Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) gyvinamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. M. 2021 m. kovo 6 d., apie 05.03 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas – 1, 85 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. M., teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis iš vakaro buvo pas draugą (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Ryte paskambino žmona telefonu ir apsipyko, todėl apie 5 val. ryto nutarė važiuoti į namus su šeimos automobiliu, tačiau žmonos vardu registruotu. Pamatęs iš toli policijos automobilį, sustojo šalikelėje ir laukė kol privažiuos, nes jautė, kad jį stabdys. Policijos automobilis stovėjo su švyturėliais, todėl jis sustojo. Savo poelgį vertina blogai. Automobiliu su sutuoktine naudojosi bendrai, automobilį įgijo santuokoje. Šiuo metu automobilio vertė apie 2000 eurų. Turėjo darbą statybų srityje, dirbo vadovo pareigose, tačiau prieš mėnesį laiko neteko darbo. Augina tris vaikus, šiuo metu dirbanti tik sutuoktinė, jis asmeninių pajamų neturi. Prašo perduoti sesers atsakomybei pagal laidavimą, su kuria santykiai geri, sesuo turi autoritetą, teigiamai charakterizuojama.

Laiduotoja J. M., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji mano, jog brolis V. M. jos klausys. Pasižada broliui būti autoritetas. Mano, kad V. M. šiuo metu sunkus laikotarpis, todėl šio įvykio sprendimas važiuoti išgėrus automobiliu nebuvo adekvatus. V. M. išėjo iš darbo, bandė įkurti savo verslą, todėl jam šiuo metu nėra lengva. V. M. tikrai gailisi ir džiaugiasi, kad jis nebando išvengti atsakomybės. Su broliu bendrauja šeimomis, ji yra V. M. sūnaus krikšto mama, taip pat augina du vaikus. Mano, kad daugiau brolis nedarys nusikalstamų veikų, nes turėjo labai didelę pamoką. Pasiūlyta laiduotoja teigė, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kadangi atsakinga bei dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadove be to, kaltinamasis jos klauso ir ja pasitiki, todėl sutinka laiduoti už V. M., netaikant užstato, kadangi šiuo metu perkanti nekilnojamąjį turtą, ruošiasi pasirašyti sutartį su banku ir visas savo santaupas paskyrusi pradiniam įnašui.

Išvada dėl V. M. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas E. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis dirba Kauno apskrities VPK KP NVRS vyresniojo tyrėjo pareigose. 2021 m. kovo 6 d. dirbo kartu su kolega tyrėju L. V., ekipaže K1014 tarnybiniu automobiliu ,,VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vyko iš (duomenys neskelbtini) miestelio link (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), sankryžoje pastebėjo (duomenys neskelbtini) kryptimi dideliu greičiu nuvažiuojantį automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kadangi vairuotojas važiavo neatsakingai atsižvelgiant į tai, kad buvo tamsus paros metas, pašalę, kelio danga vietomis slidi, nusprendė automobilį sustabdyti. 2021 m. kovo 6 d. apie 05.03 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, panaudoję raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius su garsiniu signalu, transporto priemonę sustabdė. Priėjęs su kolega prie automobilio pamatė už vairo sėdintį pilietį, kaip vėliau buvo nustatyta, kad tai V. M.. Vairuotojui prisistatė ir paprašė pateikti automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. Minėtus dokumentus vairuotojas pateikė, tačiau juos jo kolega patikrinęs pastebėjo, kad yra negaliojantis vairuotojo pažymėjimas. Pasiteiravo V. M. ar jis žino, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis, ar jam nėra atimta teisė vairuoti transporto priemones, šis atsakė, kad teisė vairuoti jam nėra atimta. Bendraudamas su vairuotoju matė, kad jo judesiai buvo nevalingi, lėti, kalba nerišli. Taip pat juto iš automobilio salono sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Kai paklausė vairuotojo, ar jis yra vartojęs alkoholio ir kada paskutinį kartą gėrė, jis prisipažino, kad vairavo neblaivus ir sakė, kad alkoholį vartojo prieš 20 minučių. Tada jo kolega L. V. pasiūlė V. M. alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. Pilietis tam nesipriešino ir geranoriškai sutiko. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0252, patikros sertifikato Nr. 1465099, pirmu tikrinimu 2021 m. kovo 6 d., 05.10 val. V. M. buvo nustatytas – 1,85 promilių neblaivumas. Palaukus apie 15 minučių, per kurias vairuotojas nerūkė ir nevartojo jokių alkoholinių gėrimų, antru tikrinimu 05.28 val. jam buvo nustatytas – 1,86 promilių neblaivumas. Pastarasis su alkotesterio parodymais sutiko, tačiau atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo akte. Pats V. M. prisipažino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, sakė, kad gėrė (duomenys neskelbtini), iš kur ir važiavo namo iki tol, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Apie įvykį buvo informuotas Kauno apskrities VPK budėtojas (b. l. 31-34).

Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė kad V. M. yra jos sutuoktinis. Santuokoje kartu gyvena apie 8 metus, adresu (duomenys neskelbtini). Santuokoje 2013 metais už bendras šeimos santaupas įsigijo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo apie 5000 eurų. Automobiliu naudojosi abu su vyru bendrai, techniškai juo rūpindavosi, remontuodavo ir prižiūrėdavo daugiau vyras. VĮ „Regitra“ automobilis yra užregistruotas jos vardu. V. yra įgijęs vairuotojo teises, turi jam išduotą vairuotojo pažymėjimą. 2021 m. kovo 5 d. vakare apie 19.00 val. sutuoktinis su jų šeimos automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išvažiavo pas draugus žiūrėti krepšinį. Vakaro metu su vyru susirašinėjo SMS žinutėmis, klausė kada grįš, jis vis atrašydavo, kad neužilgo. 2021 m. kovo 6 d., apie 00.30 val. ji jam parašė SMS žinutę, kad jau eina miegoti ir paklausė kada jis grįš namo. V. vėl atrašė, kad neužilgo. Prasibudusi apie 04.00 val. ryte pamatė, kad vyras dar į namus negrįžęs, todėl paskambino jam ir paklausė kur jis yra. Jis atsakė, kad jau tuoj grįžta namo. Kadangi kalbėjo labai trumpai, iš pokalbio ji nesuprato ar V. yra blaivus, ar išgėręs. Prisimena, kad vėl užmigo, tačiau prabudusi apie 06.00 val. ryte pamatė, kad vyro nėra namuose, todėl vėl jam paskambino ir paklausė, kur jis yra. Tada sutuoktinis jai atsakė, kad yra policijos mašinoje, jį sulaikė policijos pareigūnai neblaivų, vairuojantį jų automobilį. Dėl šio įvykio ji labai supyko ant V., kad jis taip pasielgė. Tikrai nesitikėjo, kad jis galėtų vairuoti automobilį būdamas neblaivus, nes niekada anksčiau nėra jo mačiusi neblaivus vairuojančio. Automobilis iš anksčiau turėjo apgadinimų, buvo išdaužti galinis kairys žibintas ir kairio priekinio sparno posūkis (b. l. 37-40).

Iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų Registravimo skyriaus tyrėjo L. V. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad 2021 m. kovo 6 d., 05.03 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, dirbant kartu su Kauno apskrities VPK KP NVRS vyresniuoju tyrėju E. L. sustabdė automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui V. M., 05.10 val. alkoholio matuokliu buvo nustatytas – 1,85 promilių neblaivumas. 05.28 val. antru bandymu vairuotojui buvo nustatytas – 1,86 promilių neblaivumas. Buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Automobilis buvo perduotas UAB ,,Augenas“ atstovui, automobilis nutransportuotas į saugojimo aikštelę, esančią Kaune, Technikos g. 18A (b. l. 9-10, 27).

2021 m. kovo 6 d. asmens neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. M. neblaivumas tikrintas alkotesteriu ,,Alcotest 7510, Nr. ARKB 0252“, patikros sertifikato Nr. 1465099. Pirmu tikrinimu 2021 m. kovo 6 d., 05.10 val. nustatytas – 1,85 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2021 m. kovo 6 d., 05.28 val. nustatytas – 1,86 promilių neblaivumas (b. l. 41-44).

2021 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Sudaryta foto lentelė (b. l. 11-26).

2021 m. kovo 6 d. transporto priemonės perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduodamas saugojimui į UAB ,,Augenas“ saugojimo aikštelę, esančią Technikos g. 18 A, Kaunas (b. l. 45-48).

2021 m. kovo 6 d. VĮ ,,Regitra“ išraše nurodyta, kad nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė I. M. (b. l. 49).

2021 m. kovo 8 d. VŠĮ ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės „Toyota Corolla Verso“ kaina Lietuvoje – 2008 eurai (be PVM), 2430 eurų (su PVM) (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinamasis V. M. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatyta – 1,85 promilės etilo alkoholio koncentracija, 2021 m. kovo 6 d. apie 05.03 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinime nurodytas ir V. M. pripažintas aplinkybes visiškai įrodo ne tik liudytojo E. L. bei liudytojos I. M. parodymai, bet ir tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas. Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio bei neblaivumo nustatymo aktu, kurie patvirtina, jog įvykio vietoje kaltinamajam alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0252, patikros sertifikato Nr. 1465099, pirmu tikrinimu 2021 m. kovo 6 d., 05.10 val. V. M. buvo nustatytas – 1,85 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 05.28 val. jam buvo nustatytas – 1,86 promilių neblaivumas, o taip pat V. M. kaltę visiškai patvirtina ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti V. M. veiksmuose esančius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus sudėties požymius. V. M. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie kaltinamojo V. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

