, tą patį prašymą su analogiškais priedais pareiškėja pakartotinai per DODVS pateikė 2023-01-11.
Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai nurodė, kad į dokumentų valdymo sistemą prašymą skirti materialinę pašalpą įkėlė 2022 m. gruodžio 16 d., tačiau kadangi šį prašymą atsisakyta derinti, dokumentų valdymo sistemoje nėra galimybės jį registruoti. Pažymėjo, kad gavusi neigiamą derinimą, tą pačią dieną, 2022 m. gruodžio 21 d., gyvai bendravo tiek su prašymo nederinusia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų skyriaus patarėja D. V., tiek su (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku A. S., kurie pažadėjo, jog jos pateiktas prašymas bus perduotas svarstyti komisijai. Pabrėžia, kad iki 2023 m. sausio 11 d. nesulaukė jokio sprendimo, tuomet telefonu susisiekė su (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriumi, kuris pasakė, jog prašymą reikia registruoti, tik nežinojo kaip. Pareiškėja, pasitarė su informacinių technologijų specialiste, kuri rekomendavo kurti naują dokumento kortelę, nepaisant neigiamos vizos. Tvirtino, jog 2022 m. gruodžio 16 d. prašymo nekeitė ir neredagavo, tą patį dokumentą ir tuos pačius jo priedus pateikė 2023 m. sausio 11 d. Pabrėžė, kad buvo nusistovėjusi tokia tvarka, kad prašymai skirti materialinę pašalpą pirmiausia sukuriami, tuomet derinami su tiesioginiu vadovu ir D. V. ir tik kai jie prašymą derina teigiamai, dokumentas registruojamas ir pateikiamas viršininkui, priešingu atveju prašymas viršininko nepasiekia. Akcentavo, jog apie tai, kad prašymą reikia suderinti ją informavo kolegos, kurie anksčiau teikė analogiškus prašymus. Pažymi, kad visiems asmenims buvo paskirtos materialinės pašalpos, tačiau pareiškėja vienintelė nenurodė atsakovei savo ligos diagnozės. Teigė, kad 2022 m. gruodžio 21 d. pokalbio su D. V. ir A. S. metu ji nebuvo informuota, jog 2022 m. gruodžio 16 d. prašymas yra netinkamai registruotas, kad jį reikia teikti tiesiogiai viršininkui.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu palaikė patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime su pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškina, kad pareiškėja prašymą skirti materialinę pašalpą DODVS pradėjo pildyti 2022 m. gruodžio 16 d., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų skyriaus patarėja derinimo metu nurodė prašymo trūkumus, po ko, prašymas eilę kartų buvo redaguotas ir tik 2023 m. sausio 11 d. pareiškėjos prašymas buvo pasirašytas ir užregistruotas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintų Dokumentų rengimo taisyklių 13 punktu, nustatančiu, kad dokumento data laikoma jo registravimo data. Kadangi pareiškėjos prašymo registravimo data – 2023 m. sausio 11 d., todėl šio prašymo nagrinėjimui buvo pagrįstai taikytos 2023-01-19 Įsakymo nuostatos. Pažymi, kad 2023-05-18 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skatinimo, motyvavimo ir apdovanojimo skyrimo komisija, sudaryta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-12 (toliau - Komisija), išnagrinėjo pareiškėjos prašymą skirti materialinę pašalpą. Komisija vertino, jog pareiškėjos su prašymu pateikta ligos istorija nėra korektiška, nes dalis informacijos išbraukta, o ligos kodo, pagal kurį Komisija galėtų spręsti ar liga patenka į sunkių ligų sąrašą, nebuvo pateikta. Komisija rekomendavo skirti pareiškėjai 400 Eur materialinę pašalpą, kuri ir buvo paskirta (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas A. S. su pareiškėjos skundu nesutiko. Pažymėjo, jog svarstant pareiškėjos prašymą buvo vertinamos trys aplinkybės – darbo užmokesčio fondo turėjimas metų pabaigoje, prašymo įregistravimas ir dokumentai, kurie prie jo pridėti. Mano, kad pareiškėjos pateikti ligos dokumentai buvo suklastoti/užbraukyti, todėl vertino tuos dokumentus kaip negaliojančius. Pabrėžė, kad dokumentų organizavimo ir valdymo sistemoje valstybės tarnautojas, kurdamas dokumentą, gali kreiptis tiesiogiai į viršininką be jokių vizų ir derinimų. Atkreipė dėmesį, kad