- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2-501-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00331-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Prime Real Estate“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutarties, kuria panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prime Real Estate“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Apollinaria“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Prime Real Estate“ (toliau – ir atsakovė) 403 000 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2021 m. vasario 22 d. sudarė susitarimą dėl būsimo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – preliminarioji sutartis), kurios pagrindu atsakovė ir ieškovas įsipareigojo preliminariojoje sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis bei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir forma sudaryti, įforminti bei tinkamai įvykdyti būsimo nekilnojamojo turto, 170 kv. m ploto, 1 (pirmajame) aukšte, pažymėtu preliminariosios sutarties Priede Nr. 2 žymeniu D-1-1K, atsakovei nuosavybės teise priklausančiame 0.1848 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir Turtas), pirkimo – pardavimo sutartį (preliminariosios sutarties 1.1, 1.4, 1.10 papunkčiai). Vykdydamas preliminariosios sutarties 2.3 papunktyje nurodytus įsipareigojimus ieškovas atsakovei sumokėjo 392 000 Eur Turto kainą, kuri, sudarius pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį, turėjo būti įskaityta į parduodamo Turto kainą. 2022 m. liepos 1 d. turėjo būti sudaryta pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. Pardavėja (atsakovė) įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų nuo 2022 m. birželio 1 d. sudaryti su Pirkėju (ieškovu) notaro patvirtintą pagrindinę sutartį ir perduoti Turtą Pirkėjo nuosavybėn (preliminariosios sutarties 3.1.2 papunktis), tačiau iki 2022 m. liepos 1 d. pagrindinė Turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė turi grąžinti ieškovui sumokėtą 392 000 Eur sumokėtą sumą bei sumokėti 11 000 Eur dydžio baudą (preliminariosios sutarties 4.7 papunktis).
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumai atsakovės pinigines lėšas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį ir kitokį turtą, priklausantį atsakovei ir esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
4. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Taip pat nurodė, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes pagal preliminariosios sutarties 3.3 papunktį atsakovė neturėjo jokių teisių be raštiško ieškovo sutikimo parduoti, padovanoti, kitaip perleisti tretiesiems asmenims, išnuomoti, suteikti neatlygintinai naudotis, areštuoti, bei įkeisti atsakovei priklausantį pastatą, kuriame turėjo būti sukurtas Turtas, tačiau pastatas buvo įkeistas 11 sutartinių hipotekų pagrindais. Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinio suma atsakovei yra didėlė, todėl teismas, vertindamas ieškovo prašymą, turi į tai įvertinti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – ieškinio reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovei priklausantį, esantį pas atsakovę ir (arba) trečiuosius asmenis, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, įskaitant esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 403 000 Eur sumos, uždraudžiant disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas. Bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma neturi viršyti 403 000 Eur. Nutartį leista vykdyti skubiai.
Šalies argumentai
6. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodė, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, nes jis buvo pateiktas su trūkumais – ieškinys pasirašytas neįgalioto asmens, rašytiniai įrodymai pateikti ne valstybine kalba, tekstas neįskaitomas. Taip pat vertinant ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio pagrindo turinį, ieškinys negalėjo būti priimtas. Ieškovo atstovė teismui pateikė iš esmės klaidingą interpretaciją tiek dėl atsakovės finansinės padėties, sutartinių hipotekų, turimų teisminių ginčų, tiek ir dėl atsakovės elgesio bei abiejų ginčo šalių sąžiningumo. Nurodė, kad nekilnojamojo turto perleidimo sandoris, kuris turėjo įvykti iki 2022 m. liepos 1 d., neįvyko ne dėl atsakovės kaltės, o todėl, kad dėl nuo 2022 m. vasario 24 d. pasikeitusios geopolitinės situacijos (Rusijai pradėjus karą Ukrainoje) bei to pasėkoje taikytų sankcijų Rusijos Federacijos piliečiams (pasirašant Preliminariąją sutartį, ieškovas buvo pateikęs rusišką pasą, kur pilietybė nenurodyta, deklaruota gyvenamoji vieta Rusijos Federacijoje. Pažymėjo, kad preliminariojoje sutartyje nurodyto Turto duomenys nesutampa su kartu su ieškiniu pateikto išrašuose iš Nekilnojamojo turto registro nurodyto kaip neva parduoto turto duomenimis, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovė pardavė būtent ieškovui skirtą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi, sutikęs su atsakovės atskiruoju skundu, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
8. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovo ieškinys buvo priimtas su trūkumais. Ieškinys pasirašytas neįgalioto asmens, o dalis su priedais pateiktų dokumentų yra ne valstybine lietuvių kalba. Šios aplinkybės neleido teismui vertinti, kad ieškinys atitinka formai keliamus reikalavimus, todėl negalima laikyti tikėtinai pagrįstu.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė taip pat pateikė duomenis ne tik apie nuosavybės teise turimą turtą, turtinę padėtį, bet ir motyvuotus paaiškinimus bei argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kurie patvirtinta, jog dėl nuo 2022 m. vasario 24 d. pasikeitusios geopolitinės situacijos (Rusijai pradėjus karą Ukrainoje) bei dėl taikytų sankcijų Rusijos Federacijos piliečiams ir vėliau Baltarusijos Respublikos piliečiams, kilo sunkumų vykdant sandorį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė antrosios būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Ieškovas atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų ir aplinkybių, dėl kurių buvo panaikintos išimtinis laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimo būdas – nepranešus ieškovui.
11.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinį pateikus su trūkumais negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Priešingai, net ir esant ieškinio trūkumams, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 3 dalies nuostatas.
11.3. Pirmosios instancijos teismas, netirdamas tikrosios atsakovės turtinės padėties, neišsamiai bei nevisapusiškai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir pažeidė ieškovo kaip atsakovės kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus (CPK 12 straipsnis).
11.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės mokumo, vadovavosi atsakovės pateiktais duomenimis ir jos argumentais bei paaiškinimais. Teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, turėjo pareikalauti įrodymų dėl atsakovės mokumo, ieškovui suteikus teisę pateikti atsiliepimą, tai būtų sudarę daugiau galimybių ieškovui pateikti paaiškinimus, papildomus įrodymus bei paneigti atsakovės pareikštus teiginius dėl procesinių teisių pažeidimo ir dėl jos mokumo, bei dėl skolos sumokėjimo ir atsakovės piniginių lėšų, nepajėgumo atsiskaityti su visais kreditoriais.
11.5. Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino aplinkybės, kad atsakovės skoliniai įsipareigojimai viršija jos turtą, nuosavą kapitalą ir pajamas (atsakovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršija į jos balansą įrašyto turto vertės pagal atsakovės teismui pateiktus įmonės finansinius rodiklius).
11.6. Atsakovė, nepaisydama preliminariosios sutarties sąlygų, sudarydavo sutartines hipotekas, turto pardavimus ir apie tai ieškovo neinformuodavo. Tai laikytina ne tik šalių sudarytos sutarties pažeidimas ir nesąžiningas sąlygų nesilaikymas, bet tai yra akivaizdus atsakovės piktnaudžiavimas savo teisėmis, tokiu būdu ji pati sau suteikė viršenybę prieš silpnesnę pusę vartotoją – ieškovą.
11.7. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovui netaikomos jokios sankcijos. Ieškovas nėra ir niekada nebuvo įtrauktas į sankcijų sąrašą (ES sankcijos Rusijai ir Baltarusijai | Tarptautinių sankcijų įgyvendinimas | Lietuvos saugumo politika | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) https://urm.lt/es-sankcijos-rusijai-).
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinys buvo priimtas su trūkumais, kadangi jis buvo pasirašytas neįgalioto asmens, o dalis su priedais pateiktų dokumentų buvo ne valstybine lietuvių kalba. Šios aplinkybės neleido teismui vertinti, kad ieškinys atitinka formai keliamus reikalavimus, todėl ir ieškinio negalima laikyti tikėtinai pagrįstu. Tai, kad ieškovo atstovė po skundžiamos nutarties priėmimo pateikė atstovavimo teisę pagrindžiančius bei leidimą atstovauti byloje suteikiančius dokumentus, nedaro nutarties neteisėta ar negaliojančia.
