Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-417/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-02-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-04Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
1A-114-417/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49252-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
N. S.
Advokatai
Mindaugas Martinaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-114-417/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49252-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.3.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Remigijaus Preikšaičio ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Jurgitai Dilienei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,nuteistosios N. S. gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. S. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundą dėl 2020 m. vasario 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžio, kuriuo N. S. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas 2019 m. lapkričio 19 d. (viena para), vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad bauda, kurią N. S. turi sumokėti, yra 38 MGL dydžio (1900 Eur). N. S. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas; dokumentų – vairuotojo pažymėjimo – paėmimas; rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu ir BK 72 straipsnio 5 dalimi, N. S. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 19 d., ir turto konfiskavimas – iš N. S. nuspręsta konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

2019 m. lapkričio 20 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintinas pradėjus vykdyti nuosprendį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. N. S. nuteista už tai, kad būdama neblaivi vairavo transporto priemonę, jai nustatytas 1,84 promilių neblaivumas: ji 2019 m. lapkričio 19 d., apie 00.11 val., ties (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot 508“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, jai nustatytas 1,84 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistosios N. S. gynėjas advokatas M. Martinaitis prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nuosprendį, kuriuo N. S. pripažinta kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį: vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti N. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją V. K. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Taip pat prašo paskirti N. S. baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (metams) metams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 19 d., ir skirti 5 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Taip pat prašo netaikyti N. S. turto konfiskavimo arba taikyti pusę konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. konfiskuoti 3400 eurų. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma ištirti bei įvertinti gynėjo iš AB „Vilniaus metrologijos centras“ gautų bei į bylą pateiktų duomenų visumą.

2.1. Skunde gynėjas nurodo, kad priimtas nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla N. S. nutrauktina dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto įstatymo arba ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi. Galutinis teismo procesinis sprendimas yra nemotyvuotas bei nepagrįstas, kadangi neištirti visi papildomai į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas iš viso nesprendė dėl N. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindų, nors jos bei laiduotojos V. K. prašymas su visais reikiamais dokumentais buvo pateiktas bylą nagrinėjančiam teismui. Todėl teismas privalėjo nuosprendyje motyvuotai ir aiškiai nurodyti, kodėl jis netaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų N. S. ir kodėl jai skiria vien kriminalinę bausmę su papildomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Be to, teismas neatsižvelgė bei neįvertino AB ,,Vilniaus metrologijos centras“ 2020 m. sausio 29 d. rašte Nr. S-45 pateiktų duomenų apie alkotesteriui ,,Drager Alcotest 4510“ atliekamas metrologines bei kalibravimo patikras bei etaloninių etanolio tirpalų sertifikatus užsienio kalba. Juolab institucija nepateikė jokios informacijos, kad būtent šie tirpalai yra inventorizuoti bei naudojami AB ,,Vilniaus metrologijos centras“ laboratorijoje, kurioje yra atliekamas alkotesterių patikrinimas. Byloje nėra alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ (duomenys neskelbtini) kalibravimo liudijimo, kurį privalėjo pateikti Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir / arba kita įgaliotoji institucija pagal gynėjo advokato M. Martinaičio 2020 m. sausio 10 d. bei 2020 m. sausio 31 d. prašymus. Teismui nekilo jokių abejonių, kad laboratorinio tyrimo protokole Nr. D-1509 matavimo diapazonas nurodytas nuo 0,00 iki 6,00 promilių, nors šio gamintojo matuoklių maksimali paklaida sudaro tik 5,00 promiles. Be to, lentelės skyriuje – leistinoji paklaida – visi tyrimo metu gauti rezultatai yra beprocentinės paklaidos -/+, o tai yra akivaizdžiai neteisinga bei nepagrįsta. Teismas privalėjo išsklaidyti visas abejones dėl panaudoto alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ (duomenys neskelbtini) patikimumo bei gautų patikrinimo rezultatų (1,84 promilės) teisingumo ir pagrįstumo, nes N. S. nebuvo sudaryta galimybė kreiptis į gydymo įstaigą, siekiant nustatyti tikslų neblaivumo laipsnį iš paimto kraujo mėginio.

