Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2013-03-07 · Administracinė byla Nr. I-134-386/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-07
Bylos Nr.
I-134-386/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00351-2009-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
K. F.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
A. C., J. P., M. P., A. V. D.
Administracinė byla Nr. I-134-386/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00351-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 57.; 73. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas (teismo pirmininkas) Remigijus Arminas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas teisėjų kolegijos narių Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės nušalinimo klausimą administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. F. skundą ir patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. C., J. P., M. P., A. V. D., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja K. F. 2013 m. kovo 7 d. pateikė teismui prašymą dėl teisėjų kolegijos narių teisėjų Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I-134-386/2013 nagrinėjimo.

Nušalinimas kolegijos pranešėjai ir pirmininkaujančiai L.Jokubauskaitei grindžiamas tuo, kad teisėja dėl termino skundui paduoti šioje byloje jau yra išdėsčiusi savo nuomonę 2011 m. liepos 13 d. nutartyje, kuri iš esmės prieštaravo aukštesniojo teismo, t.y. LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutarčiai. Todėl pareiškėjos manymu teisėja spręsdama ginčą šioje byloje bus galimai saistoma savo pozicijos, kuri buvo išdėstyta cituojamoje nutartyje, teisėja yra pasisakiusi dėl bylos esmės. Be to pareiškėja nurodo, kad teisėja 2010 m. liepos 10 d. buvo teisėjų narė ir kolegija nutartimi administracinėje byloje Nr. I-418-609/2010 nutarė jos skundą palikti nenagrinėtu.

Teisėjai Aušrelei Mažrimienei nušalinimas reiškiamas nurodant, kad teisėja buvo teisėjų kolegijos narė 2010 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-418-609/2010 paliekant pareiškėjos skundą nenagrinėtu. Todėl pareiškėjos manymu ji dalyvavo bylą išsprendžiant iš esmės ir neturi teisės iš naujo jos nagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą: 1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tą bylą dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius; 2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis; 3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

Taigi teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (ABTĮ 47 str. 1 d. ir 2 d.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Šiuo atveju aplinkybių, kurios būtų teisinė prielaida teigti apie teisėjų kolegijos šališkumą ir suinteresuotumą, nenustatyta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiškimus dėl teisėjų nušalinimo, aplinkybė, jog šalis nesutinka su bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo (teismo kolegijos), o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu. Teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos.

Dėl teisėjos Aušrelės Mažrimienės nušalinimo.

Šiuo atveju pareiškėja kelia abejones dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjos Aušrelės Mažrimienės nešališkumo, kadangi teisėja dalyvavo priimant 2010 m. liepos 10 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtu dėl pareiškėjos neatvykimo į teismo posėdį. Pareiškėja nurodo, kad ši teismo nutartis buvo panaikinta 2010 m. gruodžio 10 d. LVAT nutartimi.

Taigi pareiškėjos abejonės dėl priimtų procesinių sprendimų yra susijusios su teismo veikla – teisingumo vykdymu. Tačiau ši teismo veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Vien ta aplinkybė, kad asmuo nesutinka su teisėjos ar kolegijos priimta nutartimi ir procesiniais veiksmais, savaime nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu. Be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A822-3148/2012 priimtoje nutartyje yra konstatavęs, kad tokios aplinkybės nėra pagrindas pripažinti tokią situaciją kaip keliančią abejonių dėl teismo sudėties teisėtumo ir savaime nesudaro pagrindo nei nusišalinimui nei nušalinimui.

