- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-25
- Bylos Nr.
- 1A-325-300-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00045-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
- Nukentėjusysis
- I. P.
- Nuteistasis
- G. K.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (1 epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (2 epizodas) ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šios bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
G. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 21 d., apie 15 val., būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ranka sudavė nenustatytą skaičių smūgių savo sugyventinei I. P. į galvos sritį, dėl to I. P. atsitūpė, o jai atsitūpus, koja spyrė nenustatytą skaičių I. P. į galvos sritį ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. P. fizinį skausmą.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 21 d., apie 21 val., būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tampė savo sugyventinei I. P. plaukus, rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį bei rankose turėtu mobiliojo ryšio telefonu trenkė I. P. į galvos sritį ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. P. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-01-25 nuosprendį ir pritaikant BK 38 straipsnį atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o bylą nutraukti.
Skunde nurodo manąs, kad teismas jam nepagrįstai skyrė griežčiausią bausmės rūšį, nors jis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas nebuvo, teismas pripažino jo lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad visiškai supranta savo veiksmų neteisėtumą, neteisina savęs dėl padarytų nusikalstamų veikų, ir teigia, kad tam įtakos turėjo jo neblaivumas, tai teismas įvertino kaip sunkinančią aplinkybę. Taip pat nurodo, kad jis nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, šiuo metu planuoja vėl gyventi kartu, kadangi turi bendrą vaiką, kartu sprendžia vaiko priežiūros, auklėjimo, jo išlaikymo klausimus. Taigi teigia, kad šiuo atveju yra visos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, o būtent: jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę; nukentėjusioji civilinio ieškinio pateikusi nebuvo, teisme nurodė, kad žala jai nebuvo padaryta; jis nukentėjusiosios atsiprašė ir ji jam atleido; iki šiol nebuvo teistas, baustas administracine tvarka ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Visa tai, apelianto įsitikinimu, duoda pagrindą manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų.
Teismo posėdžio metu nuteistasis, jo gynėja ir nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai G. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingas bausmes.
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, nes mano, kad šiuo atveju yra visos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tačiau kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad toks nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimas – nepagrįstas.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygas reglamentuoja BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šios normos 2 dalyje yra išvardyti atvejai, kai asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, yra negalimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje išvardytų draudimų, dėl kurių G. K. negalėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, nėra, nes nuteistasis G. K. nėra nei recidyvistas, nei pavojingas recidyvistas, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Tačiau tam, kad asmenį būtų galima šiuo pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, to nepakanka, tam reikia, kad ne tik nebūtų BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų draudimų, bet ir kad būtų visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju G. K. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, dėl jų kaltu prisipažino, žalos nebuvo, su nukentėjusiąja susitaikė. Šios aplinkybės atitinka BK 38 straipsnio 1 dalyje ir tos dalies 1–3 punktuose nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Tačiau kolegija sprendžia, kad byloje liko nenustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – pagrindas manyti, kad nusikaltimą padaręs asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas išvadą dėl šios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinęs nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (kasacinė nutartis 2K-77/2012) ir su kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-550/2005, 2K-565/2012). Šiuo atveju byloje esantys duomenys tvirtina, kad G. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, tačiau matyti ir tai, kad jis įvykdė dvi tyčines smurtines nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai – savo ilgametės sugyventinės atžvilgiu, kaip parodė nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu, jų mažamečio vaiko akivaizdoje, o nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, turintis įtakos nusikalstamos veikos padarymui, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, ir ji rodo didesnį netgi dviejų nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Maža to, nors apeliantas ir atsiprašė nukentėjusiosios, o pastaroji jam teisiamojo posėdžio metu atleido, tačiau iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad kaltininkas jau nebe pirmą kartą smurtauja šeimoje, ir nukentėjusiosios teigimu, praeityje mažiausiai penkis kartus yra panaudojęs smurtą prieš ją. Visos šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, neduoda pagrindo manyti, kad G. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nenustačius vienos iš BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (šiuo atveju liko nenustatytas pagrindas manyti, kad nusikaltimą padaręs asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų), aptariamoje normoje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. negali būti taikomas.
Kartu pažymėtina, kad BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad, net ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti kaltinamojo prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys 2K-77/2012, 2K-565/2012).
Taip pat nuteistasis skunde mini, kad teismas jam nepagrįstai skyrė griežčiausią bausmės rūšį. Iš tiesų, apylinkės teismas nuteistajam skyrė griežčiausią iš BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą. Tačiau tai dar nereiškia, kad teismas pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus reglamentuojančius bausmės skyrimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys tvirtina, kad teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, atsižvelgė į dviejų smurtinių nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, į jo asmenį apibūdinančius duomenis, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti ir viena lengvinanti aplinkybės, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad apelianto elgesys, jei nebus pakeistas, gali sukelti sunkias pasekmes. Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, paskyrė G. K. už nusikalstamų veikų padarymą laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatydamas mažesnį nei jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatyti bausmių vidurkiai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantui skirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė, kurios vykdymas nuteistajam atidėtas vienerių metų laikotarpiui, nėra per griežtos ir atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus. O tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta kita nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir vados švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtų bausmių. Kartu pastebėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo G. K. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
n utaria:
Nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.