- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 2-488-464/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00683-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininko) uždarosios akcinės bendrovės „Technolitas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-4211-578/2010 pateiktas antstolės D. P. prašymas išspręsti sprendimo neįvykdymo klausimą buvo perduotas pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl antstolės pareiškimo išspręsti sprendimo neįvykdymo klausimą, remiantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, teismingumo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui.
Šalies argumentai
Ieškovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 2010-02-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Technolitas“ 245 000 Lt avansą, 60 005 Lt turtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-2). Vilniaus apygardos teismas 2010-09-17 nutartimi patvirtino ieškovo Krašto apsaugos ministerijos ir atsakovo UAB „Technolitas“ sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė (t. 1, b. l. 54-56). Ieškovas Krašto apsaugos ministerija 2012-11-27 kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010-09-17 nutartimi patvirtintą taikos sutarties vykdymo tvarką (t. 1, b. l. 62-64). Vilniaus apygardos teismas 2013-01-24 nutartimi ieškovo prašymo dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo netenkino (t. 1, b. l. 155-158), o Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2013-03-28 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 176-179). Ieškovas Krašto apsaugos ministerija 2013-08-09 kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl 2010-09-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo (t. 1, b. l. 181-183), kuris Vilniaus apygardos teismo 2013-10-22 nutartimi buvo patenkintas. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-01-09 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 270-273). Išieškotojas Krašto apsaugos ministerija 2014-02-14 kreipėsi į antstolės D. P. kontorą dėl įsiteisėjusios taikos sutarties priverstinio įvykdymo.
Antstolė D. P. Vilniaus apygardos teismui 2014-07-03 pateikė prašymą ir 2014-05-27 sprendimo neįvykdymo aktą, prašydama išspręsti teismo sprendimo neįvykdymo klausimą. Nurodė, kad jai buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 2-4211-578/2010, išduotas 2014-01-20 (skolininkas - UAB „Technolitas“, išieškotojas - Krašto apsaugos ministerija). Antstolė siuntė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, tačiau patikrinusi sprendimo įvykdymą nustatė, kad jis nevykdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014-11-18 nutartimi antstolės D. P. prašymą dėl įsiteisėjusio procesinio sprendimo neįvykdymo perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, o skolininko UAB „Technolitas“ prašymus dėl liudytojų apklausos ir ekspertizės paskyrimo atmetė.
Teismas iš antstolės pareiškimo teismui nustatė, jog ši prašo taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytas pasekmes, skolininkui neatlikus veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats. Antstolė surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktą. CPK 771 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad tokį surašytą sprendimo neįvykdymo aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Esant šiam teisiniam reglamentavimui bei nustačius, kad antstolės kontora yra A. Vivulskio gatvėje, Vilniuje, teismas konstatavo, kad prašymas buvo priimtas Vilniaus apygardos teisme pažeidžiant teismingumo taisykles, todėl perdavė bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nustatęs bylos teismingumą kitam teismui, skolininko prašymo apklausti liudytoją ir paskirti ekspertizę Vilniaus apygardos teismas netenkino.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo (skolininkas) UAB „Technolitas“ atskirajame skunde (t. 2, b. l. 55-56) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-11-18 nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino fakto, kad antstolė nepagrįstai kreipėsi į teismą CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu, nors turėjo grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui (CPK 631 str. 1 d. 5 p.), nesant objektyvių galimybių įvykdyti 2010-09-17 teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Kita vertus, CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos tada, kai veiksmus, kuriuos įpareigojo atlikti teismas, gali atlikti tik pats skolininkas. Nagrinėjamu atveju taikos sutartyje numatyti darbai nėra unikalūs ir juos atlikti gali bet kokie subjektai, kurie verčiasi elektroninio valdymo prietaisų projektavimu bei gamyba. Todėl sprendžiant antstolio prašymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo, taikytinos CPK 771 straipsnio 3 dalies ir 284 straipsnio nuostatos.
2. Teismas ex officio turėjo tenkinti skolininko prašymus dėl ekspertizės skyrimo ir liudytojų apklausos ir tik gavęs reikšmingos informacijos spręsti dėl vykdomojo dokumento vykdymo galimumo.
3. Teismas neatskleidė ginčo esmės, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Krašto apsaugos ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą (t. 2, b. l. 59-61) prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą; skirti skolininkui 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo tokius atsikirtimų į atskirąjį skundą argumentus:
Šalies argumentai
1. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, konstatavęs, kad antstolio pateiktą prašymą dėl nevykdomo sprendimo ir baudos skolininkui skyrimo kompetentingas nagrinėti yra apylinkės teismas. Skolininkas, skųsdamas teisėtą ir pagrįstą nutartį, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, tokiu būdu siekdamas vilkinti vykdymo procesą. Dėl to jam skirtina CPK 95 straipsnyje numatyta bauda.
