- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-05
- Bylos Nr.
- 1-7-876/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00027-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- J. J.
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kurioje V. V., asm.kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1984-04-04 Šakių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2008 m. gruodžio 18 d. Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 187 str. 1 d. ir nuteistas 50 MGL (6500 Lt) bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 187 str. 3 d. padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. 2010 m. gegužės 7 d. apie 17 val. 30 min. Ryto g. 16, Bizierių kaime, Šakių seniūnijoje, Šakių rajone, J. J. sodybos kieme, tyčia su atsineštu metaliniu strypu sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių J. J., pataikydamas jam į kairę ranką ir medinius ramentus, su kuriais J. J. dengėsi nuo smūgių, taip padarydamas jam kairės rankos pirmo piršto pirštakaulio lūžimą ir sulaužė ramentus, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
V. V. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad gegužės 17 d. susitiko su N. Šakiuose ir nuvažiavo į jos namus. Matė namie J., ten pat buvo ir E. Nuėjo su J. pakalbėti apie skolas, eidamas pasiėmė savigynai strypą. Tačiau jų pokalbis neįvyko, nes J. pradėjo mojuoti su ramentais, o jis užsidengė su strypu, po to išėjo. Įvykio metu buvo blaivus. Tarp jų seniai asmeniniai nesutarimai vyksta, konfliktai dideli, kurie sprendžiami teismuose. Ramentai sutruko tada, kai J. jam trenkė su ramentais, o jis užsidengė su tuo strypu. Ramentai J. buvo reikalingi, nes buvo susižalojęs koją. Įvykio metu J. sėdėjo ant medinės kaladės ir griuvo. Anksčiau J. buvo grąsinęs nužudyti, dėl to ir pasiėmė strypą gynybai.
Nukentėjusysis J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu pas jį buvo E., kuris garaže tvarkėsi motociklą, jis sėdėjo prie garažo. Matė, kaip N. su teisiamuoju parvažiavo. Paskui išgirdo N. balsą ir atsisukęs pamatė atbėgantį V. į jo kiemą, kuris pasakė, kad jam galvą suskaldys. V. davė su tuo strypu, o jis spėjo su ramentu užsidengti, tuo metu ramentas sutrūko ir pirštą sulaužė. Dar bandė suduoti į operuotą koją bet vėl užsidengė. Paskui įvykį P. pamatė, o V. pabėgo. Jis atsisėdo ant kaladės ir paskambino policijai. Dėl ko kilo konfliktas, jis nežino. Ramentai jo pačio nuosavi, dar pirkti tėvų, jų vertę nustatė pats. Neturtinės žalos prašo 25 000 Lt, nes negalėjo paeiti, o dėl sužaloto piršto negalėjo pats savimi pasirūpinti. Jį slaugyti atvažiuodavo broliai, seserys. Įvykio metu nebuvo išgėręs. V. jam skoloje apie 4000 Lt, o jis V. 500 ar 800 Lt. G. tuo metu taisė motociklą ir viską matė, dar jo motociklą truputį įlenkė, reikėjo taisyti.
Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad datos neprisimena, kada viskas įvyko. Jis pas Joną tvarkė motociklą, ir pamatė, kad ateina V. su metaliniu strypu link jų. Atėjo prie jo motociklo ir pradėjo su J. ginčytis. J. atsistojo ir priėjo prie V., tada V. ranka pakilo, po to pakilo ir J. ranka. Jie ginčyjosi ir koliojosi, V. paleido porą smūgių, tada V. išėjo iš J. kiemo ir po įvykio pamatė, kad J. pirštas ištinęs ir pradėjo mėlynuoti. Dėl ko jie ginčijosi nėjo suprasti. Pirmas priėjo V. ir užsimojo J., tada ir J. pakėlė ranką. Įvykio metu buvo netoli nuo jų. V. turėjo metalinį strypą apie 10 cm storio. Konfliktas buvo prie garažo. Konfliktas baigėsi, kai jis pradėjo šaukti ant V. „ką tu darai“ ir N. pradėjo šaukti, tada V. atsitraukė, po įvykio jis parėjo namo. Po konflikto J. negriuvo, kai viskas baigėsi J. atsisėdo ir pradėjo aptarinėti, kas čia įvyko, ir pamatė, kad ištinęs ir pamėlynavęs pirštas. V. atėjo negeranoriškai nusiteikęs.
