Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:

1. Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 47 straipsniu (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.), bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (teistumas išnykęs);

2. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 275 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 47 straipsniu (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.), bausmės vykdymas atidėtas 2 metams (teistumas išnykęs);

3. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2004 m. liepos 13 d.) 24 MGL (3000 Lt) dydžio bauda (bauda išieškota 2022 m. birželio 13 d.)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. O. 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 8.15 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju G. G. metu, laikydamas rankoje peilį, užsimojo bei puolė nukentėjusįjį G. G. ir taip grasino jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais G. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. O. nepripažino savo kaltės ir parodė, kad įvykio dieną, ryte, vienas gėrė degtinę, negali pasakyti kiek buvo išgėręs. Buvo išgėręs degtinės iš vakaro apie 0,7 litro ar 1 litrą, gėrė ryte likučius. Nelabai prisimena įvykio aplinkybių, nes buvo išgėręs, tačiau G. G. priėjo prie jo ir pradėjo šaukti, pykti, tada atėjo kiti kaimynai ir jis padėjo peilį. Įvykio metu peilį laikė rankoje, nes buvo virtuvėje, gal darėsi valgyti. Gali būti, kad stovėjo su peiliu prie nukentėjusiojo G. G., bet su peiliu jo nepuolė. G. G. buvo šalia, jis neartėjo prie nukentėjusiojo. Jis pats išsigąstų, jei prie jo kažkas agresyviai nusiteikęs artėtų su peiliu rankoje, tačiau šiuo atveju nebuvo ko išsigąsti. Žino save, be rimtos priežasties nepuola žmonių, tai nepriklauso nuo to, ar yra išgėręs. Tą dieną pavartotas alkoholis jo veiksmams įtakos neturėjo. Jei jis pavartoja per didelį kiekį alkoholio, jam dingsta atmintis. Su peiliu nėra sužalojęs žmogaus, o su rankomis. Šiaip žmogaus nežaloja, nebent tai būtų savigyna. Tuo metu su nukentėjusiuoju G. G. adresu (duomenys neskelbtini), gyveno kelis mėnesius. Iki įvykio su G. G. konfliktų neturėjo. Kitas namo gyventojas P. S. buvo priėjęs prie jo įvykio metu, kadangi G. G. galėjo jį pasikviesti. P. S. sakė padėti peilį, jis ir padėjo. Liudytojai nematė įvykio, jie tik paskui atėjo. Dar jis buvo vonioje, gal ten nuėjo apsiprausti, kol atvažiuos policija. Po to, kai atvažiavo policijos pareigūnai, atsidūrė ligoninėje, kad išsiblaivytų. Tai pirmas atvejis, kai atsidūrė (duomenys neskelbtini). Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, būna, kad išgeria, bet nėra priklausomas nuo alkoholio vartojimo. Alkoholį tuo metu vartojo retai, tik savaitgaliais išgerdavo, nes dirbo. G. G. nėra pagrindo nepagrįstai apkalbėti jį, o jam taip pat nėra pagrindo pulti G. G. Nesvarstė apie susitaikymą su G. G., nes nėra dėl ko, o jeigu G. G. išsigando, tai jam gaila, nenorėjo jo išgąsdinti. Po šių įvykių jis niekur nesigydo ir nesilanko, negauna konsultacijų. Šiuo metu nejaučia priklausomybes alkoholiui, kartais išgeria. Nuo kovo mėn. dirba (duomenys neskelbtini), įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, pajamos (duomenys neskelbtini) Eur. Po šio įvykio padarė išvadą, kad žmonių be priežasties žaloti negalima, tačiau ši mintis pas jį visada yra. Gailisi, kad taip atsitiko, kad išsigando žmogus, kurio nenorėjo sužaloti.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. G. parodė, kad rugsėjo 25 d. viskas įvyko prieš 8.00 val., nes jis ruošėsi į darbą. Praeinant pro virtuvę ant fotelio gulėjo G. O., jis nuo penktadienio vakaro išgėrinėjo, ant stalo stovėjo degtinės buteliai 1 l ir 0,7 l talpų. Iki tos dienos nebuvo matęs, kad G. O. vartotų alkoholį. Jis atsikėlęs ruošėsi į darbą, nuėjo atsigerti kavos, tada ėjo į virtuvę išsiplauti puodelio. Atsisukant pamatė link jo einantį G. O. su peiliu rankoje. Peilis nebuvo didelis, geležtė kartu su rankena siekė 10 cm. Matė, jog G. O. neblaivus, sugriebė jo rankas ir pristūmė jį prie sienos, nes G. O. jam mostelėjo. Tuo metu buvo grįžęs kambariokas P. S. Suprato, kad jam prireiks pagalbos, todėl surėkė P. S. G. O. nenorėjo paleisti peilio iš rankų, teko atimti peilį. Su P. S. bandė atimti peilį per prievartą. Pavykus atimti peilį, G. O. toliau bandė pulti kumščiais. Per prievartą paėmė G. O., nutempė jį į vonią ir uždarė, buvo iškviesta policija. Alkoholio tą dieną be G. O. daugiau niekas nevartojo. Jokių pokalbių įvykio dieną tarp jo ir G. O. nevyko, tik ryte praeinant G. O. jo paklausė, ar jis gėrė, atsakė jam, kad negėrė ir vyksta į darbą. Įvykio metu G. O. veiksmai jo atžvilgiu buvo visiškai neadekvatūs. Jis pats yra taikus žmogus, G. O. agresijos nerodė. Konfliktų su G. O. iki to įvykio neturėjo. Vėliau pastebėjo, kad įvykio dieną jam buvo pradurta sėdmens vieta, bet į medikus nesikreipė, gal grumtynių metu tai įvyko, kai buvo atiminėjamas peilis. Įvykio metu buvo šoko būsenoje, todėl nekreipė dėmesio į smulkmenas, o kitą dieną, kai persirengė, pastebėjo, kad sėdmenyse yra skylė. Įvykio metu G. O. buvo prisilietęs prie jo su peiliu, bet nespėjo įdurti. Peilio prisilietimą jis suprato kaip nekontroliuojamą tikslą. G. O. artėdamas link jo atlikinėjo dūrimo veiksmą į jo pusę su peiliu. Pamatęs artėjantį G. O. pasijautė puolamas ir stipriai išsigando, pradėjo galvoti, kad gresia pavojus gyvybei. Mano, kad G. O. norėjo jam įdurti. Atrodė, kad G. O. pavartojęs ne tik alkoholio, nes jo jėga buvo nežmoniška, buvo neįmanoma atimti peilio, dėl to kvietėsi pagalbą. Pasikvietus draugą pavyko suvaldyti G. O. Kitas kambariokas Y. R. išgirdęs triukšmą, kai grūmėsi su G. O., atėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Grumtynių metu pokalbis nevyko, tik sakė G. O. paleisti peilį. Policijai paskambino jis pats. Po įvykio jokio kontakto su G. O. neturėjo. G. O. po įvykio jam skambino tris kartus. Mano, kad G. O. suprato, kad kažką padarė ir norėjo, kad jis atsiimtų pareiškimą, atsiprašymo iš G. O. nesulaukė, nors tikėjosi. Su G. O. buvo susimatęs, kai jis išsikraustė iš (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną jam buvo didelis šokas, jei būtų vienas, nežino kuo viskas būtų pasibaigę. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti G. O. Jam neteko turėti tokio pobūdžio konfliktų. Po šio įvykio sužalojimai jam nebuvo konstatuoti.