2. Skolininko teiginiai, kad šiuo atveju vykdomasis dokumentas turi būti grąžintas išieškotojui, yra nepagrįsti. Nuo teismo sprendimo įvykdymo asmenys gali būti atleisti tik tada, kai dėl objektyvių priežasčių sprendimas negali būti įvykdytas arba asmuo, kurio naudai tas sprendimas turi būti įvykdytas, įvykdymo atsisako. Šiuo atveju skolininkas vilkina sprendimo įvykdymą, dar daugiau, nepagrįstai teigia, kad už jį sprendimą gali įvykdyti kažkas kitas.
3. Skolininko argumentai, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir be pagrindo neiškvietė į teismo posėdį liudytojų bei nesprendė ekspertizės paskyrimo klausimo, yra nepagrįsti, kadangi šiuo atveju civilinė byla nebuvo nagrinėjama iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl antstolės pareiškimo teismingumo
Teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra tvarka, kurią numato CPK ir kiti įstatymai, bei juose numatyti priskirtinumo ir teismingumo institutai, reglamentuojantys jurisdikcinę teismų kompetenciją. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Civilinio proceso kodekso normos nustato, kad tuo atveju, kai byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį, pareiškimą (atitinkamai - ir skundą) (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 2 p.), o tuo atveju, kai iškėlus bylą nustatoma, kad pareiškimas priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas privalo perduoti bylą atsižvelgdamas į teismingumą, t. y. teismui, kuriam ji teisminga (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). CPK 771 straipsnio 1 ir 5 dalių specialiosios teisės normos numato, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kurį perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-09-17 nutartimi patvirtino apelianto (atsakovo) ir suinteresuoto asmens (ieškovo) civilinėje byloje Nr. 2-4211-578/2010 sudarytą taikos sutartį (t. 1, b. l. 54-56), kuri iki šiol nėra įvykdyta, nors nutartis, kuria teismas patvirtino šalių taikos sutartį, yra įsiteisėjusi ir pagal įstatymą yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 d., CPK 584 str. 1 d. 4 p.). Išieškotojas Krašto apsaugos ministerija 2014-02-14 pateikė antstolei D. P. Vilniaus apygardos teismo išduotą 2014-01-20 vykdomąjį raštą Nr. 2-4211-578/2010 dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 9 punkte numatytų darbų atlikimo (vykdomoji byla Nr. 0068/14/00167, b. l. 4-6). Antstolė D. P. 2014-05-27 surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo aktą ir, remiantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, pateikė jį Vilniaus apygardos teismui, prašydama išspręsti taikos sutarties neįvykdymo klausimą. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs antstolės pareiškimą ir bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad toks pareiškimas yra teismingas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, skundžiama nutartimi perdavė antstolės pareiškimą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tokio pobūdžio antstolės pareiškimas turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, nepaisant fakto, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-25832-933/2014 jau buvo atsisakyta priimti antstolės tapatų prašymą spręsti UAB „Technolitas“ atsakomybės klausimą už sprendimo neįvykdymą (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Apelianto skundo teiginiai, kad antstolė nepagrįstai kreipėsi į teismą CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu, prašydama išspręsti tarp šalių patvirtintos taikos sutarties nevykdymo klausimą, o ne grąžino vykdomąjį raštą išieškotojui (CPK 631 str. 1 d. 5 p.), teisiškai yra nepagrįsti ir neaktualūs, išsprendžiant šio antstolės pareiškimo teismingumo klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos. Tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama CPK VI dalyje. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių, teisėtų interesų ir, atlikdamas vykdymo veiksmus, neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d., CPK 585 str. 4 d., 634 str. 2 d.). CPK 771 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas (taip pat ir teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis), įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Nagrinėjamu atveju antstolė, gavusi išieškotojo prašymą įpareigoti skolininką vykdyti įsiteisėjusią taikos sutartį (vykdomoji byla, b. l. 37), atliko aptariamoje teisės normoje nurodytus procesinius, įskaitant ir pareiškimo teismui pateikimą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju. Vilniaus apygardos teismas, nenagrinėdamas tokio antstolės pareiškimo pagrįstumo klausimo, tik perdavė bylą tam teismui, kuris ir turi prašymą išnagrinėti iš esmės. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad vykdomasis dokumentas turėjo būti grąžintas išieškotojui, nesant galimybės jį įvykdyti (CPK 631 str. 1 d. 3 p.), kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus ir skirti ekspertizę, yra visiškai neaktualūs, apeliacine tvarka vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas antstolės pareiškimo teismingumo klausimas, teisėtumą. Minėti apelianto (skolininko) prašymai dėl ekspertizės skyrimo, liudytojų apklausos, taip pat argumentai dėl antstolio pareigos grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui, galės būti teismo vertinami, kuomet bus iš esmės sprendžiama dėl antstolės pateikto prašymo pagrįstumo.