12.2. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė vykdo veiklą, generuoja dideles lėšas, neturi įsiskolinimų valstybės biudžetams ir kitiems tretiesiems asmenims. Šių aplinkybių ieškovas nepaneigė.
12.3. Atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas įkeistas sutartine hipoteka buvo dar iki pasirašant preliminariąją sutartį. Atsakovė naudojasi kreditais tam, kad galėtų vystyti nekilnojamojo turto vystymo projektus, yra normali verslo praktika, neparodanti atsakovės nesąžiningumo. Tai, kad atsakovė prekiauja savo pastatytu nekilnojamuoju turtu, taip pat nerodo jos nesąžiningumo ar bandymo slėpti turtą, nes prekyba nekilnojamuoju turtu yra atsakovės veikla, kuria ji užsiima 30 metų, ir iš kurios gauna pajamas, atsiskaito su finansuotojais.
Šalies argumentai
12.4. Ieškovo teiginiai, kad jo atžvilgiu nėra pritaikytos jokios sankcijos ir kad jis lengvai būtų pagrindęs savo lėšų kilmę, nėra įrodyti, ir tai laikytina tik jo gynybine pozicija. Pažymėtina, kad ieškovas ir atsakovė derėjosi dėl teisių ir pareigų, kylančių iš preliminariosios sutarties, perleidimo privačiam juridiniam asmeniui – trečiajam asmeniui UAB „Apollinaria“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų
15. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus įrodymus:1) atsakovės 2021 metų finansinių ataskaitų rinkinį (balansas, pelno (nuostolių) ataskaitą, aiškinamąjį raštą; 2) 2021 m. vasario 22 d. Susitarimo 3.3 papunkčio išrašą su vertimu; 3) 2022 m. kovo 10 d. Nr. SPR4-6256(14.5E) nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimą prašymą atmesti, 4) 2023 m. kovo 9 d. išankstinę sąskaita Nr. 34699685-1, kvito Nr. 001066; 5) 2021 m. vasario 22 d. preliminariąją sutartį; 6) 2023 m. balandžio 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 7) susirašinėjimo žinutės su vertimu; 8) atsakovės 2023 m. kovo 27 d. Nr. 2023/03/27-1 prašymas dėl turto įkainojimo ir turto aprašo pakeitimo su priedais; 8) 2023 m. kovo 29 d. vertinimą – konsultaciją; 9) 2023 m. kovo 27 d. Vertinimo ataskaitą Nr. 2023/D044.
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nesuformulavo prašymo dėl su atskiruoju skundu pateikiamų naujų įrodymų priėmimo ir neargumentavo jų vėlesnio pateikimo būtinumo, tačiau, kaip matyti iš pateikiamų įrodymų turinio, apeliantas naujais įrodymais įrodinėja, jog atsakovė nepagrįstai siekia perleisti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, taip pat įrodinėja atsakovės turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant visapusiškai išnagrinėti apelianto atskirąjį skundą ir įvertinti skundžiamos nutarties pagrįstumą, apeliantui naujais įrodymais įrodinėjant procesinio laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išsprendimui reikšmingą aplinkybę, yra pagrindas priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus. Šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos išnagrinėjimo, kadangi atsakovė dėl naujų įrodymų turėjo galimybę pasisakyti atsiliepime.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
18. Nagrinėjamoje byloje apeliantas pareiškė ieškinį atsakovei, prašydamas priteisti 403 000 Eur skolą, kuri atsirado preliminariosios sutarties pagrindu atsakovei neįvykdžius įsipareigojimo sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 20 d. nutartimi taikė apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones (nutarties 5 punktas), tačiau skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones panaikino, nes nustatė, jog ieškinys buvo pateiktas su trūkumais ir apeliantas neįrodė privalomos antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
20. Pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kita sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas.
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (liet. preliminariai pagrįsto) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti teismo tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).
22. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nustatęs, jog ieškinys pateiktas su trūkumais, nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes pagal CPK 147 straipsnio 4 dalį laikinąsias apsaugos priemones galima taikyti ir nustačius ieškinio trūkumus.