2.2. Dėl BK 40 straipsnio taikymo skunde nurodoma, kad N. S. atitinka visas laidavimo sąlygas, t. y. ji padarė nesunkų nusikaltimą; ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi ją padariusi; nusikalstama veika žalos nepadarė, administracine tvarka nebausta už KET pažeidimus. N. S. teigiamai charakterizuojama, ji nėra bausta už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, nėra bausta ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, todėl yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas byloje atliko dalinį įrodymų tyrimą, apklausdamas V. K., bei vertino ją charakterizuojančius duomenis, siekiant nustatyti jos tinkamumą laiduoti. Byloje yra pateiktas V. K. prašymas pripažinti ją laiduotoja ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Prašyme nurodyta, kad ji yra mama ir gerai sutaria su dukra, nuolatos bendrauja, dažnai susitinka pas ją, mano, kad jos bendravimas su dukra padarys jai teigiamą įtaką, ji nuolat primins jai apie būtinybę laikytis įstatymų ir nedaryti teisės pažeidimų. M. K. yra senatvės pensininkė, anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) progimnazijoje valytoja. Kolektyve buvo gerbiama už nuoširdumą, atsakingumą bei gebėjimą bendrauti su aplinkiniais. Drausmine tvarka nebuvo bausta, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, – neteista, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, – nebausta administracine tvarka per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį. Be to, jos dukra išvadas padarė ir gailisi dėl savo poelgio.

2.3. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 metams, iš viso nepasisakė dėl tokio termino nustatymo, nors valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė prašė skirti 1 metų terminą. Neatsižvelgta, kad vairuota tamsiu paros metu ir nejudrioje gatvėje, nuo automobilio sustojimo vietos nuvažiuota ne daugiau kaip 500 metrų, eismo įvykio nuteistoji nesukėlė ir kitokių pasekmių aplinkiniams nekilo. Galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturi, o tai atitinkamai charakterizuoja ją kaip drausmingą ir atidų eismo dalyvį. Todėl 1 metų terminas, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių kontekstą, būtų teisingas ir proporcingas jos padarytai veikai.

2.4. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skunde teigiama, kad šiuo atveju motyvuotai turi būti nustatoma, kodėl buvo būtina konfiskuoti pačią transporto priemonę, o ne jos vertę atitinkančią sumą ar jos dalį, įvertinant turto nusidėvėjimo faktą. Pirmosios instancijos teismas iš viso nenurodė jokių motyvų, kodėl paskyrė būtent šios transporto priemonės konfiskavimą, kuris yra bendras šeimos turtas ir iš esmės yra naudojamas šeimos poreikių tenkinimui, t. y. mažamečio vaiko nuvežimui į ugdymo įstaigą ir atgal, sutuoktiniui E. S. vykstant į darbą. Teismas neįvertino, kad N. S. padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio ir su šia transporto priemone ji jokių kitų šiurkščių KET pažeidimų anksčiau nebuvo padariusi. Lieka neaišku, kokiais teisiniais pagrindais vadovaujantis buvo nuspręsta konfiskuoti šį automobilį, o ne šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą ar jos dalį.

