Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2021-10-06 · Civilinė byla Nr. e2-10426-1135/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-10-06
Bylos Nr.
e2-10426-1135/2021
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00782-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaiva Bėčienė
Atsakovas
S. S. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10426-1135/2021Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00782-2021-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.5.; 2.6.8.10.; 3.2.3.2.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.2.6.10. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 6 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „L. B.“ ieškinį atsakovei S. S. T. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė UAB „L. B.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės S. S. T. 100,00 Eur negrąžinto kredito, 9,13 Eur bendros kredito kainos, 32,99 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „F.“ ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį. Atsakovė savo įsipareigojimų sutartyje numatytais terminais neįvykdė. Pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą perleido UAB „F. F.“, pastarasis UAB „C. D.“, pastarasis – UAB „L. B.“. Ieškovė atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.

Šalies argumentai

Ieškovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog sutinka išdėstyti skolos mokėjimą ne ilgesniam jai keturių mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 16 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sutartimi (toliau – Sutartis) pradinis kreditorius UAB „F.“ atsakovei suteikė 100,00 Eur vartojimo kreditą iki 2015 m. sausio 15 d., pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą (su palūkanomis): 9,13 Eur. Iš ieškovės pateikto AB „Šiaulių bankas“ išrašo nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 16 d., įmokos kodas 12161158, pradinė kreditorė UAB „F.“ S. T. pervedė 345,28 Lt, t. y. 100,00 Eur. 2016 m. liepos 22 d. sutartimi dėl paskolos sutarčių perkėlimo UAB „F. F.“ perėmė reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. 2019 m. gegužės 9 d. Subrogacijos sutartimi UAB „F. F.“ perdavė reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą UAB „C. D.“, pastaroji 2019 m. gegužės 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2019-05/01 perleido ieškovei UAB „L. B.“. 2019 m. birželio 6 d. ieškovė elektroniniu paštu informavo atsakovą apie perimtą reikalavimo teisę į jos įsiskolinimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, t. y. įteikiant skolininkui ieškinį su priedais, laikytinas tinkamu skolininko informavimu ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes nevaržo skolininko teisių labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2019 m. birželio 6 d. pranešimu.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę, kilusią iš Sutarties, grąžinti 100,00 Eur kreditą bei 9,13 Eur bendrą kredito kainą, atsakovė, pateikusi atsiliepimą, šių aplinkybių neginčijo, todėl atsakovė laikoma pažeidusia sutartinę prievolę ir ieškovės reikalavimas dėl negrąžinto kredito bei bendros kredito kainos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 32,99 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų po 5 procentus nuo negrąžintos kredito sumos (100,00 Eur) už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 16 d. (sutarties pasibaigimo data) iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. (ieškinio parengimo data), t. y. už 2 408 dienas.

Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Išdėstyto pagrindu, ieškovės reikalavimas dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų tenkintinas iš dalies, t. y. iš atsakovės priteisiant 9,00 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (100,00 Eur *0,05 proc.*180).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio suma yra 142,12 Eur. Ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. 83,12 proc., ieškovei iš atsakovės priteistinos 113,04 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos (136,00 Eur × 83,12 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į atsakovo, bet ir į ieškovo interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsakovė prašymą išdėstyti skolą motyvuoja sunkia materialine padėtimi: neteko darbo, (duomenys neskelbtini) įgijo bedarbio statusą, pirmą pilną nedarbo išmoką turėtų gauti apie spalio 20 d., turi kitų piniginių įsipareigojimų (automobilio lizingas, skola), gyvena viena, augina 6 m. dukrą. Teismui atsakovė pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovei nedarbo socialinio draudimo išmoka paskirta nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. iki 2020 m. gegužės 30 d.; nedarbo išmokos vidurkis – 523,20 Eur. Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų kopijų matyti, kad atsakovė turi įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „L. B.“. Iš pateiktų išrašų kopijų nėra aišku, kada yra numatyta pastarųjų įsipareigojimų termino pabaiga, ar jie jau nėra pasibaigę.

Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į skolos sumą, sutiktų išdėstyti sprendimo įvykdymą ne ilgesniam nei 4 mėn. laikotarpiui.

Teismas, vertindamas atsakovės materialinę padėtį, turimus jos kitus įsipareigojimus, į tai, kad, kaip atsakovė nurodo, viena augina mažametę dukrą, į skolos sumą, ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo sąžiningumo principus, daro išvadą, jog priteistos skolos ir bylinėjimosi išlaidų (231,17 Eur) mokėjimo išdėstymas 7 mėnesių laikotarpiu, nepažeis šalių interesų, todėl priteistos skolos mokėjimas išdėstytinas šiam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „L. B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 0 centų) negrąžinto kredito, 9,13 Eur (devynis eurus 13 centų) bendros kredito kainos, 9,00 Eur (devynis eurus 0 centų) kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (118,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 113,04 Eur (vieną šimtą trylika eurų 4 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, priteistą skolą (118,13 Eur) ir bylinėjimosi išlaidas (113,04 Eur) išdėstyti 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę septynis mėnesius nuo šio sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos ieškovei mokėti po 33,02 Eur (trisdešimt tris eurus 2 centus), įmoką sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Vaiva Bėčienė