Liudytoja N. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010-05-07 apie 18 val. ji su V. V. grįžo į savo namus ir jis pasakė, kad norėtų su J. J. pasikalbėti apie skolas. Ji nuėjo į garažą. Paskui išgirdo triukšmą ir stebėjo konfliktą iš tolo. V. V. ir J. J. ginčijosi. J. J. su ramentu trenkė V. V. per nugarą. V. V. turėjo pakėlęs kažkokį pagalį ir apsisuko, kad smūgis tektų nugarai. Jis prisidengė nuo smūgio lazda. J. J. jam trenkė vieną kartą. Ji tai matė iš kokių 20 metrų atstumo. Jie abu yra teisti ir vienas kitam skolingi. V. V. norėjo, kad jo skolą padengtų J. J. skolą. Kokį pagalį turėjo V., neprisimena, ką šaukė negirdėjo. Ar V. V. buvo sužalotas nuo to smūgio, nematė. Jai atrodė, kad V. buvo blaivus. Ji viską matė gerai, niekas neužstojo. V. V. J. J. netrenkė. Matė, kad J. J. sėdėjo ant kelmo ir atsistojo, kai V. V. pas jį nuėjo. Kai J. J. pakėlė ramentą, V. V. pakėlė pagalį ir jie susikryžiavo. Ramentas buvo ant lazdos. J. J. pirmas nuleido ramentą. Trenkė V. V. su vienu ramentu. Sėsdamas atgal ant kelmo J. J. nugriuvo. Gal tada ir susilaužė antrą ramentą. Tai matė ir G., kuris buvo su motociklu. J. bandė sėsti ant to pačio kelmo, bet sėsdamas nugriuvo.
Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. V. mato antrą kartą. J. J.- kaimynas. Buvo namuose prie šiltnamio ir išgirdau triukšmą J. J. kieme. Pamatė, kad J. J. stovi su V. V. iškėlę ramentą ir vamzdį. Atbėgo artyn ir rado sulaužytus ramentus. J. J. koja buvo gipse, todėl jis naudojo ramentus. Kaip sulūžo ramentai, nematė. Jo nuomone, J. J. gynėsi. Kas kiek smūgių kam sudavė, nematė. Jonas gynėsi, nes ne jis nuėjo pas V. N. J. nematė.
Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad V. V. nepažįsta. J. J. yra kaimynas. Jis sėdėjo prie ūkinio pastato. Aplink žaidė vaikai. Ji su vyru išgirdo triukšmą. Vyras sako, žiūrėk, kas darosi. Ji atsisuko ir pamatė nubėgantį vyrą. Vyras parėjęs sakė, kad Joną sumušė ir ramentus sulaužė.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos aplinkybes taip pat patvirtina šie byloje esantys įrodymai:
Specialisto išvada Nr. G207/10(10), kurioje nurodoma, kad J. J. padarytas kairės rankos pirmo piršto pirmo pirštakaulio lūžimas, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kurio pobūdžio nurodyti nėra galimybės, sužalojimas padarytas galimai nurodomu laiku. Sužalojimas padarytas vieno smūgio ar trauminio poveikio pasekoje, neatmetama, kad sužalojimas gali gautis ir griuvimo metu. J. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (b.l. 15).
Daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas bei apžiūros protokolas, kuriuose apžiūrėti ramentai ir nurodyti jų sugadinimai (b.l. 23-28).
Akistatos protokolas, kuriame užfiksuoti E. G. ir V. V. parodymai (b.l. 57).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti motociklo „Kawasaki‘ sugadinimas (b.l. 87-94).
Dėl byloje esančių įrodymų vertinimo
Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje bei 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, todėl kaltinamojo ir liudytojų parodymų įvertinimas jų nuoseklumo požiūriu yra svarbi aplinkybė vertinant šiuos įrodymų šaltinius patikimumo aspektu. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to darant apibendrinančias išvadas. Teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame faktiniai duomenys vertinami pagal bendras logines ir procesiniais įstatymais nustatytas taisykles.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. kovo mėn. 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2010).