Šiuo atveju nušalinimas teisėjai pareikštas nurodant, kad teisėja dalyvavo priimant nutartį palikti skundą nenagrinėtu. Tačiau pažymėtina, kad ABTĮ 46 straipsnio 4 dalies nuostatos draudžia teisėjui dalyvauti bylą nagrinėjant pakartotinai kai byla išspręsta iš esmės. 2010 m. liepos 10 d. teisėjų kolegija nepasiekė dėl skundo esmės ir skundas buvo paliktas nenagrinėtu pareiškėjai neatvykus į teismo posėdį ir nusprendus, kad be jos dalyvavimo byla negali būti išnagrinėta. Pažymėtina ir tai, kad LVAT teisėjų pasitarime 2012 m. rugsėjo 19 d. pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normų apibendrinimui. Šio apibendrinimo III skyriaus „Bendrieji teismo proceso klausimai“ III.1.2. Nušalinimas ir negalimumas nagrinėti bylą (LVAT biuletenis Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012 sausis – birželis) nurodoma, kad ABTĮ 46 straipsnio 4 dalies pažeidimo nebus, jei teisėjas priima procesinio pobūdžio sprendimą dėl skundo, kuriuo nėra išsprendžiama byla iš esmės, pvz. kai byloje priimamas sprendimas skundą laikyti nepaduotu (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-881/2011).

Taigi teisėja Aušrelė Mažrimienė nors ir dalyvavo priimant 2010 m. liepos 10 d. nutartį, kuria skundas paliktas nenagrinėtu, tačiau dėl bylos išsprendimo iš esmės nepasisakė, reiškiamas nušalinimas negali būti laikomas pagrįstu, todėl netenkintinas.

Dėl kolegijos pirmininkaujančios ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės nušalinimo

Kaip jau paminėta šioje byloje, reiškiamas nušalinimas dėl teisėjos dalyvavimo teisėjų kolegijos sudėtyje priimant 2010 m. liepos 10 d. nutartį, kuria skundas paliktas nenagrinėtu, negali būti tenkinamas. Tačiau pareiškėja teisėjai nušalinimą reiškia ir kitu pagrindu, t.y. dėl teisėjos priimto procesinio sprendimo atsisakant atnaujinti skundo padavimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas pareiškėjos K. F. skunde keliamus reikalavimus, 2010 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-158/2010 išaiškino, jog pareiškėja, nesutikdama su suformuotu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities viršininkui pateikė 2009 m. spalio 12 d. skundą, į kurį Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009 m. spalio 26 m. pateikė atsakymą (sprendimą) Nr. 2.1-372-(1.14) „Dėl informacijos pateikimo“. 2009 m. lapkričio 12 d. skundu pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiškėja iš esmės pasinaudojo šiai bylų kategorijai įstatymų nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, o skundą teismui padavė iš esmės laikydamasi ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Grąžindamas administracinę bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartyje pažymėjo, jog bylą nagrinėjant iš naujo, turi ne tik būti įvertintas 2009 m. spalio 12 d. pareiškėjos skundas, tačiau ištirta visa su šio skundo nagrinėjimu susijusi medžiaga. Taip pat akcentavo, kad surinkus naujus įrodymus, gali iškilti būtinybė peržiūrėti ankstesnes, sprendžiant skundo bei patikslinto skundo priėmimo klausimą, teismo šioje byloje padarytas išvadas.

