Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1824-600/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-04
Bylos Nr.: e2-1824-600/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Kasimovienė
Ieškovas: R. C.
Atsakovas: G. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Arūnas Bertulis

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Brigitai Gimžauskaitei,dalyvaujant ieškovui R. C. ir jo atstovei advokatei Mildai Volkovienei,atsakovės G. K. atstovams advokatui Arūnui Bertuliui ir įgaliotam asmeniui R. M.,atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei A. R.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei G. K. dėl teisės atlikti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti be bendraturčio sutikimo, leidimo įregistruoti deklaraciją apie gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimą be bendraturčio sutikimo, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, leidimo įsirengti vandens gręžinį be bendraturčio sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, prašo:

- leisti ieškovo R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), pasirinktam matininkui atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), patikslintus kadastrinius matavimus, įpareigant atsakovę G. K,, a.k. (duomenys neskelbtini), leisti ieškovo pasirinktam matininkui įeiti į jos naudojamas nurodytų pastatų dalis, ir pripažinti ieškovui R. C. teisę įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre be atsakovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), sutikimo;

- Pripažinti ieškovui R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), teisę be bendraturtės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), rašytinio sutikimo kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos teritorinį padalinį dėl deklaracijos apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos pagal 1993-11-22 d. Vilniaus miesto Verkių seniūnijos valdybos potvarkiu Nr. 33 duotą leidimą užbaigimo patvirtinimo ir teisę šios deklaracijos pagrindu įregistruoti ieškovo R. C. vardu gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukciją Nekilnojamojo turto registre;

- Leisti ieškovui R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), be atsakovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), sutikimo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti geriamojo vandens gręžinį pagal UAB „Gręžiniai“ 2020-11-24 d. parengtą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vandens gręžinio projektą Nr. SP-02-LVN-01;

- Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Geodezinis planas“ matininko R. M. 2020 m. lapkričio 11 d. parengtą naudojimosi tvarkos planą, ieškovui R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeniniam naudojimui paskiriant žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais 1 (505 kv. m. ploto, tarp taškų 1-6-7-8-9-10-11) ir 2 (120 kv.m. ploto, tarp taškų 24-25-26-27-28-29-30), atsakovei Lietuvos Respublikai paskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtas indeksais 3 (142 kv. m. ploto, tarp taškų 7-15-16-17-18-19-20-9-8) ir 4 (499 kv. m. ploto, tarp taškų 12-13-14-21-22-23-24-30-29-28-27-26-4-5), bendraturčių R. C. ir Lietuvos Respublikos bendram naudojimui skirti žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais 5 (76 kv. m. ploto, tarp taškų 11-10-9-20-19-18-17-25-24-23-22-21-14-13-12) ir 6 (26 kv.m. ploto, tarp taškų 6-2-3-16-15-7);

- priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodo, kad šalys yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai.

1.2. Prie gyvenamojo namo yra suformuotas žemės sklypas, kaip namo valda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1368 ha ploto, užstatyta teritorija 0,0582 ha, kurio 684/1368 dalis, įsigyta 2014 m. rugpjūčio 18 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. 8279 pagrindu, priklauso ieškovui, ir 684/1368 dalis žemės priklauso Lietuvos Respublikai. Šia valstybinės žemės dalimi naudojasi atsakovė, nors valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove nėra sudaryta.

1.3. Nurodytus statinius ieškovas paveldėjo po savo tėvų mirties. Jo tėvas M. C. dar 1993 m., bendrasavininkui sutikus, gavo leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), padidinant gyvenamąjį plotą (1993 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto Verkių seniūnijos valdybos potvarkis Nr. 33). Buvo parengtas rekonstrukcijos projektas, kuris 1993 m. gruodžio 8 d. buvo suderintas su Verkių seniūnijos valdybos architektu. Rekonstrukcijos darbai pagal projektą buvo atlikti, tačiau iš karto po jų užbaigimo 1998 m. nebuvo galimybės deklaruoti atliktų rekonstrukcijos darbų bei įregistruoti namo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, nes buvo nesutvarkyti namų valdos žemės sklypo prie rekonstruoto pastato dokumentai, kadangi tarp jo tėvo M. C. ir atsakovės buvo ginčas dėl žemės sklypo ploto, kuris buvo nagrinėjamas teisme. Ieškovui priklausančią namų valdos dalį išpirko tik 2014 m.

1.4. Naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka tarp bendrasavininkų buvo nustatyta dar 1981 m. birželio 24 d. tarp tuometinių bendrasavinkų M. C. ir G. K. pasirašyta sutartimi, šis susitarimas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Faktiškai naudojamos namo dalys atitinka aprašytąsias 1981 m. birželio 24 d. susitarime, tačiau patalpų išplanavimas po M. C. pagal 1993 m. lapkričio 22 d. leidimą atliktos rekonstrukcijos, o taip pat ir po atsakovės atliktos jos naudojamos namo dalies rekonstrukcijos, kuriai taip pat buvo gautas leidimas, yra pakitusios. Kiekvienas iš bendraturčių savo namo dalies rekonstrukciją atliko savo lėšomis, todėl į pagal vieno iš bendraturčių vardu išduotą leidimą rekonstrukcijai atliktus namo dalies pagerinimus (ploto padidėjimą) kitas bendraturtis pretenduoti negali.

1.5. Tarp šalių nuolat kyla konfliktai – vyko bylinėjimasis teisme dėl leidimo įsirengti centralizuotas nuotekas, vėliau atsakovė trukdė teismo sprendimo vykdymui. Nepaisant nesutarimų, ieškovas 2018 m. birželio 8 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti sutikimą dėl ieškovo namo dalies rekonstrukcijos deklaravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje. Ieškovas neprieštarautų dėl atsakovės atliktos rekonstrukcijos deklaravimo. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 6 d. atsakymu informavo, kad sutikimą yra pasirengusi duoti, nors išreiškė prašymą pateikti jai siųstų dokumentų kopijas, patvirtintas notaro. Gavęs nurodytą atsakymą ieškovas pradėjo tvarkyti su įregistravimu susijusius klausimus – užsakė suformuoti rekonstruoto pastato naują kadastrinę bylą ir ją įregistruoti (2019 m. rugpjūčio 26 d. sutartis Nr. 2019/08-26 su MB „Kadastriniai LT“), matininkas paskyrė datą - 2019 m. rugsėjo 10 d. 10 val., - pastatų adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimui; atsakovė kaip bendraturtė buvo informuota registruotu laišku, tačiau matininkui atvykus į vietą atlikti namo kadastrinius matavimus, matininkai negalėjo patekti į pastatų dalis, priklausančias atsakovei, o skambinant/beldžiant į duris niekas neatsiliepė.