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., tai yra 2010 m. gegužės 7 d. apie 17.30 val. Ryto g. 16, Bizierių kaime, Šakių rajone nesunkiai sutrikdė sveikatą J. J.. Nors V. V. teismo posėdžio metu teigė, kad jis nukentėjusiajam netrenkė, tai pats J. J. jam ramentais trenkė, tačiau šie parodymai atmestini, kaip neatitinkantys kitų byloje esančių įrodymų. Taip pat teismas atmeta liudytojos N. J. teismo posėdžio metu duotus parodymus, kaip prieštaringus bei neatitinkančius byloje nustatytų aplinkybių. V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad J. J. netrenkė. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad teisiamasis kelis kartus keitė savo parodymus. Pirmoje apklausoje nurodė, kad trenkė nukentėjusiajam ir jis galėjo traumą patirti po jo smūgio, apie griūvimą nieko nenurodė (b.l. 50-51). Paskui jau teigė, kad netrenkė nukentėjusiajam, o J. J. pats susižalojo ir traumą galėjo patirti, kai trenkė jam ramentu. (b.l. 55-56). Teismo posėdžio metu V. V. jau nurodė, kad J. J. griuvo nuo kaladės ir tuo metu galėjo susižaloti. Liudytoja N. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė, kaip pagalys ir ramentas ore trenkėsi vienas į kitą, tačiau ji negali pasakyti, kuri kuriam smogė, o kuris gynėsi. Matė, kad J. J. su rankoje turėtų ramentu trenkė V. V., bet ar pataikė tiksliai nežino. Taip pat nurodė, kad kuriuo metu buvo sužalotas J. J., ji nežino, matė, kad vienas ramentas sulužo, tačiau kuris kuriam ir kiek kartų smūgiavo, ji nežino. (b.l. 42-43). Tuo tarpu teismo posėdžio metu N. J. tiksliai nurodė, kad J. J. trenkė V. V. per nugarą, o teisiamsis nesmūgiavo, nurodė kad konfliktą gerai matė, taip pat nurodė, kad J. J. sėsdamas ant kelmo griuvo, kuriuo metu ir galėjo susižaloti. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmą kartą liudytoja N. J. buvo apklausta praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio, tačiau tiksliai papasakoti įvykio aplinkybių negalėjo, tuo tarpu praėjus ilgesniam laiko tarpui, teismo posėdyje, tiksliai pasakojo apie įvykį, kiek kas smūgiavo, kur pataikė, be to prisiminė, kad J. J. griuvo. Be to, nors V. V. ir N. J. teismo posėdžio metu panašiai aiškino įvykio aplinkybės, tačiau jų parodymai nėra nuoseklūs ir papildantys vieni kitus. V. V. negalėjo tiksliai papasakoti įvykio aplinkybių, nenurodė, kur ir kiek kartų jam trenkė J. J., ir nors N. J. nurodė, kad buvo trenkta nuteistajma vieną kartą į nugarą, tačiau šie parodymai nepapildo teisiamojo parodymų. Taip pat teismo posėdžio metu N. J. nurodė, kad visą įvykį matė E. G., tačiau šis liudytojas nepatvirtino N. J. parodymų. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad N. J. yra buvusi nukentėjusiojo žmona, o V. V. yra jos draugas. Visi šie asmenys pastoviai konfliktuoja, todėl dėl šių asmenų tarpusavio santykių, N. J. parodymai negali būti visiškai objektyvūs. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog teismo posėdžio metu V. V. ir N. J. duoti parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaringi, todėl negali būti pripažinti neginčijamais įrodymais, kurie patvirtintų įvykio aplinkybes.