D. V., būdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų skyriaus patarėja, yra centrinės mokesčių inspekcijos atstovė, tačiau ji kuruoja (duomenys neskelbtini) apskritį ir atlieka išankstinę finansų kontrolę, kadangi skiriant materialinę pašalpą negalima viršyti turimo biudžeto. Derinimas reikalingas tam, kad sužinoti, ar biudžete yra lėšų. Pažymėjo, kad nors tvarka, kuri nustatytų, kas turi vizuoti ir derinti prašymą dėl materialinės pašalpos skyrimo nėra reglamentuota, tačiau visada yra galimybė kreiptis tiesiogiai į vadovą. Paaiškino, jog 2022 m. gruodžio 21 d. pokalbio su pareiškėja metu buvo kalbama apie tai, kad prie prašymo reikalinga pateikti tinkamus dokumentus dėl ligos, tačiau apie tai, jog pareiškėja netinkamai registravo ar derino prašymą nebuvo kalbėta. 2023 m. gegužės 24 d., priimant ginčijamą sprendimą, buvo vertinami tie patys pareiškėjos dokumentai, nes papildomus dokumentus S. B. atsisakė pateikti. Pabrėžė, jog po 2023 m. sausio 1 d. pasikeitė teisinis reglamentavimas, 800 Eur pašalpa skiriama tik esant sunkiai ligai, o neturint įrodymų, kad liga sunki, skiriama 400 Eur dydžio pašalpa.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai S. B. paskirta 400 Eur materialinė pašalpa, teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2022 m. gruodžio 16 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (toliau - DOVDS) sukūrė dokumentą – (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui A. S. adresuotą 2022-12-16 prašymą „Dėl materialinės pašalpos skyrimo“, kuriuo prašė skirti vienkartinę materialinę pašalpą, pablogėjus finansinei padėčiai dėl ligos. Pareiškėja DOVDS nurodė sukurtą vidaus dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) peržiūrinčius asmenis – skyriaus vedėją L. N. F. ir patarėją D. V. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų skyriaus patarėja D. V. 2022 m. gruodžio 21 d. peržiūrėjo dokumentą ir užrašė rezoliuciją – „neigiama, nes <...> pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti ligos sudėtingumo, <...> nepilnai pateikti mokėjimo dokumentai. <...>.“ 2023 m. sausio 11 d. pareiškėja DOVDS prašymą pasirašė ir registravo, jį perduodama inspekcijos viršininkui A. S. 2023 m. gegužės 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-12 sudaryta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skatinimo, motyvavimo ir apdovanojimo skyrimo komisija svarstė pareiškėjos prašymą ir nutarė pritarti rekomendacijai skirti prašymo teikėjai 400 Eur materialinę pašalpą. Iš Komisijos posėdžio protokolo turinio matyti, jog pareiškėjos prašymas skirti materialinę pašalpą į DOVDS buvo įkeltas 2022 m. gruodžio 16 d., tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų skyrius prašymą derino neigiamai dėl nekorektiškų dokumentų pateikimo bei nepakankamo finansavimo biudžetinių metų pabaigoje. Be to, pareiškėjos prašymas nebuvo pasirašytas, užregistruotas ir pateiktas (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui priimti atitinkamą sprendimą. Prašymo teikėja prašymą užregistravo DOVDS tik 2023 m. sausio 11 d. Ginčijamu 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu - rezoliucija DOVDS sistemoje, (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas nusprendė „atsižvelgiant į komisijos rekomendaciją ir turimą DUF (darbo užmokesčio fondą) skirti S. B. 400 Eur vienkartinę materialinę pašalpą“.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 9 dalis, numatanti, jog valstybės tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų materialinė pašalpa. Pašalpą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras iš valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų. Pažymėtina, kad minėta įstatymo norma numato tik viršutinę skirtinos materialinės pašalpos dydžio ribą – 5 minimalių mėnesinių algų dydžio, tačiau nereglamentuoja minimalaus materialinės pašalpos dydžio, kas leidžia daryti išvadą, kad jos dydžio nustatymas ir parinkimas yra priskirtas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens (institucijos) diskrecijai.