2.5. Skunde taip pat nurodoma, kad pagal Tarptautinės teisinės metrologijos organizacijos dokumentą ID5, reglamentuojantį matavimų sieties schemas, matavimų vienovė užtikrinama kalibravimo būdu perduodant fizikinio dydžio vienetą sieties seka nuo aukščiausio lygmens etalonų iki matavimo priemonių (tarp jų ir tų, kurioms taikoma patikra). Tokiu būdu patikra sieties sekoje užima patį žemiausią lygmenį, todėl ne patikros, o kalibravimo būdu užtikrinama matavimų vienovė. Remiantis „Drager Alcotest 6810“ alkotesterio tiekėjų pateikiamu aprašymu, šiam matavimo prietaisui turi būti atliekamas kalibravimas kas 6 mėnesius, nes jautrumo nukrypimas per mėnesį sudaro 0,6 procentus (instrukcijos 4 lapas – Paruošimas, 25 lapas – Techninė priežiūra, 30 lapas – Jautrumo nukrypimas). Instrukcijos 34 lape yra imperatyviai nurodyta, kad įrenginys kalibravimui pateikiamas „Drager Safety” ar jo įgaliotai organizacijai (UAB (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įgaliotas atstovas Lietuvoje). Be to, instrukcijos 28 lape yra pateiktas prietaiso gedimų sąrašas bei priežastys („kalibravimo klaida“ , „Tiksl.Patikros klaida“). Gynėjas atkreipia dėmesį į nuorodą „Priež.terminas baigėsi“, priežastis – baigėsi techninės priežiūros terminas, sprendimo būdas – duokite kalibruoti kvalifikuotiems specialistams, pvz. „Drager Safety“. Tai suponuoja, kad metrologinis matavimo prietaisas turi turėti galiojantį kalibravimo liudijimą, tačiau byloje toks liudijimas nėra pateiktas. Nekalibruota matavimo priemone gauti duomenys negali būti laikomi atitinkantys imperatyvius įstatymo reikalavimus, todėl vadovaujantis ANK 569 straipsniu, negali būti laikomi tinkama ir teisėta įrodinėjimo priemone. Gamintojo nustatytu intervalu privalomo kalibravimo neatlikimas matavimo prietaiso duomenis daro negaliojančius, kadangi prietaisas naudojamas ir aptarnaujamas ne pagal gamintojo reikalavimus. Duomenų apie alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ (duomenys neskelbtini) kalibravimą įstatymo nustatyta tvarka nėra. „Alcotest 6810“ gamintojo numatytos patikros funkcijos naudojimas užtikrina, kad alkotesterio programinė įranga gauna informaciją, kad konkrečiu etaloninės alkoholio koncentracijos ore matavimo mėginiu yra atliekama kalibravimo patikra, todėl prietaisas gali fiksuoti šio veiksmo datą. Ši data vėliau matoma atminties išrašuose bei prietaiso vidiniame meniu. Be to, byloje nėra alkotesterio paskutinio kalibravimo duomenų, t. y. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepateikė šių duomenų gynėjui. Atliekant alkotesterio metrologinę patikrą AB ,,Vilniaus metrologijos centras“ specialistai vadovaujasi alkotesterių patikrai taikomo dokumento – bendrosios patikros metodikos BPM8871101- 78:2003 „ Alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matuokliai“ reikalavimais. Pagal šiuos reikalavimus alkotesterį reikia paruošti patikrai taip, kaip numatyta minėto alkotesterio eksploatavimo instrukcijoje. Tačiau ši įstaiga nenurodė ir kitų privalomų pagal anksčiau nurodytą metodiką patikros vykdymo tvarkos etapų, t. y. be paruošimo regimoji kontrolė (8.1.p.) yra ir išbandymas (8.2.p.), alkoholio koncentracijos matavimo ribų ir paklaidos įvertinimas ( 8.3.p) bei patikros rezultatų įforminimas (9 skyrius). Viso šio proceso metu turėjo būti panaudoti kontroliniai oro mėginiai su 5 skirtingomis alkoholio koncentracijomis bei specialusis imitatorius. Buvo keliamas klausimas ir dėl etaloninių etanolio tirpalų sertifikatų tinkamumo bei jų priklausomybės anksčiau nurodytai institucijai. Viso proceso metu bei anksčiau gynėjas advokatas prašė šios institucijos pateikti informaciją apie realiai atlikto tyrimo rezultatus (tyrimo atlikimo data, laikas, tyrimą atlikęs specialistas, tyrimo eigos aprašymas bei patikros protokole užfiksuoti rezultatai). Šių duomenų byloje nėra ir jų nepateikė nei Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, nei AB „Vilniaus metrologijos centras“. Lieka neatsakytas klausimas, kaip ir kokiu būdu buvo išduotas 2019 m. rugpjūčio 21 d. patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl bylos nagrinėjimo metu būtina atskirti du skirtingus ir vienas su kitu nesusijusius dalykus – metrologinę bei kalibravimo patikrą. Juolab, kad Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad matavimo priemonės kalibravimas – visuma veiksmų, kuriais nurodytomis sąlygomis nustatomas kalibruojamos matavimo priemonės ar matavimo sistemos rodomų dydžių verčių sutapimas arba skirtumas, palyginti su darbinio etalono arba etaloninės matavimo priemonės rodomomis vertėmis. Šio straipsnio 10 punkte nurodyta, kad matavimo priemonės patikra – kitokia negu matavimo priemonės tipo patvirtinimo procedūra, kuri apima tyrimą bei ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato išdavimą ir kuria konstatuojama bei patvirtinama, kad matavimo priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus. Aptariamu atveju buvo atlikta tik periodinė šio prietaiso patikra (Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 10 punkto 4 papunktis), o ne kalibravimo darbai atkuriant / patikrinant gamintojo nustatytus parametrus.