Teisiamajame posėdyje liudytojas Y. R. parodė, kad dieną prieš incidentą atvažiavo iš darbo ir pamatė, kad G. O. išgėrinėja alkoholinius gėrimus bendrame hole. Kai jis atėjo, ant stalo, prie kurio sėdėjo G. O., buvo beveik pabaigtas degtinės butelis. G. O. užmigo ant sofos, matė tai, kai atėjo į virtuvę pasišildyti vakarienės. Su jais kartu dar gyveno P. S. ir G. G., visi turėjo atskirus kambarius ir bendrą virtuvę. Kitą rytą jį pažadino grumtynių garsai, buvo 7-8 val. ryto. Išgirdo kaip G. G. šaukė P. Girdėjo, kad šaukia lietuvių kalba, nieko nesuprato. Kai išėjo iš savo kambario pamatė, kad G. O. grumiasi su P. S. P. S. numetė G. O., bet jis vis tiek puolė, o G. G. liepė G. O. nusiraminti. Ant grindų gulėjo peilis. Kai P. S. grūmėsi su G. O., G. O. bandė paimti ir panaudoti peilį. Kaip suprato, P. S. bandė nuraminti G. O. Paskui G. O. įstūmė į vonios kambarį, o G. G. iškvietė policiją. G. G. paaiškino, kad jis buvo virtuvėje, G. O. atsibudo ir paklausė, kur jo degtinė, o G. G. atsakė G. O. atsikabinti, nes jokios degtinės neėmė. Tada G. O. puolė G. G. su peiliu. G. O. puolė nukentėjusįjį dviem rankomis, laikydamas peilį ir kaip tik tada atėjo P. S. G. G. sakė, kad jei ne P. S., G. O. jį būtų papjovęs. Paskui atvažiavo policija ir suėmė G. O., kuris buvo uždarytas vonioje. Gyvenant su G. O. jis iš pradžių elgėsi normaliai, bet paskui pradėjo elgtis neadekvačiai, nesisveikino, bandė užkabinti. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti G. O.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo P. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. S. parodė, kad gyvena name (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. liepos pabaigos. Ten nuomojasi kambarį (duomenys neskelbtini) aukšte. Name yra bendra virtuvė svetainėje ir vonia su tualetu. Taip pat šiame name gyvena G. G. ir du (duomenys neskelbtini) – J., kito vardas D. Kai jis atsikraustė ten gyventi, name jau gyveno G. O., taip pat (duomenys neskelbtini) aukšte. Su juo beveik nebendravo, jis jam pasirodė keistas, nes elgėsi įtartinai, priekaištavo, kad kažkas ima jo daiktus, valgo jo maistą, nors to niekas nedarė. Rimtų konfliktų su juo nebuvo, nes visi jo vengdavo. Kiek pamena kelias dienas iki 2022 m. rugsėjo 25 d. įvykio G. O. sėdėjo svetainėje, gėrė degtinę vienas. 2022 m. rugsėjo 25 d. ryte baigęs darbą jis grįžo namo apie 8 val., pakilęs laiptais į (duomenys neskelbtini) aukštą, pamatė G. O. gulintį svetainėje ant sofos. Jis jam nieko nesakė, jis jam irgi. Nuėjo į savo kambarį, eidamas pamatė atsikėlusį G. G., kuris ruošėsi į darbą. Būdamas kambaryje maždaug po pusės minutės išgirdo šaukiantį G. G., kuris šaukė, kvietė jį vardu. Jis išėjo iš kambario ir pamatė kaip G. dviem rankomis laiko G. O. dvi rankas, iš kurių dešinėje buvo virtuvinis peilis. G. O. tuo metu stovėjo prie sienos, muistėsi, bandė ištrūkti, jis pribėgęs stvėrė G. O. už kaklo, jie kartu su G. G. jį pargriovė ant grindų, bet jis vis vien tvirtai laikė peilį rankoje. Jie šaukė, kad jis išmestų peilį, tačiau jis jį laikė rankoje, nieko nesakė, tačiau jiems kažkaip pavyko atimti peilį. Kol jis laikė G. O. ant žemės, G. G. nubėgo kviesti policijos. Iš savo kambario atėjo (duomenys neskelbtini) J., tačiau jis G. O. nelaikė, tik stovėjo šalia. G. O. bandė stotis, jis jam neleido atsikelti, laikė jį. Jis pasiprašė nueiti į vonią, leido jam, tačiau nubėgo į virtuvę, paslėpė visus matomoje vietoje gulinčius peilius. Kai G. O. nuėjo į vonią, jie jį uždarė ir laikė, kol atvažiavo policija. G. G. jam pasakė, kad G. O. virtuvėje jam papriekaištavo dėl degtinės ir paėmęs peilį užsimojo į jį, tačiau G. G. greitai sureagavo ir stvėrė G. O. už rankų. Kaip tai vyko jis nematė, jis įvykio metu nenukentėjo (b. l. 33-35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. O. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo rugpjūčio mėnesio gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuomojosi ten kambarį, kituose kambariuose gyveno kiti žmonės, t. y. G. G., P. S., (duomenys neskelbtini) J. (J.). Su jais nekonfliktavo, jie turėjo bendrą virtuvę. 2022 m. rugsėjo 25 d. rytą buvo neblaivus, kadangi iš vakaro vartojo alkoholį. Ryte sėdėjo prie stalo virtuvėje, galimai ką nors valgė ir rankoje turėjo peilį. Gali būti, kad tarp jo ir G. G. įvyko apsižodžiavimas, tačiau nepamena dėl ko. Nebuvo į jį užsimojęs peiliu ir nenorėjo jo sužaloti. Tai, kad gulėjo ant grindų jis atsimena, tačiau nepamena, kodėl. Ar jį kas nors laikė, neatsimena, gali būti, kad laikė rankoje peilį. Nepamena, kad būtų uždarytas vonios kambaryje, tik pamena, kad atvažiavo policijos pareigūnai ir atvykę medikai išvežė jį į (duomenys neskelbtini), iš kur jį paleido po kelių dienų. Bandė su nukentėjusiuoju G. G. susitaikyti, bet jis nebuvo linkęs bendrauti, bandė susisiekti telefonu gal rudens pabaigoje ar žiemos pradžioje 2022 metais. Daugiau neieškojo ryšių su juo (b. l. 48, 51, 52-53).