Nagrinėjamu atveju Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2022 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-25 „Dėl ligos išmokų ir materialinių pašalpų mokėjimo bei vardinių dovanų dydžio“ 1.2. papunktyje buvo nustatyta, jog esant sunkiai materialinei būklei dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo sunkios ligos, stichinės nelaimės ar turto netekimo atveju; užsikrėtus infekcija COVID-19, kai valstybės tarnautojas ar darbuotojas hospitalizuojamas; valstybės tarnautojo ar darbuotojo sutuoktinio, tėvų, vaikų (įvaikių) mirties, skiriama 800 eurų materialinė pašalpa (jeigu yra rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai). 2023 m. sausio 19 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas priėmė naują įsakymą Nr. V-21 „Dėl ligos išmokų ir materialinių pašalpų mokėjimo bei vardinių dovanų dydžio“, kurio 1.2. papunktis numato, kad esant sunkiai materialinei būklei dėl valstybės tarnautojo ar darbuotojo ligos, kai liga patenka į Sunkių ligų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 „Dėl sunkių ligų sąrašo patvirtinimo“, valstybės tarnautojo ar darbuotojo sutuoktinio, tėvų, vaikų (įvaikių) mirties atveju, skiriama 800 eurų materialinė pašalpa, jeigu yra rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai. Pagal šio įsakymo 1.3. papunktį, stichinės nelaimės ar turto netekimo atveju, esant sunkiai materialinei būklei dėl valstybės tarnautojų, darbuotojų sunkios ligos, kuri nepatenka į Sunkių ligų sąrašą, skiriama 400 eurų materialinė pašalpa. Tuo atveju, jei atlikus finansų kontrolę ir įvertinus turimus asignavimus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ar apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui kyla abejonių dėl pateiktų dokumentų pakankamumo, pavedama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skatinimo, motyvavimo ir apdovanojimo skyrimo komisijai, sudarytai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-12 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos skatinimo, motyvavimo ir apdovanojimo skyrimo komisijos patvirtinimo“, nagrinėti gautus valstybės tarnautojų, darbuotojų prašymus dėl materialinės pašalpos skyrimo. Komisija savo rekomendacijas turi pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ar apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkams.
Atsakovės pozicija išdėstyta atsiliepime į patikslintą skundą ir teismo posėdžio metu bei 2023 m. gegužės 18 d. Komisijos posėdžio protokolas leidžia daryti išvadą, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo vadovaujamasi 2023-01-19 Įsakymu, kas iš esmės lėmė tai, jog priešingai nei pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą (2022-01-14 Įsakymą) pareiškėjai buvo skirta ne 800 eurų, o 400 eurų dydžio vienkartinė materialinė pašalpa.
Vienas iš pagrindinių teisės principų nusako, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios. Lex retro non agit taisyklė yra svarbus teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu laike, pagal kurį įstatymo ar kito teisės akto galia yra nukreipta į ateitį. Remiantis minėtu principu, negalima iš asmens reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurių nebuvo jam darant veiką ir todėl negalėjus žinoti būsimų reikalavimų. Taigi, įstatymai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas, svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių. Priešingu atveju pats įstatymas netektų autoriteto ir tai kliudytų nustatyti stabilią teisinę tvarką. Retroaktyvaus (atgal galiojančio) įstatymo priėmimas neigiamai paveiktų asmens teises. Jis įsibrautų į galiojusio įstatymo reguliavimo sritį ir pakeistų galiojusio įstatymo nustatytas asmens teises ir pareigas. Todėl atsirastų teisinių padarinių, kurie galėtų būti palankūs vienai santykio šaliai, bet nepalankūs kitai.
