Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – D. J. ir VĮ „Turto bankas“, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

1.1. Pareiškėjas V. J. yra S. J. vaikaitis. S. J. turėjo du vaikus Eleonorą D. J. ir A. J., mirusį (duomenys neskelbtini).

1.2. Po S. J. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė.

1.3. Pareiškėjas V. J. ir jo močiutė S. J., iki jos mirties gyveno viename bute adresu, (duomenys neskelbtini). S. J. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), V. J. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), gyventi kartu su močiute, jos bute, pradėjo dar ankščiau ir gyvena iki šiol.

1.4. Po S. J. mirties likusį palikimą pareiškėjas priėmė pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą t. y. priėmė ir pradėjo valdyti, naudoti bei disponuoti po S. J. mirties likusiais kilnojamaisiais daiktais, asmeniniais daiktais ir nekilnojamuoju turtu. S. J. dar (duomenys neskelbtini) buvo surašiusi ir palikusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko savo vaikaičiui. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jeigu S. J. jam turtą paliko testamentu, jeigu jis gyvena testatorei priklausančiame būste, jeigu jis tą būstą išlaiko ir juo naudojasi kaip savo, dėl palikimo priėmimo jokių papildomų veiksmų, tokių kaip kreipimosi į notarą, atlikti nereikia.

1.5. Po S. J. mirties pareiškėjas, kaip asmenine nuosavybe, rūpindamasi visu likusiu kilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius už vienintelį po močiutės mirties likusį turtą, butą esantį (duomenys neskelbtini), ir jame gyvena iki šios dienos. Pareiškėjas akivaizdžiais konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą po savo močiutės, testatorės mirties savo vardu ir tapti mirusios S. J. turto savininku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėja S. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. J. Santuokoje susilaukė dviejų vaikų A. J. ir D. J. Palikėjos vyras mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle. A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas minėtame bute gyvenamosios vietos adresą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra S. J. vaikaitis. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po S. J. mirties palikimo priėmimo ar atsisakymo faktas neįregistruotas. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po senelės mirties pareiškėjas rūpinasi jos turtu, be kita ko, moka komunalinius ir kitus mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

5. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad pareiškėjas V. J. po S. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

6. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-496-278/2017). Palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnis, CK 1.7 straipsnio 2 dalis).

7. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimą reglamentavusios teisės normos nustatė galimybę priimti palikimą dviem būdais: kreipiantis su pareiškimu į notarą arba pradedant palikimą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tačiau nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo būdo teisinio įforminimo. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, asmuo, priėmęs palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir norėdamas gauti jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą – paveldėjimo teisės liudijimą, privalėjo kreiptis į notarą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimas priimtas valdyti. Tokiais įrodymais galėjo būti: namų valdybos pažymėjimas, vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimas, kad įpėdinis gyveno kartu su palikėju arba kad įpėdinis priėmė palikėjo turtą, finansų organo pažymėjimas, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo mokėjo gyvenamojo namo mokesčius, arba mokesčių mokėjimo kvitai, įsigaliojusio teismo sprendimo, nustatančio faktą, jog palikimas buvo laiku priimtas, nuorašas bei kitokie dokumentai, patvirtinantys faktą, kad įpėdinis pradėjo valdyti palikėjo turtą (teisingumo ministro 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 95 punkto 2 dalis). Taigi teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatomas teisiškai reikšmingas faktas, kad asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, buvo vienas iš įrodymų, bet ne vienintelis palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, patvirtinti. Be to, reikalavimas priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, atveju yra taikytinas tuo aspektu, jog asmuo per nustatytą terminą turi atlikti aktyvius veiksmus, patvirtinančius jo siekį įgyti turtą nuosavybėn, teisiniam tokio palikimo priėmimo įforminimui šis terminas netaikytinas, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš 1964 m. CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įsyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Taip pat faktiniu valdymu pripažįstama, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-656/2017).

8. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos reikalingos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad V. J., po senelės S. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad po senelės mirties atsiradusį palikimą pareiškėjas priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti, nes rūpinosi senelės turtu, valdė butą, mokėjo už butą komunalinius bei kitus mokesčius, šiuo turtu nuolat ir nepertraukiamai naudojosi. Byloje nėra duomenų, kad po S. J. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

9. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. J., po S. J., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjęs valdyti. Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

10. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog V. J., po senelės S. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą per įstatymo nustatytą terminą faktiškai pradėjęs jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

11. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

12. Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, –

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po senelės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinio teises ir pareigas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.