- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-13
- Bylos Nr.
- TS-37-878/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Nuteistasis
- V. S.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas 2019 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, laisvės atėmimu 7 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, iš dalies pridėta Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.
Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendis pakeistas, nuspręsta V. S. laikyti nuteistu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, galutine bausme laisvės atėmimu 8 metams.
Bausmės pradžia – 2017 m. rugpjūčio 29 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 29 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 11 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – kreiptis į pataisos namų administraciją dėl įsidarbinimo, administracijai pasiūlius pradėti dirbti ir dalyvauti savitarpio pagalbos grupių veikloje, sprendžiant psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 1/2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmę atlieka už sunkius nusikaltimus, veikdamas bendrininkų grupėje, prievartavo didelės vertės turtą, panaudodami nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį murtą ir atimdami asmens laisvę, dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta dalinai. Paskutinis įvykdytas nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, kuriuos sprendžia minimaliai. Galima teigti, kad nuteistasis laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, vienišas nesijaučia, tačiau stokoja brandžių socialinių santykių. Dauguma ryšių yra susiję su kriminaliniam pasauliui priklausančiais asmenimis. Nuteistojo emocijos ypač labilios, stebimas vidutinis nerimo lygis, impulsų kontrolė silpna, tolerancija stresui ir frustracijai silpna. Nuteistajam savęs vertinimui stinga realistiškumo, požiūris į save nėra visiškai brandžiai suformuotas: stinga gebėjimo kritiškai save vertinti atpažįstant ir įvardijant pozityvius ir negatyvius savo asmenybės bruožus ar asmenines savybes. Nuteistasis bendrauja adekvačiai, geba palaikyti ir vystyti pokalbį, atsakyti į klausimus, tačiau pokalbyje nėra atviras, yra linkęs nutylėti su nusikaltimo padarymu susijusias aplinkybes. Mąstymas gan konkretus, stokojantis gilumo ir įžvalgos, bendravime kartais pasireiškia manipuliacija, siekiant asmeninės naudos ar palankesnio vertinimo. Nuteistasis stengiasi sudaryti pozityvų įvaizdį apie save, atpažįsta ne visas problemines sritis, dariusias įtaką nusikalstamam elgesiui reikštis. Nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, nepripažįsta. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo, veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdingi spontaniški, neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. Nuteistojo mąstyme ir elgesyje stebimos ir tam tikros agresyvumo apraiškos, psichologinio smurto propagavimas. Nuteistasis geba įvardinti iš nusikaltimo kylančią žalą sau, tačiau ne visiškai supranta neigiamą poveikį visuomenei. Stebima tendencija minimizuoti iš nusikaltimo kylančias pasekmes. Sugebėjimas atpažinti problemas vertintinas kaip vidutiniškas, problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti taip pat nepakankamai. Nuteistasis palaiko kriminalinio elgesio ir nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatas. Praeityje yra pažeidęs probacijos sąlygas, padarydamas dabartinį nusikaltimą. Bausmės atlikimo metu baustas vieną kartą, nuobauda skirta už grubų pažeidimą. Išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip: gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, nuostatos. Apibendrinant galima teigti, kad nusikalstamo elgesio rizika mažėja, bet nepakankamai. Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. S., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą ir tenkinti jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, yra atlikęs būtinąją bausmės dalį, pateikęs prašymą taikyti lygtinį paleidimą, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žemėjanti, o tai rodo pažangų rizikos mažėjimą. Yra lengvoje grupėje, jo socialiniai ryšiai tvirti, laisvėje turi gyvenamąją vietą, pateikė pažymą, kad lygtinio paleidimo atveju laisvėje iš karto bus įdarbintas. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius bei, vertinant kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norą išeitį į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotiną nusikalstamumą nebuvimą. Šios išvardintos aplinkybės neabejotinai sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Taip pat nurodo, kad vertėtų atsižvelgti į Europos Tarybos rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo, kurios priimtos, vadovaujantis šimtamete Europos kalinimo sistemos patirtimi, kuriose pripažįstama, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimui priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių pažeidėjo reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę, todėl rekomendavo plėsti šios alternatyvios laisvės atėmimui priemonės taikymą. Rekomendacijose nurodoma, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ilgą laiką izoliuotas nuo visuomenės, ne tik negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, o dargi atvirkščiai - įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių. Buvimo laisvės atėmimo vietoje trukmė atvirkščiai proporcinga pozityvių socialinių nuostatų formavimosi laipsniui, todėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto ribas reikėtų išplėsti. Tokia Europos Bendrijos ilgametė kalėjimų sistemos tyrinėjimo patirtis visiškai paneigia Komisijos argumentus, kad nuteistasis, kurio prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuolat atmetamas ir jis kalinamas dar ilgesnį laiką, išmoks adaptuotis visuomenėje ir geriau į ją integruosis, todėl daugelyje Europos šalių lygtinio paleidimo data būna įtvirtinta bausmės skyrimo nuosprendyje ir jis taikomas besąlygiškai, kaip būtinoji sudedamoji bausmės užbaigimo dalis. Pagal minėtą Europos teisės praktiką nustatyta, kad kuo ilgiau nuteistasis kalinamas, tuo labiau jis praranda visuomeninius sugebėjimus ir vėliau sunkiau adaptuojasi laisvėje. Nuteistasis, pasibaigus bausmei, vis tiek bus paleistas į laisvę, tik dėl ilgo buvimo įkalinimo įstaigoje bus praradęs socialinius įgūdžius. Todėl Komisijos teiginys, kad jis patyrė nepakankamus laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, yra niekinis ir prieštaraujantis lygtinio paleidimo tikslų sampratoms. Komisijos atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą jo atveju Lietuvos Respublikoje įtvirtintas kalinių socialinės integracijos programas padaro bevertes. Taip pat nuteistasis skunde nurodė, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Todėl, netgi taikant asmens lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas, o nuteistasis skatinamas pasitaisyti, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą, nes nuteistasis integruojasi į visuomenę palaipsniui, prižiūrimas. Neleidžiamomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis grįstas komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo atima iš jo galimybę prižiūrimam palaipsniui įsilieti į visuomenę ir taip integruotis.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo V. S. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Pažymėtina, kad Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai, t. y. visiems Komisijos nariams balsuojant prieš nuteistojo lygtinį paleidimą.
Nuteistasis V. S. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. V. S. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos ir elgesio korekcijos programose, taip pat pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įgijo vidurinį išsilavinimą, nuo 2020 m. rugsėjo mokėsi (duomenys neskelbtini) centre (duomenys neskelbtini) specialybės ir 2021 m. birželį sėkmingai ją baigė, taip pat kreipėsi dėl įdarbinimo pataisos namuose, atlygino nedidelę dalį žalos. Bausmės atlikimo metu už nepriekaištingą elgesį paskatintas šešis kartus, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo socialinę aplinką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti. Tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu, kadangi socialinius ryšius nuteistasis palaikė ir iki bausmės atlikimo, tačiau jie nebuvo pakankamas faktorius, sulaikantis jį nuo nusikalstamo elgesio. Taigi, vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o būtent be formalaus pagrindo būtina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant.
Iš nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo V. S. nusikalstamo elgesio rizika 2021 m. liepos 19 d. atlikto vertinimo metu išlieka vidutinė, balų pagal OASys skaičius nenurodytas. Pirmojo vertinimo, atlikto 2019 m. birželio 20 d., metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo įvertinta kaip vidutinė (pagal OASys), vėlesnio vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėjo, tačiau išliko vidutinė, ir tai neduoda pagrindo spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį.
Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris yra atlikęs daugiau nei 1/2 dalį bausmės, vis dar išlieka statinis veiksnys (teisės pažeidimai) bei net trys dinaminiai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (dauguma nusikaltimų įvykdyti su nusikaltimų bendrininkais), emocinė gerovė ir nuostatos, kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo V. S. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas vieną kartą už šiurkštų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, ir nors nuobauda šiuo metu negalioja, visgi tai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, o nuteistojo skunde minimos Europos Tarybos rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo nepaneigia nuteistojo pareigos nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių bausmės atlikimo metu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).