Šalies argumentai

1.6. Ieškovas nurodo, kad rekonstrukcija pagal 1993 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto Verkių seniūnijos valdybos potvarkiu Nr. 33 išduotą leidimą ir 1993 m. gruodžio 8 d. rekonstrukcijos projektą buvo atlikta tik jo naudojamoje namo dalyje, atsakovės naudojama namo dalis dėl šios rekonstrukcijos darbų jokių fizinių pažeidimų nepatyrė, nebuvo apribotas bendraturtės naudojimasis jos namo dalimi.

1.7. Siekdamas pasigerinti gyvenimo sąlygas ieškovas suplanavo įsirengti savo namo dalies aprūpinimui geriamuoju vandeniu vandentiekio gręžinį (šiuo metu vanduo yra gaunamas iš šulinio). Prisijungti prie miesto centralizuoto vandentiekio šiuo metu galimybės nėra, artimiausi vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai yra nutolę virš 0,3 m, tą 2018 m. liepos 3 d. pažyma Nr. SD-2916 patvirtino UAB „Vilniaus vandenys“. Buvo parengta vandentiekio gręžinio įrengimo schema, gręžinys numatytas žemės sklypo dalyje, kuria pagal nusistovėjusią ilgametę praktiką naudojosi ieškovas. Ši vandentiekio gręžinio įrengimo schema ir ieškovo prašymas dėl rašytinio sutikimo davimo bendraturtei atsakovei buvo išsiųstas 2019 m. balandžio 10 d., tačiau atsakymas nebuvo gautas. 2019 m. birželio 4 d. atsakovei buvo išsiųstas pakartotinis prašymas dėl sutikimo vandens gręžinio įrengimui davimo su pridėtu UAB „Gręžiniai“ parengtu vandens gręžinio projektu, tačiau atsakymas nebuvo gautas.

1.8. 2019 m. liepos 25 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sutikimas dėl geriamojo vandens gręžinio įrengimo (duomenys neskelbtini) sklypo savininkų asmeniniam naudojimui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyrius 2019 m. balandžio 15 d. raštu informavo, kad sutikimą gręžinio įrengimui galės duoti tik tuomet, kai plano sprendiniai bus suderinti su žemės sklypo naudotoju, nuosavybės teise valdančiu pastatus (pastatų dalis), esančius žemės sklype.

1.9. Įvertinus, kad visus kylančius klausimus, kuriems spręsti reikalingas bendraturčio sutikimas, yra sudėtinga operatyviai spręsti, ieškovas prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, išskiriant bendrai naudojamas ir kiekvieno bendraturčių atskirai naudojamas žemės sklypo dalis. Šiuo metu žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (R. C. ir Lietuvos Respublika) nėra sudarę ir teisės aktų nustatyta tvarka išviešinę žemės sklypo naudojimosi tvarkos, t. y. bendraturčių valdomos žemės sklypo dalys nėra išskirtos ir konkrečiai identifikuotos žemės sklype.

1.10. Naudojimosi žemės sklypu tvarką prašo nustatyti pagal UAB „Geodezinis planas“ parengtą naudojimosi žemės sklypu planą. Pažymėjo, kad NŽT patvirtino išorinę žemės sklypo ribą, taip pat atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM neturi prieštaravimų dėl pakoreguoto naudojimosi žemės sklypu plano, tačiau atsakovė nesutinka jo patvirtinti.

1.11. Sprendžiant klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, ieškovo nuomone, svarbu įvertinti, kad dar 1991 m. vasario 20 d. sutartimi tarp jo tėvo M. C. ir atsakovės pas notarą buvo patvirtinta namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal tuometinį sklypo plotą ir konfigūraciją. Vėliau, G. K. perleidus 1/10 gyvenamojo namo ir kiemo įrenginių J. A., 1992 m. kovo 23 d. buvo notaro patvirtinta nauja žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pasidalinimo sutartis, kuria taip pat susitarta dėl naudojimosi žemės sklypu pagal tuometinį sklypo plotą ir konfigūraciją. Pagal abi sutartis jau tuomet atsakovė naudojosi būtent ta sklypo dalimi, kurią ieškovas prašo palikti atsakovo Lietuvos Respublikos naudojimuisi. Be to, ieškovas daugelį metų faktiškai naudojosi mažesne žemės sklypo dalimi negu jam priklauso pagal plotą, todėl teikiamame teismui naudojimosi tvarkos projekte yra išskirtas papildomas žemės sklypo plotas, kurį prašo paskirti jo asmeniniam naudojimuisi (pažymėtas indeksu 2 (120 kv. m. ploto)). Ši žemės sklypo dalis atmatuota iš šiuo metu faktiškai atsakovų valdomo didesnio nei jiems priklauso žemės sklypo ploto, nuo gatvės pusės.

1.12. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką prašo atsižvelgti į nusistovėjusią faktinę žemės naudojimo tvarką, kadangi tokia tvarka tiko abiem savininkams, dėl tokio naudojimosi nekilo ginčų, dėl ko siektina išlaikyti tokios tvarkos stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

1.13. Pažymėtina, kad atsakovei nesutinkant su ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, ji turi siūlyti kitą naudojimosi tvarką bei nurodyti nesutikimo motyvus.

1.14. Norint užbaigti statinių, statytų po 1991 m. liepos 25 d., statybą, vadovaujantis Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ patvirtintu reglamentu (toliau – STR) vienas iš privalomų pateikti dokumentų yra statinio kadastro duomenų byla. Atsakovė, nenurodydama protingo motyvo, neleidžia atlikti pastatų (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų. Naujų namo kadastrinių matavimų atlikimas bei jų įregistravimas niekaip nepažeis atsakovės teisių bei teisėtų interesų. Apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją atsakovei buvo žinoma, vykstant rekonstrukcijai ji jokių prieštaravimų dėl atliekamų darbų nereiškė. Rekonstrukcija buvo atlikta teisėtai, nenukrypstant nuo projekto, pagal ieškovo tėvo M. C. vardu išduotus rekonstrukcijos dokumentus – tik ieškovo naudojamoje namo dalyje, bendrasavininkei sutikus. Atsakovės sutikimo įregistruoti pakeistus pastato kadastrinius duomenis nedavimas trukdo ieškovui įgyvendinti savo, kaip bendraturčio, teises, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą, todėl teismo turėtų būti pripažinta, kad ieškovas turi teisę įregistruoti naujus kadastrinius duomenis be atsakovės sutikimo, nes atsakovė atsisako duoti tokį sutikimą nepagrįstai.

1.15. Nurodyto STR 92 punktas nustato, jog statytojas Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamento 11 priede nustatytais atvejais surašo deklaraciją ir Inspekcijai pateikia prašymą patvirtinti deklaraciją. Remiantis STR 105 punktu, deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Bendraturtis, kaip suinteresuotas asmuo, turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad ginčo gyvenamajame name būtų nustatyti savavališkos statybos faktai, nes tokių nebuvo. Rekonstrukcija buvo vykdoma griežtai pagal projektą, su kuriuo atsakovė buvo supažindinta ir sutiko. Be to, šiuo ieškiniu ieškovas siekia tik pateikti dokumentus dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos atlikimo. Šie dokumentai bus patikrinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įgalioto pareigūno ir, tik nustačius, kad nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kitų įstatyminių reikalavimų, deklaracija bus patvirtinta. Pats deklaracijos ir kadastrinių matavimų bylos parengimas bei pateikimas įgaliotoms institucijoms bendraturtės teisių ir teisėtų interesų nepažeis.