G. G. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 8.15 val. (duomenys neskelbtini), jam būnant virtuvėje, nuomininkas (duomenų nežino) pradėjo elgtis neadekvačiai, buvo neblaivus. G. G. plaunant indus, jam plaunant puodelį, pradėjo klausinėti, ar jis gėrė, jis atsakė jam, kad negėrė ir tuo metu jis pasiėmė peilį ir ėjo link jo. Priėjęs prisilietė peiliu į šoną, jam sužalojimų nepadarė, fizinio skausmo nepatyrė, grasinimų nebuvo. Jis sugriebė jo ranką ir kvietėsi pagalbos – draugą, kad atimtų peilį. Atėmę peilį, iškvietė policiją. Minėtas nuomininkas elgėsi keistai, vartojo alkoholį, kalbėjo pats su savimi, kabinėjosi prie kitų nuomininkų (b. l. 8).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), namas. Nustatyta, kad privatus namas yra (duomenys neskelbtini) aukštų, teritorija aptverta. Užėję pro namo pagrindinį įėjimą laiptais pasikeliame į antrą aukštą. Antrame aukšte yra koridorius, kuriame matome dvejas medines duris: pirmos durys nuveda į bendrąją virtuvę, o antros – į vonios kambarį. Užėję pro pirmas duris patenkame į virtuvę-valgomąjį kambarį. Dešinėje pusėje nuo įėjimo durų matome virtuvės komplektą. Priešais virtuvės spinteles stovi stalas-baras. Ant jo guli peilis su juoda rankena. Už stalo prie lango matome sofą ir prie jos staliuką. Taip pat virtuvėje yra dar vienos durys, kurios nuveda į atskirus gyvenamuosius kambarius. Privataus namo patalpos ir teritorija nėra stebima vaizdo kameromis. Tyrimui reikšmingų pėdsakų neužfiksuota. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas peilis su juoda rankena (b. l. 23-27).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas peilis. Nustatyta, kad apžiūrimas peilis 20 cm ilgio su juodos spalvos plastikine rankena. Geležtės ilgis – 8,5 cm, rankenos ilgis – 11,5 cm (b. l. 28-29).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).

Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nustatė, kad, nors kaltinamasis G. O. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Nukentėjusysis G. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną jis ruošėsi į darbą, ėjo į virtuvę išsiplauti puodelio ir atsisukant pamatė link jo einantį G. O. su peiliu rankoje. Matė, jog G. O. neblaivus, sugriebė jo rankas ir pristūmė jį prie sienos, nes G. O. jam mostelėjo. Suprato, kad jam prireiks pagalbos, todėl surėkė kambariokui P. S. Su P. S. iš G. O. bandė atimti peilį per prievartą. Pavykus atimti peilį, G. O. toliau bandė pulti kumščiais. Per prievartą paėmė G. O., nutempė jį į vonią ir uždarė, buvo iškviesta policija. Kitas kambariokas Y. R. išgirdęs triukšmą, kai grūmėsi su G. O., atėjo apsižiūrėti kas vyksta. Įvykio metu buvo šoko būsenoje, peilio prisilietimą jis suprato kaip nekontroliuojamą tikslą. Pamatęs artėjantį G. O. pasijautė puolamas ir stipriai išsigando, pradėjo galvoti, kad gresia pavojus gyvybei. Grumtynių metu pokalbis nevyko. Nėra jokių priežasčių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti G. O. Tokie G. G. parodymai esminėse detalėse atitiko tiek jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tiek pareiškime nurodytas aplinkybes. Kaip matyti iš nukentėjusiojo G. G. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs. G. G. duotus parodymus patvirtina ir kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Teisiamajame posėdyje liudytojas Y. R. parodė, kad ryte jį pažadino grumtynių garsai. Išgirdo kaip G. G. šaukia: „P., P.“. Kai išėjo iš savo kambario pamatė, kad G. O. grumiasi su P. S. P. S. numetė G. O., bet jis vis tiek puolė, o G. G. liepė G. O. nusiraminti. Ant grindų gulėjo peilis. Kai P. S. grūmėsi su G. O., G. O. bandė paimti ir panaudoti peilį. Kaip suprato, P. S. bandė nuraminti G. O. Paskui G. O. įstūmė į vonios kambarį, o G. G. iškvietė policiją. Nurodė, kad jam nėra priežasčių nepagrįstai apkalbėti G. O. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti liudytojo P. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. ryte baigęs darbą jis grįžo namo apie 8 val., pakilęs laiptais į antrą aukštą, pamatė G. O. gulintį svetainėje ant sofos. Nuėjo į savo kambarį, eidamas pamatė atsikėlusį G. G., kuris ruošėsi į darbą. Būdamas kambaryje maždaug po pusės minutės išgirdo šaukiantį G. G., kuris šaukė, kvietė jį vardu. Jis išėjo iš kambario ir pamatė kaip G. G. dviem rankomis laiko G. O. dvi rankas, iš kurių dešinėje buvo virtuvinis peilis. G. O. tuo metu stovėjo prie sienos, muistėsi, bandė ištrūkti, jis pribėgęs stvėrė G. O. už kaklo, jie kartu su G. G. jį pargriovė ant grindų, bet jis vis vien tvirtai laikė peilį rankoje. Jie šaukė, kad jis išmestų peilį, tačiau jis jį laikė rankoje, nieko nesakė, tačiau jiems kažkaip pavyko atimti peilį. Kol jis laikė G. O. ant žemės, G. G. nubėgo kviesti policijos. Teismas nenustatė jokių šių liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, tokių aplinkybių nenurodė ir patys liudytojai.