23. Pagal CPK 147 straipsnio 4 dalį, kai ieškinys, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai keliamų reikalavimų, tačiau ieškovas sumokėjo ne mažiau kaip pusę šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nedelsdamas apie tai praneša ieškovui. Jeigu ieškovas, gavęs teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant ieškinio trūkumams, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia mutatis mutandis taikydamas šio straipsnio 3 dalies nuostatas.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškinio trūkumus, šiuo konkrečiu atveju nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Apelianto ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, apeliantas pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo argumentus dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus įvertins priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, o, kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl konstatuotina, jog pirmoji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistuoja.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
25. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės teigia, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, jog: 1) esant didelei ieškinio sumai ir blogai atsakovės turtinei padėčiai, ji negalės įvykdyti apeliantui galbūt palankaus teismo sprendimo, 2) atsakovė nepaisydama preliminariosios sutarties sąlygų, sudarydavo sutartines hipotekas, turto pardavimus ir apie tai apelianto neinformuodavo, nors tai draudė preliminariosios sutarties sąlygos.
26. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir panašiai). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
28. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1581-943/2020, 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-241/2021).
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
30. Siejant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį vien su ieškinio sumos dydžiu, turto areštą galima būtų taikyti visose bylose, kuriose reiškiamas didelės sumos reikalavimas. Tačiau tokia situacija akivaizdžiai neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, paskirties, apie kurią nuosekliai pasisakoma pastaraisiais metais priimamose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse ir formuojamoje praktikoje. Priešingu atveju įstatymų leidėjas CPK būtų įtvirtinęs nuostatą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visose apygardų teismuose pirmąja instancija nagrinėjamose bylose, kuriose sprendžiami ginčai tik didelių sumų reikalavimų (CPK 27 straipsnio 1 punktas). Todėl, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmiausiai turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma, o atsakovės buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į antrosios šalies (ieškovo) pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais jis grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą.
31. Atsakovės nesąžiningumo nepatvirtina ir įprastų jos ūkinės komercinės veiklos veiksmų atlikimas (įgyto, pastatyto turto perleidimas ir įkeitimas). Atskirojo skundo ir ieškinio argumentai, kad atsakovė iki ieškinio pareiškimo dalį jai priklausančio nekilnojamojo turto įkeitė sutartine hipoteka tretiesiems asmenis, negali būti vertinami kaip grėsmę sprendimo neįvykdymui dėl atsakovės nesąžiningumo patvirtinantys faktai. Su turto perleidimu ar įkeitimu susiję veiksmai galėtų būti laikomi nesąžiningu elgesiu tik tuo atveju, jei taip būtų siekiama turtą nuslėpti ir apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Tačiau ir pats apeliantas tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde pripažįsta, kad atsakovės veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto projektų vystymu, t. y. objektų statyba ir jų pardavimu. Kitaip tariant, turto pardavimas yra pagrindinis atsakovės pajamų šaltinių, vykdomos komercinės veiklos dalis, todėl atsakovės ketinimai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus kitiems asmenimis objektyviai negali būti vertinami kaip jos nesąžiningumas.
32. Be to, toks nurodytos situacijos aiškinimas, kokį pateikia apeliantas, reikštų, kad juridinis asmuo, kurio veikla, be kita ko, yra ir turto pardavimas, iš esmės negalėtų šia veikla verstis kilus teisminiam ginčui. Akivaizdu, kad be konkrečių nesąžiningumo įrodymų apribojimas disponuoti turtu nebūtų proporcingas, teisingas, protingas ir sąžiningas (CPK 3 straipsnio 1 dalis), jis būtų nesuderinamas su bendraisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais ir šio instituto taikymo tikslais.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti ieškovų atskirojo skundo argumentai (dėl apelianto (ne)įtraukimo į sankcionuojamų asmenų sąrašą, taip pat dėl nesudarytos galimybės apeliantui pateikti atsiliepimą į atsakovės prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones) neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Šioje nutartyje nurodyti motyvai ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovai atskirajame skunde nepateikė argumentų ir nenurodė duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinti pirmosios instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą ir taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir nepagrįstai vertino, jog apelianto ieškinys preliminariai nepagrįstas, tačiau iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.