1.16. Ieškovas nurodo, kad pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (LAT 2009-06-08 nutartis Nr. 3K-3-260/2009). Vadovaujantis tokia formuojama kasacinės instancijos teismo praktika, ieškovas mano, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovo veiksmais, turi nurodyti galimus teisės normų pažeidimus. Atsakovė nepateikė protingų motyvų, kodėl jos netenkina ieškovo siūloma vandens gręžinio vieta. Atkreipė dėmesį į tai, kad gręžinys suprojektuotas ieškovo faktiškai naudojamoje žemės sklypo dalyje, todėl atsakovė, išreikšdama nesutikimą, pateikė neaktualų dar tarybinių laikų žemės sklypo planą ir be jokių motyvų nurodo gręžinį įrengti kitur. Todėl mano, kad toks atsisakymas duoti sutikimą pripažintinas trukdymu ieškovui įgyvendinti savo teises.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime nurodo, kad tarnybos atžvilgiu pareikšti reikalavimai tik dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl atsižvelgiant į tai, teikia detalesnę informaciją, susijusią su 0,1368 ha ploto žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), ir Nacionalinės žemės tarnybos poziciją dėl ieškovo pateiktos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano.

2.1. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 30-179 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ nustatė kitos paskirties valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, duomenis, be kita ko plotą - 1368 kv. m, naudojimo būdą - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdį - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Šio įsakymo 2.1. punkte nurodė, kad sklypo naudotojai privalo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl žemės sklypo suformavimo ir valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo (nuomos) sutarties sudarymo.

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1024 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformavo ir patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.

2.3. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sutartimi Nr. 49SU-(14.49.55.)-378 ieškovui buvo parduota 0,0684 ha ploto žemės sklypo dalis, esanti 0,1368 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2020 m. spalio 23 d.) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus archyve saugoma Žemės sklypo byla konstatuotina, kad 0,1368 ha ploto Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso: 0,0684 ha žemės ploto – R. C., 0684 ha žemės ploto - Lietuvos Respublikai.

2.4. Vilniaus miesto skyriuje 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 24 d. gauti prašymai patvirtinti Žemės sklypo naudojimosi planą Ml:500. Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs Ieškovo 2020 m. vasario 3 d. prašymu pateiktą Žemės sklypo naudojimosi planą, 2020 m. vasario 12 d. raštu Nr. 49SJ-38-(14.49.18.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad nustatė trūkumus <...>Plane nurodyta neteisinga gretimybė Nr. 1-3, Plane tikslinti apribojimų pavadinimus; Plane neteisingas Žemės sklypo kadastro Nr.; Plane nėra įrašo apie tai, kokia kartografinė medžiaga yra naudojama, žymint inžinerinius tinklus<...>. Vilniaus miesto skyrius 2020 m. kovo 2 d. raštu Nr. 49SFN-581-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo ieškovą, kad Žemės sklypo plane nekoordinuoti pastatai. Ieškovui patikslinus (ištaisius) nustatytus trūkumus, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. kovo 3 d. suderino išorinę Žemės sklypo ribą.

2.5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Pagal CK 4.81 straipsnio nuostatas, numatančias naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią kiekvienas iš bendraturčių naudosis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatyta naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Kai yra bendraturčių nesutarimas, naudojimosi bendru daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu daiktu tvarkos nustatymas reiškia teisės naudotis konkrečia bendro daikto dalimi nustatymą. Savininko teises geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

2.6. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog į bendraturčiui tenkančią gyvenamojo namo dalį, nuo kurios ir priklauso jam skirtina žemės sklypo dalis, neįskaičiuojamos šio namo priklausinių (ūkinių ir kitų pagalbinio pobūdžio statinių, kiemo įrengimų, komunikacinių tinklų, tvorų ir pan.), kurių paskirtis - tarnauti pagrindiniam daiktui, t. y. gyvenamajam namui, ir kurie nuolat susiję su juo bendra ūkine paskirtimi - užtikrinti gyvenamojo namo savininko poreikių tenkinimą (CK 4.19 straipsnis), dalys, kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti pastatų funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2006).

2.7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, reikia atsižvelgti į tokius kriterijus: naudojimosi tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas; turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu; žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą; jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje; kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje; dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai; bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis - tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams; prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai: sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2003-10-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006-10-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

2.8. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką pirmiausia atsižvelgiama į CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, reikšmingas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

2.9. Priėjimo užtikrinimas yra įtvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 8 punkte, nurodančiame, kad valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, - šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad išskiriant žemės sklypo plotą, skirtą naudotis atskirai, net jei jame nėra statinių, turi būti užtikrintas patekimas ir į tokį plotą, kitu atveju nebūtų galima įgyvendinti nuosavybės teisės į tokį išskirtą žemės sklypo plotą. Taigi vertinant žemės sklypo naudojimosi tvarką atsižvelgiama ne tik į konkrečiam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, bet taikomi ir kiti kriterijai, pagal kuriuos nustatomos bendraturčiams tenkančios žemės sklypo dalys bendrojoje nuosavybėje: naudojimosi racionalumas, patogumas, statinių išsidėstymas sklype, istoriškai susiklostę santykiai ir kiti faktinio žemės sklypo naudojimo aspektai.

2.10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, sprendžiant bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, svarbi reikšmė skiriama nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai, kuri gali būti keičiama, jeigu dėl to pateikiami svarūs argumentai. Taip yra dėl to, jog tais atvejais, kai faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių. Dėl to logiška, kad, galioj ant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus bei turėtų mažiausiai įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007.

2.11. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnyje „Reikalavimai žemės sandoriams“, be kita ko, nustatyta, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų - žemės sklypo planas arba schema; žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis; žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalys). Šios įstatymo nuostatos taikomos visiems žemės sandoriams, inter alia susitarimams dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo.