Pažymėtina, jog kaltinamasis G. O. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, tačiau parodė, kad nelabai prisimena įvykio aplinkybių, nes buvo išgėręs. Įvykio metu peilį laikė rankoje, nes buvo virtuvėje, gal darėsi valgyti. Gali būti, kad stovėjo su peiliu prie nukentėjusiojo G. G., bet su peiliu jo nepuolė. G. G. buvo šalia, jis neartėjo prie jo. Kitas namo gyventojas P. S. buvo priėjęs prie jo įvykio metu, kadangi G. G. galėjo jį pasikviesti. P. S. sakė padėti peilį, jis ir padėjo. Dar jis buvo vonioje, gal ten nuėjo apsiprausti, kol atvažiuos policija. Gailisi, kad taip atsitiko, kad išsigando žmogus, kurio nenorėjo sužaloti. Tokie G. O. parodymai nelaikytini įtikinamais ir patikimais, kadangi jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, be to, pats kaltinamasis patvirtino, kad nelabai prisimena įvykio aplinkybių dėl to, kad buvo neblaivus. Antai iš nukentėjusiojo G. G. parodymų matyti, kad jis iš esmės vienodai ir pakankamai išsamiai bei nuosekliai apibūdino susiklosčiusią situaciją, nurodė kaltinamojo veiksmus.

