Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant G. D. per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

G. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš G. D. 409,49 Lt (118,59 EUR) už nukentėjusiajam M. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. D. turtui – 410 litų, esantiems banko sąskaitoje, panaikinti galutinai išsprendus turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. D. nuteistas už tai, kad jis 2013-11-16 apie 2 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, suduodamas vieną smūgį ranka nukentėjusiajam M. S. į kairę ausį, padarydamas sužalojimą: kairės ausies būgnelio plyšimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės ausies būgnelio plyšimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. D. prašo jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nurodo, kad šiuo atveju, būtina išsiaiškinti, ar yra padaryta kokia tai žala. Pasak apelianto, formaliai žiūrint, tuo objektu turėtų būti M. S.. Tačiau, kaip M. S. patvirtino, jam jokia žala nepadaryta ir jis jos atlyginti, savaime aišku, nepaprašė. Todėl mano, kad nėra net nusikaltimo objekto. Be to, nei teismas, nei prokurorė, nei liudininkai neįrodė, jog M. S. ausies būgnelio įtrūkimas atsirado nuo jo (G. D.) smūgio bei ryšio su jo subjektyviais ir visuomenės interesams prieštaraujančiais veiksmais. Tiek teismo nuosprendyje, tiek ir kitoje bylos medžiagoje neeliminuota aplinkybė, kad tas sužeidimas galėjo atsirasti anksčiau ir ar šio sužeidimo nepadarė liudytojas R. Ž., kai jis, būdamas girtas (o gal ir apsirūkęs), kartu su M. S. dviese puolė jį (G. D.) mušti.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad muštynės tarp jo ir M. S. bei R. Ž. vyko jo kiemo teritorijoje 2.30 val., darganotą lapkričio mėnesio naktį, t. y., jis (G. D.) neišbėgo į gatvę ir be jokio pagrindo neprimušė nekalto jaunuolio, kuris tą naktį vaikščiojo aplink jo sklypą ir grožėjosi naktine gamta. Teigia, kad nei teismas, nei prokurorė savo pasisakymuose niekur nepaminėjo ir savaime aišku neįrodė galimai nusikalstamos veikos tikslų ir motyvų.

Nurodo, kad iki susitikimo su M. S. tą naktį net nežinojo, kas jo pirtyje išgėrinėja. Teigia, kad atėjo į savo pirtį ne daryti nusikaltimų, o nutraukti neteisėtų girtų M. S. ir R. Ž. veiksmų, kai šie mėgino sumušti bei apiplėšti liudininką R. M., pavogė MP3 grotuvą bei pasikėsino pavogti garso stiprintuvą. O po to R. Ž. jam sudavė smūgį buteliu per galvą. Teigia, kad jo tikslas buvo nutraukti girtų asmenų siautėjimą ir galimai išvengti dar didesnių nusikaltimų.

Taip pat skunde apeliantas nurodo, jog 2013-11-18 protokole-pareiškime M. S. nurodė, kad kilusio konflikto metu su nepažįstamu vyriškiu jis prarado sąmonę ir atsipeikėjo tik atvykus policijai. Tačiau, pasak apelianto, atvykus policininkams, M. S. net nesiskundė sveikata ir buvo pakilios nuotaikos. O liudytojas R. Ž. dar patvirtino, kad M. S. sąmonės nebuvo praradęs ir MP3 grotuvą bei stiprintuvą iš pirties į lauką išsinešė tik jis ir tik jis kėsinosi tuos daiktus pagrobti, pačiam R. Ž. vogimo procese lyg tai visiškai nedalyvaujant. R. Ž. nurodė, kad vyko incidentas, susistumdymas, o M. S. ir R. M. tvirtino, kad vyko muštynės. Be to, teismo posėdyje M. S. tokias aplinkybes dar kartą patvirtino ir nurodė, kad muštynių metu buvo suplėšyta jo striukė ir nuo gauto smūgio lyg tai ištino žandikaulis. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad M. S. tvirtino, jog smūgį nuo jo (G. D.) jis gavo muštynių metu, kas paneigia tiek prokurorės, tiek teismo išvadas, kad jis mušė nukentėjusįjį dar išvedant iš pirties. Pažymi, kad toks M. S. prisipažinimas įrodo, jog pats smūgis jam galėjo būti suduotas jau jam (G. D.) ginantis nuo R. Ž. ir M. S., kai šie dviese puolė jį kumščiais ir jis buvo rimtai sužeistas. Mano, kad ši aplinkybė yra labai svarbi, nes įrodo jo nekaltumą.

Teigia, kad ekspertas taip pat nurodė, jog buvo suduotas galimai vienas smūgis buku daiktu, todėl tiek pats kaltinimas, tiek teismo nuosprendis prasilenkia ne tik su faktinėmis bylos aplinkybėmis, bet ir su logika, kadangi jis jokio buko daikto neturėjo, o R. Ž. muštynėse dalyvavo galimai rankose laikydamas butelį, sudaužyto butelio šukę ar kokį kitą daiktą. Be to, ekspertas išvadoje tvirtina, kad viską surašė tik iš M. S. žodžių ir kad visos aplinkybės tik tikėtinos ir niekur įsakmiai netvirtina, kad jos įrodytos ir tvirtos. Be to, kaip nurodyta specialisto išvadoje, pats tyrimas atliktas iš kortelės. Ekspertas nepatvirtino, kad nuo tokio sužalojimo, kokį patyrė M. S., būtų galima prarasti sąmonę ar patirti šoką. Apelianto manymu, nukentėjusysis akivaizdžiai meluoja, o to apylinkės teismas neįvertino. Nurodo, kad M. S. tvirtinimas, kad jie nepažįstami, taip pat melas, kadangi prieš kelis mėnesius M. S. rado savo pirtyje rūkantį narkotines medžiagas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad M. S. savo pirminiuose parodymuose tvirtina, jog jis nematė, kas jam galėjo suduoti, tik numano, kad tai jis (G. D.), nes kitų asmenų šalia nebuvo. Taip pat ir liudytojas R. Ž. 2014-01-31 akistatos protokole nurodo, kad tiksliai neprisimena, kaip viskas vyko, tik mano, kad jis matė, jog G. D. mušė M. S.. Todėl Šiaulių apylinkės teismo nuosprendyje daroma išvestinė prielaida, jog pirminiai M. S. ir R. Ž. parodymai yra nuoseklūs, neišlaiko jokios kritikos, nes R. Ž. tvirtinimai, kad jis buvo labai girtas ir tik mano, kad tai galėjo padaryti R. D., negali būti laikomi pagrįstais ir neabejotinais įrodymais. Tokie parodymai nenuoseklūs, išgalvoti ir nelogiški, nes 2.30 val., darganotą ir neapšviestą lapkričio naktį, girtas pilietis negali tiksliai matyti bei įvertinti situacijos, o tuo labiau esant 5-8 metrų atstumui nuo įvykio nuspręsti ar R. D. mušė M. S., ar ne. Mano, kad prielaidų girtas asmuo galėjo pasidaryti įvairiausių, bet tiksliai ir objektyviai įvertinti situacijos, jokiu būdu ne, nes girtumas neprideda objektyvumo ir adekvatumo. Todėl girtų piliečių parodymai turėtų būti vertintini kritiškai. Apeliantui neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas pasirinktinai išskyrė liudytojo R. M. parodymus ir laikė juos nepatikimais, nes šis lyg tai tuo metu buvo išgėręs (bet ne girtas), kai tuo tarpu girtų ir apsirūkiusių agresyvių M. S. ir R. Ž. parodymus pripažino adekvačiais ir nuosekliais. Teigia, kad įstatymas nedraudžia savo teritorijoje gintis nuo girtų asmenų, kurių įžūlumas ir agresyvumas neaišku kuo būtų pasibaigęs liudytojui R. M.. M. S. su R. Ž. jau buvo jį užpuolę ir kėsinosi primušti bei pagrobti ne tik garso stiprintuvą su MP3 grotuvu, bet ir R. M. telefoną.

Apelianto teigimu, nesant įtikinamų bei nepaneigiamų ir neabejotinų įrodymų, kad jis sudavė smūgį M. S., nuo kurio įtrūko kairės ausies būgnelis, negali pripažinti savo kaltės, be to, yra įsitikinęs, kad neperžengė protingų ir adekvačių elgesio ribų, nes gynėsi nuo girtų ir galimai apsirūkiusių užpuolikų. Pažymi, kad M. S. ikiteisminio tyrimo metu pats net kelis kartus patvirtino, jog jis neturi jam (G. D.) jokių pretenzijų, tačiau teismo posėdyje jis pakeitė nuomonę ir paprašė teismo jį nubausti. Nurodo, kad jis pripažįsta, kad galėjo suduoti smūgį M. S. besigindamas nuo jo ir R. Ž. agresyvių veiksmų, tačiau kategoriškai nesutinka, kad peržengė leistinas būtinosios ginties ribas. Mano, kad Šiaulių apylinkės teismas nepilnai ir neišsamiai išnagrinėjo bylą ir priėmė iš esmės neteisingą bei visuomenės interesams prieštaraujantį nuosprendį.

Teismo posėdyje nuteistasis G. D. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir G. D. priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 str. 1 p.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių pašalinti nepavyksta, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

G. D. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas dėl M. S. padaryto sužalojimo: kairės ausies būgnelio plyšimo, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus kolegija mano, kad byloje nėra objektyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, jog nuteistasis G. D. tikrai sužalojo M. S..

Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad 2013-11-16 apie 2.25 val. (duomenys neskelbtini), esančioje pirtyje laiką leido R. M., M. S. ir R. Ž.. G. D. atėjęs paprašė M. S. ir R. Ž. apleisti pirties patalpas, jiems atsisakius, R. D. paėmė M. S. už pakarpos ir stūmė jį lauk iš teritorijos. Kilus konfliktui, M. S. buvo padarytas sužalojimas – kairės ausies būgnelio plyšimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusysis M. S. apklausiamas teisme parodė, kad jis, R. Ž. ir R. M. šventė pirtyje, esančioje Pikeliškės gatvėje. Jam ruošiantis išeiti, pastebėjo, kad dingo jo telefonas, pradėjo ieškoti. Tada atėjo G. D. ir su juo susistumdė. R. D. paėmė jam už rankos ir bandė išvesti, kur tuo metu buvo G. Ž., nematė, kurioje vietoje jam buvo suduotas smūgis, pasakyti negali. Kas jam trenkė, nematė. Kad jam smūgį sudavė R. D. yra įsitikinęs, nes daugiau nieko šalia nebuvo. Akistatos metu nukentėjusysis nurodė, kad kai G. D. jį vedė, jis priešinosi, stūmė jį nuo savęs, pajuto smūgį į kairę ausį, po smūgio jis nugriuvo. Jis tiesiogiai nematė, kad G. D. jam sudavė smūgį į ausį. Kur tuo metu buvo R. Ž. ir R. M., nematė. Taip pat nematė to momento, kai R. Ž. sudavė buteliu G. D..

Liudytojas R. Ž. teismo posėdžiu metu parodė, kad įvykio metu buvo pirtyje, šventė kartu su M. S. ir R. M.. M. S. pasigedo telefono, pradėjo ieškoti. G. D. stūmė M. S. iš teritorijos, prie teritorijos pabaigos M. S. buvo pargriautas ant žemės ir jis tada buteliu trenkė G. D. per galvą. Taip pat liudytojas nurodė, kad matė kaip G. D. iš pradžių M. S. stūmė gražiai, po to M. S. buvo pargriautas ant žemės, o G. D. jį užgriuvęs. Akistatos metu R. Ž. nurodė, jog iš pirties G. D. ištempė M. S., jį vesdamas stumdė, o paskui pamatė, kad prie teritorijos pabaigos M. S. guli ant žemės, o prie jo pasilenkęs G. D.. Mano, kad G. D. buteliu sudavė, nes gynė M. S.. Teigia, kad jokių muštynių tarp jo ir R. D. nebuvo. Taip pat parodė, kad tą naktį M. S. sveikata nesiskundė.

Įvykio vietoje buvęs liudytojas R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad jis su M. S. ir R. Ž. sėdėjo pirtyje, M. S. buvo girtas, visai buvo „nupušęs“, su juo apsistumdė, varė jį namo, bet jis nenorėjo išeiti, todėl pasikvietė G. D.. G. D. juos išvaikė, nuvedė link gatvės. Išgirdę triukšmą išėjo į lauką, pamatė G. D. praskelta galva, rėkiančius M. S. ir R. Ž.. Jis prie gatvės stūmė M. S. ir M. S. svyruodamas nugriuvo į žolę. Nematė kas sudavė G. D. buteliu į galvą, nematė ar G. D. sudavė smūgius M. S..

Teisme apklausti liudytojais policijos pareigūnai A. S., R. S. parodė, kad atvykę į įvykio vietą matė sužalotą žmogų, kuriam kraujavo galva ir du jaunuolius, kurie aiškino, kad kilo konfliktas, jog nei vienas iš jaunuolių nesiskundė sveikata.

Nuteistasis G. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek akistatų su nukentėjusiuoju M. S., liudytoju R. Ž. metu, tiek apklausiamas teisme nuosekliai aiškino, kad jam nuėjus į pirtį R. M. ir M. S. stumdėsi, jis M. S. paėmė už pakarpos ir nuvedė laiptais nuo pakilimo iki sklypo pabaigos. M. S. buvo girtas, vedamas muistėsi, paslydo, o jis jį prisilenkęs palaikė. M. S. jis nemušė. Keliant M. S., jis pajuto smūgį į galvą. Tada prasidėjo muštynės su R. Ž., atsistojęs M. S. jam sudavė į nugarą, muštynės vyko tarp jo ir dviejų vaikinų, prie jų pribėjo R. M..

Taigi nei vienas iš apklaustų asmenų tiesiogiai nematė kaip G. D. sudavė nukentėjusiajam M. S.. Nors pats nukentėjusysis ir mano, kad smūgį jam sudavė G. D., tačiau jis to nematė, o tik mano, kad tai galėjo padaryti būtent nuteistasis. Liudytojas R. Ž. nurodė matęs G. D. mosikuojant rankomis, tačiau smūgio sudavimo jis nematė, liudytojas R. M. taip pat nematė, kad G. D. būtų sudavęs nukentėjusiajam. O nuteistasis G. D. kategoriškai neigia sudavęs smūgį M. S.. Taip pat nepaneigta nuteistojo keliama versija, kad M. S. smūgis į kairę ausį galėjo būti suduotas tuo momentu, kai tarp jo ir jaunuolių (M. S., R. Ž.) vyko muštynės. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas R. M.. Jis parodė, jog į kiemą iš pirties jis išėjo išgirdęs triukšmą (muštynes), o pamatęs sužalotą G. D., jis stūmė M. S. ir M. S. nuvirto. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai A. S., R. S. nurodė, kad įvykio vietoje buvo du jaunuoliai, kurie aiškino, kad kilo konfliktas, o apie tai, kad G. D. sudavė M. S. smūgį į kairę ausį, jie policijos pareigūnams nepasakė. Nukentėjusysis teigia, kad jis po smūgio buvo praradęs sąmonę, tačiau tokius nukentėjusiojo parodymus paneigia teisme apklaustas ekspertas. Ekspertas H. Daujotas teisme paaiškino, kad ausies būgnelis plyšta nuo tiesioginio smūgio dažniausiai delnu veikiant oro bangai sudavus į ausį, M. S. sužalojimas galėjo būti padarytas tokiu būdu. Taip pat ekspertas parodė, kad nėra objektyvių duomenų, jog buvo galvos sukrėtimas, dėl sužalojimo šoko neturėjo būti, t. y. M. S. negalėjo dėl patirto fizinio sužalojimo prarasti sąmonės ar patirti šoką. Apklausti liudytojai, nuteistasis taip pat nenurodė, jog M. S. būtų praradęs sąmonę.

Įvertinus visus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, įvertinus nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, juos tarpusavyje sugretinus, galima daryti išvadą, kad M. S. sužalojimas galėjo būti padarytas konflikto tarp G. D., M. S. ir R. Ž. metu, o nustatyti kas konflikto metu galėjo suduoti nukentėjusiajam smūgį į kairę ausį, nėra galimybės.

Pažymima, kad pripažįstant konkretų asmenį kaltu dėl kito asmens sveikatos sužalojimo, turi būti kategoriškai nustatyta, kad būtent kaltininko, o ne kieno nors kito veiksmai sukėlė nukentėjusiajam tam tikro masto sveikatos sutrikdymą. Taigi būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių. Nukentėjusiojo parodymų, jog G. D. jam sudavė smūgį į ausį, nes nieko kito šalia tuo metu nebuvo, vienareikšmiai nepatvirtino nei nuteistasis, nei apklausti liudytojai. Specialisto išvada, kurioje užfiksuoti M. S. sužalojimai, objektyviai patvirtina tik sužalojimo faktą. Nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Esant paminėtoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad byloje nėra objektyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, jog nuteistasis G. D. tikrai sužalojo M. S., todėl G. D. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

BPK 115 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Nuteistasis G. D. išteisintas neįrodžius, kad dalyvavo darant nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., todėl civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

G. D. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

G. D. atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį panaikintinas ir laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. D. turtui – 410 Lt, esantiems banko sąskaitoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

G. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

G. D. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį už M. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, atmesti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. D. turtui – 410 Lt, esantiems banko sąskaitoje, panaikinti.