LVAT grąžinus bylą nagrinėti iš naujo byla teismo pirmininko nutartimi paskirta teisėjai Laimutei Jokubauskaitei. Teisėja 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi (II tomas, b.l.40-43) konstatavo, kad pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo terminą kreiptis skundu į teismą dėl 2006 m. balandžio 26 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (4.1)-A1-283 panaikinimo. 2013 m. sausio 9 d. pareiškėja pateikė patikslintą skundą, kuriuo vėlgi prašė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl 2006 m. balandžio 24 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (4.1)-A1-283 panaikinimo. Šio patikslinto skundo priėmimo klausimas dėl teisėjos ligos, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, 2013 m. sausio 14 d. nutartimi buvo perduotas spręsti teismo pirmininkui R.Arminui (II tomas, b.l.63), kuris 2013 m. sausio 14 d. nutartimi (II tomas, b.l.64-65) išsprendė patikslinto skundo priėmimo klausimą ir atnaujino terminą skundui paduoti dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. (4.1)-A1-283 panaikinimo. Įvardijama nutartimi priėmus patikslintą skundą akivaizdu, kad teisėjų kolegijos pranešėja ir pirmininkaujanti Laimutė Jokubauskaitė jau yra pasisakiusi ir išdėsčiusi savo poziciją dėl skundo padavimo termino atnaujinimo pagrindų nebuvimo. Šios aplinkybės yra pakankama teisinė prielaida konstatuoti, kad yra atsiradę nušalinimo pagrindai ir teisėja negali šios bylos nagrinėti. Kaip jau paminėta šioje nutartyje, LVAT teisėjų pasitarime 2012 m. rugsėjo 19 d. pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normų apibendrinimui. Šio apibendrinimo III skyriaus „Bendrieji teismo proceso klausimai“ III.1.2. Nušalinimas ir negalimumas nagrinėti bylą (LVAT biuletenis Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012 sausis – birželis) nurodoma, kad LVAT praktika rodo, jog tas pats teisėjas neturėtų du kartus spręsti to paties pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą tam pačiam skundui paduoti ( 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-878/2011). Šiuo atveju atnaujinus skundo padavimo terminą bylą turi nagrinėti teisėjas, kuris jau yra pasisakęs dėl skundo padavimo termino ir jo neatnaujinęs.

Todėl įvertinus visetą aukščiau aptartų aplinkybių konstatuojama, kad yra teisinės prielaidos tenkinti pareikštą prašymą dalyje dėl teisėjos Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pranešėjos ir pirmininkaujančios) nušalinimo nuo administracinės bylos nagrinėjimo vadovaujantis ABTĮ 46 straipsnio 4 dalimi.

Patenkinus pareiškėjos prašymą dalyje dėl teisėjos Laimutės Jokubauskaitės nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo, vadovaujantis ABTĮ 46 straipsnio 1 dalimi turi būti sudaroma nauja teisėjų kolegijos sudėtis. 2012 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų – Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Vidos Stonkuvienės išnagrinėjo bylą iš esmės ir nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (I tomas, b.l. 161-163). 2012 m. spalio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2012 m. vasario 10 d. teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (I tomas, b.l. 189-193).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 46 straipsnio 4 dalis numato, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Panaikinus teismo sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bei nušalinus nuo bylos nagrinėjimo teisėją Laimutę Jokubauskaitę, teismo pirmininkui vadovaujantis ABTĮ 46 straipsnio 3 dalimi sprendžiant klausimą dėl teisėjų kolegijos sudėties sudarymo nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nebėra galimybių sudaryti teisėjų kolegijos šios bylos nagrinėjimui, kadangi tik teisėjai Aušrelė Mažrimienė ir Remigijus Arminas nėra dalyvavę nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės. Nesant galimybių sudaryti teisėjų kolegijos bylos nagrinėjimui, vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 2 dalimi, dėl bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui tikslinga kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką.

Teismo pirmininkas, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 1 ir 4 dalimi, 47 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 47¹ straipsnio 2 ir 5 dalimis, 70 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos K. F. pareikštą prašymą dėl nušalinimo tenkinti dalinai.

Teisėją Laimutę Jokubauskaitę (pranešėją ir pirmininkaujančią) nušalinti nuo administracinės bylos Nr. I-134-386/2013 nagrinėjimo.Pareiškėjos K. F. prašymo dėl teisėjos Aušrelės Mažrimienės nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I-134-386/2013 nagrinėjimo netenkinti ir nenušalinti nuo administracinės bylos nagrinėjimo.Kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, prašant išspręsti klausimą dėl administracinės bylos Nr. I-134-386/2013 pagal pareiškėjos K. F. skundą ir patikslintą skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. C., J. P., M. P., A. V. D., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, perdavimo iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo kitam teismui.Nutartis neskundžiama.Teismo pirmininkas Remigijus Arminas