Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daliaus Jocio ir Kristinos Kakurinės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. B. ir nuteistojo J. L. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn.; pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėn.; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirtą arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. (dvejiems metams). Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 m. 4 mėn. (vienerių metų ir keturių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 str. 1, 2 d., į bausmės laiką J. L. įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022-08-13 iki 2022-08-14 d. 1 (viena) diena, bei nuo 2022-10-03 iki 2022-10-04 1 (viena) diena, iš viso - 2 (dvi) dienos. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 10 punktu, bausmės vykdymas J. L.atidėtas 2 m. 6 mėn. (dviems metams ir šešiems mėnesiams), įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta J. L. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš J. L. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4990 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt eurų).

Nuosprendžiu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai - iš kaltinamojo J. L. priteisti 87,65 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus, 65 ct) privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimui, įpareigojant žalą atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įm. k. 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000.

Nuosprendžiu nukentėjusiojo T. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – jo naudai iš kaltinamojo J. L. priteisti 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje T. B. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. L. nuteistas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje be aiškios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,52 prom. neblaivumas), tyčia priėjęs nukentėjusiajam T. B. iš nugaros, jį abejomis rankomis pastūmė, dėl ko šis nugriuvo ant žemės. Gulinčiam ant žemės T. B. kumščiais sudavė į galvą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslų smūgių skaičių ir spyrė, padarydamas nukentėjusiajam T. B. nubrozdinimus alkūnių, kelių srityje, dešinio stipinkaulio lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to jis 2022 m. rugsėjo 15 d. apie 18 val. 07 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,96 promilių neblaivumas.

3. Be to jis 2022 m. spalio 3 d. apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,80 prom. neblaivumas), tyčia, konflikto metu sugriebė savo sugyventinei E. B. už kaklo, ją smaugė ir pastūmė, taip nukentėjusiajai E. B. sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nukentėjusiojo T. B. ir nuteistojo J. L. apeliaciniai skundai atmestini.

8. Nukentėjusiojo T. B. apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti nepaskyrus J. L. realios laisvės atėmimo bausmės. Nuteistojo J. L. apeliaciniu skundu nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – atėmimo naudotis specialia teise – terminu, civilinio ieškinio nukentėjusiajam T. B. dydžio klausimu ir automobilio AUDI A6 vertės konfiskacijos taikymu. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

Dėl nukentėjusiojo T. B. apeliacinio skundo

9. Nukentėjusysis T. B. skunde nurodo, jog Tauragės apylinkės teismas skirdamas nuteistajam bausmę buvo per daug gailestingas, mano, jog nuteistajam J. L. turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė.

10. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

12. Pažymėtina, jog skirdamas bausmes J. L. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę. Teismas nurodė, jog kaltinamasis J. L. padarė vieną apysunkį ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. J. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamasis J. L. teistas keturis kartus (t. 3, b. l. 32-49), turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 3, b. l. 50-58). Tačiau teismas nusprendė, jog už BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Įvertinant aplinkybę, kad J. L. anksčiau už smurtinius nusikaltimus neteistas, jam už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos padarymą skirtinas laisvės atėmimo terminas, trumpesnis nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad J. L. 2018 m. vasario 2 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 7 d., jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 10 mėn., taip pat baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise 3 m. vairuoti kelių transporto priemones bei automobilio konfiskavimas. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant 1 m. 6 mėn. neišvykti iš gyv. vietos ir 2 metus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Įvertinant aplinkybę, kad kaltinamasis iš ankstesnio teistumo nepadarė išvadų, pastarąjį kartą transporto priemonę vairavo būdamas sunkaus girtumo būsenoje, jam už šią veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytinas didesnis, nei baudžiamajame įstatyme už šį nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bei skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 4 m. terminui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos - 2022-09-19 (t. 3, b. l. 18-21), bei konfiskuotino automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertę atitinkančios sumos išieškojimas.

13. Teismas nurodė, jog už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinant aplinkybes, kad J. L. per trumpą laiką padarė antrą smurtinį nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta dėl pagrįsto nukentėjusiosios E. B. reikalavimo negirtauti vaikų akivaizdoje, tai yra, nesant jokios priežasties smurtauti, kaltinamajam už šią nusikalstamą veiką skirtinas trumpalaikis laisvės atėmimas – areštas. J. L. su nukentėjusiąja susitaikė, jam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, panaikinta, todėl kaltinamajam skirtinas bausmės terminas, artimas baudžiamajame įstatyme numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

14. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Įvertinant aplinkybę, kad teismas motyvuotai už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą J. L. skyrė atitinkamai laisvės atėmimo ir arešto bausmes, prie griežčiausios už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos padarymą paskirtos 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėtina už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą veiką paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą veiką paskirtos bausmės – arešto – dalis, paskirtą arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

15. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog kaltinamasis kartu su nukentėjusiąja E. B. veda bendrą ūkį, augina du mažamečius vaikus, jis turi darbą ir pastovias darbines pajamas. E. B. kaltinamajam atleido, ji civilinio ieškinio kaltinamajam nepareiškė, jie vėl gyvena kartu. Teismui iš dalies tenkinus nukentėjusiojo T. B. civilinį ieškinį, jo atlyginimas, kaip ir civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteistinas civilinės žalos atlyginimas, bei konfiskuotino automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertės išieškojimas, J. L. realiai atliekant teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, būtų komplikuotas. Nors kaltinamasis antrą kartą teisiamas už nusikaltimą transporto eismo saugumui, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad po paskutinės veikos – 2022 m. spalio 3 d., padarymo, tai yra per daugiau nei keturis mėnesius, jis jokių teisės pažeidimų nėra padaręs. Iš medicinos dokumentų išrašo (t. 3, b. l. 138) matyti, kad kaltinamasis savo noru gydėsi nuo priklausomybės dėl alkoholio, jis teismui paaiškino, jog jau keletą mėnesių visiškai nevartoja alkoholio, tikisi ir stengsis šios priklausomybės atsikratyti. Įvertinant tai, kad visas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo pasiryžimas ir aktyvūs veiksmai siekiant atsikratyti šios priklausomybės, teismo vertintini kaip pozityvūs, sudarantys teismui pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 3 dalis). Aptartų aplinkybių pagrindu J. L. bausmės vykdymas atidėtinas 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams šešiems mėnesiams), paskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 75 str. 1 d., 2 d. 10 p.) .

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo sprendimas skirti J. L. laisvės atėmimo bausmės atidėjimą priimtas tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius bylos duomenis, todėl negali būti pripažintas neteisingu.

17. Kolegija neturi pagrindo manyti, jog J. L. nubaustas per švelniai. Bausmės skyrimas nuosprendyje yra išsamiai motyvuotas, skiriant bausmę už naujai padarytus nusikaltimus, tinkamai įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma.. Skirdamas J. L. bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti už įvykdytą nusikalstamą veiką paskirtą bei galutinę subendrintą bausmę aiškiai per švelnia ir ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo J. L. apeliacinio skundo

18. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. L. nesutinka su baudžiamojo poveikio priemonės – atėmimo naudotis specialia teise – terminu, civilinio ieškinio nukentėjusiajam T. B. dydžio klausimu ir automobilio AUDI A6 vertės konfiskacijos taikymu.

19. Pažymėtina, jog nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog baudžiamojo poveikio priemonės – atėmimo naudotis specialia teise – terminas – 4 metai jam per griežtas ir mano, jog jis turėtų būti sutrumpintas iki 2 metų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad J. L. 2018 m. vasario 2 d. Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 7 d., jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 10 mėn., taip pat baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise 3 m. vairuoti kelių transporto priemones bei automobilio konfiskavimas. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant 1 m. 6 mėn. neišvykti iš gyv. vietos ir 2 metus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas įvertindamas aplinkybę, kad kaltinamasis iš ankstesnio teistumo nepadarė išvadų, pastarąjį kartą transporto priemonę vairavo būdamas sunkaus girtumo būsenoje, jam už šią veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytinas didesnis, nei baudžiamajame įstatyme už šį nusikaltimą numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bei skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas 4 m. terminui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos - 2022-09-19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino proporcingumą, įvertino J. L. asmenybę ir jam anksčiau taikytų baudžiamojo poveikio priemonių įgyvendinimo galimybes, todėl pagrįstai paskyrė uždraudimą 4 m. terminui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

20. Apeliaciniu skundu J. L. nesutinka ir su nukentėjusiajam paskirtu civilinio ieškinio dydžiu, mano, jog civilinis ieškinys priteistas per didelis ir turėtų būti sumažintas iki 1500 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais J. L. apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis T. B. pateikė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 100-101), kuriuo prašė priteisti nukentėjusiojo T. B. naudai: 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo J. L.. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo T. B. pareikštą civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo J. L. priteisė 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam T. B. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė ne tik į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, bet ir į nukentėjusiojo patirto sveikatos sužalojimo mastą. Taigi, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo padarytų smurtinių veiksmų nukentėjusiojo darbingumas nebuvo sutrikdytas ilgam laikui, o patiriami fizinio ir dvasinio pobūdžio nepatogumai taip pat nebuvo ilgalaikiai – nukentėjusysis teisme paaiškino, kad jis nedarbingas buvo dešimt dienų, po dešimties dienų gydytojas jam išėmė gipsą, nors įrodymų, kad nukentėjusiojo ranka buvo sugipsuota, nukentėjusysis su civiliniu ieškiniu nepateikė. Įvertinęs aptartas aplinkybes bei teisminę praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo smurtinių nusikaltimų bylose, teismas nusprendė, kad 3000 eurų suma yra pakankama, šiuo konkrečiu atveju, kompensuoti T. B. patirtą neturtinę žalą, todėl ši suma jam priteistina iš kaltinamojo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

23. Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su automobilio AUDI A6 vertės konfiskacijos taikymu, tvirtina, jog AUDI A6, kuriuo jis padarė nusikaltimą, priklausė UAB ,,Greiti sprendimai“, jam šis automobilis buvo suteiktas naudotis, jis mokėjo pinigines įmokas ir jeigu būtų išsimokėjęs, būtų įgijęs nuosavybę, tačiau įmokos už automobilį liko neįmokėtos ir jis automobilio neįgijo, nes jis buvo grąžintas savininkui. Nurodo, jog po to, kai padarė nusikaltimą ir automobilis iš jo buvo paimtas, jis jam nebebuvo grąžintas, o jį pasiėmė savininkas UAB ,,Greiti sprendimai“. Jis šio automobilio nebeturi ir negali būti net kalbos, kad ateityje juo galėtų daryti nusikalstamas naujas veikas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė automobilio AUDI A6 vertės konfiskaciją, kadangi pat J. L. pripažino, jog automobilį, kurį vairavo, buvo pirkęs lizingu. Likusi neišmokėta suma yra apie 4000 eurų, apie 2000 eurų buvo sumokėjęs. Iš viso už automobilį su palūkanomis turėjo sumokėti 8000 eurų. Automobilis dabar priklauso tai firmai, iš kurios pirko. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog konfiskuotino automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertę atitinkančios sumos išieškojimas, nes nustatyta, kad J. L. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo UAB „Greiti sprendimai“ priklausančią transporto priemonę. Iš VšĮ "Emprekis" duomenų bazės matyti, kad vidutinė atitinkamos modifikacijos automobilio Audi A6 kaina Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 4990 Eur (su PVM), todėl ši suma ir išieškotina iš kaltinamojo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. 2023-04-27 Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą J. L. priteisimo. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 140,00 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo nutartimi J. L. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatas Alvydas Kvaščevičius BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu. BPK 106 straipsnio 2 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Kadangi bylą nagrinėjant apeliacine tvarka posėdyje dalyvavo ir teisinę pagalbą byloje teikė advokatė Stanislava Jorudienė, o ne advokatas A. Kvaščevičius, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo T. B. ir nuteistojo J. L. apeliacinius skundus atmesti.