2.6. Gynėjas skunde taip pat teigia, kad alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matavimo rezultatai įrodinėjimo prasme pripažįstami kaip greita tyrimo priemonė, asmens blaivumo testas (tai nurodoma ir paties aparato išduodamame rezultate). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 10.4 punkte imperatyviai nustatyta, jog greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas. Tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Teigiami rezultatai, gauti atliekant imuninę analizę, taip pat turi būti patvirtinti 10.3 punkte nurodytais tyrimo metodais. Šios metodikos 10.3 punkte nurodyti privalomi taikyti cheminės analizės metodai, kuriais patvirtinami ar paneigiami pirminio testo rezultatai – dujų chromatografija, skysčių chromatografija, masių spektrometrija, plonasluoksnė chromatografija ir kiti metodai, identifikuojantys specifinę medžiagą ir atmetantys klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Vien jau ta aplinkybė, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintoje metodikoje yra konstatuojamas faktas, kad greitų tyrimo priemonių rezultatai gali būti klaidingai „teigiami“, sudaro pagrindą laikyti alkoholio matuoklio testo rezultatą nepakankamai tiksliu nustatant tikrąjį neblaivumo faktą. Gynėjo teigimu, N. S. mano, kad matavimo priemonės galimą patikrą negalėjo atlikti neakredituota laboratorija, t. y. Vilniaus regiono laboratorija Fizikinių ir cheminių matavimo skyrius, kurios nėra Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos registruose. Be to, akreditavimo pažymėjimas Nr. 082-02 yra išduotas AB „Vilniaus metrologijos centras“ Jungtinei laboratorijai, tačiau ši laboratorija nėra įgaliota atlikti alkotesterių, dujų chromatografų ir kitų matavimo priemonių alkoholio kiekiui žmogaus organizme ir kraujuje matuoti patikros.

3. Teismo posėdyje nuteistosios N. S. gynėjas advokatas M. Martinaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, prieštaringais apeliacinio skundo motyvais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl N. S. kaltės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, išdėstė ir tokių įrodymų vertinimo motyvus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

6. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl alkotesterio rodmenų patikimumo. Tvirtinama, kad jais vadovautis nebuvo pagrindo, nes byloje nėra pateikta alkotesterio „Alkotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), kalibravimo liudijimo.

6.1. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios neva sudaro pagrindą abejoti alkotesterio rodmenų patikimumu, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistosios gynėjo argumentais. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios N. S. gynėjas nurodė, kad jis neginčija N. S. nustatyto girtumo fakto, tačiau siekia išsiaiškinti, ar girtumo laipsnis buvo toks, koks nustatytas policijos pareigūnų naudotomis priemonėmis ir ar tos priemonės įstatymo nustatyta tvarka buvo sertifikuotos. Nuteistosios gynėjo skunde taip pat nurodyta, kad nesant byloje metrologinio matavimo prietaiso galiojančio kalibravimo liudijimo, nesant duomenų, kad metrologinė patikra atlikta tinkamai bei tinkamos institucijos, nebuvo galima remtis alkotesterio rodmenimis kaip tinkama ir teisėta įrodinėjimo priemone, patvirtinančia N. S. neblaivumo faktą. Iš tokių nuteistosios gynėjo prieštaringų argumentų matyti, kad iš esmės yra ginčijamas N. S. nustatytas girtumas.