Atskirojo skundo argumentai, jog nagrinėjant antstolės prašymą dėl vykdomojo dokumento įvykdymo turi būti taikomos CPK 771 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikytina tik kai teismo nustatytus įpareigojimus gali atlikti pats skolininkas ir negali jų atlikti joks kitas asmuo, kitokio skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties vertinimo nesuponuoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmiau nurodyta 2014-06-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-25832-933/2014, atsisakydamas priimti antstolės prašymą dėl sprendimo nevykdymo, padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis visų pirma turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, kuris turi išspręsti klausimą dėl nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 771 str. 3 d.). Akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai neįvertino faktinių aplinkybių, kad tarp šalių jau buvo kilę ginčai dėl taikos sutarties įvykdymo, jo pakeitimo bei dėl šių klausimų priimti teismų sprendimai yra įsiteisėję. Remiantis bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, matyti, kad teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymo tvarkos pakeitimo klausimas buvo sprendžiamas jau ne kartą. Pats išieškotojas Krašto apsaugos ministerija 2012-11-27 kreipėsi į teismą su prašymu dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo (t. 1, b. l. 62-64), tačiau jo prašymas buvo atmestas (t. 1, b. l. 155-158, 176-179). Be to, skolininkas UAB „Technolitas“ taip pat 2013-12-19 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr. A2-1544-340/2014; LITEKO duomenys) su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir taikos sutarties įvykdymo tvarkos nustatymo, kurį tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas vertino kaip prašymą dėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 str.) ir tokį reikalavimą atmetė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-15 nutartis c. b. Nr. 2-917/2014, vykdomoji byla, b. l. 39-44). Remiantis šiais duomenimis bei teismų praktikos išaiškinimais, kad CPK 771 straipsnio 3 dalyje numatytos procesinio pobūdžio priemonės gali būti taikomos tada, kai antstolis yra įsitikinęs, jog teismo sprendimas (šiuo atveju teismo patvirtinta taikos sutartis) negali būti įvykdytas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-30 nutartis c. b. Nr. 2-974/2012), konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinių, nei faktinių prielaidų sutikti su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje anksčiau padaryta išvada bei atskirojo skundo argumentais dėl antstolės atliktinų procesinių vykdymo veiksmų, iki pateikiant šį prašymą.
Kita vertus, apelianto pateikiamas CPK 771 straipsnio 5 dalies normos taikymo aiškinimas, t. y. kad šiuo atveju egzistuoja galimybė atlikti taikos sutartyje numatytus darbus ne tik pačiam apeliantui (skolininkui), bet ir kitiems subjektams, todėl antstolė tokio pobūdžio pareiškimo teikti apskritai negalėjo, yra nelogiškas ir neatitinka šios teisės normos esmės. Kasacinio teismo formuojamojoje praktikoje dėl CPK 771 straipsnio nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą gali nurodyti, jog atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis. Tai reiškia, kad teismas gali nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Tada taikytini CPK 771 straipsnio 2 dalyje numatyti sprendimo neįvykdymo padariniai. Tuo atveju, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių ar keisti sprendimo vykdymo tvarkos (nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko), siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą yra nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos skyrimas (CPK 771 str. 5 d.). Šiuo konkrečiu atveju ginčą išsprendė ne teismas, o pačios šalys taikos sutartimi. Akivaizdu, kad taikos sutartimi šalims nesutarus, jog skolininkui neatlikus elektrinių taikmenų šaudyklos modernizavimo darbų šiuos darbus galės atlikti išieškotojo pasitelkti kiti asmenys, t. y. taikos sutartyje nenurodžius išieškotojo teisės atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, apelianto skundo argumentai dėl antstolės negalėjimo teikti tokio pobūdžio pareiškimo teismui yra nepagrįsti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai pats skolininkas, arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-467/2014). Įvertinus įsiteisėjusia taikos sutartimi apelianto (skolininko) prisiimtus įsipareigojimus, išvadai, kad ne tik pats skolininkas, bet ir kiti asmenys gali atlikti taikos sutartyje numatytus darbus, nėra pagrindo.
Remdamasis įrodymų visuma, nurodytos teisės normos analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tiesiog kitaip vertina teisės nuostatas, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio pareiškimo, teikto CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu, teismingumą nepažeidė. Todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Dėl baudos skyrimo
Savo atsikirtimuose į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Krašto apsaugos ministerija prašo skirti apeliantui baudą dėl aiškiai nepagrįsto atskirojo skundo pateikimo, sąmoningai veikiant prieš greitą bylos išnagrinėjimą. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi būtinos sąlygos įstatyme numatytoms pasekmėms už piktnaudžiavimą procesine teise kilti: tai yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (ar kito procesinio dokumento) nepagrįstumas, jį pateikiant teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-346/2012). Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis, šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Apeliantas, būdamas skolininku vykdomojoje byloje, turi procesinę teisę teikti skundus teismui dėl, jo nuomone, abejonių keliančių teismų procesinių sprendimų, siekiant tokias abejones pašalinti. Tokia apelianto teisė nustatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje bei garantuojama procesinio dispozityvumo principo, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Duomenų, kad šiuo atskiruoju skundu buvo siekiama kitų tikslų, o ne patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, suinteresuotas asmuo (išieškotojas), atsiliepime prašantis tokios baudos skyrimo apeliantui (skolininkui) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nepateikia. Todėl šis jo prašymas netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.