Pagal bendrą taisyklę administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) taikoma tik tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie susiklosto (atsiranda) po jos įsigaliojimo ir iki normos galiojimo pabaigos, išskyrus kai kurias išimtis (kai norma (norminis teisės aktas) galioja atgal). Todėl normų (norminių teisės aktų) galiojimo laike bendru principu laikytinas taip vadinamas normos perspektyvaus galiojimo principas, kuris reiškia, kad administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) nuo įsigaliojimo momento galioja tik į „priekį“ ir iki jo įsigaliojimo kilusioms teisėms ir pareigoms netaikoma, t. y. netaikoma tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie kilo ir egzistavo iki jos priėmimo. Tokia nuostata (taisyklė) laikytina patikima viešųjų santykių subjektų teisių ir pareigų bei teisėtumo užtikrinimo garantija (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2628/2012). Tuo tarpu atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame teisės akte ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1568/2012).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą principo lex retro non agit sampratą, akivaizdu, jog atsakovė ginčijamu sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai vertindama S. B. prašymą skirti materialinę pašalpą, taikė paramos gavimui būtinas sąlygas (ligos įtraukimą/neįtraukimą į Sunkių ligų sąrašą), kurios nei pareiškėjos 2022 m. gruodžio 16 d. prašymo DOVDS sistemoje sukūrimo, nei 2023 m. sausio 11 d. jo registravimo ir pasirašymo metu nebuvo juridiškai įtvirtintos jokiame teisės akte (įsakymas, pakeitęs 2022-01-14 Įsakymą priimtas tik 2023-01-19), t. y. taikė pareiškėjai reikalavimus, kurie nebuvo nustatyti materialinių teisinių santykių atsiradimo metu. Vertinant priešingai, susiklostytų situacija, kai iš vienkartinės materialinės pašalpos prašančio asmens būtų retrospektyviai reikalaujama atitikti sąlygas, apie kurias įstatyminiu reglamentavimu jis teisinio santykio susiklostymo metu nebuvo informuotas, kas, be kita ko, pažeistų teisinio aiškumo bei saugumo imperatyvus ir įstumtų materialinę paramą siekiantį gauti subjektą į neapibrėžtumo padėtį. Todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo, priimant ginčijamą sprendimą taikyti 2023-01-19 Įsakymą, kuris iš esmės pablogino pareiškėjos padėtį.
Primintina, kad konstitucinis atsakingo valdymo principas įpareigoja visas valstybės institucijas ir pareigūnus vykdyti savo funkcijas vadovaujantis Konstitucija, teise, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais ir tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (žr. Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvadas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad atsakingo valdymo principas neatsiejamas nuo gero administravimo principo. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma tiek bendrųjų teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.), tiek gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2015 m. spalio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1095/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I552-7/2015 ir kt.).
Vertintina, kad nors atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atsakovės atstovas – institucijos viršininkas akcentavo, kad pareiškėja prašymo skirti materialinę pašalpą 2022 m. gruodžio 16 d. tinkamai DOVDS sistemoje neregistravo, nepasirašė ir neadresavo tiesiogiai viršininkui, tačiau pripažino, kad tokie 2022 m. gruodžio 16 d. prašymo trūkumai nebuvo nurodyti nei 2022 m. gruodžio 21 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų skyriaus patarėjos D. V. rezoliucijoje, nei žodinio pokalbio su minėtą rezoliuciją surašiusia patarėja bei (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininku A. S. metu. Be to, iš nagrinėjant bylą nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog ir 2023 m. sausio 11 d. pareiškėja prašymą tinkamai registravo ne viršininko nurodymu, o savo pačios iniciatyva. Šiuo atveju atsakovė neįvykdė pareigos, kylančios iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų, padėti paramos prašančiam asmeniui įgyvendinti jo teises, todėl argumentai, susiję su šios teisės netinkamu realizavimu, atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, bendruosius teisės principus ir išdėstytas faktines aplinkybes, pareiškėjos S. B. patikslintas skundas pripažintinas pagrįstu ir tenkintas – (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DOVDS 2023 m. gegužės 24 d. priimtas sprendimas skirti S. B. 400 Eur vienkartinę materialinę pašalpą naikintinas kaip nepagrįstas, atsakovę įpareigojant iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DOVDS 2022 m. gruodžio 16 d. sukurtą ir 2023 m. sausio 11 d. registruotą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti vienkartinę materialinę pašalpą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja prašo atlyginti nagrinėjamoje administracinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur, kurias sudaro 300 Eur skundo rengimo ir 100 Eur atstovavimo teisme išlaidos.
Pareiškėjos prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5, 8.2 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra tiesiogiai susiję su byla, pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovės pareiškėjai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos S. B. patikslintą skundą patenkinti.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DOVDS 2023 m. gegužės 24 d. priimtą sprendimą skirti S. B. 400 Eur vienkartinę materialinę pašalpą ir įpareigoti (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo išnagrinėti S. B. Valstybinės mokesčių inspekcijos darbo organizavimo ir dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DOVDS 2022 m. gruodžio 16 d. sukurtą ir 2023 m. sausio 11 d. registruotą prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti vienkartinę materialinę pašalpą.
Priteisti S. B. iš (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.