Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos, delspinigių, baudos, kitų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – išperkamosios nuomos sutartį, reikalavimo perleidimo sutarties išrašą, perdavimo – priėmimo aktą – nustatyta, kad 2007 m. vasario 1 d. pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo mobilųjį telefoną Sony Ericsson Z530i ir įsipareigojo už jį iki 2007 m. liepos 20 d. sumokėti mokėjimo grafike nurodytas įmokas, tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir liko skolingas 150,71 Eur. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį. Iš 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo akto Nr. 501 nustatyta, kad atsakovo nepadengta pagrindinės skolos suma sudarė 150,71 Eur (520,37 Lt) ir 54,25 Eur (187,33 Lt) delspinigių. Ieškovė nurodo, kad atsakovo skolą sudaro 150,71 Eur skola, 362,31 Eur delspinigiai ir 15,07 Eur bauda.

CK 6.886 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pradinė kreditorė tinkamai vykdė savo pareigą – perdavė atsakovui naudotis ir valdyti jo pasirinktą prekę, tačiau atsakovas savo sutartinius įsipareigojimų nevykdė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Duomenų, kad pradinei kreditorei perleidžiant ir ieškovei perimant reikalavimo teisę būtų pažeisti reikalavimo perleidimą reglamentuojantys CK 6.101 – 6.110 straipsniai, nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimai priteisti 150,71 Eur skolą bei 15,07 Eur baudą yra pagrįsti, todėl tenkintini.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už sutartinės prievolės nevykdymą prašo priteisti iš atsakovo 362,31 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 20 d. iki 2020 m. balandžio 20 d., t. y. už 4 808 dienas. Nurodo, kad savo iniciatyva, skaičiuodama netesybų dydį, sumažino delspinigių normą iki 0,05 proc.

Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Civiliniame kodekse nėra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Kasacinis teismas išaiškino, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007 m. vasario 20 d. Pradinė kreditorė reikalavimo teisę ieškovei perleido 2009 m. kovo 4 d. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas gera valia prievolių ieškovei nevykdė, į ieškovės siunčiamus raginimus nekreipė dėmesio, ieškovė 2010 m. perdavė skolos išieškojimą (ikiteisminiu būdu) skolų išieškojimo įmonei UAB „Sergel“, tačiau nepavykus išieškoti ikiteismine tvarka, kreiptasi į teismą. Ieškinys teisme gautas 2020 m. balandžio 20 d. Įvertintina tai, kad atsakovas per aptariamą laikotarpį visiškai nevykdė savo pareigų, nebendradarbiavo su ieškove, nesidomėjo, nesiekė susitarimo, t. y. elgėsi nesąžiningai, visais įmanomais būdais sąmoningai vengdamas įvykdyti prievolę. Taip pat įvertintina tai, kad ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, ir tai, jog ieškovės teiginiai, kad nuo 2010 metų ėmėsi ikiteisminio skolos išieškojimo, nepagrįsti įrodymais.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrįsta netesybas mažinti iki negrąžintos skolos sumos, t. y. 150,71 Eur, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistini 150,71 Eur delspinigiai (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-270-357/2020 20 punktas). Ieškovės reikalavimas dėl likusios delspinigių dalies priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies (tenkintina ieškinio 59,93 proc. reikalavimų), šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškovo reikalavimų daliai – ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė byloje sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 8,99 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur x 59,93 proc.). Likusi reikalavimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo yra atmestina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 150,71 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 71 ct) skolą, 150,71 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 71 ct) delspinigius, 15,07 Eur (penkiolikos eurų 07 ct) baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 316,49 Eur (trijų šimtų šešiolikos eurų 49 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,99 Eur (aštuonių eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223, buveinės adresas Savanorių pr. 192, Kaunas, a. s. Nr. LT76 7230 0000 0946 7497 UAB Medicinos bankas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.