Šalies argumentai

2.12. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad norėdamas ateityje išvengti ginčų su atsakove G. K. dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdymo ir naudojimosi, kreipėsi į matininkus, kad būtų parengta naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tvarka, atitinkanti realiai tarp jo ir valstybinės žemės sklypo dalies naudotojos atsakovės G. K. nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri būtų patvirtinta ir teisės aktų nustatyta tvarka išviešinta. Tuo tikslu UAB „Geodezinis planas“ parengė naudojimosi žemės sklypu planą ir sklype stovinčių pastatų bendraturtė atsakovė G. K. buvo iškviesta 2020 m. sausio 22 d. 11 vai. dalyvauti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatyme bei geranoriškame susitarime dėl naudojimosi žemės sklypu. Numatytu laiku atsakovė G. K. į vietą neatvyko, jos atstovu pagal 201 m. birželio 20 d. įgaliojimą Nr. SK-6925 prisistatęs R. M. su siūlomu naudojimosi planu nesutiko, nepaaiškinęs motyvų, bet nurodęs, kad daugelį metų ieškovas faktiškai naudojosi mažesne žemės sklypo dalimi negu priklauso pagal plotą, todėl teikiamame teismui naudojimosi tvarkos projekte buvo išskirtas papildomas žemės sklypo plotas, kurį prašo paskirti jo asmeniniam naudojimuisi, pažymėtas indeksu 2 (120 kv. m. ploto), ir mano, kad žemės sklypo dalies, pažymėtos indeksu 2, paskyrimas jo asmeniniam naudojimui, atsakovės teisių ir teisėtų interesų nepažeis.

2.13. Akcentuotina, kad nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai, įgiję žemės sklypą atitinkamomis dalimis, turi teisę nustatyti sklype bendro naudojimo plotą, o likusį žemės sklypą naudoti proporcingai jų nuosavybės teisės į žemės sklypą daliai. Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Prie tokių daiktų gali būti priskirti nesudėtingi statiniai. Nesudėtingu statiniu pripažįstami sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus kelias, laiptai, šaligatvis ir kt. Jeigu šie statiniai įrengti naudotis bendraturčiams bendrai, tai ir žemės sklypas, būtinas naudojimuisi nesudėtingu statiniu, turi būti bendras (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-668- 793/2012). Nors nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką tarp bendraturčių faktiškai įvyksta atidalijimas, todėl kiekvienam bendraturčiui tenkančią naudoti konkrečią turto dalį reikia atriboti. Žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turėtų užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą turėtų būti nustatoma taip, kad šalims joms atidalyto namo dalies naudojimui būtų priskirtos atskiros žemės sklypo dalys, pakankamos naudojimuisi namo dalimi, ir nesukeltų poreikio šaliai naudotis jai nepriskirta žemės sklypo dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 423/2012.

2.14. Įvertinus ieškovo pateiktą patikslintą UAB „Geodezinis planas“ 2020 m. lapkričio 11 d. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą Ml:500, manytina, kad ieškovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka nepažeidžia žemės sklypo naudotojos G. K. teisių ir interesų, atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus.

Atsiliepimas

3. Atsakovė G. K. su ieškiniu nesutiko.

3.1. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo reikalavimas leisti jam be atsakovės sutikimo patikslinti visų statinių kadastrinius matavimus, juos įregistruojant VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filiale, yra neteisėtas, todėl su juo nesutinka.

3.2. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu suteikti jam teisę be atsakovės sutikimo atlikti viso namo kadastrinius matavimus, nes tokie matavimai yra atlikti ir įregistruoti dar 1977 m. birželio 7 d. Be to, ieškovas nepateikė neginčijamų įrodymų, kad faktinė situacija yra pasikeitusi, t.y. kad gyvenamojo namo statyba – rekonstrukcija yra baigta. Be to, ieškovo reikalavimas suteikti jam teisę atlikti gyvenamojo namo kadastrinius matavimus negali būti tenkinamas jau vien dėl to, kad ieškovas nėra matininkas, neturi teisės atlikti nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų. Tai gali atlikti tik Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 punkte nurodyti subjektai (matininkai).

3.3. Mano, kad ieškovo reikalavimas dėl kadastrinių matavimų yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas, kadangi ieškovas neatitinka Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų (nėra (i) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo; (ii) Lietuvos Respublikoje įsteigta statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija; (iii) užsienio valstybės juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai (tarp jų statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija), kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projektavimu; (iv) architektas ar statybos inžinierius).

3.4. Atsakovė mano, kad ieškovo reikalavimas leisti jam be atsakovė sutikimo kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos teritorinį padalinį dėl deklaracijos apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos užbaigimą patvirtinimo ir teisę šios deklaracijos pagrindu įregistruoti ieškovo R. C. vardu gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukciją VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filiale, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Viena vertus, ieškovas, prašydamas leisti jam įregistruoti dalį gyvenamojo namo jo vardu, nereiškia jokio reikalavimo dėl gyvenamojo namo atidalijimo, kuris šiuo atveju yra būtinas, nes siekia sau faktiškai prisiteisti konkrečią namo dalį, kita vertus, tokio reikalavimo jis nereiškia, todėl ir perrašymas leisti jam įregistruoti konkrečią gyvenamojo namo dalį savo vardu yra visiškai nepagrįstas.

3.5. Pažymi, kad pagal 1993 m. galiojusio LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 384 „Dėl individualių gyvenamųjų namų statybos“ 1.6 punkto 2 dalį, galima buvo statyti naujus ar rekonstruoti esamus pastatus, įrengti rūsį tik kitiems bendrasavininkiams sutikus raštu arba esant teismo sprendimui. Tokia sąlyga buvo numatyta ir 1993 m. lapkričio 22 d. potvarkyje, kuriuo buvo leista rekonstruoti gyvenamąjį namą padidinant jo plotą tik bendrasavininkiams sutikus. Ieškovas jokių rašytinių įrodymų (rašytinių sutikimų), kad rekonstrukcijai raštu būtų pritarę tuometiniai bendrasavininkiai atsakovė ir J. A. į bylą nepateikė, todėl vien dėl to rekonstrukcija negali būti laikoma teisėta ir atitinkamai įteisinama.

3.6. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 249 patvirtintų Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (RSN 158-94) 5 punktą leidimas statyti statinį galioja 5 metus, nugriauti 2 metus nuo išdavimo dienos. Jeigu statybos (nugriovimo) darbai nepradedami per 2 metus, leidimas netenka galios. Tai reiškia, kad 1993 m. lapkričio 22 d. potvarkis, kuriuo buvo ieškovui leista rekonstruoti gyvenamąjį namą, neteko galios vėliausiai 1998 metais, todėl ieškovui siekiant dabar užbaigti rekonstrukciją, yra būtina teisės aktų nustatyta tvarka parengti naują projektą ir jo pagrindu gauti naują teisėtą statybą leidžiantį dokumentą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastatytas (rekonstruotas) statinys negali pažeisti statinio projekto sprendinių (t.y. faktiškai pastatytas statinys turi atitikti projektą). Tačiau kaip matyti iš pridedamų dokumentų, ieškovas nei naujo statybos (rekonstrukcijos) leidimo, nei naujo rekonstrukcijos projekto nepateikė, todėl šiai dienai nėra jo faktinio ir tuo pačiu teisinio pagrindo tenkinti šį ieškovo reikalavimą.