6.2. Iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24) matyti, jog alkotesteriui „Alkotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikra buvo atlikta ir sertifikatas išduotas 2019 m. rugpjūčio 21 d., jis galiojo iki 2020 m. vasario 21 d., taigi N. S. blaivumo tikrinimo metu – 2019 m. lapkričio 19 d. – patikra buvo galiojanti, vadinasi, matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Iš šio patikros sertifikato taip pat matyti, kad šį sertifikatą išdavė AB „Vilniaus metrologijos centras“, alkotesteris buvo patikrintas Vilniaus regiono laboratorijos Fizikinių ir cheminių matavimų skyriuje. AB „Vilniaus metrologijos centras“ rašte Nr. S-45 nurodyta, kad ši įstaiga 2019 m. rugpjūčio 21 d. atliko alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini)metrologinę patikrą, metrologinė patikra buvo atlikta naudojant etanolinius etanolio tirpalus, patikros metu naudoti tirpalai turėjo galiojančius sertifikatus, patikros metu buvo naudotas skaitmeninis temperatūros matuoklis, mod. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra kalibruotas 2019 m. balandžio 30 d., kalibravimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 158). Prie šio rašto taip pat pridėtas Alkoholio kiekio žmogaus organizme MP (alkotesterių) kontrolės / patikros protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kaip buvo atliekama alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) metrologinė patikra (t. 1, b. l. 160). Taigi byloje yra duomenys apie alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinę patikrą, o nuteistosios gynėjo argumentai, jog, nesant liudijimo, patvirtinančio, kad buvo atliktas prietaiso kalibravimas, negalima vadovautis alkotesterio rodmenimis, atmestini kaip nepagrįsti. Nors byloje ir nėra duomenų apie minėtam prietaisui atliktą kalibravimą, tačiau abejoti patikros, kurią atliko AB „Vilniaus metrologijos centras“, rezultatais teismas neturi pagrindo.

7. N. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nuteistoji neneigė savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau pateiktame skunde pateikiami prieštaringi argumentai – nuteistoji N. S. kaip ir pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką, tačiau mano, kad byloje šis faktas nėra įrodytas tinkamais įrodymais, taigi iš esmės N. S. ginčija jai nustatytą girtumo laipsnį ir tuo pačiu metu prašo jai taikyti BK 40 straipsnį bei atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017).

9. Teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).

10. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas net nesvarstė BK 40 straipsnio taikymo galimybės, nors teismui buvo pateiktas nuteistosios prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

11. Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą. Visų pirma pažymėtina tai, kad nors kaltinamoji viso proceso metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, tačiau teigė, kad nemano, jog buvo tokio girtumo laipsnio, koks jai buvo nustatytas policijos pareigūnų. Tokios pozicijos N. S. laikėsi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažįsta, tačiau nurodoma, kad N. S. nustatytas girtumas kelia abejonių, teigiama, kad N. S. pagal visas aplinkybes negalėjo būti tokio girtumo būsenos, todėl mano, kad alkotesterio rodmenys yra netikslūs. Tokie teiginiai, kolegijos vertinimu, paneigia nuteistosios deklaruojamą visišką prisipažinimą ir gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką. Galima preziumuoti, jog savo kaltę nuteistoji pripažino tik norėdama, kad būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. Matyti, kad viso proceso metu N. S. itin akcentavo, kad nesijautė apsvaigusi, todėl nusprendė vairuoti pati automobilį (t. 1, b. l. 74–75, 145–146). Todėl kolegija vertina, kad nuteistoji N. S., pripažindama kaltę ir išreikšdama gailėjimąsi, nėra nuoširdi ir tokiu deklaratyviu prisipažinimu tik siekia palengvinti savo teisinę padėtį. Skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje N. S. prisipažinimas ir aktyvi atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų.

12. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pabrėžtina, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirtis yra nustatyti papildomai reikalingą tolesnio elgesio korekciją būtent tokiam asmeniui, kuris nėra tiek savarankiška, brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo galutinai nesusiformavę. Nes būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos teikia papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Iš bylos duomenų matyti, kad N. S. anksčiau neteista (t. 1, b. l. 61), administracine tvarka nebausta (t. 1, b. l. 60), turi šeimą, niekur nedirba. Tai leidžia teigti, kad N. S. yra visiškai savarankiška ir brandi asmenybė, kurios gyvenimiška patirtis leido aiškiai suvokti savo veiksmų neteisėtą ir nusikalstamą pobūdį. Taigi net jeigu byloje ir būtų formaliai nustatytos visos būtinos BK 40 straipsnio taikymo sąlygos, galimybė atleisti nuteistąją N. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtų labai abejotina.

