Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-10-15 · Administracinė byla Nr. A-492-2284-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-05-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-01-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2012-10-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-03-07Regionų apygardos administracinis teismas
  6. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-11-22Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-15
Bylos Nr.
A-492-2284-12
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00351-2009-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
K. F.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Palangos miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A492-2284/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00351-2009-5Procesinio sprendimo kategorijos: 11.4.2; 11.12 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. F. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja K. F. skundu (b. l. 3–5) (teismo priimti nagrinėti reikalavimai) prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. spalio 26 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 2.1-372-(1.14) bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) (Klaipėdos apskrities viršininko teisių perėmėją) išnagrinėti jos 2009 m. spalio 12 d. skundą.

Paaiškino, jog 2009 m. spalio 12 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininką, prašydama sustabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras į žemės savininkų J. V. ir S. B. nuosavybės teise valdytą žemę, nes, jos nuomone, žemės sklypas Šaltinio g. (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvo suformuotas neteisėtai, prieštaraujant Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniams. Mano, kad atsakovas pareiškėjos skundo netyrė, nors tokią pareigą jam nustatė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnis. Teigė, jog atsisakius tirti jos skundą, buvo apribota galimybė pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutiko ir prašė jų netenkinti.

Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punktu, apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose priima, gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo ploto ir ribų priima apskrities viršininkas. Nurodė, jog 2009 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (4.17)-D3-2696 Palangos miesto savivaldybės administracija pareiškėją informavo, jog Šaltinio g. (duomenys neskelbtini), Palanga, Palangos miesto savivaldybės administracijos viršininko 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. (4.1)-A1-283 pagal Šventosios gyvenvietės detalųjį planą yra patvirtintas 0,2000 ha žemės sklypo planas. Teigė, jog Klaipėdos apskrities viršininko kompetencijai nėra priskirta nagrinėti bei panaikinti Palangos miesto savivaldybės sprendimus.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 10 d. sprendimu (b. l. 161–163) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad Klaipėdos apskrities viršininkas atsisakė tirti 2009 m. spalio 12 d. pareiškėjos skundą. Nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS143-158/2010, konstatavo, jog 2009 m. spalio 26 d. atsakyme (sprendime) „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 2.1-372-(1.14), Klaipėdos apskrities viršininko administracija iš esmės pasisakė dėl pareiškėjos keliamo ginčo, todėl ginčijamas 2009 m. spalio 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštas Nr. 2.1-372-(1.14) laikytinas individualiu administraciniu aktu, ginčytinu administraciniame teisme. Teismas nurodė, kad iš 2006 m. balandžio 24 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (4.1)-A1-283 matyti, jog juo buvo patvirtintas grąžinamo žemės sklypo Šaltinio g. (duomenys neskelbtini), planas, dydis, ribos ir apribojimai. Jame nurodytas žemės sklypo plotas – 0,2 ha. Teismas nustatė, jog 2009 m. spalio 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštu Nr. 2.1-372-(1.14) pareiškėja buvo informuota, jog pretendentų į J. V. (posesija 271) turėtą žemę prašymas pažymėti naujai parengtą 0,2646 ha žemės sklypą Šalinio g. (duomenys neskelbtini) (buvusio 0,2000 ha vietoje) kaip laisvą (neužstatytą) ir patvirtinti jo dydį, ribas ir apribojimus negali būti patenkintas, nes 2006 m. balandžio 24 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (4.1)-A1-283 pagal Šventosios gyvenvietės detalųjį planą minėtoje vietoje jau yra patvirtintas 0,2000 ha žemės sklypo planas, dydis, ribos ir apribojimai. Teismas nurodė, kad 2006 m. balandžio 24 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. (4.1)-A1-283 nėra nuginčytas, todėl laikė pagrįstu 2009 m. spalio 26 d. rašto Nr. 2.1-372-(1.14) teiginį, jog pretendentų į J. V. (posesija 271) turėtą žemę prašymas pažymėti 0,2646 ha dydžio žemės sklypą Šaltinio g. (duomenys neskelbtini) (buvusio 0,2000 ha vietoje) kaip laisvą (neužstatytą) pagal naujai parengtą žemės sklypo planą negali būti patenkintas. Teismas nustatė, jog gavęs pretendentų į J. V. (posesija 271) turėtą žemę prašymą Palangos miesto žemėtvarkos skyrius atliko veiksmus, numatytus Tvarkos 106 punkte, todėl konstatavo, kad 2009 m. spalio 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas laikytinas teisėtu. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad Klaipėdos apskrities viršininkui atsisakius tirti pareiškėjos skundą, jai buvo užkirsta galimybė pasinaudoti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nes nustatė, kad nesutikdama su 2009 m. spalio 26 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atsakymu, pareiškėja kreipėsi į Tarnybą.

III.

Pareiškėja K. F. padavė apeliacinį skundą (b. l. 165–167), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nors teismas pareiškėjos dalyvavimą buvo pripažinęs būtinu, tačiau bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas išnagrinėjo jos 2009 m. spalio 26 d. skundą. Teigia, kad 2009 m. spalio 26 d. apskrities viršininko atsakyme yra išdėstytos faktinės aplinkybės, tačiau pareiškėjos skundo argumentai nebuvo nagrinėjami. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjos 2009 m. spalio 26 d. skundas buvo išnagrinėtas, turėjo įvertinti ir nurodyti, ar pareiškėja laikėsi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų dėl teisės kreiptis į teismą. Mano, jog konstatavus, kad pareiškėja nepraleido termino skųsti 2009 m. spalio 26 d. sprendimo, vadinasi ji laiku apskundė ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 24 d. įsakymą. Pažymi, kad nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl jos 2012 m. sausio 31 d. prašymo. Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS143-158/2010 konstatavo, kad pareiškėja termino apskųsti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 24 d. įsakymą nepraleido.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 173–177) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime dėsto argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjos skundą. Papildomai pažymi, kad pareiškėjos skundo dalį dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 24 d. įsakymo panaikinimo buvo atsisakyta priimti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi, kuri panaikinta nebuvo, nes pareiškėja praleido atskirojo skundo dėl nurodytos nutarties padavimo terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 171) nurodo, kad su juo nesutinka.

Atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškina, kad 2006 m. balandžio 24 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (4.1)-A1-283 parengtas detalusis planas yra galiojantis, todėl ir nuosavybės teisės turi būti atkuriamos sklypų ribas žymint pagal detalųjį planą. Nurodo, kad neginčija, jog pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemės sklypus, suformuotus pagal galiojantį detalųjį planą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, atsižvelgiant į tai, turi būti pateikiami atitinkami įrodymai, nustatytinos tinkamos proceso šalys, pareiškiami prašymai ir kt.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikini Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 2.1-372-(1.14) „Dėl informacijos pateikimo“ ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjos 2009 m. spalio 12 d. skundą, taip pat prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. (4.1)-A1-283 „Dėl žemės sklypo Šaltinio g. (duomenys neskelbtini)“, tačiau šį reikalavimą buvo atsisakyta priimti, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą (b. l. 39–40). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad šioje byloje pareikšto pareiškėjos skundo dalykas yra 2009 m. spalio 26 d. sprendimo teisėtumas ir Tarnybos įpareigojimas išnagrinėti pareiškėjos 2009 m. spalio 12 d. skundą iš naujo. Taip pat įvertinusi pareiškėjos skunde dėstomus argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad visi jie iš esmės susiję su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmais nagrinėjant pareiškėjos 2009 m. spalio 12 d. skundą – pareiškėja teigė, kad jos skundas nebuvo išnagrinėtas. Šie argumentai yra skundo pagrindas – jais bei skundo reikalavimais – yra apibrėžiamos skundo nagrinėjimo ribos.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes (identifikavus pareiškėjos skundo pagrindą ir dalyką), teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje turi būti vertinama, ar pareiškėjos 2009 m. spalio 12 d. skundas buvo išnagrinėtas, ir ar atsakymas į jį yra teisėtas bei pagrįstas. Aiškinantis šias aplinkybes būtina nustatyti, su kokiais reikalavimais (prašymais) pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją 2009 m. spalio 12 d. skundu. Tik nustačius 2009 m. spalio 12 d. skundo turinį, galima teisingai identifikuoti dėl ko yra kilęs ginčas, kokios, pareiškėjos vertinimu, jos teisės yra pažeistos ir kokio teisinio gynybos būdo ji siekia.

Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje nėra dokumento, į kurį buvo atsakoma ginčijamu aktu, t. y. pareiškėjos 2009 m. spalio 12 d. skundo. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos 2009 m. spalio 12 d. skundas buvo išnagrinėtas. Teisėjų kolegija nurodo, kad tokią išvadą galima daryti tik nustačius šio skundo turinį, o nesant tikslių duomenų, ko pareiškėja prašė 2009 m. spalio 12 d. skundu, galima tik prielaida, kad skundas buvo tinkamai išnagrinėtas. Pažymėtina, kad neįvertinus 2009 m. spalio 12 d. skundo, negali būtį įvertintas ir atsakymo į šį skundą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo šioje byloje priimtas sprendimas nurodytų reikalavimų neatitinka. Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie ginčijamo akto teisėtumą bei pagrįstumą ir pareiškėjos skundo teismui nepagrįstumą buvo padarytos nesurinkus ir neįvertinus esminių įrodymų, nenustačius esminių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, turi būti naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 142 str. 1 d., 57 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimas apie pareiškėjos teisių pažeidimą / ar nepažeidimą, gali būti priimtas tik išnagrinėjus santykių, kuriuose pareiškėjos vertinimu, buvo atlikti jos teises pažeidžiantys veiksmai, visumą. Bylą nagrinėjant iš naujo, turi ne tik būti įvertintas 2009 m. spalio 12 d. pareiškėjos skundas, tačiau ištirta visa su šio skundo nagrinėjimu susijusi medžiaga. Taip pat, įvertinus byloje esančius duomenis, galima daryti išvadą, kad ginčas yra kilęs nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą procese, todėl yra būtina ištirti nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius duomenis, kad būtų tinkamai identifikuota problema, dėl kurios sprendimo pareiškėja inicijavo teisminį ginčą. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad surinkus naujus įrodymus, gali iškilti būtinybė peržiūrėti ankstesnes, sprendžiant skundo bei patikslinto skundo priėmimo klausimą, teismo šioje byloje padarytas išvadas. Taip pat akcentuotina, kad tik tiksliai identifikavus byloje spręstinus klausimus, galima nustatyti visus asmenis, kurių teisėms bei pareigoms priimtas teismo sprendimas gali daryti įtaką (pvz., šalia suformuotų žemės sklypų savininkams) ir spręsti tokių asmenų įtraukimo į procesą klausimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinko ir neįvertino įrodymų, priimto sprendimo negalima pripažinti pagrįstu, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. F. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusDainius RaižysVirginija Volskienė