3.7. Atsakovė nurodo, kad ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Geodezinis planas“ matininko R. M. 2020 m. sausio 22 d. parengtą naudojimosi tvarkos planą yra visiškai nepagrįstas, nes kaip matyti iš ieškovo pateikto plano, nustačius naudojamas žemės sklypo ribas palei atsakovei priklausantį ūkinį pastatą taškuose 13-34-14, atsakovė negalės prieiti prie jai priklausančio ūkinio pastato, kadangi kitapus ūkinio pastato sienos eis iš karto ieškovo prašoma priskirti jam individualiai naudotis sklypo dalis pažymėta indeksu 1. Tokiu būdu bus suvaržytos atsakovės teisės remontuoti ar kitaip tvarkyti ir prižiūrėti jai priklausantį ūkinį pastatą. Kita vertus, ieškovas nori priskirti sau naudotis sklypo dalį pažymėtą Nr. 2, kurią visą gyvenimą prižiūrėjo, tvarkė ir puoselėjo tik atsakovė. Būtent atsakovė šioje sklypo dalyje augino ir sodino medžius, sėjo ir prižiūrėjo veją, ją rūpinosi, todėl ieškovo bandymas pasisavinti tai, kas jau daugiau nei penkis dešimtmečius faktiškai priklausė atsakovei, yra neteisėta ir neteisinga.

3.8. Aplinkybes, jog visa pietvakarine sklypo dalimi, kurioje stovi ir atsakovės ūkiniai pastatai, visą gyvenimą priklausė atsakovei ir ji jais rūpinosi kaip savo, patvirtina ir paties ieškovo pateikti seni naudojimosi žemės sklypu planai, iš kurių matyti, kad faktiškai ieškovui priklauso ir jis bei jo pirmtakas rūpinosi tik panašiai ieškovo sklypo plane indeksu 1 pažymėtoje dalyje esančia dalimi žemės sklypo. Dėl nurodyto ieškovo pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka ir faktiškai susiklosčiusių žemės naudojimosi santykių.

3.9. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu leisti jam be atsakovės sutikimo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įrengti vandens gręžinį pagal UAB „Gręžiniai“ 2019 m. parengtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vandens gręžinio projektą Nr. SP-02-LVN-01. Mano, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas - ieškovo prašoma priskirti jam individualiai naudotis sklypo dalies, pažymėtos indeksu 1, ribos taškuose 13-34-14, kurios kaip tik sutampa su vandens gręžinio apsaugos zonos riba, dėl ko pažeidžia atsakovės nuosavybės teises, nes riboja priėjimą prie jai asmeninės nuosavybes teise priklausančio ūkinio pastato, kadangi nepaliekamas iš šios pusės joks praėjimas prie statinio. Todėl patraukus individualiai naudotis sklypo dalies, pažymėtos indeksu 1, ribas taškuose 13-34-14, dviejų - trijų metrų atstumu nuo ūkinio pastato, atitinkamai turėtų būti pakeista ir vandens gręžinio vieta, kadangi jo apsaugos zona negali likti bendro naudojimo ar vien tik atsakovės individualiai naudojamoje sklypo dalyje. Be to, ieškovo reikalavimas leisti jam be atsakovės sutikimo įsirengti vandens gręžinį yra per ankstyvas – ieškovas gręžinį galės įrengti bet kur (savo individualiai naudojamoje sklypo dalyje) ir be atsakovės leidimo, kai tik bus nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Todėl šiai dienai, nesant patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, reikalavimas faktiškai dar bendrai naudojamoje žemėje įsirengti vandens gręžinį yra perteklinis, neteisėtas ir todėl atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes, dar kartą pratvirtino, kad su atsakove nepavykus susitarti nutarė kreiptis į teismą. Nurodė, kad namo dalyje, kuri priklauso atsakovei, gyveno ir gyvena jos dukros. Iš pradžių jie gyveno taikiai. 1992 m. kreipėsi dėl savo dalies rekonstrukcijos, 1992 m. rugpjūčio mėn. atsakovė gavo leidimą rekonstrukcijai, ieškovas – 1993 m. lapkričio 22 d. atsakovei priklausančioje namo dalyje rekonstrukciją atliko atsakovės vyresniosios dukters šeima. Anksčiau dokumentų susitvarkyti negalėjo, nes buvo ginčas dėl žemės sklypo privatizavimo ir procesai užtruko. 2011 m. ieškovas nutarė, kad daugiau bylinėtis dėl žemės sklypo nebenori, žemės sklypas buvo priskirtas kaip sodybinis sklypas. Dėl nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos paaiškino, kad dar 16969 m. rugpjūčio 14 d. buvo išduotas pažyma, kad M. C. naudotųsi žemės sklypo dalimi, priklausiusia buvusiai savininkei. Ieškovui pasitraukus iš bylinėjimosi, atsakovės sūnus supyko. 2018 m. paprašius atsakovės sutikimo, tačiau jo negavo. Šalims priklausantis namas įregistruotas kaip vienbutis, todėl būtina atlikti viso namo kadastrinius matavimus, tačiau be atsakovės sutikimo to padaryti negali.

Šalies argumentai

5. Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad jo pagrįstumą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

Atsiliepimas

6. Atsakovės NŽT atstovė paaiškino, kad ieškovo pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka nepažeidžia atsakovės teisių ir interesų, yra numatyti priėjimai tiek prie ieškovui, tiek prie atsakovei priklausančių statinių.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. rugsėjo 8 d., metu apklausta atsakovė G. K. paaiškino, kad nesupranta, ko kaimynas iš jos nori, sutinka spręsti klausimus taikiai, daugiau paaiškinti nieko negalėjo, paaiškino, kad su ją posėdyje atstovaujančiu advokatu nebendravo, mato pirmą kartą.

Atsiliepimas

8. Atsakovės atstovas pagal įgaliojimą anūkas R. M. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka – naudojimosi žemės sklypu tvarka yra neteisinga, ieškovui per daug leido išpirkti žemės, todėl, nors teisinių pagrindų tam patvirtinti neturi, tačiau laiko tai nesąžininga sutartimi.

9. Atsakovės atstovas advokatas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, esminių papildymų neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas

10. Byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, vandens gręžinio įrengimo, gyvenamojo namo ir kitų pastatų atliktos rekonstrukcijos įteisinimo be bendraturčio sutikimo. Ginčas nagrinėjamas vadovaujantis LR CK IV knygos nuostatomis.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys yra pastatų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) centrinio duomenų banko 2017 m. rugpjūčio 24 d. išrašo 2.1, 2.6, 2.7, 4.1, 4.2 punktai, NTR 2020 m. lapkričio 3 d. išrašo 2.1, 2.6 p., 2.7, 4.1, 4.2 punktai). Į gyvenamąjį namą šalių teisės įregistruotos po ½ dalį (NTR išrašo 4.1, 4.2 punktai). Pastatai yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame tuo pačiu adresu. Nurodyto žemės sklypo 638/1368 dalys (t. y. ½ 0,1368 ha žemės sklypo dalis) priklauso ieškovui nuosavybės teise pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8279 (NTR 2020 m. birželio 3 d. išrašo 4.1, 4.2 punktai). Kita žemės sklypo dalis yra įregistruota Lietuvos Respublikos vardu (2014 m. birželio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-1024).