Papildomai pastebėtina, kad įvykio metu atstumas tarp kaltinamojo, nukreipusio peilį į G. G., ir nukentėjusiojo nebuvo didelis. Peilio nukreipimas į asmenį nedideliu atstumu bei prisilietimas prie kūno su juo laikytinas pavojingu gyvybei veiksmu. Remiantis tiek nukentėjusiojo G. G. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, tiek kitų asmenų (liudytojų M. Y. R., P. S.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas (grumtynės). Todėl nėra abejonių, kad G. G. galėjo pamanyti, jog G. O. nukreipus peilį į jį, gresia pavojus gyvybei. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad byloje nustatyta, jog bylai reikšmingu laiku G. O. buvo neblaivus (nors neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, G. O. suvartoto alkoholio kiekis buvo žymus, be to, jis vartojo stiprų alkoholinį gėrimą – degtinę, be to, kaltinamasis neatsiminė įvykio aplinkybių, kas vėlgi leidžia spręsti, kad jis buvo stipriai apsvaigęs). Tokia asmens fiziologinė būsena paprastai mažina savikontrolę ir didina rizikingų veiksmų padarymo galimybę.

Taigi aukščiau aptarti ir išdėstyti faktai detalizuoja nukentėjusiojo G. G. parodymus apie G. O. grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, sudarant pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir tai padarant konkliudentiniais veiksmais, o būtent – rankoje laikant peilį. Be to, kaltinamasis G. O. teisiamojo posėdžio metu neneigė fakto, kad rankoje laikė peilį. Nurodė, kad nelabai prisimena įvykio aplinkybių, nes buvo išgėręs, tačiau įvykio metu peilį laikė rankoje, nes buvo virtuvėje. Gailisi, kad taip atsitiko, kad išsigando žmogus, kurio nenorėjo sužaloti. Taigi, kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis viena vertus, pripažino rankoje laikęs peilį, neblaivumą, tačiau neigė galėjęs grasinti nukentėjusiajam, nors gailėjosi dėl įvykio, jei nukentėjusysis dėl jo veiksmų išsigando. Sugretinus kaltinamojo parodymus su nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei duomenimis apie ankstesnį kaltinamojo teistumą, kuris jau yra išnykęs, kaltinamojo parodymai vertintini kaip jo gynybinė versija bei siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Sprendžiant dėl grasinimo realumo, t. y. ar nukentėjusysis G. G. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog G. O. grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą gali būti įvykdytas, pirmiausia pažymėtina, kad G. O. įvykio metu kvietė pagalbą, t. y. šaukė liudytojus, be to, nukentėjusysis iš karto skambino policijai. Aplinkybės, jog laukiant policijos G. G. su liudytoju P. S. uždarė kaltinamąjį G. O. vonioje, parodo, jog grasinimas buvo realus ir nukentėjusysis iš tikrųjų bijojo grasinimo įgyvendinimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. G. parodė, jog pamatęs artėjantį G. O. pasijautė puolamas ir stipriai išsigando, pradėjo galvoti, kad gresia pavojus gyvybei. Atrodė, kad G. O. pavartojęs ne tik alkoholio, nes jo jėga buvo nežmoniška, buvo neįmanoma atimti peilio, dėl to kvietėsi pagalbą. Įvykio dieną jam buvo didelis šokas. Nukentėjusiojo G. G. parodymai ir faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusysis suvokė kaltinamojo konkliudentiniais veiksmais išreikštą grasinimą kaip realų. Minėti įrodymai leidžia spręsti, jog, nepriklausomai nuo to, ar G. O. iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, nukentėjusysis pagal jo veiksmus turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o G. O. norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo išvadai padaryti, jog kaltinamasis G. O. 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 8.15 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju G. G. metu, laikydamas rankoje peilį, užsimojo bei puolė nukentėjusįjį G. G. ir taip grasino jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog G. O. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis)

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-128-489/2020). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne.

Pagal BK 37 straipsnį, teismas spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, visų pirma vertina padarytos žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam žala nebuvo padaryta, be kita ko, nukentėjusysis G. G. byloje nepareiškė civilinio ieškinio. Be abejo, G. O. padaryta nusikalstama veika turėjo tam tikrą neigiamą poveikį nukentėjusiajam, kadangi nukentėjusysis G. G. nurodė, jog stipriai išsigando, patyrė šoką, tačiau, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, kad kaltinamajam negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Pastebėtina, kad spręsdami dėl baudžiamųjų priemonių taikymo teismai turi atsižvelgti į socialinį bylos aplinkybių kontekstą, taip pat ir į išsakytą nukentėjusiojo poziciją dėl kaltininko atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis, nors ir kvietė policiją, siekė, kad G. O. atsakytų už savo nusikalstamus veiksmus, tačiau tuo pačiu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tikėjosi atsiprašymo iš G. O., tačiau jo nesulaukė, be to, nepareiškė byloje civilinio ieškinio, dalyvavo tik viename teisiamajame posėdyje ir, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, gan aplaidžiai žiūrėjo į dalyvavimą baudžiamajame procese. Taigi, iš esmės nukentėjusysis G. G. nereikalavo griežtos baudžiamosios atsakomybės taikymo kaltinamojo atžvilgiu. Šių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad nusikaltimo sudėties požymiai, apibūdinantys veikos objektyviuosius požymius bei veikos subjektyvieji požymiai leidžia teigti, jog nagrinėjamos veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Todėl teismas, įvertinęs kaltinamojo veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo principus, daro išvadą, jog G. O. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (lot. ultima ratio) taikymas. Taigi, yra pagrindas G. O. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 37 straipsnį. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos G. O. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė.

Visgi, akcentuotina, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad G. O. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam nekyla teistumas ir su tuo susiję padariniai, neskiriama jokia bausmė, teismo vertinimu, tikslinga skirti kaltinamajam BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys prielaidas G. O. suvokti savo netinkamą elgesį bei jo padarinius ir ateityje tokio elgesio atsisakyti.

Ikiteisminio tyrimo metu G. O. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina (b. l. 49-50).

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su įvykio vietos apžiūros metu paimtu buitiniu peiliu, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (b. l. 30-31).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-304 straipsniais, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

G. O. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti G. O. baudžiamojo poveikio priemonę – 12 MGL (600 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390 (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

G. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su įvykio vietos apžiūros metu paimtu buitiniu peiliu, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.