Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. 2021 m. liepos 23 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išaiškinant šalims teisę iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikti prašymą surengti žodinį bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis). Prašymų bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „SB lizingas“ ir atsakovas 2019 m. birželio 25 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „SB lizingas“ atsakovui suteikė 399 Eur dydžio kreditą elektrinio paspirtuko „(duomenys neskelbtini)“ įsigijimui, atsakovas įsipareigojo minėtoje Sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas UAB „SB lizingas“ naudai. Vartojimo kredito sutartyje nurodyta, kad visa atsakovo mokama suma – 438,50 Eur. Atsakovas netinkamai vykdė minėtą Sutartį, todėl UAB „SB lizingas“ 2019 m. lapkričio 5 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. lapkričio 25 d. Sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl Sutarties administravimo mokesčio ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2019 m. birželio 14 d. ieškovė ir pradinis kreditorius UAB „SB lizingas“ sudarė Reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2019 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisė į atsakovą perėjo ieškovei UAB „Gelvora“. Ieškovė 2019 m. gruodžio 9 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą ir pareikalavo per tris dienas nuo pranešimo gavimo dienos padengti susidariusį įsiskolinimą.

Dėl ieškovės teisės pareikšti reikalavimą atsakovui

6. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimų perleidimą buvo informuotas 2019 m. gruodžio 9 d. pranešimu dėl reikalavimo perleidimo. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę atsakovui reikšti kreditorinius reikalavimus, kylančius iš Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl skolos priteisimo

7. Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos Sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

8. Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

9. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsnius prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama.

10. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuojama, kad pradinis kreditorius suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovas atsiliepimu su ieškovės reikalavimais sutiko, ieškovės reikalavimų neginčijo, priešpriešinių įrodymų nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą, todėl darytina išvada, kad atsakovas neįvykdė visų savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tokiu būdu pažeidė savo sutartinę prievolę atsiskaityti su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad, pradiniam kreditoriui nutraukus Sutartį, pasibaigė atsakovo prievolių vykdymo terminai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 365,63 Eur skolą pagrįstas ir yra tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Dėl administravimo mokesčio priteisimo

11. Ieškovė prašo priteisti 15,80 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo (2019 m. lapkričio 25 d.).

12. Sutarties Specialiosios dalies sąlygose numatytas sutarties administravimo mokesčio dydis yra 39,50 Eur, kuris išdėstytas fiksuota 3,95 Eur suma per mėnesį visam kredito sutarties laikotarpiui ir įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Sutarties Bendrosios dalies sąlygų 1.14 punkte nurodyta, kad Sutarties administravimo mokestis, tai už Sutarties administravimą, priežiūrą, mėnesio mokesčių surinkimą bei paskirstymą nustatytas mokestis, kurios dydis nurodytas Sutarties specialiojoje dalyje. Pagal Sutarties Bendrosios dalies sąlygų 5.1 punktą, į bendrą kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su Sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties, administravimo mokesčius ir kitus su Sutarties sudarymu, vykdymu, pakeitimu, nutraukimu susijusius mokesčius), kuriuos kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi kredito davėjui, išskyrus atlyginimą notarui. Ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti iki Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. lapkričio 25 d.), šiuo atveju ieškovės paskaičiuoto administravimo mokesčio dydis sudaro 15,80 Eur. Atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl iš atsakovo priteisiama ieškovei 15,80 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. lapkričio 25 d.) (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.189, 6.200, 6.205 straipsniai).

Dėl negauto administravimo mokesčio priteisimo

13. Ieškovė prašo priteisti 19,75 Eur negautą administravimo mokestį pagal Sutarties mokėjimo grafiką nuo Sutarties nutraukimo (2019 m. lapkričio 25 d.) negautos palūkanų įmokos už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. balandžio 18 d.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

17. Kadangi atsakovas Sutartimi įsipareigojo sumokėti iš viso 39,50 Eur administravimo mokesčio, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negauto administravimo mokesčio forma) nuo Sutarties nutraukimo (2019 m. lapkričio 25 d.) nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. (Sutarties termino pabaigos) sudarytų 19,75 Eur.

18. Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas negauto administravimo mokesčio forma, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

19. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 19,75 Eur negautas pajamas (negauto administravimo mokesčio forma) po Sutarties nutraukimo už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. balandžio 18 d. (Sutarties termino pabaigos).

Dėl delspinigių priteisimo

20. Ieškovė taip pat prašo priteisti 32,91 Eur delspinigių.

21. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys Sutarties 13.1 punktu susitarė, kad atsakovas, laiku nesumokėjęs pagal Sutartį mokėtinų sumų, įsipareigojo mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojant už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumos. Ieškovė už paskutiniąsias 180 dienų iki ieškinio pateikimo teismui dienos paskaičiavo atsakovui 32,91 Eur delspinigių (už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. birželio 6 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 32,91 Eur delspinigius pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis.).

Dėl skolos išieškojimo išlaidų priteisimo

22. Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Byloje ieškovė pateikė duomenis, jog nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 3 d. periodiškai siuntė atsakovui pašto korespondenciją, dėl ko patyrė 2,97 Eur laiškų siuntimo išlaidas. Kadangi atsakovas prievolę pažeidė ir turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, ieškovės reikalavimas dėl skolos išieškojimo išlaidų pagrįstas ir tenkinamas, iš atsakovo priteistinos 2,97 Eur skolos išieškojimo išlaidos (CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

23. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

25. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. M. 365,63 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt penkių eurų 63 ct) skolą, 15,80 Eur (penkiolikos eurų 80 ct) administravimo mokestį, 19,75 Eur (devyniolikos eurų 75 ct) negautą administravimo mokestį, 32,91 Eur (trisdešimt dviejų eurų 91 ct) delspinigius, 2,97 Eur (dviejų eurų 97 ct) skolos išieškojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 437,06 Eur (keturių šimtų trisdešimt septynių eurų 06 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei UAB „Gelvora“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.