Įvykio faktines aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo J. J., liudytojo E. G. parodymai. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas E. G. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, jų nekeitė, juos patvirtino ir teismo posėdžio metu. J. J. nurodė, kad į jo sodybą atėjo V. V., kuris jam grasino ir su metaliniu strypu trenkė, jis spėjo užsidengti su ramentu, kuris nuo smūgio sutrūko. Taip pat bandė trenkti į koją, bet ir vėl nukentėjusysis užsidengė. Tokias įvykio aplinkybes patvirtino liudytojas E. G., kuris nurodė, kad V. paleido porą smūgių, kuris pirma ir užsimojo, o J. pakėlė ranką tik po to, kai V. užsimojo. V. į J. namus atėjo negeranoriškai nusiteikęs ir nukentėjusysis po įvykio negriuvo, o atsisėdo. Šie parodymai papildo vieni kitus ir nuosekliai paaiškina įvykio aplinkybes. Be to, liudytojas E. G. tokias aplinkybes nurodė ir akistatos su teisiamuoju V. V. metu. Akistatos metu E. G. nurodė tikslesnes įvykio aplinkybes, tai yra kad V. V. metaliniu strypu trenkė į galvos sritį, tačiu J. J. užkišo ramentą ir pataikė į kairę ranką ir ramentą, kuris sulūžo. Po to V. pataikė į dešinio ramento apačią. Tada bandė trenkti J. J., tačiau ar pataikė nematė. Kaip matyti šie parodymai papildo ir patvirtina byloje esančią medžiagą, kuri įrodo, kad V. V. įvykdė jam inkriminojamą nusikaltimą. Tai, kad J. J. sodyboje vyko konfliktas patvirtino ir liudytojai V. P. ir R. P. ir nors jie įvykio tikslių aplinkybių nematė, tačiau nurodė, kad iš karto po įvykio matė, kaip bėgo V. V., o J. J. buvo sužalotas ir jam sulaužyti ramentai. Nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina byloje esanti specialisto išvada (b.l. 15), kurioje nurodyta, kad sužalojimai padaryti galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu, bei nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad sužalojimas gali gautis ir griuvimo metu, tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad įvykio metu J. J. negriuvo. Ir nors teisiamasis ir N. J. teigė, kad griuvimas buvo, tačiau jau buvo nurodyta, kad jų parodymai nepripažintini įrodymais, kurie patvirtina bylos aplinkybes. Įvykio aplinkybes taip pat patvirtina daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašyti sugadinti ramentai, priklausantys J. J. (b.l. 24-28).
Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatuoja, jog byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog V. V. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada.
V. V. įvykdė BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kuris yra tuo atveju, kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai serga. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl V. V. kaltų veiksmų, nukentėjusysis J. J. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tai patvirtina byloje esanti specialisto išvada (b.l. 15). Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia yra neapibrėžta (nekonkretizuota). Iš bylos duomenų matyti, kad V. V. suduodamas smūgius veikė netiesiogine tyčia, nes veikė sąmoningai ir suvokė, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tačiau nors tokių padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti.
Dėl BK 187 str. 3 d.
V. V. buvo pateikti kaltinimai dėl padarytos veikos pagal BK 187 str. 3 d. dėl sugadintų ramentų. Pagal BK 187 str. 3 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai yra sugadinamas nedidelės vertės turtas. BK 190 str. išaiškinama, kad nedidelė vertė yra tada, kad turto vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Nukentėjusysis J. J. nurodė, kad sugadinti ramentai yra 300 Lt vertės. Tokią turto vertę nukentėjusysis nurodė aiškindamas tuo, kad ramentai buvo seni, dar priklausę jo tėvams ir seniai buvo pirkti už tokią sumą, kuri šiai dienai atitiktų 300 Lt. Tačiau iš viešai prieinamos ir byloje esančios informacijos (b.l. 130-132) matyti, kad šiuo metu vieno ramento kaina yra apie 47, 19 Lt. Nukentėjusysis J. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jų vertė apskaičiavo buvusią ramentų kainą perversdamas į dabartinę, tačiau jis nepateikė duomenų, jog jo turėti ramentai buvo išskirtini ir dėl kokių nors savybių turtintys didesnę vertę, negu šiuo metu prekiaujamais ramentais. Kadangi nukentėjusysis objektyviais duomenims nepatvirtino savo nurodytos ramentų vertės, todėl teismas konstatuoja, jog jo turėtų ramentų vertė negali būti nustatyta didesnė negu šiuo metu prekiaujamų ramentų kainos, todėl konstatuoja, kad jam padaryta turtinė žala yra 94,38 Lt, kas atitinka rinkoje prekiaujamų dviejų ramentų kainą.
Kadangi teismas nustatė, kad J. J. padaryta turtinė žala yra 94,38 Lt, ir ši žala yra mažesnė negu 1 MGL, todėl baudžiamasis procesas pagal BK 187 str. 3 d. negalimass, nes nėra nusikaltimo sudėties, tai yra sugadintas turtas neatitinka nedidelės vertės požymio. BPK 3 str. 2 d. nurodoma, kad jeigu nurodytos aplinkybės paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatuoja, jog V. V. dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 187 str. 3 d. išteisintinas, tačiau V. V. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl procesas dėl sugadinto turto perduotinas nagrinėti administracinio proceso tvarka.
Dėl bausmės dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės rūšys yra – laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas. V. V. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. V. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad V. V. neteisėti veiksmai yra nukentėjusiojo ir V. V. ilgai besitęsiančio konflikto pasekmė. Tai patvirtina ankstesni V. V. ir J. J. teistumai. (b.l. 39-41, 67-69). Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad V. V. šiuo metu yra dirbantis, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nors V. V. anksčiau teistas, bet siekiant išsaugoti turimus socialinius ryšius, jam skirtinas laisvės apribojimas. BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. V. V. veiksmuose atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nustatydamas bausmės dydį atsižvelgia į tai, kad V. V. anksčiau teistas už nusikaltimą, kuris taip pat buvo įvykdytas prieš J. J., be to yra baustas administracine tvarka, tai leidžia daryti išvadą, kad teisiamasis nelinkęs lengvai laikytis įstatymų, todėl tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, jam skirtinas didesnis negu numatytas bausmės vidurkis. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytas laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 str. 2 d. nurodytus dydžius. Šiame straispnyje nurodoma, jog laisvės apribojimas gali būt skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų, taigi didesnis negu bausmės vidurkis nustatytina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. BK 48 str. 4 d. nurodomo, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, kad V. V. neteisėti veiksmai buvo įvykdyti dėl besitęsiančių ir neišsprendžiamų konfliktų su nukentėjusiuoju J. J., teismas mano, kad ateityje nuo nusikalstamų veiksmų darymo sulaikys draudimas lankytis J. J. gyvenamojoje vietoje bei draudimas bendrauti su J. J.. O siekiant, kad paskirta bausmė paveiktų V. V. ir šis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisiamąjį būtina įpareigoti neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Jam nustatytina išdirbti 30 valandų per visą laisvės apribojimo bausmės laiką, nes V. V. šiuo metu dirba, todėl nebūtų apsunkintas įpareigojimo atlikimas.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriame, remdamasi tuo, jog už J. J. gydymą dėl 2010 m. gegužės 7 d. sužalojimų Ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms 95,01 Lt (devyniasdešimt penki litai 1 cnt.) sumą. Civilinės ieškovės prašymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais: ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele, ambulatorinio gydymo apskaitos kortele ir išvykusio iš stacionaro asmens statistine kortele ( b.l. 102-104), todėl tenkintinas visiškai.
Nukentėjusysis J. J. prašo priteisti 25000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 36). Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
CK 6.250 straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę žadėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Nukentėjusiojo J. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl neturtinės žalos atlyginimo srityje „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad J. J. dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, per ligos laiką negalėjo pats savimi pasirūpinti. Po sužalojimo J. J. pasveiko, apie liekamuosius reiškinius jokių duomenų nepateikė, tad konstatuotina, jog tokių reiškinių nėra. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais teisiamojo veiksmais, taip pat vertintina tai, kad nusikalstami veiksmai kilo dėl tarp nukentėjusiojo ir teisiamojo ilgą laiką besitęsiančių konfliktų, kurių užbaigti negali nei vien nei kita pusė. V. V. šiuo metu yra dirbantis, jauno amžiaus, darbingas, tad jo turtinė padėtis didelės įtakos žalos dydžio nustatymui neturi.
Sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką (LAT nutartys Nr. 2K-283/2010, Nr. 2K-253/2009, 2K-303/2006), teismas konstatuoja, jog V. V. priteistina 5 000 Lt neturtinės žalos dydžio atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendžia:
V. V. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 3 d., padarymo, nesant nusikaltimo požymių.
V. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. paskirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir uždrausti:
per laisvės apribojimo laiką lankytis nukentėjusiojo J. J. gyvenamojoje vietoje;
per laisvės apribojimo laiką bendrauti su nukentėjusiuoju J. J.;
ir įpareigoti neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 95,01 Lt (devyniasdešimt penkis litus 1 cnt) išlaidų nukentėjusiojo J. J. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, banko kodas 73000, naudai.
Nukentėjusiojo J. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. V., asm.kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 5000 (penkis tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti J. J., asm.kodas (duomenys neskelbtini)
Pradėti administracinę teiseną V. V. pagal ATPK 50³ str. dėl J. J. 94, 38 Lt vertės sugadinto turto ir perduoti nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.