12. Tiek 2017 m. rugpjūčio 24 d., tiek 2020 m. lapkričio 3 d. NTR išrašų skiltyje „Juridiniai faktai“ (7.1. punktas) nurodyta, kad yra sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamas namas), pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ūkinis pastatas), ir kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pagrindas – 1981 m. birželio 24 d. bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. 5-5699. Taip pat nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra įregistruotas 123,15 kv.m., kadastro duomenys NTR nepatikslinti (NTR išrašo 2.1., 11 punktai). Teismas, spręsdamas šalių ginčą, vadovaujasi šiais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis (LR CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis).

13. Į bylą pateiktoje 1981 m. birželio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 5-5699 nurodyta, kad M. C. ir G. K. sudarė susitarimą dėl naudojimosi jiems priklausančiomis patalpomis adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurį M. C. atiteko patalpos, pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-5, 1-4 priestatu (7,42 kv.m.), 1/3 dalimi ūkinio pastato 1J1/m ir ūkiniu pastatu 3J1/p. Pakitimai užregistruoti 1983 m. birželio mėn. Sutarties išviešinimą patvirtina aukščiau aprašytas NTR išrašas. Tokia naudojimosi tvarka buvo nurodyta dar 1969 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo-paravimo sutartyje Nr. I-9605, ieškovo tėvui M. C. perkant ginčo namo ½ dalį (sutarties 7 punktas, nurodytos patalpos 1-1, 1-2, 1-3, veranda A1, mūrinis garažas ir 1/3 dalis daržinės). Vilniaus m. Lenino rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1980 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 316 „Dėl savavališkai pastatytų statinių individualinėse valdose teisinės registracijos“ buvo nuspręsta leisti įregistruoti ūkinius ir kitus statinius piliečiams asmeninės nuosavybės teisėmis pagal priedėlį, kuriame eilės Nr. 764 buvo nurodyta <...„Padidintas gyvenamas plotas - 22,80 kv. m.“ adresu (duomenys neskelbtini)...>“, o 1980 m. liepos 30 d. akte nurodyta, kad valdoje adresu (duomenys neskelbtini) „<...neatlikta sekančių pastatų teisinė registracija – gyvenamojo namo plotas mansardoje – 22,80 kv.m., teisinio įregistravimo priežastys – atitinka statybos normas ir taisykles...>“. Į bylą pateiktoje tarp šalių 1981 m. birželio 24 d. sudarytoje naudojimosi gyvenamuoju namu sutartyje Nr. 5-5699 (1 punkto a) papunktis) yra nurodyta 22,80 kv.m. ploto patalpa, kuri buvo įteisinta Vilniaus m. Lenino rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1980 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 316 „Dėl savavališkai pastatytų statinių individualinėse valdose teisinės registracijos“.

14. Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl abiem ginčo namo bendraturčiams buvo išduoti leidimai rekonstruoti jiems priklausančias namo dalis, patvirtina į bylą pateikti Vilniaus miesto Verkių seniūnijos valdybos 1993 m. lapkričio 22 d. potvarkio Nr. 33 „Dėl gyvenamųjų namų rekonstrukcijos“ išrašas, kuriame nurodyta, kad bendrasavininkui sutikus leisti M. C. jo individualioje valdoje (duomenys neskelbtini) rekonstruoti gyvenamą namą, padidinant gyvenamąjį plotą, bei 1993 m. rugpjūčio 19 d. potvarkis Nr. 25 „Dėl gyvenamųjų namų rekonstrukcijos“, kuriame nurodyta, kad bendrasavininkams sutikus leisti G. K. jos individualioje valdoje (duomenys neskelbtini) rekonstruoti gyvenamą namą įrengiant antrąjį aukštą.

15. Ieškovo pateiktoje UAB „Inventorizacija LT“ parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyti gyvenamojo namo rekonstrukcijos pradžios metai – 1993 m., bei rekonstrukcijos pabaigos metai – 1998 m.

16. Į bylą yra pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2019 m. liepos 25 d. raštas, kuriame nurodyta, kad administracija, įvertinusi, kad centralizuotų vandentiekio tinklų sklype adresu (duomenys neskelbtini) ir aplink 100 metrų spinduliu atstumu nėra nutiesta ir artimiausiu metu vandentiekio tinklų plėtra šioje teritorijoje nenumatyta, neprieštarauja, kad sklype (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka būtų įrengtas geriamojo vandens gręžinys sklypo savininkų asmeniniam naudojimui.

17. Į bylą pateiktame 1984 m. sausio 5 d. statinio priėmimo akte nurodyta, kad buvo vykdyta G. K. ūkinio pastato ir garažo statyba, o ne gyvenamojo namo rekonstrukcija.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

18. Ieškovas prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Geodezinis planas“ matininko R. M. 2020 m. lapkričio 11 d. parengtą naudojimosi tvarkos planą, ieškovui R. C., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeniniam naudojimui paskiriant žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais 1 (505 kv. m. ploto, tarp taškų 1-6-7-8-9-10-11) ir 2 (120 kv.m. ploto, tarp taškų 24-25-26-27-28-29-30), atsakovei Lietuvos Respublikai paskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtas indeksais 3 (142 kv. m. ploto, tarp taškų 7-15-16-17-18-19-20-9-8) ir 4 (499 kv. m. ploto, tarp taškų 12-13-14-21-22-23-24-30-29-28-27-26-4-5), bendraturčių R. C. ir Lietuvos Respublikos bendram naudojimui skirti žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais 5 (76 kv. m. ploto, tarp taškų 11-10-9-20-19-18-17-25-24-23-22-21-14-13-12) ir 6 (26 kv.m. ploto, tarp taškų 6-2-3-16-15-7).

19. Pagal CK 4.81 straipsnio nuostatas, numatančias naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią kiekvienas iš bendraturčių naudosis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatyta naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Kai yra bendraturčių nesutarimas, naudojimosi bendru daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu daiktu tvarkos nustatymas reiškia teisės naudotis konkrečia bendro daikto dalimi nustatymą. Savininko teises geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, reikia atsižvelgti į tokius kriterijus: naudojimosi tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas; turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu; žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą; jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje; kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje; dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai; bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis - tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžineriniams ir kitiems statiniams; prie tokių daiktų gali būti priskirti ir nesudėtingi statiniai: sklypo teritorijos tvarkymo statiniai: sklypo vidaus keliai, laiptai, šaligatvis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-10-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; 2003-10-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006-10-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

21. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką žemės santykiuose būtina vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais.

22. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė yra ginčo žemės sklypo dalies (684/1368) naudotoja, o jos naudojamą žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. birželio 3 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1024. Atsakovė NŽT nurodė, kad susipažinus su UAB „Geodezinis planas“ 2020 m. lapkričio 11 d. parengtu Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu Ml:500, mano, kad ieškovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka nepažeidžia žemės sklypo naudotojos G. K. teisių ir interesų, atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus. Esant aiškiai išreikštai žemės sklypo valdytojos pozicijai dėl ieškovo pateikto plano, įvertinus, kad NŽT suderino išorinę ginčo sklypo ribą, įvertino sprendimo 19-21 punktuose nurodytus teisės aktuose įtvirtinus naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektui keliamus reikalavimus, kas sąlygoja išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Teismo aptarti rašytiniai įrodymai bei nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės atstovo nurodytus argumentus dėl per didelio žemės sklypo ploto ieškovui pardavimo, taip pat argumentus, kad ieškovas naudojosi mažesne sklypo dalimi, nei išpirko iš valstybės, dėl ko teismo yra atmetami.

Dėl vandens gręžinio įrengimo be atsakovės sutikimo

23. Ieškovas prašo leisti be atsakovės sutikimo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti geriamojo vandens gręžinį pagal UAB „Gręžiniai“ 2020 m. lapkričio 24 d. parengtą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vandens gręžinio projektą Nr. SP-02-LVN-01.

24. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad šiuo sprendimu yra nustatoma ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią, kaip matyti iš projekto, vandens gręžinys bus įrengiamas pagal parengtą projektą ieškovui atitenkančioje žemės sklypo dalyje, bei atsižvelgus į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 25 d. rašte nurodytą sutikimą, kad sklype (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka būtų įrengtas geriamojo vandens gręžinys sklypo savininkų asmeniniam naudojimui, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai dėl sutikimo (ne)davimo geriamo vandens gręžiniui įrengti yra paneigti pateiktais aptartais rašytiniais įrodymais, įvertinus į bylą ieškovo pateiktus atsakovei siųstus pranešimus prašant duoti sutikimą, į kuriuos atsakovė nereagavo. Atsakovės argumentai, kad ieškovo prašymas be atsakovės sutikimo nesant nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos yra nesavalaikis, dėl ko netenkintinas, atmetami kaip nepagrįsti, nes tokio reikalavimo teikimas būtų apribotas tik tuo atveju, jeigu kartu nebūtų reiškiamas reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Papildomai atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal pateiktą planuojamo gręžinio įrengimo vietą matyti, kad nurodyta žemės sklypo dalimi ieškovas naudojosi su atsakove dar 1991 m. vasario 20 d. sudarytos sutarties dėl žemės sklypo pasidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo 3 punkto pagrindu, 1992 m. kovo 23 d. sutarties dėl žemės sklypo pasidalijimo 2 punkto pagrindu, ką patvirtina prie sutarčių pateikti žemės sklypo planai (LR CPK 12, 177, 178 straipsniai).

Dėl leidimo atlikti ginčo gyvenamojo namo kadastrinius matavimus ir be atsakovės sutikimo kreiptis dėl deklaracijos apie gyvenamojo namo rekonstrukcijos užbaigimo patvirtinimo bei deklaracijos pagrindu įregistruoti ieškovo vardu ginčo gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją

25. Ieškovas prašo leisti jo pasirinktam matininkui atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), patikslintus kadastrinius matavimus, įpareigant atsakovę leisti ieškovo pasirinktam matininkui įeiti į jos naudojamas nurodytų pastatų dalis, ir pripažinti ieškovui teisę įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre be atsakovės G. K. sutikimo.

26. Taip pat yra prašoma pripažinti ieškovui teisę be bendraturtės G. K. rašytinio sutikimo kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos teritorinį padalinį dėl deklaracijos apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos pagal 1993-11-22 d. Vilniaus miesto Verkių seniūnijos valdybos potvarkiu Nr. 33 duotą leidimą užbaigimo patvirtinimo ir teisę šios deklaracijos pagrindu įregistruoti ieškovo R. C. vardu gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukciją Nekilnojamojo turto registre.

27. Byloje nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Taip pat nustatyta, kad abiem šalims buvo išduoti leidimai kiekvieno iš bendrasavininkų valdomos gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijai (teismo sprendimo 14 punktas). Taip pat nustatyta, kad ieškovo pateiktoje UAB „Inventorizacija LT“ parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyti gyvenamojo namo rekonstrukcijos pradžios metai – 1993 m., bei rekonstrukcijos pabaigos metai – 1998 m. (teismo sprendimo 15 punktas). Nors atsakovės atstovai nesutiko su ieškiniu ir teigė, kad yra suėjęs rekonstrukcijos darbams pagal išduotą leidimą atlikti nustatytas terminas, tačiau nepateikė rekonstrukcijos darbų pradžią ir pabaigą paneigiančių įrodymų. Teismas pažymi, kad atsakovės atstovų argumentai, kad ieškovas nepateikė jo tėvui atsakovės išduoto sutikimo, yra nepagrįsti. Tokią teismo išvadą sąlygoja į bylą pateiktų įrodymų visumos analizė. Teismas, įvertinęs abiem šalims 1993 m. išduotus leidimus jų turimų gyvenamojo namo dalių rekonstrukcijai atlikti padidinant gyvenamąjį plotą, atkreipia dėmesį į tai, kad formuluotė „bendrasavininkui sutikus“ yra naudojama abiejose Vilniaus miesto Verkių seniūnijos 1993 m. išduotuose potvarkiuose, tame tarpe pačiai atsakovei išduotame leidime atlikti rekonstrukciją, dėl ko teismas sprendžia, kad bendraturčiai savo sutikimus pateikė Verkių seniūnijai atitinkamai iki potvarkių priėmimo. Atkreipiamas dėmesys taip pat į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino atsakovės atstovų teiginiai dėl ieškovo tėvo atliktų savavališkų statybų, ieškovui pateikus teismo sprendimo 13 punkte nurodytus įrodymus (Vilniaus m. Lenino rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1980 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 316 „Dėl savavališkai pastatytų statinių individualinėse valdose teisinės registracijos“) (LR CPK 12, 177, 178, 179 straipsniai).

28. Teismas pažymi, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka tarp šalių buvo nustatyta ir teisminio nagrinėjimo metu ginčo dėl to nebuvo, pažymint, kad naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką taip pat patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (LR CPK 177, 187, 197 straipsnis). Įvertinus atsakovės atstovų argumentus, kad, jų teigimu, yra suėjęs 5 metų rekonstrukcijos darbams atlikti terminas, kas yra kliūtis įregistruoti rekonstrukciją, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nebuvo ginčijamos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad rekonstrukcijos darbai buvo pradėti 1993 metais, o baigti 1998 metais, todėl nurodyti argumentai nesvarstytini (LR CPK 187 straipsnis).

29. Teismas sutinka su ieškovo nurodyto teisinio reglamentavimo taikymu, t. y. kad norint užbaigti statinių, statytų po 1991 m. liepos 25 d., statybą, vadovaujantis Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ patvirtintu reglamentu (toliau – STR) vienas iš privalomų pateikti dokumentų yra statinio kadastro duomenų byla. Įvertinus aplinkybę, kad šalys joms priklausančias gyvenamojo namo dalis valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieškovas be atsakovės sutikimo negali atlikti pastatų (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų.