I. N. veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas – 1,85 promilių girtumas), suvokdamas savo veiksmus sėdo už sutuoktinės I. M. vardu registruoto, tačiau bendrai naudojamo automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jį vairavo nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos iki kol policijos pareigūnai sustabdė ir patikrino vairuotojo neblaivumą. Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad V. M. suprato savo veiksmų pavojingumą, ką ir pats pripažino. V. M. kaltė patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, jog jis nepaisydamas apsvaigimo nuo alkoholio, įsėdus į automobilį važiavo link namų, pamatęs policijos pareigūnus su švyturėliais sustojo, dėl ko buvo patikrintas policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui, todėl šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Teismo išvados dėl V. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja pateikė prašymą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pasiūlyta laiduotoja J. M., byloje dėl to apklausta.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad J. M. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje gali būti laiduotoju ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. J. M., neteista, eina atsakingas pareigas, drausminių nuobaudų nebuvo turėjusi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo ir siūlomos laiduotojos tarpusavio santykiai yra geri, jie yra šeimos nariai ir vienas kitu pasitiki, palaiko glaudžius ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma laiduotoja atitinka formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, todėl manytina, kad pagal savo asmenines savybes ir santykį su kaltinamuoju, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamojo V. M. veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, kai jis visiškai pripažino pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuoširdžiai gailėjosi, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (b. l. 70), nors baustas administracine tvarka (b. l. 71-76). Sodros duomenimis nuo 2021 m. sausio 29 d. nedirbantis (b. l. 77). Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 78), nėra įrašyta psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėse (b. l. 79, 81), laiduotoja J. M. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą J. M. atsakomybei. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta anksčiau, nustatytinas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas – 1,85 girtumo laipsnio, nusikaltimo stadiją (baigta), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 70), tačiau baustas administracine tvarka už kitus pažeidimus (b. l. 71-76), jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis su draugu vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tuo sukeldama didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu teismo prašė V. M. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise, skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Įvertinus pirmiau išdėstytas V. M. padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju mažesnės už vidurkį atitinkančios trukmės (BK 68 straipsnio 2 dalis) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas atitiktų proporcingumo principo reikalavimus. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos V. M. pripažino visiškai, yra teisiamas pirmą kartą, teigiamai charakterizuojamas. Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam V. M. nustatytinas 2 (dviejų) metų terminas, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – tai yra nuo 2021 m. kovo 8 d. (b. l. 95-97).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 3 dalį ir konfiskuoti kaltinamojo vairuotą ir sutuoktinei I. M. priklausantį nuosavybės teise automobilį, „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. M. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant jo sutuoktinei I. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad kitam asmeniui priklausantis turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti (1 punktas); šis turtas jam buvo perleistas kaltininkui kaip šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (3 punktas). Teismų praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500/2010). Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis yra registruotas I. M. (kaltininko sutuoktinės) vardu, tačiau automobilis buvo perduotas naudotis V. M. (savininkės sutuoktiniui) ir šis juo naudojosi savo nuožiūra, niekas to neginčijo. Todėl V. M. nusprendęs sutuoktinės vardu registruotą, tačiau bendrai naudojamą automobilį panaudoti nusikaltimui daryti, prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų ir šios transporto priemonės konfiskavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 1, 2 dalys, 4 dalis bei 4 dalies 1 punkto, 4 dalies 3 punkto nuostatos ir automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, šiuo atveju turto konfiskacija laikytina tinkama ir proporcinga priemone padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, todėl skiriama baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimas, vertintina kaip viena iš priemonių, galėsiančių esmingai apriboti jo galimybes toliau naudotis šiuo turtu ir turės teigiamos įtakos jo elgesiui tiek laidavimo laikotarpiu, tiek ir jam pasibaigus, taip garantuojant teismo pasitikėjimą, kad ji daugiau nebenusikals, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, o jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nebus suformuotas asmens nebaudžiamumo jausmas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui.

Prokurorės prašoma V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL (1250 eurų) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis), neskirtina, kadangi kaltinamasis neteko darbo, neturi pragyvenimo šaltinio, augina tris vaikus, tai paveiktų ne tik kaltinamojo, bet ir šeimos interesus. Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas, būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Kaltinamajam V. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92-94) bei specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 95-97) – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamojo sutuoktinės I. M. priklausantį nuosavybės teise automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 52-54), palikti nepakeistą iki nuosprendžio, dalyje dėl turto konfiskavimo, įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 47, 48) bei automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis byloje voke (b. l. 105), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Byloje buvo gauta 2020 m. kovo 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33) PT-1783, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatei Kristinai Česnauskienei teikiant antrinę teisinę pagalbą V. M. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 63,00 Eur (b. l. 111-112, 113).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį laiduotojos J. M. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per 1 (vienerius) metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis per 1 (vienerius) metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. kovo 8 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi bei 4 dalies 1 punktu, 4 dalies 3 punktu, konfiskuoti kaltinamojo V. M. sutuoktinei nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamojo sutuoktinės I. M. priklausantį nuosavybės teise automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune, palikti nepakeistą iki nuosprendžio, dalyje dėl turto konfiskavimo, įvykdymo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune bei automobilio „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje, voke, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo V. M. nepriteisti.

Išaiškinti laiduotojai J. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.