- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-25
- Bylos Nr.
- 2KT-87/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-904-425/2014,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2KT-904-425/2014, kurioje turi būti išspręstas Visagino miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1049-724/2014 perdavimo kitam apylinkės teismui klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylą nagrinėti paskirtas Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas G. A. 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi nusišalino nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo ir perdavė nusišalinimo klausimą didžiausią patirtį turinčiam Visagino miesto apylinkės teismo teisėjui V. C.. Nusišalinimo nutartyje nurodyta, kad byloje trečiaisiais asmenimis patraukti UAB “Vilstata” ir V. M., kuris Panevėžio apygardos teismui pateikė skundą dėl bylą nagrinėjančio teisėjo procesinės ir neprocesinės veiklos. Skunde pareiškėjas kelia abejones teisėjo nešališkumu ir teigia apie draugiškus teisėjo santykius su kitos proceso šalies komercinės veiklos partneriais. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nurodymu teisėjas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl skunde nurodytų aplinkybių. Be to, Specialiųjų tyrimų tarnyboje atliekamas tyrimas dėl UAB “Vilstata” civilines bylas nagrinėjančių ir bylų procese dalyvaujančių Visagino miesto valstybės institucijų tarnautojų galimai nusikalstamų veiksmų. Atliekant šį tyrimą į Specialiųjų tyrimų tarnybą apklausai buvo kviečiamos Visagino miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorė bei raštinės specialistė. Teisėjo nuomone, vienos iš proceso šalių inicijuotas tyrimas yra akivaizdus siekis daryti poveikį bylą nagrinėjančiam teisėjui, teismo posėdžių sekretorei bei kitiems Visagino miesto apylinkės teismo teisėjams (nušalinimai pareikšti teisėjams G. B. ir V. V. bei visiems kitiems teisėjams civilinėse bylose Nr. 2-311-758/2014 ir Nr. 2-874-844/2014), sukompromituoti juos aukštesnės instancijos teismų akyse. Teisėjas pažymėjo, kad proceso metu nušalinimai teisėjui nebuvo reiškiami, ir, nors nusišalinimo pagrindų, numatytų CPK 65 straipsnyje, nėra, dėl nurodytų aplinkybių šalims gali kilti abejonių teisėjo nešališkumu.
2014 m. lapkričio 6 d. Visagino miesto apylinkės teisme gautas ieškovo V. L. pareiškimas dėl visų Visagino miesto apylinkės teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1049-724/2014 nagrinėjimo. Nušalinimo pareiškimas grindžiamas aplinkybe, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pareikalavo teisėjo G. A. pasiaiškinti dėl V. M. skunde nurodytų aplinkybių ir tokiu būdu padarė poveikį visiems Visagino miesto apylinkės teismo teisėjams, kurie nebegalės nešališkai išnagrinėti civilinės bylos. Kadangi nušalinimas siejamas su Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko sprendimu, pareiškėjo nuomone, Panevėžio apygardos teisme šis nušalinimo pareiškimas negali būti nagrinėjamas ir turi būti perduotas spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas V. C. civilinėje byloje Nr. 2-1049-724/2014, remdamasis iš esmės tais pačiais motyvais, kuriais rėmėsi teisėjas G. A. aukščiau nurodytoje 2014 m. lapkričio 5 d. nutartyje, 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi nusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2-1049-724/2014 nagrinėjimo visų Visagino miesto apylinkės teismo teisėjų vardu. Nusišalinimo pagrįstumo ir bylos perdavimo kitam teismui tikslingumo klausimą perdavė spręsti Panevėžio apygardos teismui.
Panevėžio apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas V. L. pareiškė nušalinimą ir Panevėžio apygardos teismui, 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apylinkės teismo visiems teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui klausimus sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.). Tuo atveju, kai nušalinimas pareikštas apylinkės teismo visiems teisėjams ir atitinkamo apygardos teismo visiems teisėjams, klausimą dėl jo pagrįstumo sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003;2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.). Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie kiekvieno teisėjo galimą šališkumą, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.
Nagrinėjamu atveju iš Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. ir 2014 m. lapkričio 11 d. nutarčių turinio galima spręsti, kad Visagino miesto apylinkės teismas nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo Nr. 2-1049-724/2014 in corpore. CPK nėra numatyta, kad teismo (teisėjo) nusišalinimo pagrįstumą turėtų įvertinti didžiausią patirtį turintis atitinkamo teismo teisėjas ar aukštesnės instancijos teismas. Teismų nutartys dėl nušalinimo ar nusišalinimo pagal CPK nėra skundžiamos apeliacine tvarka. Vadinasi, šioje situacijoje, nusišalinus Visagino miesto apylinkės teismui, Panevėžio apygardos teismas turi spręsti civilinės bylos Nr. 2-1049-724/2014 perdavimo kitam jo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui klausimą (CPK 34 str. 3 d.).
Nušalinimą pareiškęs ieškovas abejoja Panevėžio apygardos teismo nešališkumu dėl to, kad šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas paprašė Visagino miesto apylinkės teismo teisėjo G. A. paaiškinimo dėl skundo, kurį padavė trečiojo asmens UAB „Vilstata“ akcininkas V. M.. Kaip pareiškėjui jau žinoma iš kitų Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, kuriose išspręsti nušalinimo pagrįstumo analogišku pagrindu klausimai, administracinės veiklos priežiūros subjektams nagrinėjant asmenų skundus dėl teisėjų veiksmų įprasta praktika yra paprašyti teisėjo paaiškinimo dėl skunde nurodytų aplinkybių. Faktas, kad administracinės veiklos priežiūros subjektas pareikalauja teisėjo paaiškinimo dėl aplinkybių, kurias asmenys nurodo skunduose dėl konkrečių teisėjų veiksmų, nesudaro pagrindo manyti, kad tokiu būdu reikalaujama pasiaiškinti dėl konkrečių priimtų procesinių sprendimų ar pažeidžiamas teisėjų nepriklausomumo vykdant teisingumą principas. Šis faktas pats savaime nereiškia nei to konkretaus teisėjo, kurio veiksmai skundžiami neprocesiniu skundu, nei juo labiau, kurio nors kito to paties ar kito teismo teisėjo, kurio atžvilgiu administracinės veiklos priežiūrą vykdo tas pats subjektas, šališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2KT-77/2014, Nr. 2KT-78/2014). Tuo pačiu konstatuotina, kad paaiškinimo iš teisėjo pareikalavimas nereiškia paties administracinės veiklos priežiūros subjekto, pareikalavusio pasiaiškinimo, šališkumo, o priešingai – parodo tinkamai vykdomas išorinio administravimo funkcijas (Teismų įstatymo 104 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Administravimo teismuose nuostatų 10.4 p.).
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, yra pagrindas daryti išvadą, kad objektyviam stebėtojui dėl nušalinimo pareiškime nurodytų aplinkybių negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog Panevėžio apygardos teisme bylos perdavimo kitam apylinkės teismui klausimas galėtų būti sprendžiamas pažeidžiant teismo nešališkumo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 70 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
nutaria:
Netenkinti Viktor L. P. apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo.
Grąžinti Visagino miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1049-724/2014 bylą Panevėžio apygardos teismui klausimo dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui sprendimui.