30. Teisminio nagrinėjimo metu išklausius proceso dalyvių paaiškinimų bei ištyrus bylos medžiagą konstatuotina, kad naujų namo kadastrinių matavimų atlikimas bei jų įregistravimas nepažeis atsakovės teisių bei teisėtų interesų – ieškovui išduoto leidimo pagrindu rekonstrukcijos darbai buvo atlikti tik ieškovui priklausančioje namo dalyje, aiškinamajame rašte nurodyta, kad bendra yra tik siena pirmoje ašyje, iš projekto matyti, kad ji nebuvo rekonstruota, be to, atsakovei žinant apie ieškovo vykdytą rekonstrukciją, ji jokių prieštaravimų dėl atliekamų darbų nereiškė, atsakovės atsisakymas duoti sutikimą ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo grindžiamas teiginiais, kad rekonstrukcija atlikta nukrypstant nuo projekto. Dėl nurodyto teismas sutinka, kad atsakovės sutikimo įregistruoti pakeistus pastato kadastrinius duomenis nedavimas, gyvenamąjį namą šalims valdant bendrosios dalinės nuosavybės teise, trukdo ieškovui įgyvendinti savo, kaip bendraturčio, teises, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą, todėl pripažintina, kad ieškovas turi teisę įregistruoti naujus kadastrinius duomenis be atsakovės sutikimo, atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus teismui pripažinus nepagrįstais (CPK 185 straipsnis).

31. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. D1-636 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo 92 punkte nurodyta, kad „<Statytojas Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamento 11 priede nustatytais atvejais surašo deklaraciją ir Inspekcijai pateikia prašymą patvirtinti deklaraciją (kai ją privaloma tvirtinti Inspekcijoje).>“. Nurodyto Reglamento 105 punkte įtvirtinta, kad deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

32. Kaip matyti iš aukščiau pateikiamo teisinio reglamentavimo atsakovės kaip bendraturtės sutikimo nedavimas yra kliūtis ieškovui kaip bendraturčiui ne tik atlikti naujus kadastrinius matavimus, bet ir pateikti deklaraciją apie rekonstrukcijos darbų užbaigimą. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje yra nurodyta, kad pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus pagrįstas, t. y. kad bus pažeistos kitų bendraturčių teisės, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Vadovaujantis tokia formuojama kasacinės instancijos teismo praktika, atsakovė, nesutikdama su ieškovo veiksmais, turėjo pagrįsti ir motyvuoti savo atsisakymą duoti sutikimą. Atsakovės argumentai, kad ieškovas nėra matininkas, todėl negali jam būti išduodamas sutikimas vertinami kritiškai bei atmetami kaip nepagrįsti, nes, kaip teisingai pabrėžė ieškovas procesiniuose dokumentuose, matavimus atliks juos turintis teisę atlikti subjektas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 punktas). Teismas taip pat atmeta atsakovės atstovų argumentus, nurodytus sprendimo 3.4 punkte, kad ieškovui nereiškiant reikalavimo dėl namo atidalijimo, negalima leisti įregistruoti ieškovo vardu konkrečios gyvenamojo namo dalies, atmetami kaip nepagrįsti, nes ieškovas turi teisę apsispręsti, ar jis siekia atsidalinti jam priklausančią gyvenamojo namo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ar siekia įregistruoti jam priskirtoje naudoti dalyje pagal išduotą statybos leidimą atliktus rekonstrukcijos darbus padidinant gyvenamąjį plotą ir tuos pakeitimus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes tarp šalių buvo sudarytas susitarimas (1981 m. birželio 24 d.) dėl naudojimosi namu dalių, kurių rekonstrukcijai padidinant gyvenamąjį plotą 1993 metais buvo išduoti leidimai abiem šalims, ieškovas rekonstrukcijos darbai buvo atlikti ieškovui priskirtoje namo dalyje, jie užbaigti.

33. Aukščiau nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo reikalavimai, išdėstyti teismo sprendimo 25, 26 punktuose pripažįstami pagrįstais, todėl tenkinami.

34. Dėl kitų atsakovės argumentų teismas atskirai nepasisako, nes jie nekeičia teismo padarytų išvadų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

35. Proceso įstatymas numato, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 950 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, 225 Eur žyminio mokesčio, viso 1175 Eur (LR CPK 88, 93, 98 straipsniai). Teismas, įvertinęs ieškovo advokatės pateiktas ataskaitas apie aptirtas bylinėjimosi išlaidas, bylos eigą bei trukmę atkreipia dėmesį, kad patirtos išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8 punkte nustatytų užmokesčio dydžių.

36. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kurios sudaro 1,86, todėl nepriteisiamos (LR CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 98, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovo R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), pasirinktam matininkui atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), patikslintus kadastrinius matavimus, įpareigant atsakovę G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), leisti ieškovo pasirinktam matininkui įeiti į jos naudojamas nurodytų pastatų dalis, ir pripažinti ieškovui R. C. teisę įregistruoti atliktus kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre be atsakovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), sutikimo.

Pripažinti ieškovui R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), teisę be bendraturtės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), rašytinio sutikimo kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos teritorinį padalinį dėl deklaracijos apie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos pagal 1993-11-22 d. Vilniaus miesto Verkių seniūnijos valdybos potvarkiu Nr. 33 duotą leidimą užbaigimo patvirtinimo ir teisę šios deklaracijos pagrindu įregistruoti ieškovo R. C. vardu gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstrukciją Nekilnojamojo turto registre.

Leisti ieškovui R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), be atsakovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), sutikimo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengti geriamojo vandens gręžinį pagal UAB „Gręžiniai“ 2020-11-24 d. parengtą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vandens gręžinio projektą Nr. SP-02-LVN-01.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Geodezinis planas“ matininko R. M. 2020 m. lapkričio 11 d. parengtą naudojimosi tvarkos planą, ieškovui R. C., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeniniam naudojimui paskiriant žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais 1 (505 kv. m. ploto, tarp taškų 1-6-7-8-9-10-11) ir 2 (120 kv.m. ploto, tarp taškų 24-25-26-27-28-29-30), atsakovei Lietuvos Respublikai paskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtas indeksais 3 (142 kv. m. ploto, tarp taškų 7-15-16-17-18-19-20-9-8) ir 4 (499 kv. m. ploto, tarp taškų 12-13-14-21-22-23-24-30-29-28-27-26-4-5), bendraturčių R. C. ir Lietuvos Respublikos bendram naudojimui skirti žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais 5 (76 kv. m. ploto, tarp taškų 11-10-9-20-19-18-17-25-24-23-22-21-14-13-12) ir 6 (26 kv.m. ploto, tarp taškų 6-2-3-16-15-7).

Priteisti iš atsakovės G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo R. C., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1175 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė