Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-875/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
1A-50-875/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Masiulis, Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis
V. E.
Advokatai
Valdas Kairys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-875/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50835-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1; 1.2.29.1.1; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTAR TI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,nuteistajam V. E., jo gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. E. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. E. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalyje - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinus, griežtesnei apimant švelnesnę, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini) rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, mokytis ar būti registruotam užimtumo tarnyboje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu V. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, t. y. 2017 m. birželio 6 d., tikslus laikas nenustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriuje, panaudodamas žinomai suklastotą dokumentą - vyriausiajam specialistui M. Š. pateikdamas 2017 m. birželio 6 d. ,,Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos“ pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje pardavėjo A. A. vardas, pavardė ir parašas yra suklastoti, t. y. įrašyti ne A. A., ir jos pagrindu viešame registre turtą perregistruodamas savo vardu, pasisavino jam patikėtą A. A. priklausantį 2490 Eur vertės traktorių „MTZ 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Be to, jis panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, t. y. 2017 m. birželio 6 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriuje, turėdamas tikslą A. A. priklausantį traktorių „MTZ 50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perregistruoti savo vardu, vyriausiajam specialistui M. Š. pateikė žinomai suklastotą dokumentą – 2017 m. birželio 6 d. ,,Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos“ pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje pardavėjo A. A. vardas, pavardė ir parašas yra suklastoti, t. y. įrašyti ne A. A..

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. E. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

3.1. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi nukentėjusiojo parodymais ir specialisto išvada. Šiuos du įrodymus sugretindamas ir darydamas išvadą, kad specialistas kategoriškai neigia nukentėjusiojo pasirašymą, o iš kitos pusės specialistas kategoriškai pasisako, kad sutartyje yra nuteistojo parašas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra nustatyta, kad įrašą vietoje nukentėjusiojo būtų pasirašęs nuteistasis, tokią prielaidą padarė teismas. Kitas dalykas, teismas nepakankamai gilinosi į tai, jog pirkimo - pardavimo sutartyje vis tik yra ir nukentėjusiojo daryti įrašai. Akivaizdu, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi prielaidomis, o ne faktais, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatoms.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. E. ir nuteistojo gynėjas advokatas M. Švažas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Nuteistasis V. E. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius šias nusikalstamas veikas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui. Taigi, pasisavinimo atveju kaltininkas savinasi jam patikėtą turtą, kurį jis turi teisę naudoti ir valdyti tik savininko interesais ir neviršijant jam suteiktų įgaliojimų. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – kaltininko tiesioginė tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą (esantį jo žinioje) turtą, taip pažeidžia turto savininko interesus bei padaro jam turtinę žalą, ir to nori. Tokiu būdu, turto pasisavinimo esmė, jog kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Apie tyčios kryptingumą sprendžiama, atsižvelgiant į kaltininko atliktų veiksmų turinį, ar dėl to buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti jam patikėtu svetimu turtu tokio turto savininko interesais (naudai), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Šios nusikalstamos veikos subjektas – specialus, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai.

8. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės.

9. Nors nuteistasis V. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme neigė įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl V. E. kaltės. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2018 m. gruodžio 20 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2017 m. birželio 6 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos pirkimo - pardavimo sutarties eilutėje ,,Pardavėjas“ rankraštinius įrašus parašė ir pasirašė ne A. A., o kitas asmuo. 2017 m. birželio 6 d. prašyme (duomenys neskelbtini) rajono administracijos žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriui rankraštinius įrašus, išskyrus įrašą ,, (duomenys neskelbtini)“, parašė A. A.. Tikėtina, kad rankraštinį įrašą ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 6 d. prašyme (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriui parašė ne A. A., o kitas asmuo. 2017 m. birželio 6 d. prašymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriui skiltyje ,,parašas“ pasirašė A. A. (1 t. b. l. 57-60). 2019 m. vasario 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nustatyti rankraštinius įrašus ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 6 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos pirkimo - pardavimo sutartyje parašė V. E. ar kitas asmuo nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamosios dalies 2-3 psl. 1 punkte. Rankraštinius įrašus ,,Aštuoni šimtai“ 2017 m. birželio 6 d. traktoriaus savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos pirkimo - pardavimo sutartyje parašė V. E.. Nustatyti ar rankraštinius įrašus ,,A. A.“ 2017 m. birželio 6 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos pirkimo - pardavimo sutartyje parašė ir eilutėje ,,Pardavėjas“ pasirašė V. E. ar kitas asmuo nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamosios dalies 3-4 psl. 3, 4 punktuose. Nustatyti ar rankraštinius įrašus ,,(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 6 d. prašyme (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriui parašė V. E. ar kitas asmuo nebuvo galima dėl priežasčių, nurodytų tiriamosios dalies 2-3 psl. 1 punkte (1 t. b. l. 89-92). Iš 2019 m. spalio 30 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad specialistė R. P. paaiškino, kad išvadoje nurodyta, kad prašyme pasirašė A. A., o pirkimo-pardavimo sutartyje – visi įrašai ne A. A.. Kai asmenys rašosi ne savo vardu, už kitą žmogų, tai visada yra bandoma kopijuoti kažką panašaus. Šiuo atveju, parašas šiek tiek panašus, tačiau žymiai skiriasi. Iš skirtumų visumos, galima teigti, kad pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė ne A. A.. Sutartyje (Nr. (duomenys neskelbtini)) skaičiai surašyti taip pat ne A. A.. Kadangi ten labai trumpas įrašas, jis skaitmeninis ir mažai informatyvus, todėl išvadoje buvo nurodyta, kad tikėtina, jog skaičius parašė ne A. A.. Pirkimo-pardavimo sutartyje nei parašas, nei įrašas ,,A. A.“ – tikrai ne nukentėjusiojo (2 t. b. l. 136-139). Dar daugiau, V. E. neteisėtus veiksmus patvirtina ir jo paties duoti parodymai, kurie iš dalies patvirtina jo siekio išvengti baudžiamosios atsakomybės pasekmes ginant save, iškeliant naujas versijas, kaip pvz.: ikiteisminio tyrimo metu V. E. parodė, kad A. A. už traktorių sumokėjo grynais 800 eurų. Pirmiausiai davė 400 eurų, po kažkurio laiko sumokėjo dar 400 eurų, tuo tarpu duodamas parodymus teisme nurodė, kad 400 eurų sumokėjo grynais, kitą dalį atidirbo darbais. Dar daugiau, jo siekį pasipelnyti iš apgaule užvaldyto turto patvirtina ir liudytojos R. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybė, kad parduodamas traktorių V. E. parodė, kad traktorius yra senelio, kuris mirė, todėl dabar traktorius nereikalingas ir nusprendė parduoti, tačiau kaip matyti pagal bylos duomenis, tai niekaip nesusiję su traktoriaus įgijimo aplinkybėmis. Svarbu paminėti ir liudytojo M. Š. parodymus: apklausiamas teisme jis parodė, kad tikslu apžiūrėti traktoriaus, jis nuvyko į V. E. sodybą, ten A. A. nebuvo. Po to V. E. su A. A. atvyko į žemės ūkio skyrių, kur A. A. parašė paaiškinimą dėl numerio neatitikimo, o jis tą pačią dieną pagal pirkimo-pardavimo sutartį perregistravo traktorių naujam savininkui - V. E.. Sutarties formą atspausdino ir padavė kažkam iš asmenų, kurie abu turėjo ją užpildyti. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Š. nurodė, kad pagal visą tvarką, pirkimo pardavimo metu turėjo dalyvauti traktorių pardavinėjęs savininkas A. A. ir jį pirkęs V. E.. Ar sutartis surašyta registravimo metu, ar anksčiau, nepamena. Pardavimo metu buvo pateikti traktoriaus registracijos liudijimas bei V. E. prašymas dėl registro duomenų pakeitimo. Iš šio liudytojo parodymų akivaizdu, kad pasirašant sutartį A. A. nedalyvavo, liudytojas M. Š. patvirtino tik aplinkybę, kad jo kabinete A. A. parašė paaiškinimą tik dėl numerių neatitikimo, o nepasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kas dar labiau, remiantis ir specialisto išvada bei paaiškinimais, sutvirtina įvykių seką, kad pirkimo-pardavimo sutartyje A. A. nepasirašė. Visais šiais duomenimis buvo nustatyti tarpiniai, vienas kitą papildantys faktai, kurie sudaro nuoseklią ir logišką grandinę pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis patvirtinti. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, faktines aplinkybes nustatė pagal byloje esančių įrodymų visumą.

10. Nuteistasis V. E. teismo posėdžio metu prašė apklausti liudytoją B. L., kadangi šis liudytojas nebuvo apklaustas nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nei teisme. Tačiau teisėjų kolegija tokį nuteistojo prašymą atmetė, nurodydama, kad šio liudytojo apklausa netikslinga, jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas pagarsino ir įvertina priimant sprendimą byloje. Sutvirtinant poziciją dėl liudytojo B. L. apklausos netikslingumo, aukštesnysis teismas įvertina liudytojo B. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kiek pamena, prieš metus ar du, tikslaus laiko nepamena, V. E. buvo užsiminęs, kad A. A. jam perrašo traktorių MTZ 50. Ar A. A. V. E. pardavė traktorių, ar dovanojo, nežino. Kartu su A. A. ir V. E. K. rajono savivaldybėje traktoriaus pirkimo - pardavimo metu nebuvo. Kokiomis aplinkybėmis traktorius buvo perleistas V. E., nežino (1 t. b. l. 163-165). Be to, iš 2019 m. spalio 2 d. apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas B. L. neatvyko į teismo posėdžius. Kaip nurodė pats nuteistasis V. E., liudytojas B. L. neatvyko dėl ligos, po infarkto jis nevaikšto. Proceso dalyviams neprieštaraujant, byla buvo nagrinėjama liudytojui B. L. nedalyvaujant, tačiau nurodant, kad iškilus būtinumui, jis bus kviečiamas į teisiamąjį posėdį pakartotinai. Tačiau nei apylinkės teismui priiminėjant apkaltinamąjį nuosprendį, nei teisėjų kolegijai nagrinėjant apeliacinį skundą, nekilo abejonių dėl liudytojo B. L. apklausos teisme netikslingumo, kadangi kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotų jo parodymų, jis negali pateikti jokių duomenų, patvirtinančių V. E. keliamą versiją dėl A. A. traktoriaus perleidimo nuteistajam.

11. Visi anksčiau išdėstyti bei apylinkės teismo nuosprendyje aptarti bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažino įrodymais, kolegijos nuomone, sudaro tarpusavyje nuoseklią grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Šių aptartų įrodymų visetas leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl V. E. konkrečių veiksmų ir jų teisinio vertinimo. Byloje teisingai nustatyta, kad V. E. panaudojo žinomai suklastotą dokumentą - 2017 m. birželio 6 d. ,,Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos“ pirkimo - pardavimo sutartį ir ją pateikė valstybinei institucijai ir tokiu apgaulės būdu pasisavino jam patikėtą A. A. traktorių „MTZ 50“, todėl jo tokie tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Nors V. E. neigia dalyvavęs aptariamų nusikaltimų padaryme, tačiau iš pirmiau paminėtų, byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo ištirtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, jog tokie parodymai paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo V. E. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar tai, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais įrodymais. Ir nors bandoma tvirtinti priešingai, tačiau apeliaciniame skunde pateiktas savitas duomenų vertinimas nėra pagrindas priimti kitokį galutinį procesinį sprendimą byloje, nei tai buvo padaryta pirmosios instancijos teismo. Teismo išvados dėl nuteistojo V. E. padarytų veikų pagrįstos patikrintų, patikimų, leistinų ir pakankamų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

nuteistojo V. E. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Nerijus MasiulisGražvydas PoškusLaisvydas Zederštremas