Taip pat svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvaciją, kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iš aspektų, mažinančių nusikalstamumo riziką. Pastebėtina, kad V. S. viso bausmės atlikimo metu, t. y. daugiau nei 4 metus, nedirbo, prašymus įsidarbinti pataisos namuose administracijai pateikė tik artėjant lygtinio paleidimo terminui - 2021 m. vasario, kovo ir gegužės mėnesiais, nors bausmę atlieka nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis mokėsi, tačiau mokymasis, teismo vertinimu, nėra tiek daug laiko užimantis procesas, kad sudarytų kliūtis darbui, kuris taip pat yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių, padedančių sėkmingai įsilieti į visuomenę. BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Šiuo atveju V. S. požiūris į darbą pataisos namuose per visą bausmės atlikimo laikotarpį verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Be to, darbinės patirties stoka ir sunkumai ieškant darbo gali apsunkinti jo gyvenimą laisvėje bei integraciją į visuomenę.
Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymą, patvirtinančią, kad jis bus laisvėje bus oficialiai įdarbintas (duomenys neskelbtini) pilnam etatui, tačiau vertinant tą aplinkybę, jog laisvėje jis turi santykinai nedidelę darbinę patirtį, o pataisos namuose iš viso nedirbo, abejotina ir tuo, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiškai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo šaltinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė dėl pažymų (pranešimų) apie nuteistųjų įdarbinimą deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017). Dar daugiau, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, vertinimo metu nuteistasis teigė, kad būdamas laisvėje pragyvendavo iš gaunamo darbo užmokesčio, finansinių įsipareigojimų neturėjo, tačiau visi jo nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos, taigi, net ir darbo bei su darbo santykiais susijusių pajamų turėjimas nesulaikė jo nuo savanaudiško pobūdžio nusikaltimų darymo.
Iš Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžio matyti, kad V. S. atlieka bausmę už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, prievartavo iš nukentėjusiojo didelės vertės turtą, panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą ir atimdamas asmeniui laisvę, taip pat už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 180 eurų vertės svetimą turtą, bei kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos platinti. Pažymėtina, kad nuteistasis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, kas rodo, jog nusikalsdamas jis veikė pagal grupėms būdingą elgsenos modelį, vertybių bei nuostatų sistemą. Praeityje į jam taikytus priežiūros reikalavimus žvelgė minimaliomis pastangomis, nusikaltimus įvykdė lygtinio paleidimo laikotarpiu. Šių duomenų kontekste įvertinus V. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, gyvenimo stiliui ir draugams vis dar išliekant dinaminiu kriminogeniniu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančiu veiksniu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad nepaisant nuteistojo lankytų socialinės reabilitacijos programų, pozityvaus užimtumo priemonių, jo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip pakankama.
Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistasis stokoja brandžių socialinių santykių su kitais žmonėmis ne iš šeimos rato, dauguma ryšių yra susiję su kriminaliniam pasauliui priklausančiais asmenimis. Psichologinio vertinimo metu emocijos ypač labilios, stebimas vidutinis nerimo lygis, impulsų kontrolė silpna, tolerancija stresui ir frustracijai silpna, jo savęs vertinimui stinga realistiškumo. Nuteistojo požiūris į save nėra visiškai brandžiai suformuotas: stinga gebėjimo kritiškai save vertinti atpažįstant ir įvardijant pozityvius ir negatyvius (keistinus) savo asmenybės bruožus ar asmenines savybes. V. S. pripažįsta praeityje pasireiškusią autoagresyvaus elgesio patirtį, kas rodo, jog nuteistajam yra būdingas neapgalvotas spontaniškas elgesys. Nuteistasis pokalbyje nėra atviras, yra linkęs nutylėti su nusikaltimo padarymu susijusias aplinkybes. Mąstymas gana konkretus, tačiau stokojantis gilumo ir įžvalgos, dėmesio koncentracija ir apibendrinimo lygis pakankami. Tarpasmeninių įgūdžių lygis vertintinas kaip pakankamas, tačiau bendravime kartais pasireiškia manipuliacija, siekiant asmeninės naudos ar palankesnio vertinimo. Nuteistasis apie save stengiasi sudaryti pozityvų įvaizdį. Savo elgesį analizuoti ir kritiškai vertinti geba, tačiau atpažįsta ne visas problemines sritis, dariusias įtaką nusikalstamam elgesiui reikštis. Nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, nepripažįsta, tačiau iš pokalbio galima kelti prielaidą, jog nusikalstamo elgesio motyvu tapo materialinės naudos siekis. Analizuojant nusikaltimų istoriją išryškėjo impulsyvumo, kaip asmenybės bruožo, veiksnys nusikalstamam elgesiui, kuomet pirmenybė teikiama skubotam veiksmui, o ne planavimui ar apmąstymui. Nuteistajam būdingas rizikingo elgesio modelis, kuriam būdinga spontaniški neapgalvoti veiksmai, sunkumai numatant priežasties-pasekmės ryšį. V. S. mąstyme ir elgesyje stebimos ir tam tikros agresyvumo apraiškos, psichologinio smurto propagavimas. Teisės pažeidėjas geba įvardinti iš nusikaltimo kylančią žalą sau, tačiau ne visiškai supranta neigiamą poveikį visuomenei. Stebima tendencija minimizuoti iš nusikaltimo kylančias pasekmes. Sugebėjimas atpažinti problemas vertintinas kaip vidutiniškas: stinga gilesnės savianalizės ir introspekcijos gebėjimų atpažįstant sritis, kurios gyvenime yra problemiškiausios ir spręstinos. Problemų sprendimo įgūdžiai išvystyti taip pat nepakankamai: pasirenkamos neadekvačios, netinkamos ir su teisės normomis ar žmogiškąja morale nesuderinamos strategijos. Nuteistasis diskriminacinio požiūrio į tam tikras visuomenės grupes ar asmenis neišsako, tačiau yra palaikantis kriminalinio elgesio ir nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatas. Nors akcentuoja šeimos svarbą, tačiau stebimos ir materialinės-hedonistinės vertybės bei fatališkas požiūris į gyvenimą.
Iš socialinio tyrimo išvados ir pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. S. iki šiol savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigia. Tai rodo, jog jis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Priešingai nei teigiama skunde, ši aplinkybė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra svarbi ir negali būti sumenkinama, kadangi asmuo, neigiantis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Kaltės nepripažinimas rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti savo nusikalstamą elgesį. Jeigu asmuo būdamas įkalinimo įstaigoje nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, dėl jų nesigaili, nėra pagrindo manyti, kad tai jis padarys išėjęs į laisvę ir nenusikals.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apsauginiu kriminogeniniu veiksniu išlieka ir V. S. lėšų tvarkymas ir pajamos. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad pagal paskutinį nuosprendį iš V. S. priteista solidari 4 000 eurų žala, kurią nuteistasis įpareigotas atlyginti kartu su nusikaltimų bendrininkais, priteistą žalą moka savanoriškai dalimis, tačiau yra atlyginęs tik apie 160 eurų. Akivaizdu, jog pakankamai dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Juolab, kad sunkus nusikaltimas, už kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas iš savanaudiškų paskatų, t. y. būtent dėl siekio pasipelnyti. Taigi, įvertinus aptartus duomenis, nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų turtinį motyvą, jam vis dar išliekantį apsauginį kriminogeninį veiksnį – lėšų tvarkymą, konstatuotina, kad pakankama nuteistojo pažanga šioje srityje dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis V. S. bausmę atlieka už vieną sunkų nusikaltimą ir du baudžiamuosius nusižengimus. Visa tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.
Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis, remdamasis Ministrų Komiteto rekomendacijomis, dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent V. S. lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad V. S. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri, nors buvo pakankama asmenį perkelti tęsti bausmės atlikimą Pusiaukelės namuose, tačiau šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).
Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. S. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo V. S. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.