Dėl BK 68 ir 72 straipsniuose numatytų baudžiamojo poveikio priemonių

13. Vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui skiriamos kartu su bausme.

13.1. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

13.2. Nagrinėjamu atveju abejonių tuo, jog N. S. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Peugeot 508“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekyla, todėl nuteistajai priklausantis automobilis turi būti konfiskuojamas. Priešingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Šiuo atveju nėra pagrindo nuteistajai priklausančio automobilio konfiskavimą laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

13.3. Įvertinus visumą nagrinėjamos bylos aplinkybių, nuteistosios gynėjo skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ir netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Nors apeliaciniame skunde nesutinkant su šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu nurodoma, kad konfiskavus N. S. priklausantį automobilį neproporcingai bus apribota jos galimybė rūpintis mažamečiu vaiku, t. y. nuvežti jį į ugdymo įstaigą ir atgal, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės N. S. buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nesulaikė jos nuo pavojingo elgesio. Tai, kad automobilio netektis sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Atsižvelgus į tai, kad transporto priemonė gali būti nekonfiskuojama tik esant išimtinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, nes išskirtinių aplinkybių, kurios paneigtų tokios priemonės taikymo būtinybę, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje skundą nagrinėjantis teismas neįžvelgia.

13.4. Analizuojant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, nėra, todėl prašymo iš nuteistosios priteisti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, t. y. pusę automobilio vertės, tenkinimas, esant visoms būtinoms sąlygoms transporto priemonės konfiskavimui, nėra galimas, todėl pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl automobilio „Peugeot 508“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, nėra.

14. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones klausimą.

14.1. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus.

14.2. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, nustatyta, kad N. S. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios N. S. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę. Neginčytinai nustatyta, kad N. S. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas. Nors N. S. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teista, administracine tvarka nebausta, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau anksčiau šios nutarties 11 punkte aptartais argumentais konstatuota, kad jos prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailėjimasis nėra nuoširdus. Be to, jos neteisėti veiksmai, kai ji vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,84 promilės), kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ar net gyvybei. Nagrinėjamu atveju nuteistosios vertinimas, kad jos veiksmai, vertinant juos erdvės ir laiko aspektu, neva yra saugesni ir nesukelia didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams, parodo, kad ji tinkamai neįvertina šios nusikalstamos veikos pavojingumo, stengiasi jį minimalizuoti, savo elgesį (vairavimą esant neblaiviam) bando racionalizuoti ir pateisinti nelogiškais argumentais – neva važiavimas nakties metu jos gyvenamojoje zonoje yra mažiau pavojingas. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad N. S. be paskirtos bausmės turi būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, kad ji suprastų savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir daugiau nebesėstų prie vairo būdama neblaivi. Be to, tai, kad nuteistoji bando iš dalies pateisinti padarytą nusikalstamą veiką, nurodydama, kad vairavo transporto priemonę, nes jautėsi blaivi, nepadarė kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš esmės parodo, kad ji savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai jo pasekmių nesupranta. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė N. S. 2 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pažymėtina, kad maksimalus minėtos poveikio priemonės taikymo terminas yra net 5 metai, todėl nuteistajai paskirtą teisės vairuoti uždraudimo terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo. Nustačius trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė N. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau šioje nutartyje (11 punktas) konstatuota, kad jos prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailėjimasis nėra nuoširdus, todėl tai negali būti pripažįstama nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl šio aplinkybės panaikinimo nesant prokuroro skundo, nes tai reikštų nuteistosios padėties pabloginimą, o tai draudžia daryti BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos, t. y. pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip jau minėta, prokuroras byloje apeliacinio skundo nėra padavęs, taigi skundą nagrinėjantis teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalimi, negali sunkinti nuteistosios teisinės padėties, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

16. Apibendrindama visa tai, kas aptarta anksčiau, teisėjų kolegija mano, kad nuteistosios N. S. gynėjo advokato M. Martinaičio apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios N. S. gynėjo advokato Mindaugo Martinaičio apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Eduardas MaškevičiusRemigijus PreikšaitisAurelija Sadauskaitė